AS-444-45-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-45/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01455-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. P., I. P. ir G. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai S. P., I. P. ir G. P. skundu (b. 1. 1–3) kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakyti į 2012 m. kovo 20 d. atsakovui įteiktą pakartotinį prašymą „Dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, reg. Nr. A50-8329, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 17-21).

Pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 10 d. teismui pateikė prašymą priimti jų atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukti bei priteisti pareiškėjos S. P. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad po skundo pateikimo teismui, atsakovas 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-34605 (2.14.2.12-MP8) atsakė į pareiškėjų skundą, t. y. geruoju tenkino skundo reikalavimus ir ginčo dalykas išnyko (b. l. 38-39).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame prašo atmesti kaip nepagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 43-47). Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje konkretūs veiksmai (2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymo Nr. A30-1688 dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui priėmimas, 2012 m. gegužės 29 d. dokumentų su prašymu perdavimas SĮ „Vilniaus planas“) atlikti dar prieš pareiškėjų 2012 m. gegužės 24 d. skundo padavimą teismui, t. y. prieš ginčo santykių atsiradimo momentą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas patenkino pareiškėjų reikalavimą tik padavus skundą teismui, atitinkamai nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi bylą nutraukė ir tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008 nurodė, kad atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tokiu atveju sprendžiant pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimus būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008 taip pat pažymėjo, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai ginčą teisme inicijavo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atsakyti į jų pakartotinį 2012 m. kovo 20 d. prašymą, Vilniaus miesto savivaldybėje registruotą Nr. A50-8329, kuriuo prašyta priimti atitinkamus sprendimus ir atsakyti į pareiškėjų 2010 m. spalio 26 d. raštą, reg. Nr. A50-24708 dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012 m. gegužės 8 d. pareiškėjai su pakartotiniu prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovą (b. l. 27). Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A30-1688 leista pradėti rengti 3780 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. <...> (b. l. 24). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-34605 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22) pareiškėjams atsakyta į jų 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. gegužės 8 d. prašymus, juos informuojant apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A30-1688 priėmimą ir dokumentų perdavimą 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. A51-33518(2.14.2.12-MP8) savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengimui.

Pažymėjo, jog pagal Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124, 14 punktą prašymai dėl leidimo rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, t. y. šiuo atveju iki 2012 m. balandžio 18 d.. Per minėtą terminą nepriėmus jokio sprendimo pareiškėjams atsirado teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjų kreipimasis į atsakovą laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Analogiškas atsakymo į prašymą pateikimo terminas numatytas ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punkte, nustatančiame, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu (39 p.) Atsakymas į prašymą parengiamas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas (įteikiamas) asmeniui, o kitas lieka institucijoje (40 p.). Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį (41 p.). Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui (44 p.).

Taigi, institucijai kyla pareiga išsiųsti atsakymą į prašymą. Šiuo atveju, pareiškėjų teisė skųsti atsakovės neveikimą (atsakymo nepateikimą) siejama būtent su atsakymo neišsiuntimu. Pareiškėjų skundas teisme registruotas 2012 m. gegužės 28 d. Kaip minėta, atsakovas į pareiškėjų prašymą atsakė 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-34605 (2.14.2.12-MP8), jau 2012 m. gegužės 31 d. gavęs pareiškėjų teismui pateiktą skundą, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pareiškėjų reikalavimas, suformuluotas 2012 m. kovo 20 d. prašyme, buvo patenkintas prieš tai, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjų skundo atsiėmimą nulėmė atsakovo veiksmai, po skundo padavimo teisme geruoju tenkinant jų 2012 m. kovo 20 d. prašymą. Tokiu atveju yra pagrindas atlyginti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis Rekomendacijomis priteisė pareiškėjai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį dalyje, kuria pareiškėjai S. P. priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o pripažinus pareiškėjos teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Akcentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo konkretūs veiksmai buvo atlikti dar prieš pareiškėjų 2012 m. gegužės 24 d. skundo padavimą: 2012 m. gegužės 23 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja įsakymu Nr. A30-1688 leido pradėti rengti apie 3780 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą; 2012 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu Nr. A51-33518 (2.14.2.12-MP8) perdavė SĮ Vilniaus planas žemės sklypo dokumentus.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad pareiškėjų skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris jų kaip formalus raštas nedomina. Jų paklausimų esmė buvo žemės sklypo suformavimas. Teigia, kad pareiškėjų prašymai de facto buvo išnagrinėti iki jų kreipimosi į teismą 2012 m. gegužės 24 d. Mano, jog pareiškėjų interesai galėjo būti pažeisti 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A30-1688, o ne dėl atsakovo veiksmų neatsakant raštu pagal įstatyme nustatytus terminus.

Teigia, kad patys pareiškėjai veikė nesąžiningai, vilkino sprendimo priėmimo eigą: nederino kadastrinių matavimų, buvo tinkamai informuoti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ūkinis pastatas patenka į buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje suformuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau jų atstovas buvo informuotas, kad turi būti pateiktas prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta teismų praktika ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių.

Teigia, kad skundo atsisakymas iš esmės prilygsta sprendimo priėmimo atsakovo naudai. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS442-426/2012, AS143-375/2008.

Jei apeliacinis teismas nuspręstų netenkinti atsakovo reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų datą, skaičiuojant maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį taikytinas minimalios mėnesinės algos dydis – 800 Lt.

Taip pat teigia, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria teismas priteisė pareiškėjai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 – 316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500 – 503 p.).

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 - 151/2012). Šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. pvz. 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2012 m., 369 – 374 p., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovo teiginių, kad faktiškai pareiškėjų reikalavimas buvo įvykdytas dar iki skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pareiškėjų teisė skųsti atsakovo neveikimą (atsakymo nepateikimą) siejama būtent su atsakymo neišsiuntimu. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovas į pareiškėjų prašymą atsakė 2012 m. birželio 4 d. t. y. po to, kai 2012 m. gegužės 31 d. gavo pareiškėjų teismui pateiktą skundą, akivaizdu, kad pareiškėjų reikalavimas de facto buvo patenkintas tik po to, kai jie kreipėsi į teismą.

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad skaičiuojant maksimalius LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius, MMA dydis skaičiuojamas pagal faktinę veiksmo atlikimo dieną, todėl atsižvelgiant į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, jog jis surašytas 2012 m. gegužės 24 d., maksimalūs priteistini dydžiai skaičiuojami pagal MMA dydį, nustatytą Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo buvo nustatyta 800 Lt dydžio minimali mėnesinė alga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas maksimalius priteistinus dydžius MMA dydį nurodė – 850 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimali priteistina suma – 3 MMA (t. y. šiuo atveju turėjo būti 2400 Lt). Akivaizdu, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (500 Lt) yra žymiai mažesnė ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio apskaičiuoto taikant 800 Lt MMA. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas maksimalius priteistinus dydžius nurodė netinkamą MMA dydį, nenulėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo.

Atsakovas teigia, kad nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, didelės teisės normų analizės, skundo apimtis tik 2 lapai, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi atstovų suteiktas teisines paslaugas bylos kontekste, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma yra žymiai mažesnė nei Rekomendacijose nurodyta maksimali suma, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti pareiškėjai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu ši suma užtikrina, bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai S. P. 500,00 Lt (penkių šimtų litų) dydžio bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlyginimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė