b3578de6-c26e-482f-a187-cb6d0fcf7be2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1463-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00123-2018-0                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2.; 23.4; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant atsakovės atstovėms Tatjanai Markauskienei ir Jurgitai Jurkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

R. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja A. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. gruodžio 13 d. priimto sprendimo Nr. KS-210 „Dėl A. R.“ dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kina, kad VTEK nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja dalyvaudama priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiÅ«rėti Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“, pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijÄ , o toks konfliktas yra paremtas pareiÅ¡kėjos asmeniniu suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijos Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«dis Rasai“ interesams, siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijos tikslus ir rÅ«pintis jos gerove.PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad asociacija Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«dis „Rasai“ prieÅ¡ keletÄ metų ėmėsi savanoriÅ¡kos iniciatyvos tvarkyti apleistas ir neprižiÅ«rėtas Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus.

Kapinių priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ reglamentuoja taip pat ir 1996 m. liepos 4 d. pasiraÅ¡yta tarptautinė sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės „Dėl vokiečių karių kapų priežiÅ«ros Lietuvos Respublikoje“. Siekiant iniciatyvai suteikti teisinį statusÄ , formalizuoti jÄ , taip užtikrinant, kad asociacijos savanoriÅ¡kas ir neatlygintinas kapinių tvarkymas nepažeistų nacionalinių teisės aktų, Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, Tarybos narys ir Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«džio „Rasai“ valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merÄ su praÅ¡ymu priskirti Å¡ių kapinių priežiÅ«rÄ Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«džiui „Rasai“.

Raseinių rajono savivaldybės administracijoje buvo parengtas Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo prižiÅ«rėti Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ projektas, kuriam beveik vienbalsiai pritarta 2017 m. birželio 29 d. posėdyje.PareiÅ¡kėja neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo ir veikė dėl vieÅ¡ojo intereso. 2017 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. TS-262 sudarė tik prielaidas Raseinių seniÅ«nijai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautines sutartis ir humanitarinės teisės normas atitinkančias taisykles.

Istorinę vertę turinčių kapinių iÅ¡saugojimas ir deramas jų tvarkymas atitinka vieÅ¡ojo intereso sampratÄ , bÅ«tų taupomos Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšos, kurias galima bÅ«tų skirti kitoms rajono reikmėms. Skunde nurodo, kad VTEK sprendime nepagrįstai susiaurino vieÅ¡ojo intereso sampratÄ .Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime VTEK nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme įtvirtinta specialioji vieÅ¡ojo intereso samprata - tai visuomenės lÅ«kesčiai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo, kuri reiÅ¡kia, kad privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniÅ¡kai jam rÅ«pimu klausimu, atlikti tinkamai.

Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas neturi nieko bendra su skunde nurodoma viešojo intereso samprata. Priimtas sprendimas būtent ir tapo teisiniu pagrindu Raseinių miesto seniūnijai atlikti tam tikrus veiksmus asociacijos atžvilgiu. Tarybai nepriėmus sprendimo, Raseinių miesto seniūnija nebūtų turėjusi juridinio pagrindo pasirašyti bendradarbiavimo su asociacija sutarties. Dalyvaudama svarstant ir priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su asociacija „Rasai“, kurios veikloje pati dalyvauja, A.

R. neabejotinai pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijÄ . Toks konfliktas yra paremtas asmeniniu A. R. suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijos narių interesams. Atsiliepime nurodoma, kad sprendimas gali bÅ«ti grindžiamas bendruoju visuomeniniu interesu, bet kartu gali bÅ«ti veikiamas ir privataus intereso, nuo kurio įtakų saugo Ä®statymas. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama asociacijos „Rasai“ valdybos nare, dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimÄ , kuris buvo parengtas pagal tos pačios asociacijos valdybos pirmininko praÅ¡ymÄ priskirti asociacijai minėtų kapinių tvarkymÄ .

VTEK nekvestionuoja Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«džio „Rasai“ vykdomos kapinių priežiÅ«ros visuomeninės svarbos ir reikÅ¡mės, tačiau sprendimas dėl kapinių priežiÅ«ros priskyrimo asociacijai turėjo bÅ«ti parengtas ir priimtas pareiÅ¡kėjai nusiÅ¡alinus. VTEK atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos teisė dalyvauti ir balsuoti tarybos posėdžiuose nėra absoliuti, ja tarybos narys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia Ä®statymo kaip vieÅ¡ojo intereso apsaugos garanto.Teismas k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. priimto sprendimo Nr. KS-210 „Dėl A. R.“ dalies, kuria nuspręsta pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė A. R. savo pareigas pradėjo eiti 2015 m. kovo 22 d.Pareiškėja nuo 2017 m. kovo 11 d. tapo asociacijos „Rasai“ nare (b. l. 143).

IÅ¡ byloje esančio juridinio asmenų registro iÅ¡raÅ¡o apie asociacijÄ â€žRasai“ (b. l. 130 – 140) matyti, kad pareiÅ¡kėja A. R. yra asociacijos valdybos narė nuo 2017 m. kovo 13 d.Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«džio „Rasai“ valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merÄ , praÅ¡ydamas Tarybos sprendimu priskirti asociacijai neatlygintinai prižiÅ«rėti liuteronų kapines (b. l. 10).2017 m. birželio 29 d.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu A. R. dalyvavo balsavime dėl sprendimo „Dėl pritarimo prižiÅ«rėti Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“. Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiÅ«rėti Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ pritarta Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«džio „Rasai“ iniciatyvai (b. l. 11).

Sprendimu taip pat nuspręsta įgalioti Raseinių rajono savivaldybės Raseinių miesto seniÅ«nijÄ sudaryti su Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«džiu „Rasai“ kapinių ir kapų komplekso priežiÅ«ros sutartį iki 2020 m. sausio 1 d., kurioje bÅ«tų numatyta, kokias priežiÅ«ros funkcijas atliks asociacija.VTEK 2017 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. IN-139 (b. l.

26) buvo pasiÅ«lyta pradėti tyrimÄ dėl tarybos narės A. R. veiksmų atitikties Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies ir Ä®statymo II skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms privačių interesų deklaravimÄ bei Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. 2017 m. gruodžio 13 d. įvyko VTEK posėdis, kurio metu buvo svarstyti pareiÅ¡kėjos A. R. veiksmai (b. l. 144 – 147). PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo svarstant ir priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-262.

Tarybos posėdyje pareiÅ¡kėja dalyvavo ir nenusiÅ¡alino. Pažymėta, kad pareiÅ¡kėja dalyvavimo asociacijoje nenurodė privačių interesų deklaracijoje. Posėdžio metu nutarta, kad A. R. pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.2017 m. gruodžio 13 d. VTEK priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. KS-210, kuriuo pripažinta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė ir asociacijos Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«dis „Rasai“ valdybos narė A.

R., dalyvaudama Å¡ios savivaldybės taryboje priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su nurodytÄ ja asociacija, pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Taip pat buvo pripažinta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė A. R., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinusi privačių interesų deklaracijos duomenų apie narystę ir pareigas Raseinių kraÅ¡to ateities sÄ jÅ«dyje „Rasai“, o tÄ padariusi tik po to, kai buvo pradėtas tyrimas dėl jos veiksmų, pažeidė Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 5 – 9).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.)Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, jog Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama veÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 straipsnis).

Siekiant Å¡ių uždavinių, Ä®statymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).Pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „vieÅ¡ieji interesai“, „privatÅ«s interesai“ yra specialÅ«s teisiniai terminai.

Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu vieÅ¡ieji interesai Ä®statyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis), o privatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalis).

Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas.BÅ«damas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ .PareiÅ¡kėja yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė nuo 2015 m. kovo 22 d.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. IÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kuriÄ iÅ¡rinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmÄ jį posėdį ir Å¡ios tarybos narys jame prisiekia.

Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintos savivaldybės tarybos nario pareigos, kurio 4 punkte numatyta pareiga reglamento nustatyta tvarka informuoti merÄ ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir, jeigu pareikÅ¡tas nusiÅ¡alinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad savivaldybės tarybos nario teisė balsuoti nėra absoliuti, o gali bÅ«ti ribojama esant nusiÅ¡alinimo pagrindams, jeigu egzistuoja interesų konfliktas.

IÅ¡ teisinio reguliavimo matyti, kad asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, tiek pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymÄ , tiek pagal Vietos savivaldos įstatymÄ , kyla pareiga nusiÅ¡alinti nuo priimamų sprendimų, jeigu jie gali bÅ«ti susiję su asmens privačiu interesu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra asociacijos „Rasai“ narė, o taip pat nuo 2017 m. kovo 13 d. ir asociacijos valdybos narė.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių asociacijos įstatų (b. l. 120 – 127), pagrindinis asociacijos tikslas yra plėtoti ir skleisti laisvos pilietinės visuomenės idėjas, inicijuoti, koordinuoti ir plėtoti asmenų veiklas.

Tikslus asociacija įgyvendina atstovaudama savo nariams nacionalinėse institucijose ir organizacijose. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, tame tarpe ir valdybÄ . Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad einančio pareigas valstybinėje tarnyboje asmens narystė (pareigos) asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30-12). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja savo dalyvavimo asociacijos veikloje nebuvo deklaravusi Privačių interesų deklaracijoje, o tÄ padarė tik 2017 m. spalio 5 d., t. y. jau VTEK pradėjus tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų.

Dėl Å¡ių aplinkybių VTEK konstatavo pažeidimÄ , kurio pareiÅ¡kėja neskundžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Ä®statymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad priimant sprendimus privaloma vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai, kuriais ji, bÅ«dama ir asociacijos „Rasai“ nare ir valdybos nare, o taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracijos tarybos nare ir dalyvaudama priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiÅ«rėti Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“, tiesiogiai susijusį su asociacija „Rasai“, pažeidė Ä®statyme įtvirtintas nuostatas vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.IÅ¡dėstytų aplinkybių nepaneigia ir pareiÅ¡kėjos teiginiai susiję su tuo, kad asociacijos vykdoma kapinių tvarkymo veikla yra neatlygintina, savanoriÅ¡ka, o taip pat siekiama pozityvių, su vieÅ¡uoju interesų susijusių tikslų.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl gaunamos naudos apibrėžimo ir paaiÅ¡kinęs, kad privatus interesas apima ir kitokio pobÅ«džio, nebÅ«tinai materialinį suinteresuotumÄ . Jis gali bÅ«ti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukÅ«rimÄ ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30/2012).PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodo, kad sprendimas buvo rengiamas ir teikiamas siekiant įgyvendinti vieÅ¡Ä jį, o ne privatų interesÄ , o Å¡iuo atveju istorinę vertę turinčių kapinių iÅ¡saugojimas, tvarkymas gali bÅ«ti laikomas atitinkančiu vieÅ¡ojo intereso sampratÄ .

Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vieÅ¡ieji interesai suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai, taigi, be jokio asmeninio suinteresuotumo. Ä®statyme įtvirtinta specialioji vieÅ¡ojo intereso samprata. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju, net ir pripažįstant, kad Raseinių evangelikų liuteronų senųjų kapinių ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapų tvarkymas gali bÅ«ti susijęs su vieÅ¡uoju interesu, tai nepaneigia egzistavusios interesų konflikto situacijos pareiÅ¡kėjai dalyvaujant priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiÅ«rėti Raseinių evangelikų liuteronų senÄ sias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. skundžiamÄ sprendimo Nr. KS-210 „Dėl A.

R.“ dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jos naikinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos A. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                 Mefodija Povilaitienė                                                    Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska