b3607698-a27c-40cd-b35a-e7cdac807846 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-2354-866/2013 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01832-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 116.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė, sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui, dalyvaujant ieškovo UAB „Litas prie lito“ atstovei advokatei V. R., atsakovui A. R. ir jo atstovei advokatei E. T., trečiojo asmens AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atstovui advokatui Žilvinui Lošiui, trečiojo asmens Lietuvos statistikos departamento atstovui M.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Litas prie lito“ ieÅ¡kinį atsakovui A. R., tretieji asmenys AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, Lietuvos statistikos departamentas, dėl žalos atlyginimo,                                                      n u s t a t ė : pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (t. I, b.l. 1-8, t. II, b. l. 24-31 ) ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 15 890 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad yra 1994 m. balandžio 14 d. įsteigtos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ (toliau – AB „IVPĮ“) akcininkas, kuriam priklauso 11 915 paprastųjų vardinių akcijų (iÅ¡ 32 674).

Valstybei priklauso 16 883 arba 51, 67 proc. akcijų. Anot ieÅ¡kovo, atsakovas bÅ«damas bendrovės direktoriumi nuo 1994 m. gruodžio 9 d., vykdydamas savo pareigas padarė ne mažiau kaip 15 890 Lt žalos, todėl vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovui. IeÅ¡kovo nuomone, direktorius vienasmeniÅ¡kai priima sprendimus virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ (CK 2.82 straipsnio 1 dalis), taip neteisėtais veiksmais darydamas žalÄ bendrovei, o bÅ«tent: - Nesant bendrovės valdymo organo (valdybos) sprendimo, vien per 2010 metų I-Ä jį ketvirtį iÅ¡simokėjo sau 13 490 Lt priedų bei premijų, taip pažeisdamas ABÄ® 34, 37 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių apmokėjimo tvarkos“ nuostatas. -  Neefektyviai ir nenaudingai bendrovės interesams naudojo bendrovės turtÄ , t. y. asmeninais tikslais nuo 2011 m. liepos 18 d. (kuomet buvo suraÅ¡ytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) iki Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-6584-275/2011, dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ir galimai toliau naudojasi jam asmeniÅ¡kai suteiktu bendrovei priklausančiu automobiliu „R.

L.“ valtys. Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmeninio vairuotojo paslaugomis, dėl ko preliminariais ieÅ¡kovo paskaičiavimais bendrovei padaryta žala siekia mažiausiai 2 400 Lt. Nurodyti faktai, anot ieÅ¡kovo, konstatuoti  Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6584-275/2011. IeÅ¡kovo nuomone, nurodytas netinkamas pareigų vykdymas lemia atsakovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui neįvykdžiusiam įstatymų ar sutarties numatytos pareigos ar pažeidus bendrÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai yra taikoma civilinė atsakomybė.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, neteisėtais veiksmais, išsimokėdamas sau premijas bei naudodamasis automobiliu asmeniniais tikslais pažeidė ABĮ 37 straipsnio, bendrovės įstatų 2, 5, 7 straipsnių, Lietuvos Respublikos vyriausybės  nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių apmokėjimo tvarkos“ nuostatas. Ieškovas pažymi, kad atsakovas 2010 m. balandžio 7 d. valdybos posėdyje pripažino, kad priedai jam buvo skiriami administracijos vadovybės sprendimu, tuo tarpu tokio valdymo organo bendrovėje nėra.

Nurodo, kad bendrovės papildomo apmokėjimo nuostatai vadovaujantiems darbuotojams buvo patvirtinti 2010 m. gegužės 13 d. valdybos sprendimu Nr. VP-6. Taip pat, ieÅ¡kinyje nurodyta, kad pagal AB „IVPĮ“ 2003 m. gegužės 13 d. papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus, vadovaujantiems darbuotojams mokami vadovo siÅ«lomo dydžio priedai. Bendrovės direktorius yra sudėtinė įmonės administracijos dalis ir kartu vienasmenis bendrovės valdymo organas. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal bendrovės valdybos 2004 m. lapkričio 23 d. patvirtintus nuostatus, atsakovas turi teisę naudotis tarnybiniu transportu bendrovės reikalais, tačiau atsakovas automobiliu naudojasi ir asmeniniais tikslais, t. y. vykimui į darbÄ ir iÅ¡ darbo.

Byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo vykusio teismo posėdžio metu apklaustas vairuotojas G. P. pateikė paaiÅ¡kinimus, jog yra vežęs atsakovÄ tarnybiniu automobiliu į namus. Toje pačioje byloje teismai konstatavo, kad turtas panaudotas neefektyviai ir Å¡ios aplinkybė negali bÅ«ti paneigtos. IeÅ¡kovas nuostoliams apskaičiuoti, dėl tarnybinio automobilio neefektyvaus naudojimo, rėmėsi minimaliu darbo užmokesčiu mokėtinu vairuotojui. IeÅ¡kovo nuomone, tarp atsakovo netisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovas žinojo, kad premijos bei priedai jam iÅ¡mokami neteisėtai, kaip ir žinojo, jog neteisėtai savo asmeniniais tikslais naudojasi bendrovės automobiliu bei vairuotojo paslaugomis.

Ieškovas pažymi, kad nepaisant prezumpcijos dėl kaltės, atsakovas vadovauja bendrovei nuo 1994 metų, todėl jam puikiai žinoma apie teisės aktuose, bendrovės įstatuose, pareiginiuose nuostatose nustatytas pareigas, veikti išimtinai bendrovės labui, todėl laikytina, kad atsakovas veikė tyčia.           Tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens AB „IVPĮ“ atsiliepimuose (t. I, b. l. 73-79, 91-96) nurodyti iš esmės analogiški argumentai, todėl jie dėstomi bendrai.

Atsiliepimuose praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti. Nurodoma, kad papildomas darbo užmokestis buvo mokamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, laikantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių apmokėjimo tvarkos“ nuostatų. Pažymima, kad teismų praktika bylose dėl darbo užmokesčio nustatymo rodo, kad įmonės valdyba, vadovaudamasi ABÄ® 34 straipsnio 2 dalimi, turi teisę nustatyti įmonės vadovui darbo užmokestį (kintamÄ jÄ dalį) konkrečia pinigine iÅ¡raiÅ¡ka arba turi teisę nustatyti tvarkÄ , kaip darbo užmokestis (kintamoji dalis) yra apskaičiuojamas.

Įmonės vadovo ir kitų darbuotojų darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamos. Iki 2010 m. liepos 1 d. vadovui ir darbuotojams kintamoji dalis buvo skaičiuojama ir mokama vadovaujantis valdybos 2003 m. gegužės 23 d. posėdyje (protokolas Nr.

7) patvirtintais „Papildomo apmokėjimo (priedų, paÅ¡alpų ir vienkartinių piniginių iÅ¡mokų mokėjimo) nuostatais“, kuriuose nustatyta rodiklių sistema, kuriÄ Ä¯vykdžius, buvo pagrindas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti papildomÄ darbo užmokestį (kintamÄ jÄ dalį). Å ios nuostatos buvo taikomos visiems bendrovės darbuotojams, tame tarpe ir direktoriui. Nustatyta papildomo darbo užmokesčio (kintamosios dalies) mokėjimo tvarka įmonėje buvo efektyvi, skatinanti ir ekonomiÅ¡kai pasiteisino. 2010 m. spalio 28 d.

įmonės valdybos posėdyje buvo nuspręsta pripažinti, kad iÅ¡ bendrovės vadovo pateiktos informacijos, valdybai nekyla abejonių dėl iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio kintamosios dalies ir kitų iÅ¡mokų tesisėtumo. Atsiliepimuose pabrėžiama, kad akcininkai jeigu, jų netenkintų darbo užmokesčio (kintamosios dalies) skyrimo (apskaičiavimo) tvarka, turėjo teisę inicijuoti nurodytų nuostatų pakeitimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , 2010 m. liepos 20 d. bendrovės valdyba patvirtino „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“, kuriuose patikslinta papildomo darbo užmokesčio (kintamosios daleis) nustatymo mokėjimo tvarka.

Pažymima, kad įmonėje kiekvienais metais atliekamas nepriklausomas auditas, ir atliktuose audituose už 2007-2010 metus, jokių pažeidimų nenustatyta. Tiek pagal valdybos 2003 m. gegužės 23 d. sprendimÄ , tiek pagal 2010 m. liepos 20 d. sprendimÄ , dėl papildomo darbo užmokesčio, nustatyta, kad kintamoji dalis apskaičiuojama pagal patvirtintus rodiklius be atskiro valdybos sprendimo. Atsakovas bei tretysis asmuo nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad bendrovės automobiliu yra naudojamasi asmeniniais tikslais.

Bendrovės automobiliais nėra niekam nei paskirti, nei suteikti. Ä®monės vadovui suteikta teisė naudotis tarnybiniu transportu darbo reikalais, tačiau asmeniniais tikslais automobiliu nėra naudojamasi, o ieÅ¡kovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija tik apie tai, jog atsakovas vyko pasiimti dokumentinės medžiagos susijusios su darbu. Be to, pažymima, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 12 d. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ reg. Nr. KD-7167, važinėjimas automobiliu į darbÄ bei iÅ¡ darbo į namus nėra vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais.

Atsakovas teigia, kad į darbÄ ir iÅ¡ darbo vyksta nuosavu automobiliu. Tretysis asmuo Lietuvos statistikos departamentas atsiliepime (t. I, b. l. 160-164) nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis.  Jo nuomone, bendrovės turtas naudojamas efektyviai, ir nėra jokių duomenų, kad bendrovės vadovas savo pareigas vykdytų netinkamai. Atsiliepime nurodomas analogiÅ¡kas reglamentavimas dėl darbo užmokesčių priedų skaičiavimo, iÅ¡ esmės nurodomi analogiÅ¡ki argumentai kaip ir atsakovo bei AB „IVPĮ“ atsiliepimuose, todėl jie nekartojami.

Pažymėjo, kad pagal vadovo pareiginių nuostatų 16.9 punkto nuostatas, jis turi teisę naudotis bendrovės automobiliu darbo reikalais, o ieÅ¡kovas manydamas, kad tokia tvarka yra per daug liberali galėjo inicijuoti Å¡ių nuostatų pakeitimÄ . Teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. Z. (Ūkio transporto skyriaus vedėjas) paaiÅ¡kino, kad bendrovėje nustatyta aiÅ¡ki transporto priemonių naudojimo tvarka, prioritetas teikiamas informacijos gavėjams, jo žiniomis direktorius niekada nesinaudojo tarnybiniu transportu asmeninais tikslais, pažymėjo, jog direktorius į darbÄ bei iÅ¡ darbo vyksta asmeniniu automobiliu (t.

II, b. l. 49). IeÅ¡kinys atmestinas. AB „IVPĮ“ 2004 m. gegužės 5 d. įstatuose (t. I, b. l. 9-17) nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (straipsnio 1 dalis); valdyba renka ir atÅ¡aukia bendrovės vadovÄ , nustato jo atlyginimÄ , kitas darbo sutarties sÄ lygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas (7 straipsnio 8 punktas); bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ (8 straipsnio 5 punktas).

Naujos redakcijos 2011 m. gegužės 26 d. įstatuose nustatyti analogiÅ¡ki bendrovės valdymo organai, nustatant, kad valdymo organų kompetencija, jų rinkimo bei atÅ¡aukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytų ABÄ® (t. I, b. l. 98-100).  Atsakovui darbo užmokesčio su priedais iÅ¡mokėta 2007 m. – 87 690 Lt, 2008 m. - 98 304 Lt, 2009 m. – 109 176 Lt, 2010 1-Ä jį ketvirtį – 26 440 Lt (t. I, b. l. 23).  2010 m. spalio 8 d. valdybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl atsakovui mokamų priedų, tačiau  nutarta klausimo dėl atsakovo nepasitikėjimo nespręsti (t.

I, b. l. 26-31). 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio metu, protokolo Nr. VP-11, valdyba nutarė, kad nekyla abejonių dėl atsakovui išmokėtos darbo užmokesčio kintamosios dalies ir kitų išmokų teisėtumo (t. I, b. l. 32-36). 2011 m. liepos 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota, kad 16.09 val., bendrovei priklausantis automobilis R. L. valtys. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie namo Vanaginės 99, D. R., iš automobilio išlipo vienas žmogus ir automobilis išvažiavo atgal (t.

I, b. l. 47-48). Atsakovo pareiginiuose nuostatuose 3 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (t. I, b. l. 49-52). Pareiginių nuostatų 16.9. punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas darbo reikalais turi teisę naudotis tarnybiniu transportu, apmokamu bendrovės lėšomis. 2010 m liepos 20 d. valdybos protokolu Nr. VP-8, patvirtinti papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatai (t.

I, b. l. 54-56), kuriais nustatyta pagal kokiÄ formulę turi bÅ«ti apskaičiuojami procentai, kaip priedai mokėtini vadovaujantiems darbuotojams. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 12 d. iÅ¡aiÅ¡kinime Nr. KD-7167, nurodyta, kad vykimas automobiliui tik į darbÄ ir iÅ¡ darbo į namus nėra vertinamas, kaip automobilio naudojimas asmeninaisi tikslais (t. I, b. l. 88). Atsakovui prie bendrovės yra iÅ¡skirta vieta asmeninio automobilio parkavimui (t. I, b. l. 90). 2003 m. gegužės 23 d. valdybos protokolu Nr. 7, patvirtinti bendrovės papildomo apmokėjimo (priedų, paÅ¡alpų ir vienkartinių piniginių iÅ¡mokų mokėjimo) nuostatai (t.

I, b. l. 133-137), kuriuose nustatyta, kad administracijos (vadovybės, personalo skyriaus, buhalterijos, skyrių vedėjų) priedų dydis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (8.3.1. punktas). Bendrovėje atliktų audito iÅ¡vadose 2008 – 2011 metais, įmonėje pažeidimų nenustatyta (t. I, b. l. 142-145). Bendrovės direktoriaus įsakymu 2008 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintas „Dokumentų pristatymo tvarkos apraÅ¡as“ (t. I, b. l. 150-152). IÅ¡kėlus bylÄ teisme atsakovas 2013 m. sausio 11 d. kreipėsi į bendrovės valdybÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti ar aplinkybė, jog jis 2011 metais keletÄ kartų vyko į namus darbo metu, įvairiais su darbu susijusiais klausimais, laikytini pažeidžiantys ABÄ®, vadovo pareiginių nuostatų 16.9. punktÄ bei kitus teisės aktus (t.

II, b. l. 10). 2013 m. sausio 21 d. valdybos posėdžio metu nutarta, kad nėra duomenų, jog direktorius naudodamasis tarnybiniu transportu bÅ«tų pažeidęs ABÄ®, pareiginių nuostatų 16.9. punktÄ ar kitų teisės aktų reikalavimus (t. II, b. l. 17-18).      Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrovės vadovui mokamo darbo užmokesčio, bei tarnybinio transporto naudojimo, apeliuojant į tai, kad atsakovas padarė žalÄ bendrovei netinkamai organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklÄ , darytina iÅ¡vada, jog ginčas susijęs su vadovo pareigų vykdymu „vidiniuose“ santykiuose.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, apie tam tikrÄ vadovo ir bendrovės santykių dualizmÄ : „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ , priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „iÅ¡oriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetencijÄ â€“ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ ir siekdama suvienodinti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksÄ .

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindinis Å¡ios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ (DK 245 straipsnis, 253-255 straipsniai).

Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011 ir kt.) Dėl išmokėtų atsakovui darbo užmokesčio priedų. Kaip nurodyta aukščiau, 2003 m. gegužės 23 d. valdybos protokolu Nr. 7, patvirtinti bendrovės papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo) nuostatai (t. I, b. l. 133-137), kuriuose nustatyta, kad administracijos (vadovybės, personalo skyriaus, buhalterijos, skyrių vedėjų) priedų dydis negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (8.3.1. punktas, III priedas).

Pažymėtina, kad prie administracijos III priede yra priskirta vadovybė, ir teismo vertinimu akivaizdu, kad direktorius priskirtinas prie bendrovės vadovybės, o kitoks aiškinimas būtų nelogiškas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų leidžiančių teigti, kad minimi nuostatai negalėjo būti taikomi apskaičiuojant atsakovui priedus prie darbo užmokesčio. Be to, pažymėtina, kad 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio metu, protokolo Nr. VP-11, valdyba nutarė, kad nekyla abejonių dėl atsakovui išmokėtos darbo užmokesčio kintamosios dalies ir kitų išmokų teisėtumo (t.

I, b. l. 32-36). Tai reiÅ¡kia, kad valdyba bÅ«dama valdymo organu kompetentingu spręsti dėl priedų mokėjimo, konstatavo, jog nustatyta tvarka dėl priedų mokėjimų yra taikytina. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal nurodytus nuostatus, atskiro valdybos sprendimo iÅ¡mokėti konkrečiai apskaičiuotÄ priedÄ nereikėjo, tokios nuostatos beje nėra ir 2010 m. patikslintuose nuostatuose dėl priedų mokėjimo, o buvo atsižvelgiama į įvykdytas atitinkamas sÄ lygas (2003 metų nuostatų 8.1.-8.2. punktai, 2010 metų nuostatų 2.1. punktas).

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo argumentai dėl nepagrįstų priedų atsakovui mokėjimų yra visiÅ¡kai nepagrįsti, bei deklaratyvÅ«s, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas teigia, kad nebuvo valdybos sprendimo, tuo tarpu, kai raÅ¡ytinai įrodymai byloja prieÅ¡ingai.   Dėl tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams. IeÅ¡kovas teigdamas, kad atsakovas naudoja tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams iÅ¡ esmės remiasi 2011 m. liepos 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 16.09 val., bendrovei priklausantis automobilis R.

L. valtys. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), D. R., iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vienas žmogus ir automobilis iÅ¡važiavo atgal (t. I, b. l. 47-48). Be to, ieÅ¡kovas remiasi savo pamastymais bei prielaidomis apie galimai nuolatinį atsakovo naudojimÄ si tarnybiniu automobiliu. Aukščiau nurodyta, kad tarnybiniu automobiliu naudotis atsakovui leidžiama pagal pareiginių nuostatų 16.9. punkto nuostatas, bendrovės valdyba pagal savo kompetencijÄ svarstydama atsakovo veiksmus 2013 m. sausio 21 d. valdybos posėdžio metu nutarė, kad nėra duomenų, jog direktorius naudodamasis tarnybiniu transportu bÅ«tų pažeidęs ABÄ®, pareiginių nuostatų 16.9. punktÄ ar kitų teisės aktų reikalavimus (t.

II, b. l. 17-18). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad fiksuotÄ dienÄ vyko pasiimti darbui reikalingų dokumentų. Pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, iÅ¡ esmės galima daryti prielaidÄ , kad atsakovas buvo parvežtas iki savo namų, ir į darbÄ negrįžo, tačiau toks vienkartinis fakto konstatavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nuolatiniai neteisėti veiksmai. Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ Å¡iuo atveju, bendrovės valdyba bÅ«dama kompetentinga nustatyti visas darbo sÄ lygas atsakovui, sprendė, kad duomenų apie netinkamÄ tarnybinio automobilio naudojimÄ nėra.

Juolab, teismo nuomone, net ir konstatavus, kad atsakovas vienÄ kartÄ buvo parvežtas automobiliu iki namų, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog tokiu veiksmu buvo padaryta žala bendrovei.  Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, savo veikimu ar neveikimu, tokiu bÅ«du padarydamas bendrovei žalÄ . Teismas konstatavęs, byloje nenustatyti neteisėti veiksmai, žalos padarymas bendrovei, sprendžia, kad nėra visų bÅ«tinųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.  Teismas nesutinka, su ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas  Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6584-275/2011 (t.

I, b. l. 57-62). Atvirkščiai, dėl išmokėtų priedų teismas nurodė, jog nėra pagrįstų abejonių, kad priedai buvo mokami ne pagal norminių teisės aktų reikalavimus. Dėl tarnybinio automobilio teismas iš esmės nurodęs faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nėra išnaudotos kitos, neteisminės galimybės, bendrovės turto efektyvesniam naudojimui. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.

II, b. l. 40-41)  Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 24, 55 Lt, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Litas prie lito“ į. k. 301602653, atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybės naudai, sumokant į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Litas prie lito“ į. k. 301602653– 24, 55 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                               Asta Pikelienė