2016-03-22 Nr. AB-6305-3-61-3-02570-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2016-03-22 Nr. AB-6305-3-61-3-02570-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-536-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02570-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;
1.21.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 3 d. po 14.00 val. į Lukiškių TI-K kamerą atėjo gal 5 pareigūnai. Aukšto rango pareigūnui įsakius susirinkti savo asmeninius daiktus, pareiškėjas buvo nuvesdintas į pirmo korpuso kamerą Nr. 222. Aukšto rango pareigūnas ir eilinis pareigūnas nuvesdino į trečią aukštą, kuriame išduodamas minkštasis inventorius. Išduodant inventorių pareiškėjas pareikalavo, kad jam būtų išduotas visas patalynės komplektas, švarus, tvarkingas minkštasis inventorius, atitinkantis Lietuvos higienos normos reikalavimus, bet jam išdavė dvokiantį nuorūkomis ir dūmais, susidėvėjusį, suplyšusį ir purviną inventorių. Pareiškėjas žodžiu atsisakė priimti tokį inventorių. Pareigūnai liepė pasirašyti kartotekoje, kad pareiškėjas esą atsisako paimti minkštąjį inventorių. Dėstydamas savo nepasitenkinimą žodžiu pareiškėjas bandė pasitraukti į šoną, tačiau eilinis pareigūnas griebė jam už rankos, traukdamas prie inventoriaus išdavimo staliuko, kad pareiškėjas pasirašytų. Pareigūno rankai išsprūdus, pareiškėjas nugriuvo ant grindinio, nesikeldamas prašė pareigūnų, kad nedelsiant būtų pakviestas direktoriaus pavaduotojas, nes norėjo vietoje išreikšti savo nusiskundimus dėl šio įvykio. Pareigūnai prašymo netenkino. Pareiškėjas teigė, kad supykę pareigūnai nutempė pareiškėją už rankų tolyn nuo filmavimo kamerų ir prie laiptų rankomis ir kojomis pradėjo daužyti pareiškėjui į galvą, šonus, nugarą, sėdmenis. Aukšto rango pareigūnas registracijos knyga talžė pareiškėjui per galvą, pataikė per ausį, pramušdamas kairės ausies būgnelį. Pareiškėjo teigimu, jį mušė gal 4 pareigūnai, mušdami klausė, ar dar reikia direktoriaus pavaduotojo. Pareiškėjas panikoje ir šoko būsenoje atsakė, jog nereikia. Panaudoję smurtą pareigūnai uždėjo antrankius ir nuvedė medicininei apžiūrai. Pareiškėjas prašė medicinos darbuotojų nurengus nuodugniai visą apžiūrėti, nurodė kurioje vietoje labai skauda, paaiškino, kad negirdi viena ausimi, kadangi mušant per galvą su knyga jam pataikė į ausį. Apžiūros metu medicinos darbuotojas pareiškė, kad su pareiškėjo ausimis viskas gerai, (viena ausis švari, kraujo nesimato, sieros nėra, kitoje matyti siera), iškvietė stomatologą, kad apžiūrėtų pareiškėjo burnos ertmę, kadangi nuo pareigūnų smurto buvo pažeista žando ertmė.
Be to, pareiškėjas paaiškino, kad tas pats aukšto rango pareigūnas, kuris 2013 m. balandžio 3 d., nurodė susirinkti daiktus perkėlimui į kitą kamerą, 2013 m. balandžio 4 d. rytą atėjęs į kamerą vėl liepė susirinkti daiktus perkėlimui į kitą kamerą ir ištraukė iš pareiškėjo kišenės visus jo raštus, skundus, prašymus, rašytus nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 metų balandžio 2–3 dienos liepdamas ant kiekvieno rašyti pretenzijų administracijai atsisakymą bei nurodyti, jog problema buvo išspręsta žodžiu. Pareiškėjas nurodymą įvykdė. Po to tas pats pareigūnas liepė ištraukti iš lagamino raštus, skundus, parašytus pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjas juos ištraukė iš lagamino, o pareigūnai liepė juos sudraskyti. Pareigūnai grasino, kad jei dar bus parašytas dėl jų raštas, pareiškėjas pamatys tai, ko dar nematęs. Vėliau, pareiškėjui būnant kameroje Nr. 222, atėjo tas pats aukšto rango pareigūnas ir atnešė dar kelis pareiškėjo rašytus raštus, kad pareiškėjas ant jų pasirašytų kaip ir ant kitų raštų. Pareiškėjui pasirašius, po kiek laiko atėjo vėl tas pats aukšto rango pareigūnas ir atnešė kelis A4 formato balto popieriaus lapus. Liepė parašyti pareiškimą, kad būdamas Lukiškių TI-K, pareiškėjas į savo rašytus raštus atsakymo nereikalauja, pretenzijų administracijai neturi.
Pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus, kur nedelsdamas kreipėsi į medicinos punktą. Gydytojas apžiūrėjęs pareiškėją į kortelę surašė pareiškėjo kūno sužalojimus, žymes, nusiskundimus. Dėl skaudančios ausies patarė savaitę palaukti, o jei per savaitę nepraeis, siųs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Dėl ausies pareiškėjui teko vykti į LAVL, kurioje buvo nustatytas ausies būgnelio plyšimas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 31–33) atsakovo atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-1496 dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. buvo nustatyta, kad 2013 m. balandžio 3 d. apie 14.00 val. buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) vyresniojo inspektoriaus R. T. tarnybinis pranešimas Nr. 94-4-1 ir APS vyresniojo specialisto E. A. tarnybinis pranešimas Nr. 94-4-2 apie tai, kad 2013 m. balandžio 3 d. apie 14.00 val. iš gyvenamosios kameros Nr. 391 į gyvenamąją kamerą Nr. 222 buvo perkeltas R. K. Vedant nuteistąjį į minkštojo inventoriaus sandėlį paimti įstaigoje laikomiems asmenims išduodamo inventoriaus, nuteistasis pradėjo elgtis neprognozuojamai, pradėjo trankyti galvą į sieną ir į šalia esančias grotas, vėliau nukrito ant žemės. Tuo metu pro Minkštojo inventoriaus sandėlį ėjo APS vyresnysis specialistas E. A. ir vyresnysis specialistas R. T.. Pamatę, kad minėtas nuteistasis nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų, jie sustojo padėti pareigūnams. Bandant R. K. pakelti nuo grindų, jis užsimojo ranka smogti APS vyresniajam specialistui E. A., tačiau pareigūnas smūgio išvengė. R. K. nereagavo į daugkartinius reikalavimus nusiraminti, todėl pareigūnai nusprendė panaudoti prieš nuteistąjį specialiąją priemonę – antrankius. Bandant uždėti antrankius, R. K. bandė įspirti APS vyresniajam inspektoriui R. T. Pareigūnui smūgio pavyko išvengti. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, nuteistasis buvo paguldytas ant pilvo ir užlaužus rankas jam buvo uždėti antrankiai. Po specialių priemonių panaudojimo prieš R. K., Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai užfiksavo, kad ant kūno ūmių sumušimų ir sužalojimų nėra. Po antrankių uždėjimo liko nežymūs paraudimai riešų srityje. Pasiaiškinti raštu pareiškėjas atsisakė. Apie specialiųjų priemonių panaudojimą prieš nuteistąjį R. K. 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 9-7355 buvo informuota Vilniaus miesto prokuratūra. Remiantis atliktu tarnybiniu tyrimu, buvo siūlyta pareigūnų veiksmus, panaudojant antrankius ir kovinių imtynių veiksmus prieš R. K., laikyti teisėtais, o atsižvelgiant į tai, kad R. K. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, jam 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – papeikimas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu (b. l. 115–121) pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 3 d. nuo 14 iki 14.40 val. pareiškėją R. K. vedant į Minkštojo inventoriaus sandėlį paimti inventoriaus Lukiškių TI-K APS budinčios pamainos Nr. 2 korpuso vyresnysis J. Š., vyresnysis specialistas E. A., vyresnysis inspektorius R. T. prieš pareiškėją panaudojo specialiąsias priemones – antrankius ir kovinius imtynių veiksmus (b. l. 34–39, 42). Pasak pareiškėjo, panaudojus šias specialiąsias priemones, jam buvo padaryta 100 000,00 Lt neturtinė žala, kurią pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trim sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal BVK 120 straipsnį, pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės, įskaitant antrankius, kovinius imtynių veiksmus (1 dalis); specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją, o naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių (2 dalis); prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami (3 dalis); specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai, panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina (4 dalis); apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas (5 dalis).
Specialių priemonių panaudojimo pagrindai nustatyti BVK 121 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pataisos įstaigos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas, be kita ko, kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga. Pagal BVK 121 straipsnio 2 dalį, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami ir šiomis aplinkybėmis: kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo (1 punktas), kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti (3 punktas).
Pagal BVK 121 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo vadovautis BVK 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu, pagal kurį nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (3 dalis).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste sistemiškai aiškindamas minėtą BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad: pirma, nuteistieji privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti pareigūno nurodymus ir įsakymus, o tais atvejais, kai nuteistasis nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų, pradeda siautėti, bando susižaloti, pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, kovinius imtynių veiksmus; antra, naudodami specialiąsias priemones pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, t. y. pareigūnai privalo atsižvelgti į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją; privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių; jei leidžia aplinkybės, apie tokių priemonių panaudojimą įspėti nuteistąjį; specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai; jei būtina, panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą; apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, turi būti nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Ištyręs rašytinius įrodymus (b. l. 34–39, 42) ir pareiškėjo paaiškinimus, teismas nustatė, kad specialiosios priemonės (antrankiai ir koviniai imtynių veiksmai) prieš pareiškėją buvo panaudoti palydos metu, pareigūnui J. Š. pareiškėją vedant į Minkštojo inventoriaus sandėlį paimti inventoriaus. Iš pareiškėją lydėjusio pareigūno J. Š., taip pat iš jam į pagalbą atėjusių pareigūnų E. A., R. T. rašytinių paaiškinimų (b. l. 37–39), 2013 m. balandžio 3 d. akto dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (b. l. 42) teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams, elgėsi neprognozuojamai, pradėjo trankyti galvą į šalia esančias grotas, trenkėsi visu kūnu į sieną, nukrito ant žemės, o bandant jį pakelti, užsimojo smogti pareigūnui E. A. Šias aplinkybes patvirtino tarnybinį tyrimą atlikę APS inspektorė A. G. ir šio skyriaus viršininkas D. L. (b. l. 36).
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad iš karto po įvykio, 2013 m. balandžio 3 d. 14.40 val. pareiškėją apžiūrėjusi medikų komisija sumušimo ir sužalojimo žymių, padarytų panaudojant specialiąsias priemones, ant pareiškėjo kūno nenustatė (b. l. 40, 44–47). Lukiškių TI-K direktorius 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 62-419 nuteistajam R. K. skyrė nuobaudą – papeikimą. Ši nuobauda buvo paskirta atsižvelgus į tarnybinio tyrimo išvadą (reg. Nr. 24-1496) ir konstatavus, kad R. K. nevykdė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taip pažeisdamas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą draudimą reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (b. l. 34).
Šiame nutarime konstatuota, kad nuteistasis R. K. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2013 m. balandžio 3 d. apie 14.30 val. vedant jį į Minkštojo inventoriaus sandėlį paimti įstaigoje laikomiems asmenims išduodamo inventoriaus tapo neprognozuojamas, pradėjo trankyti galva visu kūnu į sieną ir šalia esančias grotas, vėliau nukrito ant žemės, į reikalavimus nusiraminti, nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir imti patalynę nereagavo, bandė ranka smogti pareigūnui. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė BVK 143 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka apskųsti nuobaudą, tačiau byloje nenustatyta, kad šią nuobaudą pareiškėjas būtų skundęs. Teismas atkreipė dėmesį į bylos duomenis, kad pareiškėjas buvo ne kartą teistas už plėšimus, chuliganizmą, tyčinį turto sunaikinimą ir sužalojimą (b. l. 26–30) ir kad yra tvirto kūno sudėjimo.
Antrankiai nuimti pareiškėjui nusiraminus 15.40 val. (b. l. 35, 36, 38, 39). Iš Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 57-258 teismas nustatė, kad dėl šio incidento pareiškėjas nepateikė pasiaiškinimo raštu. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad 2013 m. balandžio 3 d. po 14.00 val. jis buvo lydimas išduoti minkštojo inventoriaus, kurį atsisakė paimti, o nugriuvęs ant grindinio, nesikeldamas reikalavo nedelsiant iškviesti direktoriaus pavaduotoją; pareigūnai uždėjo jam antrankius ir nuvedė medicininei apžiūrai; apžiūros metu medicinos darbuotojas pareiškė, kad su pareiškėjo ausimis viskas gerai, viena ausis švari, kraujo nesimato ir sieros nėra, kitoje matyti siera, iškvietė stomatologą, kad apžiūrėtų pareiškėjo burnos ertmę.
Iš LAVL R. K. gydymo stacionare istorijos Nr. 1094-635 teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 19 d. jam buvo nustatytas membranos plyšimas (b. l. 14). Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus (b. l. 14–24), išklausęs specialistės P. K. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas priėjo prie išvadų, kad 2013 m. balandžio 19 d. pareiškėją R. K. paguldžius į LAVL, jam diagnozuotas nedidelis ausies būgnelio plyšimas, kuris galėjo būti padarytas oro smūgio bangos. Teismas vertino, kad tai, jog 2013 m. balandžio 3 d. vykusio incidento metu pareiškėjui galėjo plyšti ausies būgnelis, patvirtina netiesioginiai įrodymai, t.y. D. R. 2014 m. gegužės 5 d. raštu išdėstyti „Liudytojo parodymai“ (b. l. 8). Pasak specialistės, tokia trauma teoriškai galėjo būti padaryta 2013 m. balandžio 3 d., tačiau net ir tokiu atveju medikų komisija iš karto po įvykio 2013 m. balandžio 3 d. 14.40 val. apžiūrėjusi pareiškėją šios traumos galėjo nepastebėti, nes trauma vizualiai nematoma. Taip pat specialistė patvirtino, kad tokia trauma nereikalauja jokio specifinio gydymo, užtenka tik stebėti ausies būgnelio gijimo eigą, trauma jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad lengva ausies būgnelio trauma, kuri tikėtinai galėjo būti padaryta taikant specialiąsias priemones – antrankius ir kovinius imtynių veiksmus, savaime nereiškia, jog šias priemones panaudoję pareigūnai ar kiti su ginčijamu įvykiu susijusį tarnybinį patikrinimą atlikę Lukiškių TI-K darbuotojai pažeidė įstatymus. Taip pat tai savaime nereiškia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog dėl to pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Prie tokių išvadų teismas priėjo atsižvelgdamas į traumos pobūdį (ji galėjo būti nepastebėta iš karto po incidento vykusios medicininės apžiūros metu), į tai, kad trauma buvo nesunki, nesukėlusi jokių liekamųjų reiškinių, taip pat į tai, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, gydytojai iš karto po aptariamo incidento reagavo į pareiškėjo prašymą apžiūrėti skaudančią ausį.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų minėtas nustatytas aplinkybes. Tokiais paneigiančiais įrodymais teismas nepripažino ir R. K. skunde bei teismo posėdyje išdėstytos įvykio versijos pagal kurią į Lukiškių TI-K kamerą 2013 m. balandžio 3 d. po 14.00 val. atėjo 5 pareigūnai, o pareiškėjui atsisakius paimti inventorių ir pareikalavus iškviesti direktoriaus pavaduotoją, 4 iš jų sumušė pareiškėją). Šią versiją teismas vertino kritiškai. Pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia rašytiniai asmenų liudijimai (b. l. 8, 64–67), kurie yra netiesioginiai, abstraktaus pobūdžio, surašyti praėjus daug laiko po 2013 m. balandžio 3 d. incidento.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių esą jis buvo priverstas atsisakyti dalies savo skundų, teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 4 d. raštu nurodė, jog nereikalauja raštu atsakyti į kai kuriuos jo skundus, kartu pažymėjęs, kad jam atsakymai buvo pateikti žodžiu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad tarp šių aplinkybių ir specialiųjų priemonių panaudojimo Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 3 d. apie 14 val. vykusio incidento metu nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2, 3 dalyse, 12 straipsnio 1, 2 dalyse, 120 straipsnyje, 121 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 1, 3 punktuose, 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 3 d. nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių, nevykdė pareigūnų J. Š., E. A., R. T. teisėtų nurodymų ir reikalavimų, bandė susižaloti, todėl pareigūnai turėjo teisę prieš pareiškėją panaudoti antrankius, kovinius imtynių veiksmus. Teismas pripažino, kad naudodami šias specialiąsias priemones minėti pareigūnai teisingai įvertino pareiškėjo asmenybę, padaryto teisėtvarkos pažeidimo pobūdį ir susidariusią situaciją, dėl to buvo išvengta sunkių pasekmių (sunkia pasekme teismas nepripažino vėliau pareiškėjui diagnozuotos lengvos ausies būgnelio traumos), t.y. pareigūnai veikė įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Specialiųjų priemonių naudojimas prieš pareiškėją buvo nutrauktas iš karto išnykus jų panaudojimo pagrindams, po 10 minučių jam suteikta neatidėliotina medicinos pagalba, dėl specialiųjų priemonių panaudojimo atliktas tarnybinis patikrinimas, apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį pranešta prokurorui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnams 2013 m. balandžio 3 d. panaudojus prieš pareiškėją specialiąsias priemones – antrankius ir kovinius imtynių veiksmus, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų - teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 132–135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje surinktus įrodymus interpretavo palankiai atsakovui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 ir 81 straipsnių reikalavimus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo versiją dėl 2013 m. balandžio 3 d. įvykio, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, draudžiančiomis kankinimą, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį bei tokias bausmes. Apelianto nuomone, teismas atsakovo pateiktus įrodymus turėtų vertinti kritiškai, nes atsakovas suinteresuotas išvengti atsakomybės už savo pareigūnų veiksmus. Apeliantas nesutinka su tuo, kaip teismas vertino Lukiškių TI-K pareigūnų įvykdyto apelianto atžvilgiu smurto faktą. Apelianto teigimu, po incidento jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, jam pramušė kairės ausies būgnelį, iš ausies kraujavo, apie tris savaites ta ausimi nieko negirdėjo ir iki šiol joje ūžia. Teismas minėtų aplinkybių nepagrįstai nevertino, buvo šališkas, atsisakė ginti apelianto (pareiškėjo) teisę į saugumą ne tik nuo kalinčių asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Teismas nepagrįstai neišreikalavo apelianto (pareiškėjo) asmens sveikatos kortelės iš Vilniaus pataisos namų, nes apeliantas 2013 m. balandžio 5 d. sugrįžęs į Vilniaus pataisos namus kreipėsi į medikus dėl kūno sužalojimo ir jį apžiūrėjęs gydytojas viską užfiksavo sveikatos kortelėje.
Pasak apelianto, 2013 m. balandžio 3 d. jo perkėlimas iš Lukiškių TI-K kameros Nr. 391 į kamerą Nr. 222 buvo vykdomas siekiant su juo fiziškai ir psichologiškai susidoroti, kad jis atsiimtų visus savo prašymus, skundus ir pareiškimus, parašytus Lukiškių TI-K administracijai. Tai, apelianto teigimu, rodo jo parašyti pareigūnams pavartojus smurtą raštai šios įstaigos administracijai dėl pirmiau parašytų raštų atsiėmimo.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie tai, jog dėl 2013 m. balandžio 3 d. įvykusio incidento buvo kreiptasi į Vilniaus miesto prokuratūrą, jam nebuvo įteikta prokuroro priimto nutarimo kopija, neišaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų 2013 m. balandžio 3 d. veiksmų, lėmusių jo sužalojimą. Be to, teigė, kad 2013 m. balandžio 4 d. pareigūnams reikalaujant jis parašė atsisakymus nuo savo prašymų ir skundų įstaigos administracijai.
ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus administracinėje byloje pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš dalies sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Byloje yra duomenys apie tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai 2013 m. balandžio 3 d. panaudojo apelianto (nuteistojo) atžvilgiu specialiąsias priemones - antrankius ir kovinių imtynių veiksmus. Tai nurodyta Lukiškių TI-K APS pareigūnų J. Š., R. T. ir E. A. 2013 m. balandžio 3 d. akte dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, šių pareigūnų 2013 m. balandžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose, Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. (b. l. 35-36, 37-39, 42).
Pagal pareiškėjo skundą 2013 m. balandžio 3 d. įvykių eiga buvo tokia, kad po 14.00 val. pareigūnai jį vedė perkėlimui iš vienos kameros į kitą ir minkšto inventoriaus sandėlyje jam davė nešvarią patalynę, o pareiškėjui pareikalavus švarios, pareigūnai pareiškėją sumušė, vienas iš jų daužė per galvą registracijos knyga, pataikė į ausį (pasak pareiškėjo dėl to plyšo kairės ausies būgnelis), po to uždėjo antrankius.
Pagal Lukiškių TI-K pateiktus įrodymus specialiųjų priemonių (antrankių ir kovinių imtynių veiksmų) panaudojimą lėmė nuteistojo R. K. elgesys, kai jis pareigūno J. Š. vedamas į minkšto inventoriaus sandėlį pasiimti patalynės, pradėjo elgtis neprognozuojamai, t. y. pradėjo trankyti savo galvą ir visą kūną į sieną bei grotas, nukrito ant žemės, nereagavo į šio pareigūno reikalavimą nusiraminti ir atsikelti, po to pradėjo priešintis šią situaciją pamačiusiems ir priėjusiems padėti pareigūnams R. T. ir E. A.
Pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus antrankiai R. K. buvo uždėti 14.30 val., nuimti 15.40 val. nuteistajam nusiraminus. Pagal įrašus asmens sveikatos istorijoje Nr.1429 (b.l.44-45), apeliantas 2013 m. balandžio 3 d. 14.40 val. buvo atvestas į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, kur skundėsi, kad sumušė pareigūnai. Kortelėje, be kita ko, yra įrašai, kad medicininės apžiūros metu buvo apžiūrėtos R. K. ausys. Dėl kairiosios ausies užfiksuota, kad kraujingų bei kitokio pobūdžio išskyrų nestebima.
Pagal bylos duomenis, pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. buvo etapuotas iš Lukiškių TI-K į Vilniaus pataisos namus, o 2013 m. balandžio 19 d. šios įstaigos medicinos tarnybos siuntimu dėl otalgijos (lot. ausies skausmas) buvo paguldytas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę, kur gydėsi iki 2013 m. balandžio 26 d. (b. l. 14-15). Gydymo stacionare istorijoje Nr.1094-635 įrašyta, kad 2013 m. balandžio 19 d. R. K. skundėsi kairės ausies skausmu, pablogėjusia klausa, teigdamas, kad 2013 m. balandžio 3 d. jį sumušė pareigūnai knyga per galvą. Pagal įrašą minėtoje gydymo istorijoje LAVL apeliantui buvo nustatyta diagnozė – ruptura membrana tympani (lot. būgnelio plyšimas). Teismas posėdyje apklausė LAVL gydytoją P. K. (gydymo stacionare istorijoje Nr. 1094-635 ji nurodyta kaip apeliantą gydžiusi gydytoja) ir pagal šią apklausą sprendime nurodė, kad pareiškėjui ligoninėje diagnozuotas nedidelis ausies būgnelio plyšimas, kurio 2013 m. balandžio 3 d. pareiškėją apžiūrėję medikai galėjo nepastebėti, galėjo atsirasti „nuo oro smūgio bangos“. Šis teiginys nepagrįstas aiškiais motyvais ir įrodymais.
ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, remdamasis ištirtais įrodymais, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad proceso įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimą, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis). Teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, jei teismas priėmė sprendimą neatlikęs ABTĮ 81 straipsnyje nustatytos procesinės pareigos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio pasekme (CK 6.250 straipsnio prasme), susijusia priežastiniu ryšiu su pareigūnų neteisėtais veiksmais (CK 6.271 straipsnis), pareiškėjas nurodė jo sveikatos sutrikdymą (ausies būgnelio plyšimą), teismas netyrė pareiškėjo skundo argumentų, kuriais jis grindė savo teiginius esą jo ausis buvo sužalota 2013 m. balandžio 3 d. Lukiškių TI-K pareigūno neteisėtais veiksmais (mušant registracijos žurnalu per galvą) pagrįstumo. Teismas savo sprendime pateikė tikėtiną išvada, kad pareiškėjui ausies būgnelis galėjo plyšti pareigūnams panaudojus specialiąsias priemones, kurių panaudojimas buvo teisėtas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas neištirtomis aplinkybėmis ir prielaidomis. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Byloje yra duomenys apie tai, kad nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. apeliantas gydėsi LAVL, kur jam buvo nustatytas ausies būgnelio plyšimas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, kad ausies būgnelio plyšimą pareiškėjas nurodė kaip Lukiškių TI-K pareigūnų, iš kurių neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina neturtinę žalą, neteisėtų veiksmų (fizinio smurto) pasekmę, teismas turėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti šių pareiškėjo teiginių pagrįstumą rinkdamas įrodymus ir juos vertindamas (ABTĮ 57 str. 4 ir 6 d., 81 str.).
Teismas neapklausė liudytojais Lukiškių TI-K pareigūnų J. Š., R. T. ir E. A., kurie, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. balandžio 3 d. naudojo prieš pareiškėją (nuteistąjį) specialiąsias priemones. Minėtų pareigūnų 2013 m. balandžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose ir jų pasirašytame akte dėl specialiųjų priemonių panaudojimo įrašytas teiginys „... panaudojus kovinių imtynių veiksmus, nuteistasis R. K. buvo paguldytas ant pilvo ir užlaužus rankas jam uždėti antrankiai“ (šis teiginys nurodytas ir 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje) yra nekonkretus, nesuteikia informacijos kokius būtent kovinių imtynių veiksmus atliko pareigūnai apelianto atžvilgiu, koks būtent ir į kurias apelianto kūno dalis buvo atitinkamo pareigūno (pareigūnų) fizinis poveikis panaudojant specialiąsias priemones, ar atliekant kovinių imtynių veiksmus kaip nors buvo paliesta apelianto galva ir kairioji ausis.
Pareigūno J. Š., kuris lydėjo R. K. iš kameros Nr.391 į kamerą Nr.222 (pagal pareiškėjo skundą pareigūnų buvo daugiau), užvesdamas į minkšto inventoriaus sandėlį pasiimti patalynės, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistasis prie sandėlio pradėjo save žaloti (trankytis galva ir kūnu į sieną bei grotas, nukrito ant žemės). Dėl šios atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, taip pat dėl pareiškėjo nurodytos jo mušimo su registracijos žurnalu aplinkybės, teismas turėjo apklausti liudytoju pareigūną J. Š. ir kitus pareigūnus, kurie galimai buvo prie minkšto inventoriaus sandėlio ar šiame sandėlyje.
Atsakovo atstovo pozicija byloje yra ta, kad specialiųjų priemonių panaudojimą lėmė minėtas nuteistojo R. K. elgesys, nereagavimas į pareigūnų reikalavimą nusiraminti ir nutraukti tokius veiksmus bei bandymas panaudoti smurtą prieš pareigūnus. Šie atsakovo atstovo argumentai turi būti lygiai taip pat kruopščiai ir visapusiškai, objektyviai ištirti, kaip ir pareiškėjo argumentai, apklausiant liudytojus, renkant papildomus rašytinius įrodymus. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydamas pateikti į bylą R.
K. 2013 m. balandžio 5 d. (etapavimo iš Lukiškių TI-K dienos) medicininės apžiūros dokumentus (b.l.12), tačiau gavęs atsakymą, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 19 d. su asmens sveikatos istorija etapuotas į LAVL, bylą išnagrinėjo nesusipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, kurioje pasak apelianto Vilniaus pataisos namų gydytojas užfiksavo atitinkamus jo ausies pažeidimus. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas turėjo spręsti dėl būtinumo apklausti liudytoju Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistą, kuris 2013 m. balandžio 3 d. apžiūrėjo R.
K. po specialiųjų priemonių panaudojimo ir išklausė jo atitinkamus nusiskundimus, taip pat pareiškėją apžiūrėjusį Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistą, kuris taip pat išklausė atitinkamus pareiškėjo nusiskundimus.
Byloje yra duomenys apie tai, kad Lukiškių TI-K informavo prokuratūrą apie specialiųjų priemonių panaudojimą prieš apeliantą, tačiau nėra duomenų ar buvo atliktas tyrimas, nes ši aplinkybė galėtų būti byloje reikšminga. Byloje taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjas, teigiantis, kad buvo sumuštas pareigūnų, kreipėsi į prokuratūrą ar policiją.
Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodeksas numato specialiųjų priemonių panaudojimą, tačiau sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, vienokios ar kitokios išvados gali būti padarytos teismui nustačius ir visapusiškai ištyrus pirmiau minėtas bylai reikšmingas aplinkybes.
Be to, pareiškėjas skunde teismui Lukiškių TI-K pareigūnų neteistais veiksmus nurodė ir tai, kad 2013 m. balandžio 4 d. pareigūnai jį privertė parašyti atsisakymus nuo šio įstaigos administracijai pateiktų skundų. Lukiškių TI-K pateikė pirmosios instancijos teismui R. K. 2013 m. balandžio 2 -3 d. rašytų Lukiškių TI-K administracijai prašymų ir skundų (iš viso 14) kopijas prie kurių (išskyrus 3 atvejus) pridėti atskiruose lapuose surašyti 2013 m. balandžio 4 d. (vienu atveju 2013 m. balandžio 5 d.) raštai, kuriuose įskaitomai įrašyta apelianto pavardė ir vardas (arba pirmoji vardo raidė) bei parašu patvirtinti įrašai, kad jis raštiško atsisakymo nereikalauja, problema išspręsta žodžiu, administracijai pretenzijų neturi (b. l. 71-96). Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų sprendime nurodė, kad tarp šių aplinkybių ir specialiųjų priemonių panaudojimo 2013 m. balandžio 3 d. nėra priežastinio ryšio. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad šiuos veiksmus jis nurodė kaip atskirus neteisėtus veiksmus, t.y. jų nesiejo su specialiųjų priemonių panaudojimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų neištyrė, nenustatė, ar Lukiškių TI-K pareigūnai atliko pareiškėjo nurodytus veiksmus reikalaujant atsisakyti skundų ir prašymų, sprendime iš esmės nepasisakė pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo aspektu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui nenustačius visų bylai ištirti reikšmingų aplinkybių, jų neištyrus išsamiai ir visapusiškai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas, o byla dėl pirmiau išvardytų priežasčių turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms ištirti turi būti surinkta daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl šių priežasčių pirmiau minėtų aplinkybių tyrimas negali būti atliktas apeliacinės instancijos teisme.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies, panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė