2017-12-06 Nr. AB-22747-3-64-3-01334-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2405-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01334-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–4) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta, veisėsi pelėsis, nuo lubų krito kreida, tualetas buvo toje pačioje patalpoje, iš jo sklido nemalonus kvapas. Gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o tai pakenkė pareiškėjo akims. Atvykus ar išvykstant etapu, asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai temperatūrai, pareiškėjas būdavo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 44–50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,74 kv. m iki 18,9 kv. m. Atkreipė dėmesį į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo metu (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu, pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kameroje nebuvo nepertraukiamas. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016 m. balandžio 28 d. tikrino kamerą Nr. 25. Patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus.

5. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus.

6. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai susijusius su laikymo sąlygomis, nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Taigi pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 67‑71) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 1 d.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 87 (plotas 19,6 kv. m), Nr. 93 (plotas 18,23 kv. m), Nr. 40 (plotas 22,93 kv. m), Nr. 21 (plotas 18,72 kv. m), Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m), Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m), Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m), Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m), Nr. 96 (plotas 18,93 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad patalpos (gyvenamosios, kratos atlikimo), kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, pažymėjo, jog laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70(19.4.1.6.12) matyti, kad kameroje Nr. 25 buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimo pažeidimas (vizualiai matomas pelėsis). Iš Šiaulių TI atsakymo pareiškėjui dėl jo skundo matyti, kad Šiaulių TI nurodė pareiškėjui, jog Šiaulių TI neatitinka higienos normų reikalavimų ir šių trūkumų pašalinti neturi galimybės. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateikta pažyma „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, kurioje nurodoma, kad dėl Šiaulių TI pastato ypatumų nėra galimybės užtikrinti natūralios apšvietos, santykinio oro drėgnumo, oro temperatūros atitikimo higienos normos reikalavimams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius apie pablogėjusią sveikatą, išanalizavo jo sveikatos istoriją ir konstatavo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

12. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas Šiaulių TI ginčo laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu teismas pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimų dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo draudžiamam elgesiui pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75–79) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas teigia, kad ilgą laikotarpį (nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 1 d.) buvo laikomas Šiaulių TI kameroje, pažeidžiant jo teisę į minimalų kameros plotą. Kameroje buvo laikomi iš viso 4–6 asmenys. Kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą. Kameroje buvo tik dvi kėdės, kiti baldai užėmė didžiąją kameros ploto dalį, naktį jam buvo sunku pailsėti, o dienos metu buvo priverstas tik sėdėti arba gulėti. Mažas kameros plotas nebuvo kompensuotas jokiomis programomis, renginiais, socialinių poreikių tenkinimu, judėjimo laisve kitose patalpose, sportu, darbu ar pan.

15. Pažymi, kad nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, oro, šilumos žiemą ir vėdinimą vasarą. Kamerose labai drėgna, nuo jos pelijo čiužiniai, sienos bei lubos, rūdijo lovos, veisėsi parazitai.

16. Nurodo, kad Šiaulių TI turėjo galimybę tik 1 valandą per parą pasivaikščioti kiemelyje. Kiemelis neatitinka nustatytų reikalavimų, jame nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliuko. Stogas, sienos ir kanalizacija yra iš šiferio, kuris yra kenksmingas sveikatai.

17. Akcentuoja, kad prieš tai paminėti Šiaulių TI neteisėti veiksmai sukėlė jam didelę neturtinę žalą, kurią atlyginti galima tik pinigais.

18. Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 82–83) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

20. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

21. Pirmosios instancijos teismas šios nutarties 9 punkte pripažino, kad atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami ir paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamo kalinimo ploto ginčo laikotarpiu.

22. Apeliaciniame skunde dėl kalinimui tekusio ploto apsiribojama bendro pobūdžio paaiškinimais neįvardijant konkrečių aplinkybių, galinčių suponuoti kitokią poziciją nei išdėstyta apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad pareiškėjui teko mažiau kalinimo ploto nei nustatyta (b. l. 11 – 13).

23. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas. Taigi ir apeliacija dėl ploto skaičiavimo metodologijos pripažintina nepagrįsta.

24. Tikrinamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjas buvo kalinimas sąlygomis neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų (žr. šios nutarties 10 p.). Ši faktinė aplinkybė yra įrodyta bei tvirtintina.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo paneigti apelianto teiginių dėl sanitarinio mazgo (žr. šios nutarties 5 p., 19 – 20 p.), todėl jie pripažinti pagrįstais ir laikytini sudedamąją kalinimo sąlygų pažeidimo, trukusio šios nutarties 24 punkte nurodytu laikotarpiu, dalimi.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

27. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė, ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

29. Tikrinamoje administracinėje byloje buvo nustatyti pažeidimai nurodomi šios nutarties 24 – 25 punktuose, trukę nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 1 d., kas sudaro pažeidimų daugetą, turėjusį įgalinti pirmosios instancijos teismą neapsiriboti tik pažeidimo pripažinimu.

30. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, jų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-438/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016), taip pat vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju buvo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, priteisiant R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo apsiribota teisės pažeidimo pripažinimu, panaikinti.

Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius