2026-02-11 Nr. AB-3341-3-61-3-06496-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-283-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06496-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Luca“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Luca“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Luca“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1AE-229 „Dėl UAB „Luca“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2023 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 6PR-58-011 „Dėl prekės, sulaikytos prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006, konfiskavimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) ir perduoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Vilniaus TM krovinių poste „Kirtimai“ atlikus elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – ir EID) Nr. 22LTKC0100IM2058C5 (2023 m. sausio 5 d.) deklaruotų prekių – „Medinių baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo“, deklaruotas TARIC kodas 9403 91 00 00 muitinį patikrinimą buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas Nr. 3VR3000006 (toliau – ir Protokolas) įtariant 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006) reikalavimų pažeidimą.

2.2. Vilniaus TM, išnagrinėjusi medžiagą dėl surašyto Protokolo, 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6PR-58-011, kuriuo nusprendė sulaikytas prekes konfiskuoti. Sprendime konstatuota, kad pateiktoje EID Nr. 22LTKC0100IM2058C5, kurioje deklaruotos prekės – „Medinės baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo“, TARIC kodas 9403 91 00 00, siuntėjas OOO „HALES“. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai klasifikuotos. Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003, deklaruotas prekės kodas pakeistas į 4421 99 99 99 kodą, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento Nr. 765/2006 1 o straipsnio 1 dalyje.

2.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus TM sprendimu ir prekės klasifikacija, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1AE-229 atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM sprendimo.

2.4. Vilniaus TM išvada dėl prekės tarifinio klasifikavimo paremta išimtinai subjektyvia, nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta vyriausiosios inspektorės J. V. – K. nuomone. Anot šios pareigūnės, jai susidarė įspūdis, kad prekė atpažįstama kaip daugiafunkcinio naudojimo, todėl ji turi būti klasifikuojama 4421 kodu. Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 44 skirsnyje „Mediena medienos gaminiai; medžio anglys“ daugiausiai klasifikuojamos prekės, kurios yra naudojamos kaip stambios, preciziškai neapdorotos medienos konstrukcijos, naudojamos statybos pramonėje (pvz. klojiniai, kurie yra naudojami visų rūšių statybiniam betonavimui (pavyzdžiui, pamatams, sienoms, grindims, stulpams, kolonoms, atramoms, tunelio ruožams ir t. t.), o KN 94 skirsnyje klasifikuojami baldai, jų dalys ir surenkamieji statiniai. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas, importuodamas prekes EID deklaravo prekę 9403 91 00 00 TARIC kodu, kurį patvirtino ir prekių gamintojas OOO „Hales“. Visi importuojami baldų ruošiniai yra gaminami iš klijuotos medienos, nušlifuojant kraštus ir gaminio paviršių, todėl tokio pobūdžio gaminiai nėra ir negali būti naudojami kaip medienos statybinė konstrukcija, nes tokio pobūdžio medienos gaminiai yra brangesni nei KN 44 skirsnyje klasifikuojamos prekės. Taigi, Vilniaus TM išvada, kuriai pritarė ir Muitinės departamentas, paremta tik vizualios apžiūros rezultatais, padarius nepagrįstą išvadą, kad EID deklaruota prekė negali būti laikoma baldų dalimi.

2.5. Vilniaus TM priėmus sprendimą pakeisti prekės TARIC kodą, pareiškėjas kreipėsi į Muitinės laboratoriją, prašydamas pateikti ekspertinę išvadą dėl EID deklaruotų prekių klasifikavimo. Muitinės laboratorija, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, nurodė, kad TARIC kodas nustatytas vadovaujantis Europos Sąjungos integruoto tarifo duomenimis, t. y. KN kodas nustatytas vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2023), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais bei Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais. Muitinės laboratorija taip pat nurodė, jog lentynos lenta yra atpažįstama kaip baldo (pakabinamos atskiros lentynos) dalis, medinės lentynos lentos KN kodas – 9403 91 00, o TARIC kodas – 9403 91 00 90. Taigi, esant Muitinės laboratorijos klasifikavimo motyvams akivaizdu, kad Vilniaus TM ir Muitinės departamento padarytos išvados yra subjektyvios ir paneigtos laboratorijos duomenimis.

2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklės) III skyriaus 15 punkte nurodyta, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

2.7. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, prekių tarifinis klasifikavimas reiškia KN subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Bendrosios KN aiškinimo taisyklės (toliau – ir BAT) nurodo prekių klasifikavimo principus ir sudaro bendrąsias prielaidas taikyti KN. Pirmoji BAT nustato, kad „prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastaba ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016, yra išaiškinęs, kad, klasifikuojant prekes pagal KN, prekių klasifikavimas pirmiausia turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Iš Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. (1.5 Mr) 2B-57 pateiktos išvados dėl prekių klasifikavimo matyti, kad prekių klasifikavimas pirmiausia ir buvo nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, darant išvadą, kad remiantis 94 skirsnio 2 a) pastaba tokia surinkta prekė laikytina baldu – pakabinama atskira lentyna. Lentynos lenta yra atpažįstama kaip baldo (pakabinamos atskiros lentynos) dalis. Medinės lentynos lentos KN kodas – 9403 91 00, TARIC kodas – 9403 91 00 90. Ši išvada buvo pateikta Muitinės departamentui, tačiau ginčijamame sprendime apie ją net neužsimenama. Muitinės departamentas taip pat nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų, t. y. prekės gamintojo OOO „Hales“ 2022 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 254 pateikto paaiškinimo, kad bendrovė yra baldų ir baldų elementų gamintojas, tiekiantis prekes Europos Sąjungos ir JAV rinkoms. Stalviršių ir skirtingo ilgio lentynos gali būti tvirtinamos pagal tvirtinimo schemą 5x35 mm savi sriegiais. Yra daugiau kaip 30 tipų lentynų tvirtinimo galimybių, todėl lentyna gali būti montuojama ant sienos arba kaip laisvai pastatomas elementas, tvirtinamas prie metalinio arba medinio pagrindo, prekių gamybos sertifikato bei gaminių brėžinių, todėl vien dėl šių priežasčių Muitinės departamento sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.8. Muitinės departamentas atmestinai atliko įrodymų vertinimą. Siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius ir tik esant nepakankamai, nepatikimai ir prieštaringai gamintojo ir importuotojo pateiktai informacijai, minėtų duomenų nustatymui tam tikrais atvejais gali reikėti taikyti specialias mokslo, technikos ir kitas žinias, kurių ginčo prekių klasifikavimo aktus surašiusi ir tik vizualią apžiūrą atlikusi Vilniaus TM inspektorė, akivaizdžiai neturėjo. Tuo tarpu Muitinės laboratorija, kaip speciali muitinės įstaiga, turi ir specialias mokslo žinias bei neabejotinai aukštesnę kompetenciją, taikant KN ir TARIC nomenklatūrą prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti. Taigi, Muitinės laboratorijos pateikta išvada, vienareikšmiškai patvirtina, kad EID deklaruotos prekės TARIC kodas 9403 91 00 00 yra teisingas ir tokio pobūdžio prekėms nėra taikomi Reglamente Nr. 765/2006 įtvirtinti draudimai ir apribojimai.

2.9. Nors Vilniaus TM sprendimas priimtas remiantis išimtinai tik Prekės klasifikavimo aktais Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003, tačiau šiuo atveju nesilaikyta Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ jas išdėstant nauja redakcija (toliau – ir Taisyklės) V skyriuje nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją: su lydraščiu, jei pagal mėginio klasifikavimo rezultatus tarifinis prekės klasifikavimas nesikeičia (Taisyklių 43.1 p.); su raštu, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei tiksliam mokesčių apskaičiavimui reikalinga papildoma informacija. Rašte nurodomas terminas, iki kurio deklarantas turi pateikti prašomą informaciją (Taisyklių 43.2 p.); su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti (Taisyklių 43.3 p.). Taisyklių 44 punkte numatyta, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. Muitinei įtvirtina pareiga, atsižvelgiant į tai, kad prekės tarifinis klasifikavimas keitėsi, išsiųsti pranešimą apie nepalankų sprendimą, tačiau toks pranešimas, pareiškėjui išsiųstas nebuvo. Kaip ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį asmuo turėtų teisę apskųsti Muitinės departamentui. Prekių klasifikavimo aktai, teritorinei muitinei nepriėmus atskiro sprendimo, nelaikytini įsiteisėjusiais individualiais administraciniais aktais, kuriais remiantis būtų galima įrodinėti prekės tarifinio klasifikavimo teisingumą ir tuo pačiu Reglamento Nr. 765/2006 nustatytų draudimų ir apribojimų pažeidimą bei Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą.

2.10. Vilniaus TM ir Muitinės departamento išdėstyti motyvai dėl prekių konfiskavimo būtinumo yra nepagrįsti ir neteisėti. Net ir sutikus su Vilniaus TM išvada dėl prekės klasifikavimo, sulaikytos prekės galėjo ir turėjo būti grąžintos į eksportuojančią šalį prekių gamintojui, nes pareiškėjas sumokėjęs už baldų dalis negalėjo numatyti, kad Vilniaus TM nepagrįstai pakeis prekių TARIC kodą ir tokiu atveju pareiškėjo importuojamos prekės bus sankcionuojamos.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Muitinės departamentas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vilniaus TM krovinių posto „Kirtimai“ pareigūnai atliko importo deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM2058C5 (2022 m. gruodžio 20 d.) deklaruotos prekės „Baldų medinės dalys (lentynos, stalviršiai iš ąžuolo)“ muitinį tikrinimą. Prekių siuntėjas – OOO „Hales“ (duomenys neskelbtini), gavėjas – UAB „Luca“ (duomenys neskelbtini). Importo deklaracijos 33 langelyje deklaruotas prekės kodas 9403 91 00 90, 34 langelyje nurodytas kilmės šalies kodas (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistos 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini) nuostatos (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006), buvo paimti prekių mėginiai TARIC kodo nustatymui (mėginio ėmimo protokolai Nr. 22VR301036 ir Nr. 22VR301037), kuriuos ištyrus nustatytas kitas, nei deklaravo Pareiškėja, norimų importuoti prekių TARIC kodas – 4421 99 99 99 (2023-01-02 prekių klasifikavimo aktai Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003). Reglamento 765/2006 1o straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad draudžiama į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jie eksportuoti iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr.765/2006 X priede yra nurodytos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 44 pozicijoje klasifikuojamos prekės bei vadovaujantis 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkčiu, Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6PR-58-011 konfiskuoti Prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006 (2023-01-05) sulaikytas prekes. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Vilniaus TM sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1AE-229 UAB „Luca“ skundą dėl Vilniaus TM 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 6PR-58-011 atmetė kaip nepagrįstą.

3.2. Vadovaujantis Vilniaus TM prekių klasifikavimo aktais Nr. 23V002 ir Nr. 230003, ginčo prekių mėginiai aprašyti kaip: stačiakampio formos medienos dirbinys iš klijuoto ąžuolo masyvo, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, prie dirbinio paviršiaus nėra sumontuotų tvirtinimui skirtų elementų ar detalių, išgręžtinių kiaurymių bei apskritimo formos ąžuolinis medienos skydas iš suklijuotų lentelių, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, neturi sumontuotų tvirtinimo detalių, nėra išdrožų, įpjovų. Vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN 44 skirsnio 3 pastaba, atsižvelgiant į Suderintos sistemos (HSENs, 2022) 44 skirsnio paaiškinimų Bendrąsias nuostatas, KN paaiškinimų ( 2019/C 0/01) KN 4421 99 99 kodo nuostatas, tokie medienos gaminiai yra nelaikytini baldų dalimis ir neklasifikuojami 94 skirsnyje KN 9403 91 00 kodu kaip baldų dalys, kadangi nėra atpažįstami ir identifikuojami kaip baldų dalys pateikimo muitinei momentu. Nors šie gaminiai importuoti atitinkamų išmatavimų, tačiau pačiuose gaminiuose nėra jokių tvirtinimo elementų, būdingų baldams surinkti/sukonstruoti, nėra jokių ertmių/kiaurymių/įpjovų, padarytų tikslu būtent sukonstruoti konkretų baldą (stalą ar lentyną). Pagal Suderintos sistemos paaiškinimų 94 skirsnio Bendrąsias nuostatas 9401–9403 pozicijose klasifikuojamos baldų dalys, kurios pagal savo formą ir kitus specifinius požymius (tvirtinimo elementai, specialios ertmės/įpjovos skirtos tvirtinimui ir pan.) yra vienareikšmiškai identifikuojamos/atpažįstamos kaip dalys, skirtos sukonstruoti/surinkti tam tikrą baldą. Muitinei pateikti gaminiai, kurių mėginiai buvo paimti, neturėjo jokių identifikavimo specifinių požymių. Be to, pats importuotojas savo 2023 m. sausio 4 d. paaiškinime b/n nurodė, kad lentynos yra „impregnuojamos/pjaustomos skirtingais ilgiais“, taigi, importuojamos prekės nėra tokio pavidalo ir tokio apdorojimo, kad galima iš karto iš jų surinkti baldą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekės yra klasifikuojamos pagal tai, kokios jos yra muitinio forminimo metu, o ne kas bus pagaminta/surinkta gaminius importavus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo prekės klasifikuotinos KN 4021 subpozicijoje „Kiti medienos gaminiai“ TARIC kodu 4421 99 99 99 („Kiti“).

3.3. Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. rašte Nr. (1.5Mr)2B-57 „Dėl prekių klasifikavimo“ pateiktos rekomendacinio pobūdžio išvados, pažymėtina, kad ši išvada pagrindžia ne pareiškėjos, o muitinės poziciją dėl prekės klasifikavimo, t. y. minėtame rašte aiškiai nurodyta, kad „remdamiesi pateikta informacija bei pateiktu prekės pavyzdžiu“ lentynos lenta iš klijuotos ąžuolo medienos , 600x200x40 mm dydžio, apatinėje dalyje kampuose yra įgręžta po vieną 4 mm skersmens ir 7 mm gylio skylę, supakuota kartu su tvirtinimo varžtais (2 maišeliai, 8 vnt.) <....> Remiantis 94 skirsnio 2 a) pastaba tokia surinkta prekė laikytina baldu - pakabinama lentyna. Lentynos lenta yra atpažįstama kaip baldo (pakabinamos atskiros lentynos) dalis.“ Taigi, akivaizdu, kad Muitinės laboratorijai buvo pateiktas kitoks, nei ginčo prekių, pavyzdys, t. y. turintis specifinius identifikavimo požymius (tvirtinimui skirtas įpjovas) iš kurių prekė atpažįstama kaip baldas, tuo tarpu importo deklaracijoje nurodytos prekės jokių tvirtinimo elementų importo metu neturėjo, todėl, remiantis pirmiau nurodytu SS paaiškinimu, kuriuo vadovaujamasi klasifikuojant prekes, negalėjo būti klasifikuojama TARIC kodu 9403 91 00 90 kaip baldų dalys. Pareiškėja skunde Teismui neteisingai nurodo, kad Muitinės laboratorijos raštas buvo pateiktas Muitinės departamentui, tačiau skundžiamame 2023 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. 1AE-229 dėl jo nebuvo pasisakyta nei vienu žodžiu ir jis nebuvo įvertintas. Šiuos skundo argumentus paneigia kartu su pareiškėjos skundu teikiamų dokumentų sąrašas, kuriame Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. raštas Nr. (1.5Mr)2B-57 nėra nurodytas. Be to, kaip pirmiau minėta, Muitinės laboratorijai buvo pateikta kitokia, nei importo deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM2058C5 deklaruota, prekė.

3.4. Skundo argumentas, jog prekių gamintojas OOO „HALES“ 2022 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 254 patvirtino, kad bendrovė yra baldų ir baldų elementų gamintoja, sprendžiant dėl prekių klasifikavimo teisingumo jokios įtakos neturi, nes importuojamos prekės yra klasifikuojamos pagal tai, kokios jos yra importo metu, o ne kas bus iš jų pagaminta/surinkta po prekių importo. Vadovaujantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 7 punktu, prekių mėginių ėmimas yra viena iš tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių. Siekiant patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą, muitinio įforminimo metu buvo paimti prekių mėginiai ir 2023 m. sausio 2 d. surašyti prekės klasifikavimo aktai Nr. Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003. Minėtuose aktuose, atsižvelgiant į prekių savybes, nustatytas prekių nomenklatūros kodas 4421 99 99 99. Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys suklasifikuoja mėginį per 30 darbo dienų nuo jo pristatymo į teritorinės muitinės atsakingą struktūrinį padalinį dienos.

Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad suklasifikavus mėginį, užpildomas Prekės klasifikavimo aktas, kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo. Taigi, pareiškėjos skundo teiginiai, kad prekės tarifinio klasifikavimo išvada paremta išimtinai subjektyvia, visiškai nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta vyriausiosios inspektorės J. V.-K. nuomone ir kad pakeisti deklaruotų prekių TARIC kodą galima tik jei būtų atliktas prekių laboratorinis tyrimas, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju prekės suklasifikuotos pagal objektyviai įvertinamus prekių požymius (stačiakampio formos medienos dirbinys, pagamintas iš klijuoto ąžuolo masyvo, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas: apskritimo formos ąžuolinis medienos skydas iš suklijuotų lentelių, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, be tvirtinimo detalių, įpjovų), tuo tarpu vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, laboratoriniai mėginiai į Muitinės laboratoriją siunčiami tuo atveju, jei mėginiui suklasifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios.

Kaip minėta, ginčo atveju prekės suklasifikuotos pagal jų objektyvius požymius ir objektyvias savybes ir laboratoriniai tyrimai nagrinėjamu atveju nebuvo būtini. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, jog ginčo prekės jas importuojant vienareikšmiškai neidentifikuotinos kaip baldų dalys, todėl šiems medienos gaminiams pagrįstai nustatytas TARIC kodas 4421 99 99 99.

3.5. Svarbiausiais kriterijais, kuriais remiantis prekei priskiriama atitinkama pozicija ar subpozicija, laikomi medžiaga, iš kurios pagaminta prekė, prekės paskirtis ar atliekama funkcija, prekių kilmė (pvz., gyvūninės, augalinės kilmės, mineralogijos prekės),cheminė sudėtis. KN taikomi du pagrindiniai klasifikavimo principai, t. y. prekės klasifikuojamos pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos bei pagal paskirtį ir atliekamą funkciją. Nagrinėjamu atveju ginčo prekė pagrįstai suklasifikuota pagal medžiagą, iš kurios yra pagaminta, nes, kaip minėta, prekės paskirtis importo metu neidentifikuota išimtinai kaip skirta konkrečiam baldui sukonstruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad KN 44 skirsnyje klasifikuojami ne tik statybų pramonėje naudojami, o įvairūs medienos gaminiai, pvz. 4414 subpozicijoje klasifikuojami mediniai paveikslų, fotografijų, veidrodžių ir panašių daiktų rėmai, 4416 – medinės statinės, statinaitės, kubilai, puskubiliai bei jų dalys, įskaitant statinių šulus, 4419 – mediniai stalo ir virtuvės įrankiai. Tai, kad 44 skirsnyje klasifikuojami ne tik statybos pramonėje naudojami medienos gaminiai, patvirtina ir ginčo atvejui aktualus 2020 m. rugsėjo 9 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2020/1290 „Dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje“, pagal kurį prekės – lenktos medinės lentjuostės, skirtos montuoti į lovų, fotelių ar sofų rėmus, yra klasifikuojamos pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos, t.y. KN 4421 99 99 kodu išdėstant motyvus, kodėl toks gaminys nelaikytinas baldų dalimi: „Gaminys nelaikytinas baldų dalimis ir nepriskirtinas 9401 arba 9403 pozicijai, nes visų pirma neįmanoma nustatyti, ar lentjuostės turi būti montuojamos vien tik (išimtinai) į produktų, priskiriamų 9401 pozicijai, rėmus, ar į produktų, priskiriamų 9403 pozicijai, rėmus. 94 skirsniui priskiriamos prekių, priskiriamų 9401 ir 9403 pozicijoms, dalys, jeigu jos dėl savo pavidalo ar kitų konkrečių savybių atpažįstamos kaip dalys, skirtos vien tik arba daugiausia gaminiui, priskiriamam toms pozicijoms (taip pat žr. Suderintos sistemos (SS) paaiškinimų 94 skirsnio paaiškinimus (dalys))“.

3.6. Vadovaujantis Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalimi, draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arbai i) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje įtvirtinta nuostata, kad muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl joms taikomų draudimų ar apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekėms, sulaikytoms Prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006, nustatytas KN kodas 44 yra nurodytas Reglamento Nr. 765/2006 X priede, šias prekes draudžiama importuoti į Sąjungą, jei jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jos eksportuotos iš (duomenys neskelbtini), taip pat jas vežti, jeigu jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jeigu jie eksportuojami iš (duomenys neskelbtini) į bet kurią kitą šalį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekėms yra taikomi Reglamentu Nr. 765/2006 nustatyti draudimai ir apribojimai, Vilniaus TM pagrįstai ėmėsi priemonių, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 6PR-58-011 nusprendė konfiskuoti pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR3000006 sulaikytas prekes.

3.7. Ginčo atveju importo deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM2058C5 deklaruotos prekės dėl joms taikomų draudimų ir ribojimų nebuvo išleistos, todėl atskiras sprendimas dėl importo deklaracijos duomenų (TARIC kodo) taisymo ir negalėjo būti priimtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus TM 2023 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 6PR-58-011 konfiskuoti prekes yra tiesiogiai susijęs su ginčo prekių tarifiniu klasifikavimu, pareiškėjas, ginčydamas minėtą sprendimą, pateikė savo argumentus dėl prekių klasifikavimo teisingumo ir jie nagrinėjant skundą Muitinės departamente buvo įvertinti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Vilniaus TM atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Nagrinėjamu atveju ginčo prekė pagrįstai klasifikuota pagal medžiagą, iš kurios yra pagaminta, nes, kaip minėta, prekės paskirtis importo metu neidentifikuojama išimtinai kaip skirta konkrečiam baldui sukonstruoti.

4.2. Skunde nepagrįstai keliamas Vilniaus TM pareigūnės, atlikusios mėginių tarifinį klasifikavimą, nepakankamos kvalifikacijos klausimas. Muitinėje prekių tarifiniu klasifikavimu užsiima tik aukštąjį išsilavinimą turintys pareigūnai, muitinėje atitinkamai paruošti, atlikę stažuotę ir išlaikę kvalifikacinį egzaminą. Remiantis Taisyklių 7 punktu, prekių mėginių ėmimas yra viena iš tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių. Siekiant patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą, muitinio įforminimo metu buvo paimtas prekių mėginys ir 2023 m. sausio 2 d. surašyti prekių klasifikavimo aktai Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003. Minėtuose aktuose, atsižvelgiant į prekių savybes, nustatytas prekių KN kodas 4421 99 99 99. Vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, suklasifikavus mėginį, užpildomas Prekės klasifikavimo aktas, kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo.

4.3. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad prekės tarifinio klasifikavimo išvada paremta išimtinai subjektyvia, visiškai nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta pareigūnės nuomone ir, kad pakeisti deklaruotų prekių TARIC kodą galima tik jei būtų atliktas prekių laboratorinis tyrimas, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju prekės klasifikuotos pagal objektyviai įvertinamus prekių požymius. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, laboratoriniai mėginiai į Muitinės laboratoriją siunčiami tuo atveju, jei mėginiui klasifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios. Ginčo atveju prekės klasifikuotos pagal jų objektyvius požymius ir objektyvias savybes ir laboratoriniai tyrimai nagrinėjamu atveju nebuvo būtini. Šiuo atveju prekės neidentifikuotinos kaip baldų dalys, todėl šiems medienos gaminiams pagrįstai nustatytas TARIC kodas 4421 99 99 99.

4.4. Ginčo prekėms, sulaikytoms Prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006, nustatytas KN kodas 44, yra nurodytas Reglamento Nr. 765/2006 X priede, šias prekes draudžiama importuoti į Sąjungą, jei jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jos eksportuotos iš (duomenys neskelbtini), taip pat jas vežti, jeigu jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jeigu jos eksportuojamos iš (duomenys neskelbtini) į bet kurią kitą šalį. Taigi, atsižvelgiant į tai, Muitinės departamentas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčo prekėms yra taikomi Reglamentu Nr. 765/2006 nustatyti draudimai ir apribojimai ir Vilniaus TM pagrįstai ėmėsi priemonių, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir nusprendė konfiskuoti pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR3000006 sulaikytas prekes.

4.5. Ginčijami Muitinės departamento 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. lAE-229 ir Vilniaus TM 2023 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 6PR-58-011 priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Luca“ skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. Vilniaus TM krovinių poste „Kirtimai“ atlikus elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM2058C5 deklaruotų prekių – „Medinių baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo“, deklaruotas TARIC kodas 9403 91 00 00, muitinį patikrinimą buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas Nr. 3VR3000006 įtariant 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini) reikalavimų pažeidimą.

6.2. Vilniaus TM, išnagrinėjusi medžiagą dėl surašyto Protokolo, 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6PR-58-011, kuriuo nusprendė sulaikytas prekes konfiskuoti. Sprendime konstatuota, kad pateiktoje EID Nr. 22LTKC0100IM2058C5, kurioje deklaruotos prekės – „Medinės baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo“, TARIC kodas 9403 91 00 00, siuntėjas OOO „HALES“. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai klasifikuotos. Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003 deklaruotas prekės kodas pakeistas į 4421 99 99 99 kodą, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento Nr. 765/2006 1 o straipsnio 1 dalyje.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Vilniaus TM sprendimu ir prekės klasifikavimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1AE-229 atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 6PR-58-011. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, kad: (i) Importuojamos į Europos Sąjungą ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, jo taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, KN, patvirtinta 2021 m. spalio 12 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedas (KN 2022), KN bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2022) KN bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (BAT), taikant jas nuosekliai, išnagrinėjus prekių aprašymą, atsižvelgiant į prekių nustatytus požymius ir objektyvias jų savybes, galinčias nulemti jų priskyrimą vienai ar kitai KN ar TARIC subpozicijai.

Pagal 1 ir 6 bendrąsias KN aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis; (ii) Siekiant patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą, muitinio įforminimo metu buvo paimtas prekių mėginys ir 2023 m. sausio 2 d. surašyti prekės klasifikavimo aktai Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003. Minėtuose aktuose, atsižvelgiant į prekių savybes, nustatytas prekių nomenklatūros kodas 4421 99 99 99; (iii) Pareiškėjo skundo teiginiai, kad prekės tarifinio klasifikavimo išvada paremta išimtinai subjektyvia, visiškai nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta vyriausiosios inspektorės J.

V.-K. nuomone ir kad pakeisti deklaruotų prekių TARIC kodą galima tik jei būtų atliktas prekių laboratorinis tyrimas, yra nepagrįsti, nes ginčo atveju prekės klasifikuotos pagal jų objektyvius požymius ir objektyvias savybes ir laboratoriniai tyrimai nagrinėjamu atveju nebuvo būtini; (iv) Taigi, apibendrinant, konstatuotina, jog ginčo prekės jas importuojant vienareikšmiškai neidentifikuotinos kaip baldų dalys, todėl šiems medienos gaminiams pagrįstai nustatytas TARIC kodas 4421 99 99 99; (v) Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekėms yra taikomi Reglamentu Nr. 765/2006 nustatyti draudimai ir apribojimai, konstatuotina, kad Vilniaus TM pagrįstai ėmėsi priemonių, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 198 str. 1 dalyje, ir 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 6PR-58-011 nusprendė konfiskuoti pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR3000006 sulaikytas prekes.

7. Teismas vadovaudamasis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN 44 skirsnio 3 pastaba, atsižvelgiant į Suderintos sistemos (HSENs, 2022) 44 skirsnio paaiškinimų Bendrąsias nuostatas, KN paaiškinimų ( 2019/C 0/01) KN 4421 99 99 kodo nuostatas, pažymėjo, kad tokie medienos gaminiai, kokios yra ginčo prekės, nelaikytini baldų dalimis ir neklasifikuojami 94 skirsnyje KN 9403 91 00 kodu kaip baldų dalys, kadangi nėra atpažįstami ir identifikuojami kaip baldų dalys pateikimo muitinei momentu. Nors šie gaminiai importuoti atitinkamų išmatavimų, tačiau pačiuose gaminiuose nėra jokių tvirtinimo elementų, būdingų baldams surinkti / sukonstruoti, nėra jokių ertmių / kiaurymių / įpjovų, padarytų tikslu sukonstruoti konkretų baldą. Teismas pažymėjo, jog muitinei pateikti gaminiai, kurių mėginiai buvo paimti, neturėjo jokių identifikavimo specifinių požymių. Be to, atkreipė dėmesį, kad prekės yra klasifikuojamos pagal tai, kokios jos yra muitinio forminimo metu, o ne kas bus pagaminta / surinkta gaminius importavus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo prekės klasifikuotinos KN 4021 subpozicijoje „Kiti medienos gaminiai“ TARIC kodu 4421 99 99 99 („Kiti“).

8. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas Muitinės laboratorijos raštas dėl prekių klasifikavimo pagrindžia ne pareiškėjo, o muitinės poziciją. Rašte aiškiai nurodyta, kad „remdamiesi pateikta informacija bei pateiktu prekės pavyzdžiu“ lentynos lenta iš klijuotos ąžuolo medienos, 600x200x40 mm dydžio, apatinėje dalyje kampuose yra įgręžta po vieną 4 mm skersmens ir 7 mm gylio skylę, supakuota kartu su tvirtinimo varžtais (2 maišeliai, 8 vnt.) <....> Remiantis 94 skirsnio 2 a) pastaba tokia surinkta prekė laikytina baldu - pakabinama lentyna. Lentynos lenta yra atpažįstama kaip baldo (pakabinamos atskiros lentynos) dalis.“ Taigi, akivaizdu, kad Muitinės laboratorijai buvo pateiktas kitoks, nei ginčo prekių, pavyzdys, t. y. turintis specifinius identifikavimo požymius (tvirtinimui skirtas įpjovas), iš kurių prekė atpažįstama kaip baldas, tuo tarpu importo deklaracijoje nurodytos prekės jokių tvirtinimo elementų importo metu neturėjo, todėl, remiantis pirmiau nurodytu SS paaiškinimu, kuriuo vadovaujamasi klasifikuojant prekes, negalėjo būti klasifikuojama TARIC kodu 9403 91 00 90, kaip baldų dalys.

9. Teismas vertino, jog pareiškėjos argumentas, kad prekių gamintojas OOO „Hales“ 2022 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 254 patvirtino, kad bendrovė yra baldų ir baldų elementų gamintoja, sprendžiant dėl prekių klasifikavimo teisingumo jokios įtakos neturi, nes importuojamos prekės yra klasifikuojamos pagal tai, kokios jos yra importo metu, o ne kas bus iš jų pagaminta / surinkta po prekių importo. Vadovaudamasis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktu, teismas akcentavo, jog prekių mėginių ėmimas yra viena iš tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių. Siekiant patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą, muitinio įforminimo metu buvo paimti prekių mėginiai ir 2023 m. sausio 2 d. surašyti prekės klasifikavimo aktai Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003. Šiuose aktuose, atsižvelgiant į prekių savybes, nustatytas prekių nomenklatūros kodas 4421 99 99 99.

10. Teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad prekės tarifinio klasifikavimo išvada paremta išimtinai subjektyvia, visiškai nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta vyriausiosios inspektorės J. V.-K. nuomone ir, kad pakeisti deklaruotų prekių TARIC kodą galima tik jei būtų atliktas prekių laboratorinis tyrimas, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju prekės klasifikuotos pagal objektyviai įvertinamus prekių požymius (stačiakampio formos medienos dirbinys, pagamintas iš klijuoto ąžuolo masyvo, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas: apskritimo formos ąžuolinis medienos skydas iš suklijuotų lentelių, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, be tvirtinimo detalių, įpjovų), tuo tarpu vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, laboratoriniai mėginiai į Muitinės laboratoriją siunčiami tuo atveju, jei mėginiui klasifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios. Ginčo atveju prekės klasifikuotos pagal jų objektyvius požymius ir objektyvias savybes ir laboratoriniai tyrimai nagrinėjamu atveju nebuvo būtini. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog ginčo prekės jas importuojant vienareikšmiškai neidentifikuotinos kaip baldų dalys, todėl šiems medienos gaminiams pagrįstai nustatytas TARIC kodas 4421 99 99 99.

11. Teismas konstatavo, jog ginčo prekės, sulaikytoms Prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006, nustatytas KN kodas 44 yra nurodytas Reglamento Nr. 765/2006 X priede. Šias prekes draudžiama importuoti į Sąjungą, jei jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jos eksportuotos iš (duomenys neskelbtini), taip pat jas vežti, jeigu jų kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) arba jeigu jie eksportuojami iš (duomenys neskelbtini) į bet kurią kitą šalį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekėms yra taikomi Reglamentu Nr. 765/2006 nustatyti draudimai ir apribojimai, Vilniaus TM pagrįstai ėmėsi priemonių, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 6PR-58-011 nusprendė konfiskuoti pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR3000006 sulaikytas prekes. Ginčo atveju importo deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM2058C5 deklaruotos prekės dėl joms taikomų draudimų ir ribojimų nebuvo išleistos, todėl atskiras sprendimas dėl importo deklaracijos duomenų (TARIC kodo) taisymo negalėjo būti priimtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus TM 2023 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 6PR-58-011 konfiskuoti prekes yra tiesiogiai susijęs su ginčo prekių tarifiniu klasifikavimu, pareiškėjas, ginčydamas minėtą sprendimą, pateikė savo argumentus dėl prekių klasifikavimo teisingumo ir jie nagrinėjant skundą Muitinės departamente buvo įvertinti.

12. Teismas nurodė, jog ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus, juose nurodyti sprendimų priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, aplinkybės ir motyvai, sprendimų apskundimo tvarka, terminas. Teismo vertinimu, Muitinės departamentas ir Vilniaus TM priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

13. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Luca“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento ir Vilniaus TM sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja nustatytas bylos aplinkybes, dėsto tuos pačius argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, pakartodamas, kai kuriuos iš jų, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

15.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ginčo prekės turėtų būti klasifikuojamos pagal atliekamą funkciją, kaip buvo nurodęs pareiškėjas, ar pagal medžiagą, iš kurios tos prekės pagamintos. Šiuo atveju pareiškėjas atsivežė medinių baldų dalis – lentynas ir stalviršius iš ąžuolo, kuriuos ketino panaudoti baldų gamybai, t. y. surinkti baldų dalis į atitinkamą baldą, todėl prekės buvo klasifikuotos KN nomenklatūros 94 skirsnyje kaip baldai, nurodant 9403 poziciją, skirtą kitiems baldams ir jų dalims. Tai yra vienintelė pozicija, skirta baldų dalims klasifikuoti. Šiuo atveju ginčo prekės buvo apdirbtos ir apdorotos, lentyna ir stalviršis buvo gabenami atskirai nuo lentynos laikiklių arba stalviršio atramų, tačiau iš prekių aprašymo, kurį pateikė prekių gamintojas, ir iš kartu su prekėmis buvusių brėžinių aiškiai matyti, kad pagal išmatavimus ir apdirbimo laipsnį šios prekės yra baldų dalys, o ne atskiri medienos gaminiai. Pareiškėjas tokias prekes importuoja jau ilgą laiką ir visą laiką jos būdavo deklaruojamos kaip baldų dalys.

15.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pakartoja klaidingas Vilniaus TM išvadas, kad ginčo prekės nėra tokio pavidalo ir apdorojimo, kad galima iš karto iš jų surinkti baldą, nes nors šie gaminiai importuojami ir atitinkamų išmatavimų, tačiau pačiuose gaminiuose nėra jokių tvirtinimo elementų, būdingų baldams surinkti. Tokia teismo išvada padaryta ištyrus išimtinai tik atsakovo nurodytus argumentus, visiškai neįvertinus pareiškėjo pateiktų įrodymų bei Muitinės departamento paaiškinimų apie tai, ar ginčo prekės gali būti taip lengvai, tik iš apžiūros, klasifikuojamos kaip medienos gaminys, o ne baldo dalis. Be to, Vilniaus TM, konfiskavusi ginčo prekes, vėliau jas realizavo parduodama ne kaip medienos gaminius, o kaip baldų dalis, nes jų kokybė ir išmatavimai atitiko būtent tokią prekę, už kurią buvo galima gauti ir geresnį kainos pasiūlymą.

15.3. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė, kodėl ginčo prekėms klasifikuoti nebuvo reikalingas prekių laboratorinis tyrimas, o užteko tik vienos Vilniaus TM specialistės apžiūros. Iš Muitinės departamento prekių klasifikavimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad šiuo atveju objektyvūs ginčo prekių požymiai nesudarė pagrindo vienareikšmiškai klasifikuoti šių prekių kaip medienos gaminių, todėl vien tik teritorinės muitinės specialistės apžiūra ir sprendimas, kad nesant lentynų laikiklių ir stalviršio atramų prekės negali būti surinktos kaip baldai, todėl neklasifikuotinos kaip baldų dalys, yra nepakankama teismo sprendimui pagrįsti.

15.4. Nagrinėjamu atveju teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų tinkamai, išimtinai vertino tik Vilniaus TM poziciją ir ignoravo pareiškėjo nurodytus argumentus. Toks kompetentingų institucijų darbas varžo pareiškėjo veiklą, nes pareiškėjas ilgus metus veikdamas sąžiningai, turi imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Vilniaus TM ir teismo sprendimas yra nepagrįsti ir neproporcingi, priimti ne siekiant užtikrinti tarptautinių sankcijų tinkamą vykdymą, o bausti tuos, kurie nors ir vykdo veiklą, laikydamiesi apribojimų ir draudimų, tačiau vis dar tęsia bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) įmonėmis.

16. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos aplinkybes ir nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

16.1. Atsakovas nesutinka, kad KN 44 skirsnyje „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“ daugiausia klasifikuojamos prekės, kurios yra naudojamos kaip stambios, preciziškai neapdorotos medienos konstrukcijos, naudojamos statybos pramonėje. Svarbiausi kriterijai, kuriais remiantis prekei priskiriama atitinkama pozicija ar subpozicija, laikomi medžiaga, iš kurios pagaminta prekė, prekės paskirtis ar atliekama funkcija, prekių kilmė, cheminė sudėtis. KN taikomi du pagrindiniai klasifikavimo principai, t. y. prekės klasifikuojamos pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos, ir pagal paskirtį, atliekamą funkciją. Nagrinėjamoje byloje ginčo prekės pagrįstai klasifikuotos pagal medžiagą, iš kurios yra pagamintos.

16.2. Muitinės laboratorijos pateikta išvada pagrindžia ne pareiškėjo, o muitinės poziciją dėl prekių klasifikavimo, ji yra rekomendacinio pobūdžio. Šiuo atveju prekės klasifikuotos pagal objektyviai įvertinamus prekių požymius, todėl laboratoriniai tyrimai nebuvo reikalingi. Laboratoriniai mėginiai į Muitinės laboratoriją siunčiami tik tuo atveju, jeigu mėginiui suklasifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kokios, jo manymu, prekių savybės, reikšmingos klasifikavimui, turėjo būti nustatytos Muitinės laboratorijoje.

16.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamentas ir Vilniaus TM priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, teisės normos pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja bylos aplinkybes ir iš esmės palaiko Muitinės departamento poziciją dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 6PR-58-011, kuriuo teritorinė muitinė nusprendė konfiskuoti pagal Prekių sulaikymo protokolą sulaikytas prekes dėl to, kad jas draudžiama importuoti į Sąjungą, ir Muitinės departamento 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1AE-229, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus TM Sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo, bei reikalavimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Vilniaus TM ir Muitinės departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, atitinka VAĮ administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų (ypatingai apelianto nurodytų ir pateiktų argumentų ir įrodymų), o sprendimą pagrindė išimtinai teritorinės muitinės pozicija.

22. Nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-451-662/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011, 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-324-556/2025).

24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Turi būti ištiriami įrodymai bei atitinkamai įvertinami tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo, kaip atsikirtimai, pateikiami argumentai, padarant galutines išvadas dėl šių argumentų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-456-438/2019).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išdėstytų reikalavimų nesilaikė, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ginčo prekių klasifikavimo. Byloje išsiskyrė proceso šalių nuomonės, pagal kurį TARIC kodą turėjo būti deklaruotos ginčo prekės, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, pirmiausia turėjo remdamasis byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyti pareiškėjo importuotų prekių objektyvius požymius ir savybes, kurie yra reikšmingi prekių pagal Kombinuotąją nomenklatūrą klasifikuoti ir tik vėliau, vadovaudamasis bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, motyvuotai įvertinti, ar Muitinės departamento atlikta ginčo prekių klasifikacija atlikta tinkamai, t. y. pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas.

28. Iš tikrinamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, į teismo sprendimą iš esmės perkėlė Muitinės departamento Sprendime ir šios institucijos atsiliepime į skundą nurodytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas dėl ginčo prekių klasifikavimo (teismo sprendimą iš esmės galima laikyti Muitinės departamento Sprendimo ir atsiliepimo santrauka). Teismas faktines aplinkybes nustatė ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet remdamasis Muitinės departamento atsiliepime nurodytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir duomenų (dokumentų) tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų ginčo klausimu byloje nepateikė. Teismas sprendime neargumentavo, kodėl vienareikšmiškai pripažino Muitinės departamento išvadų pagrįstumą, nesiaiškindamas pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytų argumentų pagrįstumo bei nevertindamas pareiškėjo į bylą pateiktų reikšmingų įrodymų (pvz., ginčo prekių aprašymo ir brėžinių, prekių gamintojo ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM32004M, Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. rašto „Dėl prekių klasifikavimo“ ir kt.). Teismas, be kita ko, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuotų aplinkybių, kad Bendrovė jau ilgą laiką importuoja analogiško pobūdžio prekes, ir jos visą laiką būdavo deklaruojamos kaip baldų dalys, taip pat, kad Vilniaus TM, konfiskavusi prekes, jas vėliau realizavo (pardavė) ne kaip medienos gaminį, o kaip baldų dalis. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismas šiuo atveju netinkamai vadovavosi ir taikė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės paneigti argumentų, susijusių su ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų pažeidimu. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė ir pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju perdavus bylą nagrinėti iš naujo, dar nėra aišku, kieno naudai bus priimtas sprendimas, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Luca“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė