2026-05-27 Nr. AB-11187-3-61-3-05970-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-616-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05970-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, VRK) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įpareigoti VRK nedelsiant pašalinti nustatytus biurokratizmo požymius atitinkančius pažeidimus.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė, kad teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą gavo 2025 m. spalio 9 d., jame perskaitė, jog jis grindžiamas atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. raštu, kurio nėra byloje, todėl teismui 2025 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą, sudaryti galimybę susipažinti su minėtu raštu. Kadangi tokia galimybė pareiškėjui per 20 darbo dienų nebuvo suteikta, pareiškėjo nuomone, termino apeliaciniam skundui paduoti eiga prasidėjo nuo 2025 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas dėl šių priežasčių neturėjo galimybės parengti pilnaverčio apeliacinio skundo, todėl prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo paduoti, nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui apeliacinį skundą ir sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminų, apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžios aspektais ir nustatė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog 2025 m. spalio 9 d. susipažino su ginčijamu teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimu. Teismas nurodė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2025 m. lapkričio 9 d., apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas pateikė tik 2025 m. gruodžio 13 d., t. y., ženkliai praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, t. y., dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas, būdamas proceso dalyviu turėjo visas galimybes susipažinti su bylos medžiaga tiek iki teismo sprendimo priėmimo / paskelbimo, tiek ir po jo paskelbimo, be atskiro teismo patvarkymo. Teismas vertino, jog pareiškėjo 2025 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktas prašymas sudaryti galimybę susipažinti su atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. raštu, yra perteklinis, nes pareiškėjui nebuvo kliūčių iki tol susipažinti su bylos medžiaga visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam yra žinoma, jog byloje nėra atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. rašto. Teismas priėjo prie išvados, jog ši aplinkybė nebuvo kliūtimi jam surašyti apeliacinį skundą, ką patvirtina ir pateikto apeliacinio skundo turinys.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, priėjęs prie išvados, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo, priimti apeliacinį skundą ir jį išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, jog teismas nepagrįstai prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodytas priežastis vertino kaip subjektyvias. Pareiškėjui neįsitikinus, kad bylos medžiagoje nėra 2020 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 2-2094 (2.10), apeliacinio skundo padavimas būtų grindžiamas prielaidomis ir galėtų būti vertinamas kaip proceso šalies piktnaudžiavimas procesine teise. Teismas nepaneigė aplinkybių dėl atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 2-2094 (2.10) nebuvimo byloje (jis nebuvo skaitmenizuotas ir įkeltas į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), taigi pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys ir jų loginis ryšys atitinka objektyvių kliūčių sampratą. Teismas apsiribojo tik formaliu laikotarpio skaičiavimu, neįvertindamas esminės aplinkybės – ar pareiškėjas iš tikrųjų galėjo pasinaudoti teise į apeliaciją, ignoravo teisėtą pareiškėjo prašymą susipažinti su įrodymo turiniu, neišaiškino, kokiu būdu pareiškėjas galėjo ir gali susipažinti su bylos medžiagoje nesančiu rašytinio įrodymo turiniu, jeigu teismas jo neišreikalavo, o atsakovas piktybiškai neteikia pareiškėjui duomenų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog prašymą atnaujinti praleistą terminą padavė per 32 kalendorines dienas, ABTĮ numato galimybę, esant pateisinančioms aplinkybėms, prašymą atnaujinti procesinį terminą paduoti per 10 metų. Teismo vertinimas, kad pareiškėjas reikšmingai praleido laikotarpį apeliaciniam skundui paduoti, laikytinas neobjektyviu, šališku, neproporcingu ir neatsižvelgiančiu į faktines bylos aplinkybes.

Atsakovas VRK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, o terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių, tik nuo pareiškėjo valios priklausiusių aplinkybių. EPP duomenimis, teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą gavo jo priėmimo dieną, tačiau, kaip matyti iš jo 2025 m. gruodžio 12 d. prašymo, dėl apeliacijos galimybės pradėjo domėtis tik 2025 m. lapkričio 4 d., t. y. likus kelioms dienoms iki teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo įsiteisėjimo. Iki šios datos pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios jam anksčiau domėtis teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo apskundimo galimybėmis. Teismas skundžiama nutartimi jau yra įvertinęs pareiškėjo procesinį elgesį ir aiškiai konstatavęs, kad apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimas įvyko dėl paties neveikimo, o ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad raštas, kurio pareiškėjas teigia neradęs byloje, jam buvo asmeniškai įteiktas dar 2020 m. (išsiųstas el. paštu 2020 m. gruodžio 15 d.). Raštas yra ir teismo sprendime minimos administracinės bylos Nr. eI3-615-1064/2024 sudėtinė dalis, nes jis paminėtas tiek VRK 2022 m. kovo 16 d. atsiliepimo Nr. 2-145(1.4) 3 punkte, tiek su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. kovo 17 d. atsiliepimu Nr. 4D-2021/1-400/3D-646 pateiktame VRK 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-489(2.10). Iš byloje Nr. eI3-615-1064/2024 esančių duomenų matyti, kad Seimo kontrolierius yra teismui pateikęs VRK 2021 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 2-489(2.10) su priedais (viso 49 lapai), įskaitant ir pareiškėjo nurodytą 2020 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 2-2094(2.10).

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pažymi, kad administracinė byla pareiškėjo iniciatyva buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimas grindžiamas bylos dokumentų visuma, o ne vien pareiškėjo nurodytu raštu, kuris jam tariamai nežinomas. Kitas teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendime paminėtas VRK raštas – 2020 m. lapkričio 19 d. Nr. 2-1833(2.10) patvirtina, kad pareiškėjui informacija buvo suteikta tinkamai ir išsamiai. Todėl vieno dokumento tariamas neradimas negali būti laikomas svarbia aplinkybe, pateisinančia termino praleidimą ABTĮ prasme. Net jeigu pareiškėjas ir būtų nesusigaudęs, kurioje byloje yra raštas, tai nelaikytina rimta priežastimi praleisto termino atnaujinimui, kadangi pareiškėjas turi būti atidus ir rūpestingas dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. N. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo įteiktas proceso šaliai. Apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Regionų administracinio teismo sprendimas, kurį pareiškėjas siekia apskųsti apeliaciniu skundu, buvo priimtas, paskelbtas ir pareiškėjas su juo susipažino 2025 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog apeliacinio skundo padavimo terminas suėjo 2025 m. lapkričio 9 d., pareiškėjas apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikė tik 2025 m. gruodžio 13 d., t. y., ženkliai praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodytas priežastis vertino kaip subjektyvias, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-442/2026). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-51-1047/2026). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011; 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-624/2026), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013; 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-366-415/2026).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nenurodė jokių objektyvių, išskirtinių ir svarbių aplinkybių, sudariusių jam kliūtis paduoti apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuojamos aplinkybės, susijusios su byloje nesančiu įrodymu (atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-2094 (2.10), pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nesudariusios kliūties pareiškėjui surašyti apeliacinį skundą, o aplinkybės, susijusios su teismo ignoruotu teisėtu pareiškėjo prašymu susipažinti su įrodymo turiniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertintinos kaip pareiškėjo apsisprendimas elgtis tam tikru būdu, kuris negali būti laikomas objektyviomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas turėjo būti aktyvus proceso dalyvis ir suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo panaikinimo. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepatvirtina, kad šiuo atveju egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, pakankamai svarbios praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nurodo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėjas buvo šališkas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis