2018-09-26 Nr. AB-16874-3-64-3-00254-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1959-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00254-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Šiaulių TI buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus: kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas. Rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Laikino laikymo, karantino kamerose, drausmės izoliatoriuose buvo šalta, drėgna, tamsu ir purvina, taip pat kameros neatitiko keliamų higienos reikalavimų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologinę žalą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. vasario 10 d. buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,75 kv. m iki 19,6 kv. m. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią dieną nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje).

5. Dėl kamerų atitikties higienos reikalavimams atsakovas pažymėjo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016 m. lapkričio 3 d. atliko kamerų Nr. 98 ir 87 patikrinimus, kurių metu nustatyta, jog oro temperatūra ir santykinė drėgmė kamerose atitiko nustatytus higienos reikalavimus. Dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 98 atitiko parametrus, o kameroje Nr. 87 užfiksuotas nežymus pažeidimas. Vizualiai matomas pelėsis užfiksuotas kameroje Nr. 98. 2017 m. sausio 1 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-16 užfiksuota, kad dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 23 atitiko higienos reikalavimus, oro temperatūra nevertinta, nes patikrinimo metu buvo atidarytas langas; kameroje inventorius tvarkingas. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl natūralaus apšvietimo trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida ir tai, atsakovo vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose yra visi reikalingi baldai, gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

6. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Atsakovas pažymėjo, jog higienos reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas tik vieną kartą ir tai negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų ar negrįžtamų sveikatos sutrikimų.

7. Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 22 d. užpildė prašymą, jog sutinka būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis jis Šiaulių TI administracijai nėra pateikęs, skundą teismui pateikė tik 2017 m., tačiau neįrodė savo tariamo nerūkymo, be to, pats nenurodė galimai esąs nerūkantis ir šios aplinkybės niekaip nepagrindė. Priešingai, pirminės gydytojų apžiūros metu prie savo žalingų įpročių pareiškėjas nurodė ir rūkymą.

II. 8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas, bet reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose jam teko nuo 3,74 kv. m iki 19,56 kv. m ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

10. Dėl higienos reikalavimų pažeidimų teismas nurodė, jog teismui pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai su pareiškėjo reikalavimais nesietini, nes pareiškėjas patikrinimų metu nebuvo kalinamas Šiaulių TI. Teismas taip pat pažymėjo, jog natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Higienos norma (toliau – ir Higienos norma) netaikoma. Tačiau teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko higienos reikalavimus ir pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad kamerose sanitarinis mazgas iš vienos pusės yra atitvertas sienele, iš kitos – užuolaida. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčui aktualiu metu (nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. vasario 10 d.) pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašė užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Byloje pateiktas pareiškėjo K. M. prašymas, kuriame jis nurodo esąs rūkantis, todėl prašė jį paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Higienos normos 14 punkte numatytų reikalavimų.

III. 12. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde (b. l. 118–120) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Teismas šališkai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenis, kurių patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas. Dėl higienos reikalavimų pažeidimų pareiškėjas jautėsi pažemintas, jautė depresiją, suprastėjo jo psichologinė pusiausvyra. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikė klaidingą medžiagą dėl jo buvimo Šiaulių TI laikotarpio. Jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. kovo 7 d. Kameros, kuriose buvo atliekamos kratos, neatitiko higienos reikalavimų, jose matėsi pelėsis, buvo drėgna, nebuvo tinkamo apšvietimo ir vėdinimo, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai. Pareiškėjas pažymi, jog panašaus pobūdžio bylose už netinkamas kalinimo sąlygas priteisiamas neturtinės žalos atlyginimais pinigais.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (b. l. 126–128) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo K. M. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinamojo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir vykdymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas, bet reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių bei netinkamai vertino faktines aplinkybes, nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė prašomos 3 000 Eur žalos atlyginimo.

19. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Atsižvelgus į tai, kad kalinimo įstaigoje taikomas ribojantis režimas, iš tikrųjų iš nuteistųjų negali būti reikalaujama pateikti kalinimo kameros nuotraukų ar tiksliai įvardyti kameros plotą, temperatūrą ar apšvietimo ypatumus. Vis dėlto, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08). Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principo, nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (2013 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Olszewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 21880/03; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08).

20. Kartu pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kaltinimai netinkamu elgesiu turi būti pagrįsti tinkamais įrodymais. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi įrodinėjimo standartu, pagal kurį reikalaujama pagrįsti teiginius taip, kad neliktų pagrįstų abejonių. Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad jis niekada neturėjo tikslo pritaikyti nacionalinių teisės sistemų praktiką, taikant šį standartą. Teismas sprendžia ne kaltės ar civilinės atsakomybės, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) įsipareigojimų klausimą. Teismo užduoties, numatytos Konvencijos 19 straipsnyje – siekti laiduoti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Aukštosios susitariančios šalys šioje Konvencijoje – specifiškumas lemia Teismo poziciją dėl įrodymų ir įrodinėjimo (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo nr. 42525/07, 60800/08). Taigi, įrodinėjimo prasme tokio pobūdžio bylose, pirmiausia, remiamasi nacionaliniais įrodinėjimo standartais.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

22. Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

23. Šio ginčo atveju pareiškėjas neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neteikia bei nenurodo tokių įrodymų galimos buvimo vietos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos tesimo surinktų ir ištirtų įrodymų objektyvumu bei tirti įrodymus iš naujo.

24. Dėl ginčams taikytinos vienodos praktikos pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus. Tačiau tai nėra baigtinis sąrašas aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl pažeistų teisių apgynimo būdo bei pasirinkus neturtinės žalos atlyginimą pinigais – jos dydžio. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai (2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečios bylos, kuriai prieštarautų pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, savo iniciatyva patikrinusi šį apeliacinio skundo argumentą, nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitikties suformuotai teismų praktikai panašiose bylose ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimo, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui prašomos neturtinės žalos atlyginimo ir tai pagrindė argumentais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta esminių pareiškėjo teisės pažeidimų, todėl pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo nurodomus jo teisių pažeidimus už laikotarpį nuo 2016-11-14 ir iki 2017-02-20 kaip nurodė pareiškėjas savo skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimą tik šioje apimtyje ir netyria pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomo kito laikotarpio.

27. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė