b3576f0e-bf15-4564-8f13-91bb47d97c2b · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant ieÅ¡kovui A. S. , ieÅ¡kovų atstovui advokatui O. M. , ieÅ¡kovÄs B. D. atstovui atsakovei A. U. Ž., jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄsÂ
Legislator headnote
AI generatedb3576f0e-bf15-4564-8f13-91bb47d97c2b · Lietuvos apeliacinis teismas: Bylos Å¡alys yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilÄs įpÄdiniai. A. S. 1991 m. pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (b. l. 53). NuosavybÄs teisÄs į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos tik 2006-2007 m. 2009 m. notarÄ bylos Å¡alims iÅ¡davÄ paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo kiekvienam įpÄdiniui atiteko ne turtinÄs teisÄs reikalauti atkurti nuosavybÄs teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o po 1/3 dalį į  ekvivalentine natÅ«ra atkurtus tris žemÄs sklypus.
Full text
CivilinÄ byla Nr
CivilinÄ byla Nr. 2A-161/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 21.1.; 30.4.1.; 34.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Kazio KailiÅ«no ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Galinai LavrinoviÄ,
dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S. , ieÅ¡kovų atstovui advokatui O. M. , ieÅ¡kovÄs B. D. atstovui
J. D. ,
atsakovei A. U. Ž., jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄsÂ
A. U. Ž. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinÄje
byloje Nr. 2-608-125/2010 pagal ieÅ¡kovų A. S. , B. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. U. Ž. dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo
pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanÄiu ir paveldÄto turto padalijimo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,
n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ
Patikslintu ieÅ¡kiniu pakeitÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , ieÅ¡kovai praÅ¡Ä teismo: 1) pripažinti negaliojanÄia 2009 m. gegužÄs 8 d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo dalį dÄl paveldÄjimo lygiomis dalimis turto, nurodyto paveldÄjimo teisÄs liudijimo 1.3,
1.4 ir 1.5 punktuose, o bÅ«tent: dÄl 3,18 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), dÄl 3,6 ha žemÄs sklypo,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); ir 3,67 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), 2) pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį pripažinti galiojanÄiu bylos Å¡alių susitarimÄ dÄl paveldÄtos turtinÄs teisÄs pagrindu įgytų (paveldÄtų) žemÄs sklypų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)) pasidalijimo, nustatant, kad ieÅ¡kovui A. S. nuosavybÄs teise priklauso 3,18 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei
B. D. - 3,6 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei - 3,67 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti nuosavybÄs teisių įregistravimÄ vieÅ¡ajame registre
atsakovei į 1/3 dalį 3,18 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį 3,6 ha žemÄs
sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-11, 102-111).
Bylos Å¡alys yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilÄs įpÄdiniai. A. S. 1991 m. pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (b. l. 53). NuosavybÄs teisÄs į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos tik 2006-2007 m. 2009 m. notarÄ bylos Å¡alims iÅ¡davÄ paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo kiekvienam įpÄdiniui atiteko ne turtinÄs teisÄs reikalauti atkurti nuosavybÄs teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o po 1/3 dalį į  ekvivalentine natÅ«ra atkurtus tris žemÄs sklypus.
Pasak ieÅ¡kovų, įpÄdiniai, priÄmÄ tÄvo palikimÄ ir nenorÄdami, kad atsirastų bendroji dalinÄ nuosavybÄ Ä¯ atkuriamÄ Å¾emÄ, 2002 m. tarpusavyje susitarÄ dÄl paveldimos turtinÄs teisÄs atkurti nuosavybÄs teises į žemÄ pagrindu įgyjamo turto pasidalijimo, t. y. susitarÄ, kad kiekvienam iÅ¡ jų pageidaujamoje vietoje atiteks po atskirÄ Å¾emÄs sklypÄ , atitinkantį kiekvienam įpÄdiniui tenkanÄiÄ dalį. Bylos Å¡alys Kretingos rajono žemÄtvarkos skyriui pateikÄ atskirus praÅ¡ymus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į po tÄvo mirties tenkanÄiÄ Å¾emÄs dalį (3,67 ha), atkuriant nuosavybÄs teises į žemÄ skirtingose vietose. KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininkÄ parengÄ tris atskiras iÅ¡vadas, jų pagrindu priimti trys atskiri KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko sprendimai perduoti įpÄdiniams neatlygintinai nuosavybÄn tris žemÄs sklypus, esanÄius
(duomenys neskelbtini) (3,18 ha); (duomenys neskelbtini) (3,6 ha), (duomenys neskelbtini) (3,67 ha), â kiekvienam po
atskirÄ Å¾emÄs sklypÄ pageidaujamoje vietovÄje. Nors bylos Å¡alys 2002 m. susitarÄ dÄl paveldÄtos turtinÄs teisÄs pagrindu įgyjamo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ realizavo, bet susitarimo negalÄjo įforminti notarine forma, nes tuo metu KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininkas nebuvo priÄmÄs sprendimų dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo. Be to, notarÄ paaiÅ¡kino, kad toks pasidalijimas bus įformintas kartu su paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimu.
KlaipÄdos m. 3-ojo notarų biuro notarÄ D. C. 2009 m. gegužÄs 8 d. iÅ¡davÄ bylos Å¡alims paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , pagal kurį ginÄo žemÄs sklypus (ir kitÄ palikÄjo turtÄ ) visi įpÄdiniai paveldi lygiomis dalimis, t. y. jiems atiteko po 1/3 dalį be kito paveldimo turto 3,18 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini); po 1/3 dalį 3,6 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys
neskelbtini), ir po 1/3 dalį 3,67 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini). AtsakovÄ, gavusi paveldÄjimo
teisÄs liudijimÄ , įregistravo nuosavybÄs teises į visų trijų ginÄo žemÄs sklypų 1/3 dalį (b. l. 22-27) ir atsisakÄ Ä¯forminti susitarimÄ dÄl tÄvo palikimo dalies (trijų žemÄs sklypų) pasidalijimo notarine forma. IeÅ¡kovai neįregistravo nuosavybÄs teisių į ginÄo žemÄs sklypų dalis, nes laikosi 2002 m. susitarimo dÄl paveldÄto turto dalies faktinio pasidalijimo. IeÅ¡kovų manymu, atsakovÄ nesÄ Å¾iningai siekÄ užvaldyti ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai valdomų žemÄs sklypų (3,18 ha ir 3,6 ha) dalis. Jei ieÅ¡kovai bÅ«tų žinojÄ tikruosius atsakovÄs ketinimus, nebÅ«tų sudarÄ sandorio, t. y. paveldÄjimo teisÄs liudijimo. PaveldÄjimo teisÄs liudijimo 1.3,
1.4 ir 1.5 punktai, kuriais nustatytas ginÄo žemÄs sklypų paveldÄjimas lygiomis dalimis tarp visų įpÄdinių, pažeidžia ieÅ¡kovų nuosavybÄs teises ir teisÄtus interesus.
AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko. NeigÄ susitarimo dÄl palikimo dalies pasidalijimo, kurio aplinkybių (laiko, vietos) ieÅ¡kovai negalÄjo nurodyti, faktÄ . NuosavybÄs teisÄs atkurtos skirtingose vietose todÄl, kad jose buvo laisvos žemÄs. PažymÄjo, kad patenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, nes skirtingų žemÄs sklypų vertÄ skiriasi keliasdeÅ¡imt kartų, o paveldÄjimo teisÄs liudijime sakoma, jog palikimÄ Ä¯pÄdiniai paveldi lygiomis dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
KlaipÄdos apygardos teismas 2010 m. kovo
8 d. sprendimu (b. l. 151-155) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas A. S. 2002 m. sausio 16 d. kreipÄsi į Kretingos r.
žemÄtvarkos skyrių ir praÅ¡Ä, jog mirusiojo tÄvo A. S. vardu bÅ«tų atkurta nuosavybÄ Ä¯ 2 ha miÅ¡ko,
esanÄio (duomenys neskelbtini), ir įteisinta iÅ¡vada dÄl 3,97 ha žemÄs sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 55/14309 (b. l. 35) A. S. vardu atkÅ«rÄ nuosavybÄs teises į buvusio savininko J. S. nuosavybÄs teisÄmis valdytÄ 3,97 ha žemÄs sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir perdavÄ neatlygintinai nuosavybÄn lygiavertį turÄtajam 3,18 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ B. D. 2002 m. sausio 16 d. kreipÄsi į Kretingos r. žemÄtvarkos skyrių ir praÅ¡Ä, kad mirusiojo tÄvo A. S. vardu bÅ«tų atkurta nuosavybÄ ir įteisinta iÅ¡vada dÄl 3,97 ha žemÄs sklypo suteikimo KlaipÄdos rajone (b. l. 40). KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. rugpjÅ«Äio
6 d. sprendimu Nr. 55/15375 (b. l. 45) A. S. vardu atkÅ«rÄ nuosavybÄs teises į buvusio savininko J. S. nuosavybÄs teisÄmis
valdytÄ 3,97 ha dydžio žemÄs sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir perdavÄ neatlygintinai nuosavybÄn lygiavertį turÄtajam 3,6 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). AtsakovÄ 2002 m. kovo 14 d. kreipÄsi į Kretingos r.
žemÄtvarkos skyrių ir praÅ¡Ä, kad bÅ«tų atkurta nuosavybÄ Ä¯ 2 ha miÅ¡ko, esanÄio (duomenys neskelbtini), o jai tenkanti tÄvo A. S. 3,98 ha žemÄs sklypo
dalis bÅ«tų perkelta į (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. lapkriÄio 5 d. sprendimu Nr. 15320 (b. l. 51) A. S. vardu
atkÅ«rÄ nuosavybÄs teises į buvusio savininko J. S. nuosavybÄs teisÄmis valdytÄ 3,97 ha žemÄs
sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir perdavÄ neatlygintinai nuosavybÄn lygiavertį turÄtajam 3,67 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis CK 1.71 straipsnio 1 daimi, sprendÄ, kad iÅ¡ bylos Å¡alių konkliudentinių veiksmų, kai jie atskirai padavÄ praÅ¡ymus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, iÅ¡ to, kad Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu priimti atskiri sprendimai atkurti nuosavybÄs teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pagal bylos Å¡alių pageidavimus ir galimybes suteikiant kitÄ lygiavertį turÄtajam žemÄs (miÅ¡ko) sklypÄ , kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudojasi 3,18 ha ir 3,6 ha žemÄs sklypais (pvz., deklaravo žemÄs Å«kio naudmenas), pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog susitarimas, kad kiekvienam pageidaujamoje vietovÄje atiteks atskiras žemÄs sklypas, atitinkantis kiekvienam iÅ¡ jų tenkanÄiÄ dalį, tarp bylos Å¡alių buvo. Remdamasis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, teismas nustatÄ, kad raÅ¡ytinÄs sandorio formos nebuvimas nedaro susitarimo negaliojanÄiu. Ä®vertinÄs atsakovÄs pripažinimÄ , jog sklypai yra panaÅ¡aus dydžio, teismas sprendÄ, kad patenkinus ieÅ¡kinį nebus nukrypta nuo teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei lygiateisiÅ¡kumo principų (CK 1.5 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
AtsakovÄ A. U. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 159-162). Apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, kad:
1. Tarp jos ir ieÅ¡kovų jokio susitarimo, kam ir kur priklausys žemÄs sklypo dalys, nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti. Bylos Å¡alių tÄvas 1994 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovui ir atsakovei buvo perleidÄs teisÄ atkurti nuosavybÄs teises į žemÄ, dÄl kurios dabar kilo
ginÄas. 1995 m. mirus bylos Å¡alių motinai (b. l. 14) ieÅ¡kovÄ B. D. inicijavo ne vienÄ civilinÄ bylÄ . KlaipÄdos
apskrities virÅ¡ininkas 1999 m. vasario 9 d. sprendimais Nr. 5377 ir 5378 (Priedo prie bylos 41, 46 psl.) atsakovei ir ieÅ¡kovui buvo atkÅ«rÄs nuosavybÄs teisÄs į jų seneliui J. S. priklausiusiÄ Å¾emÄ. TaÄiau ieÅ¡kovÄ B. D. pasiekÄ, kad jų tÄvas teismine tvarka bÅ«tų pripažintas neveiksniu, ir tuo pagrindu nuginÄijo 1994 m. liepos 26 d. sutartį ir pareiÅ¡kÄ pretenzijas kartu su broliu bei seserimi paveldÄti teisÄ atkurti nuosavybÄs teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (b. l. 56-58). Patyrusi tokiÄ skriaudÄ atsakovÄ nebendravo nei su broliu, nei su seserimi ir/ar jos sutuoktiniu J. D. , kuris atstovavo sesers ir brolio interesams. Laiko, kad liudytojo J. D. duoti parodymai (b. l. 145-146) yra melagingi.
2. AtsakovÄ ne kartÄ buvo nuvykusi į Kretingos rajono žemÄtvarkos skyrių, taÄiau praÅ¡ymo neraÅ¡Ä tol, kol neatsirado laisvų žemÄs sklypų. AtsakovÄ 2002 m. kovo 14 d. paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybÄs teises į 3,97 ha žemÄs sklypÄ , perduodant kitÄ 3,67 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes tik toje vietoje buvo laisvos žemÄs. PraÅ¡ymo turinį atsakovei padiktavo. AtsakovÄ buvo įspÄta, kad į nurodytÄ Å¾emÄs sklypÄ lygias teises turÄs ne tik ji viena, bet ir kiti įpÄdiniai. Tai, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybÄs teises paduoti skirtingu laiku, patvirtina, jog bylos Å¡alys veiksmų nekoordinavo, dÄl jų nesitarÄ.
3. Byloje nÄra įrodymų, kad bylos Å¡alys atskirai naudojasi ginÄo žemÄs sklypais.
4. Bylos Å¡alys 2009 m. gegužÄs 8 d. paraÅ¡Ä bendrÄ pareiÅ¡kimÄ (notarinÄs bylos 8 psl.), praÅ¡ydami iÅ¡duoti lygiomis dalimis paveldÄjimo pagal įstatymÄ teisÄs liudijimÄ Ä¯ turtÄ , likusį po tÄvo A.
S. mirties. PareiÅ¡kimas nÄra nuginÄytas, todÄl ieÅ¡kovai nepagrįstai iÅ¡ paveldimo turto iÅ¡skyrÄ tris objektus ir reikalauja pripažinti nuosavybÄs teises į konkreÄius žemÄs sklypus.
IeÅ¡kovai A. S. ir B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 174-179) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. kovo
8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Akcentuoja, kad kiekvieno iÅ¡ įpÄdinių atskirai pateikti praÅ¡ymai dÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ (miÅ¡kÄ ) atkÅ«rimo, kiekvieno iÅ¡ jų atskiras dalyvavimas parodant-paženklinant sklypų ribas, trys atskiros KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininkÄs iÅ¡vados (b. l. 29-31, 41, 43, 48, 95) ir sprendimai dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, iÅ¡duoti tam iÅ¡ įpÄdinių, su kurio praÅ¡ymu sprendimas susijÄs, rodo tarp bylos Å¡alių buvus susitarimÄ dÄl paveldimo turto dalies (3 žemÄs sklypų) pasidalinimo. KlaipÄdos rajono žemÄtvarkos skyriaus 2009 m. gegužÄs 20 d. pažyma ir KlaipÄdos rajono KretingalÄs seniÅ«nijos 2009 m. birželio 1 d. pažyma (b. l. 62-63) patvirtina, kad ieÅ¡kovas gyvena (duomenys neskelbtini),  ten pat deklaravo turįs 3,18 ha žemÄs.
IeÅ¡kovų teigimu, skundo argumentas dÄl 2009 m. gegužÄs 8 d. pareiÅ¡kimo notarų biurui nenuginÄijimo nesvarstytinas, nes atsakovÄ jo nenurodÄ pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pareiÅ¡kimas tÄra formalumas, kuris neprieÅ¡tarauja bylos Å¡alių 2002 m. žodiniam susitarimui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. NagrinÄjamoje byloje teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas tikrina sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ tik dÄl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į jį) nurodytus argumentus.
Pagal Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu pilieÄiai, kurie nustatytu laiku buvo padavÄ praÅ¡ymus atkurti nuosavybÄs teises, yra mirÄ, nuosavybÄs teisÄs atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpÄdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra konstatavÄs, kad Å¡is specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybÄs teises įgyja mirÄs asmuo, kuris nebÄra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigÄs jo subjektiÅ¡kumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigÄ Å¡iuo atveju ir paveldÄjimo santykius reglamentuojanÄias teisÄs normas aiÅ¡kinti taip, kad jos neprieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.
Nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybÄs teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybÄs teisÄs, priÄmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybÄs teises, privalo ne kartÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ su nuosavybÄs teisių atkÅ«rimu susijusiais klausimais (dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra ar lygiaverte natÅ«ra, dÄl konkreÄios žemÄs sklypo vietos, ribų ir pan.). Tokiu atveju už mirusį asmenį valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti asmuo, kuris paveldÄs mirusiojo turtÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad, mirus teisÄs atkurti nuosavybÄs teises turÄtojui, teisÄ atkurti nuosavybÄs teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.
Tuo atveju, kai palikimÄ , kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybÄs teisÄs priima keli įpÄdiniai, jie proporcingai paveldÄto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ turÄtÄ ir paduodant praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybÄs teises jau pradÄtÄ Ä¯gyvendinti teisÄ Ä¯ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ , t. y. reikalavimo teisÄ, kurios ypatumas yra tas, kad Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendinus subjektinÄs nuosavybÄs teisÄs į materialų turtÄ turÄtoju tampa ne Å¡iÄ teisÄ turÄjÄs ir įgyvendinÄs, o mirÄs asmuo, ir kiekvienam įpÄdiniui perduodamas nuosavybÄn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisÄ Ä¯ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario
28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. K. V. PlungÄs rajono 2-ojo notarų biuro notarÄ G. D. , bylos Nr. 3K-3-122/2008).
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai ir atsakovÄ yra palikÄjo A. S. , mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilÄs įpÄdiniai, kurie palikimÄ priÄmÄ, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimus apie palikimo priÄmimÄ . Po palikÄjo mirties paveldimÄ turtÄ sudarÄ gyvenamojo namo, sandÄlio ir kiemo statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini), dalys ir reikalavimo atkurti nuosavybÄs teises teisÄ, kuriÄ palikÄjas buvo pradÄjÄs įgyvendinti 1991 m. paduotu praÅ¡ymu atkurti nuosavybÄs teises su kitais įpÄdiniais į senelio J. S. turÄtÄ Å¾emÄ (duomenys neskelbtini). 2004 metais buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs palikÄjui
natÅ«ra į 1,85 ha žemÄs sklypÄ , 40000/66400 dalis 6,64 ha žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat A. S. turto paveldÄtojams kiekvienam atskirai už
mirusį iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo lygiaverte natÅ«ra, trimis atskirais sprendimais 2006 ir 2007 metais mirusiajam buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs pagal įpÄdiniams tenkanÄias nekilnojamojo turto dalis perduodant
neatlygintinai nuosavybÄn naujus lygiaverÄius tris žemÄs sklypus â 3,67 ha (duomenys neskelbtini), 3,18 ha (duomenys neskelbtini) ir 3,60 ha (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužÄs 8 d. ieÅ¡kovams
buvo iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas, pagal kurį visi trys
A. S. įpÄdiniai lygiomis dalimis (po vienÄ treÄiÄ jÄ ) paveldÄjo visÄ palikimÄ . AtsakovÄ Ä¯registravo paveldÄto turto nuosavybÄs teises vieÅ¡ame registre.
Byloje kilo ginÄas dÄl dalies paveldÄto turto â 3,67 ha (duomenys neskelbtini), 3,18 ha (duomenys neskelbtini) ir 3,60 ha (duomenys neskelbtini). žemÄs sklypų paveldÄjimo tarp ieÅ¡kovų lygiomis dalimis ir reikalavimo teisių bei jas realizavus įgytų nuosavybÄn Å¡ių žemÄs sklypų pasidalijimo susitarimo egzistavimo.
Pirmosios instancijos teismas  pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį pripažino galiojanÄiu bylos Å¡alių susitarimÄ dÄl paveldÄtos turtinÄs teisÄs ir jos pagrindu įgytų (paveldÄtų) žemÄs sklypų pasidalijimo, nustatant, kad pagal šį sandorį ieÅ¡kovui
A. S. nuosavybÄs teise priklauso 3,18 ha žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei B.
D. - 3,6 ha žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei - 3,67 ha žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). AtsakovÄ neigia tokio susitarimo buvimÄ ir kvestionuoja teismo iÅ¡vadas dÄl paveldÄto turto dalies pasidalijimo fakto, motyvuodama įrodinÄjimo procesÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų pažeidimu.
Bendru sutarimu įpÄdiniai turi teisÄ pasidalinti palikimÄ ; įpÄdiniams nesusitarus, paveldÄtÄ turtÄ padalija teismas (1964 m. CK 600 str.; 2000 m. CK 5.69 str. 1 d., 5.70 str.).  Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, kuri turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre (CK 5.70 str. 1 d.). NagrinÄjamoje byloje Å¡alys įgyvendino reikalavimo atkurti nuosavybÄs teises teisÄ, vadinasi, turÄjo teisÄ jÄ pasidalinti ir tokiam sandoriui notarinio tvirtinimo įstatymas nereikalauja. Tuo tarpu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu nors viena Å¡alis įvykdÄ sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, teismas Å¡ios Å¡alies reikalavimu turi teisÄ pripažinti sandorį galiojanÄiu. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ susitarimo, kad kiekvienam įpÄdiniui, atskirai įgyvendinusiam palikÄjo reikalavimo teisÄ, atiteks pageidaujamoje vietovÄje suteiktas atskiras žemÄs sklypas, atitinkantis paveldÄto turto dalį, faktÄ . Susitarimo dÄl dalies palikimo pasidalinimo egzistavimÄ pirmosios instancijos teismas
konstatavo iÅ¡ konkliudentinių Å¡alių veiksmų â atskirai raÅ¡ytų paveldÄtojų praÅ¡ymų
kompetentingai institucijai atkurti nuosavybÄs teises lygiaverte natÅ«ra pageidaujamose vietose, kiekvienam iÅ¡ jų tenkanÄiai palikÄjo reikalavimo teisÄs daliai; tiesioginÄms iÅ¡mokoms gauti ieÅ¡kovo deklaruoto jo pasirinktoje vietovÄje įgyto žemÄs sklypo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Å¡alys skyrium viena nuo kitos dalyvavo jų pasirinktų žemÄs sklypų ribų ženklinimuose bei dokumentų dÄl Å¡ių žemÄs sklypų skyrimo  rengime. Taigi, teismas pagrįstai sprendÄ, kad Å¡alys įgyvendimo bendrÄ valiÄ gauti kiekvienas nuosavybÄn pasirinktÄ Å¾emÄs sklypÄ , įgytÄ realizavus paveldÄtÄ palikÄjo reikalavimo teisÄs dalį. Susitarimo pasidalinti paveldÄto turto dalį pripažinimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.
TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantÄs argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«džio. Bylos duomenys liudija, kad Å¡alių santykiai dÄl tÄvų palikimo buvo komplikuoti - po tÄvo mirties iki ginÄo paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo Å¡alys viena kitai yra inicijavusios ne vienÄ teisminį ginÄÄ , kurie buvo nagrinÄjami ieÅ¡kovų nurodytu susitarimo sudarymo metu. AtsakovÄs argumentai dÄl susitarimo pasidalinti turtÄ datos nepaneigia  ieÅ¡kovų atstovo inicijuoto pokalbio dÄl paveldÄtos reikalavimo teisÄs įgyvendinimo buvimo, po kurio Å¡alys savarankiÅ¡kai sprendÄ dÄl paveldÄtos reikalavimo teisÄs
dalies įgyvendinimo. Jeigu nebÅ«tų raÅ¡ytinių įrodymų, teismo pripažintų patvirtinanÄiais
konkliudentinius Å¡alių veiksmus dÄl paveldÄjimu įgytų teisių įgyvendinimo, tai Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis bÅ«tų pagrindas sprÄsti apie susitarimo dÄl dalies paveldÄto turto pasidalijimo nebuvimÄ . Tuo tarpu teismo įvertinti byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais grindžiami Å¡alių veiksmai (Å¡ių įrodymų vertinimo apeliantÄ neginÄija) įrodo palikÄjo reikalavimo atkurti nuosavybÄs teises teisÄs ir jÄ Ä¯gyvendinus atkurtų žemÄs sklypų pasidalijimÄ tarp įpÄdinių. VisiÅ¡kai tikÄtina, kad blogi Å¡alių tarpusavio santykiai bÅ«tent ir sÄ lygojo tokį palikimo dalies pasidalijimÄ , siekiant iÅ¡vengti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. IÅ¡ apeliacinÄs instancijos teisme duotų ginÄo paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ
iÅ¡davusios notarÄs parodymų sprÄstina, kad visiems trims A. S. paveldÄtojams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybÄ
notarine tvarka patvirtinti paveldÄto turto padalijimo sandorį po paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, taÄiau atlikus pastarÄ jį notarinį veiksmÄ ir atsakovei pasiÅ¡alinus, paveldÄto nekilnojamojo turto padalijimo sandoris nebuvo parengtas ir patvirtintas.
Tokiu bÅ«du įpÄdinių savitarpio santykių dalyje teismas priÄmÄ teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais kolegija nemato pagrindo.
PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo dalis dÄl ginÄo žemÄs sklypų paveldÄjimo ieÅ¡kovai ginÄijo CK 1.90 straipsnio pagrindu, teigdami, kad, sutikÄ gauti paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ lygiomis dalimis į visÄ paveldimÄ turtÄ atsakovÄs buvo suklaidinti, nes pasiÅ¡alinusi iÅ¡ notaro kontoros, kur po paveldÄjimo liudijimo iÅ¡davimo turÄjo bÅ«ti tvirtinamas kitas su paveldÄtu nekilnojamuoju turtu susijÄs sandoris, ji nesilaikÄ pažado ir susitarimo, pagal kurį kiekvienam įpÄdiniui turÄjo pereiti nuosavybÄn konkretus žemÄs sklypas, įgytas jiems atskirai įgyvendinus mirusio tÄvo reikalavimo teisÄ atkurti nuosavybÄs teises, tai įteisinant notarine tvarka. GinÄijamas paveldÄjimo teisÄs liudijimo dalis pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojanÄiomis ir atsakovÄs nuosavybÄs teisių į jose nurodytus žemÄs sklypus įregistravimÄ panaikino, nustatÄs susitarimo dÄl paveldÄtos turtinÄs teisÄs ir jos pagrindu įgytų (paveldÄtų) žemÄs sklypų pasidalijimo tarp Å¡alių egzistavimÄ ir pripažinÄs tokio susitarimo galiojimÄ . Teisinių paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu argumentų pirmosios instancijos teismas nenurodÄ. Faktinių aplinkybių, kuriomis iÅ¡sprÄstas paveldÄto turto pasidalijimo klausimas, konstatavimas nesudaro pagrindo paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pripažinti negaliojanÄiu. NagrinÄjamoje byloje palikimas atsirado ir įpÄdiniai jį priÄmÄ iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todÄl ginÄo paveldÄjimo teisiniams santykiams taikomos 1964 m. civilinio kodekso septintojo skyriaus normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Bylos Å¡alys turtÄ paveldÄjo pagal įstatymÄ lygiomis dalimis (1964 m. CK 573 str. 1 d.
1 p.; 2000 m. CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Ä®statymas neleidžia atsisakyti nuo palikimo jį priÄmus, taip pat priimti palikimÄ dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 str. 1 ir 2 d., 591 str. 4 d.; 2000 m. CK 5.50 str.
1 ir 2 d., 5.60 str. 4 d.).  Nustatyta, kad priÄmus nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo palikÄjui sprendimus, paveldÄjimo teisÄs liudijimo visiems trims įpÄdiniams iÅ¡davimÄ po kelerių metų inicijavo ieÅ¡kovas, Å¡alys į notarÄ kreipÄsi bendrais pareiÅ¡kimais dÄl paveldÄjimo liudijimo lygiomis dalimis iÅ¡davimo, nurodydami visÄ palikÄjo nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir žemÄs sklypus, kurių nuosavybÄs teisių turÄtoju tapo mirusysis jo įpÄdiniams įgyvendinus reikalavimo teisÄ atkurti nuosavybÄs teises. Byloje nÄra ginÄo dÄl palikimo priÄmimo teisÄtumo ar dÄl paveldimo turto apimties. Byloje sprendžiama dÄl dalies paveldÄto turto pasidalijimo. Esant iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus paveldÄjimo teisÄs liudijimo dalies dÄl turto, kuris pripažintas pasidalintu, negaliojimÄ susidaro teisinio neapibrÄžtumo situacijÄ , nes tokiu atveju nebelieka nekilnojamojo turto paveldÄjimo įteisinimo. IÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas negali pažeisti ieÅ¡kovų teisių, nes paveldÄjimo santykių teisinis reglamentavimas leidžia paveldÄtÄ turtÄ pasidalinti gera valia bendru susitarimu arba teismine tvarka. IeÅ¡kovo atstovas apeliacinÄs instancijos teisme pripažino, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra perteklinis. Kolegija sprendžia, kad Å¡ioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas paveldÄto turto pasidalijimo susitarimo galiojimÄ nepagrįstai taikÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimo teisÄtumui paneigti, todÄl be pagrindo jo dalį pripažino negaliojanÄia bei panaikino Å¡io liudijimo pagrindu atliktÄ teisinÄ registracijÄ .
Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant sprendimo dalį, kuria paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡ dalies pripažintas negaliojanÄiu ir panaikinta ginÄo žemÄs sklypų teisinÄ registracija atsakovÄs vardu, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetant, kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ .
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kÄ dvejopo pobÅ«džio reikalavimus: pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanÄiu 2009 m. gegužÄs 8 d. paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ (neturtinis reikalavimas) ir padalyti paveldÄtÄ turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovui A. S. žemÄs
sklypÄ , kurio indeksuota vertÄ yra 220 000 Lt, ieÅ¡kovei B. D. â žemÄs sklypÄ , kurio indeksuota vertÄ yra
18 962 Lt (turtiniai reikalavimai). Vadinasi, ieÅ¡kovas turÄjo sumokÄti 5 400 Lt {[(220 000 Lt â 200 000 Lt) x 0,02] + 5 000 Lt} žyminį mokestį už savo turtinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovÄ â 569 Lt (18 962 Lt x 0,03) už savo turtinį reikalavimÄ ir kiekvienas iÅ¡ jų po 66 Lt (132 Lt ÷ 2) už bendrÄ neturtinį reikalavimÄ (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 82 str.). IeÅ¡kovas sumokÄjo 1 000 Lt žyminį mokestį už
ieÅ¡kinį, nuo likusios dalies teismas ieÅ¡kovÄ atleido. AtsakovÄ B. D. iÅ¡ viso sumokÄjo 701 Lt (569 Lt + 132 Lt) žyminį
mokestį už ieÅ¡kinį (b. l. 76, 78). AtsakovÄ skundÄ visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todÄl žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ sudaro 5 911 Lt {[(220 000 Lt + 18 962 Lt) x 0,02] + 5 000 Lt} + 132 Lt). AtsakovÄ už apeliacinį skundÄ sumokÄjo 132 Lt žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokÄjimo teismas atsakovÄ atleido (b. l. 171). Kadangi neturtinis reikalavimas apeliacinÄs instancijos teismo nutartimi atmestas, o turtiniai reikalavimai priimti ieÅ¡kovų naudai, tai žyminis mokestis paskirstytinas taip: atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistini po 66 Lt žyminio mokesÄio (už neturtinį reikalavimÄ ); iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui A. S. priteistini
1 000 Lt žyminis mokestis, ieškovei B.
D. â 569 Lt žyminis mokestis, ir 4 400 Lt (5 400 Lt + 569 Lt â 1 000 Lt â 569 Lt) valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylos Å¡alių turÄtos atstovavimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovams pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. V. Å eikienÄ (b. l. 92-93). IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ inter alia praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinÄ pagalbÄ (atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ) bei pridÄjo adv. V. Å eikienÄs 2009 m. rugsÄjo 10 d. pinigų priÄmimo kvito Nr. 532725 kopijÄ (b. l. 180). MinÄtame kvite nurodyta, kad   4
000 Lt honoraras mokamas už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ . TaÄiau skundžiamas sprendimas priimtas 2010 m. kovo 8 d., o apeliacinis skundas paduotas dar vÄliau. Taigi 4 000 Lt honorarÄ ieÅ¡kovas A. S. sumokÄjo advokatei už paslaugas, suteiktas nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad atstovavimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo, iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs (turima omenyje atitinkamos instancijos teisme) pabaigos. Esant tokioms aplinkybÄms, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, turÄtas pirmosios instancijos teisme, atmetamas kaip nepagrįstas.
ApeliacinÄs
instancijos teisme ieÅ¡kovams atstovavo adv. V. ŽylÄ (b. l. 188-189). IeÅ¡kovas A. S. pateikÄ 2011 m. sausio
25 d. pinigų priÄmimo kvitÄ Nr. 566133 (b. l. 191). IÅ¡ jo matyti, kad ieÅ¡kovas sumokÄjo advokatui V. Žylei 500 Lt honorarÄ už paslaugas apeliacinÄs instancijos teisme. Patenkinus vienÄ (turtinį) ieÅ¡kovų reikalavimÄ iÅ¡ dviejų (turtinio ir neturtinio), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisiama pusÄ patirtų atstovavimo iÅ¡laidų â 250 Lt (500 Lt ÷ 2) (CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovei atstovavo adv. Ona KapliauskatÄ (b. l. 83, 187). AtsakovÄ sumokÄjo jai 1 500 Lt honorarÄ už paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Lt honorarÄ už paslaugas apeliacinÄs instancijos teisme (b. l. 97, 190). Patenkinus vienÄ (turtinį) ieÅ¡kovų reikalavimÄ iÅ¡ dviejų (turtinio ir neturtinio), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiama pusÄ patirtų atstovavimo iÅ¡laidų - po 625 Lt [(1 500 Lt + 1
000 Lt) ÷ 2 ÷ 2] (CPK 93 str. 2 d.).
ApeliacinÄs
instancijos teismo iniciatyva buvo iÅ¡kviesta liudyti notarÄ D. C. . IÅ¡ teismo depozitinÄs sÄ skaitos jai
iÅ¡mokÄta 132 Lt kelionÄs iÅ¡laidų. Liudytojos kelionÄs iÅ¡laidos dalintinos tarp bylos Å¡alių po lygiai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei priteistina po 33 Lt (132 Lt ÷ 2 ÷ 2), iÅ¡ atsakovÄs - 66 Lt (132 Lt ÷ 2).
Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei tenka pareiga atlyginti apeliacinÄs instancijos teisme turÄtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias iÅ¡laidas, kurias nagrinÄjamoje byloje sudaro 4,65 Lt (b. l. 184). Kadangi tokio dydžio iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo sÄ naudos bus ženkliai didesnÄs už iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , remiantis proceso ekonomiÅ¡kumo principu Å¡ios bylinÄjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantÄs nepriteisiamos (CPK 7 str.).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ pakeisti.
Sprendimo
dalis, kuriomis KlaipÄdos miesto treÄiojo notarų biuro notarÄs D. C. 2009 m. gegužÄs 8 d. iÅ¡duoto paveldÄjimo
teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo mirusio A. S. įpÄdiniams A. S. , B. D. , A. U. Ž.
1.3, 1.4 ir 1.5 punktai pripažinti negaliojanÄiais ir panaikintas A. U. Ž. nuosavybÄs teisių į 1/3 dalį trijų žemÄs
sklypų įregistravimas viešame registre, panaikinti ir šiose dalyse ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį, kuria pripažintas galiojanÄiu ieÅ¡kovų A. S. , B. D. ir atsakovÄs A.
U. Ž. susitarimas dÄl paveldÄtos turtinÄs teisÄs ir jos pagrindu įgytų (paveldÄtų) trijų žemÄs sklypų pasidalijimo, palikti nepakeistÄ .
Priteisti ieškovui
A. S. iÅ¡ atsakovÄs A. U. Ž. 1 250 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, turÄtų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose.
Priteisti ieškovei
B. D. iÅ¡ atsakovÄs A. U. Ž. 569 Lt (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, turÄtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei
A. U. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. ir B. D. po 691 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, turÄtų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose.
Priteisti į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. ir
B. D. po 33 Lt (trisdeÅ¡imt tris litus), iÅ¡ atsakovÄs A.
U. Ž. 4 466 Lt
(keturis tÅ«kstanÄius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų,
turÄtų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose.
TeisÄjai                                                                                                       DanutÄ
GasiÅ«nienÄ
                                                                                                                 Â
Kazys Kailiūnas
                                                                                                                 Â
Egidijus Žironas