Legislator Case Law & Legislation
b3576f0e-bf15-4564-8f13-91bb47d97c2b AI generated

b3576f0e-bf15-4564-8f13-91bb47d97c2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b3576f0e-bf15-4564-8f13-91bb47d97c2b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S. , ieÅ¡kovų atstovui advokatui O. M. , ieÅ¡kovės B. D. atstovui atsakovei A. U. Ž., jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovėsÂ

Legislator headnote

AI generated

b3576f0e-bf15-4564-8f13-91bb47d97c2b · Lietuvos apeliacinis teismas: Bylos Å¡alys yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai. A. S. 1991 m. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (b. l. 53). Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos tik 2006-2007 m. 2009 m. notarė bylos Å¡alims iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo kiekvienam įpėdiniui atiteko ne turtinės teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o po 1/3 dalį į  ekvivalentine natÅ«ra atkurtus tris žemės sklypus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-161/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 21.1.; 30.4.1.; 34.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovui A. S. , ieškovų atstovui advokatui O. M. , ieškovės B. D. atstovui

J. D. ,

atsakovei A. U. Ž., jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovėsÂ

A. U. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje

byloje Nr. 2-608-125/2010 pagal ieškovų A. S. , B. D. ieškinį atsakovei A. U. Ž. dėl paveldėjimo teisės liudijimo

pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir paveldėto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Patikslintu ieÅ¡kiniu pakeitę ieÅ¡kinio dalykÄ , ieÅ¡kovai prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl paveldėjimo lygiomis dalimis turto, nurodyto paveldėjimo teisės liudijimo 1.3,

1.4 ir 1.5 punktuose, o būtent: dėl 3,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), dėl 3,6 ha žemės sklypo,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); ir 3,67 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), 2) pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį pripažinti galiojančiu bylos Å¡alių susitarimÄ dėl paveldėtos turtinės teisės pagrindu įgytų (paveldėtų) žemės sklypų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)) pasidalijimo, nustatant, kad ieÅ¡kovui A. S. nuosavybės teise priklauso 3,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei

B. D. - 3,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei - 3,67 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti nuosavybės teisių įregistravimÄ vieÅ¡ajame registre

atsakovei į 1/3 dalį 3,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį 3,6 ha žemės

sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-11, 102-111).

Bylos Å¡alys yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai. A. S. 1991 m. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (b. l. 53). Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos tik 2006-2007 m. 2009 m. notarė bylos Å¡alims iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo kiekvienam įpėdiniui atiteko ne turtinės teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o po 1/3 dalį į  ekvivalentine natÅ«ra atkurtus tris žemės sklypus.

Pasak ieÅ¡kovų, įpėdiniai, priėmę tėvo palikimÄ ir nenorėdami, kad atsirastų bendroji dalinė nuosavybė į atkuriamÄ Å¾emę, 2002 m. tarpusavyje susitarė dėl paveldimos turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pagrindu įgyjamo turto pasidalijimo, t. y. susitarė, kad kiekvienam iÅ¡ jų pageidaujamoje vietoje atiteks po atskirÄ Å¾emės sklypÄ , atitinkantį kiekvienam įpėdiniui tenkančiÄ dalį. Bylos Å¡alys Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė atskirus praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į po tėvo mirties tenkančiÄ Å¾emės dalį (3,67 ha), atkuriant nuosavybės teises į žemę skirtingose vietose. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkė parengė tris atskiras iÅ¡vadas, jų pagrindu priimti trys atskiri Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimai perduoti įpėdiniams neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus, esančius

(duomenys neskelbtini) (3,18 ha); (duomenys neskelbtini) (3,6 ha), (duomenys neskelbtini) (3,67 ha), – kiekvienam po

atskirÄ Å¾emės sklypÄ pageidaujamoje vietovėje. Nors bylos Å¡alys 2002 m. susitarė dėl paveldėtos turtinės teisės pagrindu įgyjamo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ realizavo, bet susitarimo negalėjo įforminti notarine forma, nes tuo metu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas nebuvo priėmęs sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Be to, notarė paaiÅ¡kino, kad toks pasidalijimas bus įformintas kartu su paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimu.

Klaipėdos m. 3-ojo notarų biuro notarė D. C. 2009 m. gegužės 8 d. iÅ¡davė bylos Å¡alims paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį ginčo žemės sklypus (ir kitÄ palikėjo turtÄ ) visi įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis, t. y. jiems atiteko po 1/3 dalį be kito paveldimo turto 3,18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); po 1/3 dalį 3,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini), ir po 1/3 dalį 3,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė, gavusi paveldėjimo

teisės liudijimÄ , įregistravo nuosavybės teises į visų trijų ginčo žemės sklypų 1/3 dalį (b. l. 22-27) ir atsisakė įforminti susitarimÄ dėl tėvo palikimo dalies (trijų žemės sklypų) pasidalijimo notarine forma. IeÅ¡kovai neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypų dalis, nes laikosi 2002 m. susitarimo dėl paveldėto turto dalies faktinio pasidalijimo. IeÅ¡kovų manymu, atsakovė nesÄ Å¾iningai siekė užvaldyti ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai valdomų žemės sklypų (3,18 ha ir 3,6 ha) dalis. Jei ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję tikruosius atsakovės ketinimus, nebÅ«tų sudarę sandorio, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo. Paveldėjimo teisės liudijimo 1.3,

1.4 ir 1.5 punktai, kuriais nustatytas ginčo žemės sklypų paveldėjimas lygiomis dalimis tarp visų įpėdinių, pažeidžia ieškovų nuosavybės teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Neigė susitarimo dėl palikimo dalies pasidalijimo, kurio aplinkybių (laiko, vietos) ieÅ¡kovai negalėjo nurodyti, faktÄ . Nuosavybės teisės atkurtos skirtingose vietose todėl, kad jose buvo laisvos žemės. Pažymėjo, kad patenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, nes skirtingų žemės sklypų vertė skiriasi keliasdeÅ¡imt kartų, o paveldėjimo teisės liudijime sakoma, jog palikimÄ Ä¯pėdiniai paveldi lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo

8 d. sprendimu (b. l. 151-155) ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. S. 2002 m. sausio 16 d. kreipėsi į Kretingos r.

žemėtvarkos skyrių ir prašė, jog mirusiojo tėvo A. S. vardu būtų atkurta nuosavybė į 2 ha miško,

esančio (duomenys neskelbtini), ir įteisinta iÅ¡vada dėl 3,97 ha žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 55/14309 (b. l. 35) A. S. vardu atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ 3,97 ha žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,18 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė B. D. 2002 m. sausio 16 d. kreipėsi į Kretingos r. žemėtvarkos skyrių ir prašė, kad mirusiojo tėvo A. S. vardu bÅ«tų atkurta nuosavybė ir įteisinta iÅ¡vada dėl 3,97 ha žemės sklypo suteikimo Klaipėdos rajone (b. l. 40). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. rugpjūčio

6 d. sprendimu Nr. 55/15375 (b. l. 45) A. S. vardu atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis

valdytÄ 3,97 ha dydžio žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,6 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2002 m. kovo 14 d. kreipėsi į Kretingos r.

žemėtvarkos skyrių ir prašė, kad būtų atkurta nuosavybė į 2 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), o jai tenkanti tėvo A. S. 3,98 ha žemės sklypo

dalis būtų perkelta į (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 15320 (b. l. 51) A. S. vardu

atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ 3,97 ha žemės

sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis CK 1.71 straipsnio 1 daimi, sprendė, kad iÅ¡ bylos Å¡alių konkliudentinių veiksmų, kai jie atskirai padavė praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iÅ¡ to, kad Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu priimti atskiri sprendimai atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pagal bylos Å¡alių pageidavimus ir galimybes suteikiant kitÄ lygiavertį turėtajam žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudojasi 3,18 ha ir 3,6 ha žemės sklypais (pvz., deklaravo žemės Å«kio naudmenas), pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog susitarimas, kad kiekvienam pageidaujamoje vietovėje atiteks atskiras žemės sklypas, atitinkantis kiekvienam iÅ¡ jų tenkančiÄ dalį, tarp bylos Å¡alių buvo. Remdamasis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, teismas nustatė, kad raÅ¡ytinės sandorio formos nebuvimas nedaro susitarimo negaliojančiu. Ä®vertinęs atsakovės pripažinimÄ , jog sklypai yra panaÅ¡aus dydžio, teismas sprendė, kad patenkinus ieÅ¡kinį nebus nukrypta nuo teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei lygiateisiÅ¡kumo principų (CK 1.5 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. U. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 159-162). Apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, kad:

1. Tarp jos ir ieškovų jokio susitarimo, kam ir kur priklausys žemės sklypo dalys, nebuvo ir negalėjo būti. Bylos šalių tėvas 1994 m. liepos 26 d. ieškovui ir atsakovei buvo perleidęs teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl kurios dabar kilo

ginčas. 1995 m. mirus bylos Å¡alių motinai (b. l. 14) ieÅ¡kovė B. D. inicijavo ne vienÄ civilinę bylÄ . Klaipėdos

apskrities virÅ¡ininkas 1999 m. vasario 9 d. sprendimais Nr. 5377 ir 5378 (Priedo prie bylos 41, 46 psl.) atsakovei ir ieÅ¡kovui buvo atkÅ«ręs nuosavybės teisės į jų seneliui J. S. priklausiusiÄ Å¾emę. Tačiau ieÅ¡kovė B. D. pasiekė, kad jų tėvas teismine tvarka bÅ«tų pripažintas neveiksniu, ir tuo pagrindu nuginčijo 1994 m. liepos 26 d. sutartį ir pareiÅ¡kė pretenzijas kartu su broliu bei seserimi paveldėti teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (b. l. 56-58). Patyrusi tokiÄ skriaudÄ atsakovė nebendravo nei su broliu, nei su seserimi ir/ar jos sutuoktiniu J. D. , kuris atstovavo sesers ir brolio interesams. Laiko, kad liudytojo J. D. duoti parodymai (b. l. 145-146) yra melagingi.

2. Atsakovė ne kartÄ buvo nuvykusi į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau praÅ¡ymo nerašė tol, kol neatsirado laisvų žemės sklypų. Atsakovė 2002 m. kovo 14 d. parašė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 3,97 ha žemės sklypÄ , perduodant kitÄ 3,67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes tik toje vietoje buvo laisvos žemės. PraÅ¡ymo turinį atsakovei padiktavo. Atsakovė buvo įspėta, kad į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ lygias teises turės ne tik ji viena, bet ir kiti įpėdiniai. Tai, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises paduoti skirtingu laiku, patvirtina, jog bylos Å¡alys veiksmų nekoordinavo, dėl jų nesitarė.

3. Byloje nėra įrodymų, kad bylos šalys atskirai naudojasi ginčo žemės sklypais.

4. Bylos Å¡alys 2009 m. gegužės 8 d. parašė bendrÄ pareiÅ¡kimÄ (notarinės bylos 8 psl.), praÅ¡ydami iÅ¡duoti lygiomis dalimis paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ , likusį po tėvo A.

S. mirties. Pareiškimas nėra nuginčytas, todėl ieškovai nepagrįstai iš paveldimo turto išskyrė tris objektus ir reikalauja pripažinti nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus.

IeÅ¡kovai A. S. ir B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 174-179) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo

8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Akcentuoja, kad kiekvieno iÅ¡ įpėdinių atskirai pateikti praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių į žemę (miÅ¡kÄ ) atkÅ«rimo, kiekvieno iÅ¡ jų atskiras dalyvavimas parodant-paženklinant sklypų ribas, trys atskiros Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkės iÅ¡vados (b. l. 29-31, 41, 43, 48, 95) ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iÅ¡duoti tam iÅ¡ įpėdinių, su kurio praÅ¡ymu sprendimas susijęs, rodo tarp bylos Å¡alių buvus susitarimÄ dėl paveldimo turto dalies (3 žemės sklypų) pasidalinimo. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 20 d. pažyma ir Klaipėdos rajono Kretingalės seniÅ«nijos 2009 m. birželio 1 d. pažyma (b. l. 62-63) patvirtina, kad ieÅ¡kovas gyvena (duomenys neskelbtini),  ten pat deklaravo turįs 3,18 ha žemės.

Ieškovų teigimu, skundo argumentas dėl 2009 m. gegužės 8 d. pareiškimo notarų biurui nenuginčijimo nesvarstytinas, nes atsakovė jo nenurodė pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pareiškimas tėra formalumas, kuris neprieštarauja bylos šalių 2002 m. žodiniam susitarimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į jį) nurodytus argumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Å¡is specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiÅ¡kumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigÄ Å¡iuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiÅ¡kinti taip, kad jos neprieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ su nuosavybės teisių atkÅ«rimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra ar lygiaverte natÅ«ra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tokiu atveju už mirusį asmenį valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.

Tuo atveju, kai palikimÄ , kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ turėtÄ ir paduodant praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises jau pradėtÄ Ä¯gyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad Å¡iÄ teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtÄ turėtoju tampa ne Å¡iÄ teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario

28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. V. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. , bylos Nr. 3K-3-122/2008).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė yra palikėjo A. S. , mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai, kurie palikimÄ priėmė, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ . Po palikėjo mirties paveldimÄ turtÄ sudarė gyvenamojo namo, sandėlio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalys ir reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisė, kuriÄ palikėjas buvo pradėjęs įgyvendinti 1991 m. paduotu praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises su kitais įpėdiniais į senelio J. S. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini). 2004 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės palikėjui

natÅ«ra į 1,85 ha žemės sklypÄ , 40000/66400 dalis 6,64 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat A. S. turto paveldėtojams kiekvienam atskirai už

mirusį iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo lygiaverte natÅ«ra, trimis atskirais sprendimais 2006 ir 2007 metais mirusiajam buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal įpėdiniams tenkančias nekilnojamojo turto dalis perduodant

neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius tris žemės sklypus – 3,67 ha (duomenys neskelbtini), 3,18 ha (duomenys neskelbtini) ir 3,60 ha (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės 8 d. ieškovams

buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, pagal kurį visi trys

A. S. įpėdiniai lygiomis dalimis (po vienÄ trečiÄ jÄ ) paveldėjo visÄ palikimÄ . Atsakovė įregistravo paveldėto turto nuosavybės teises vieÅ¡ame registre.

Byloje kilo ginčas dėl dalies paveldėto turto – 3,67 ha (duomenys neskelbtini), 3,18 ha (duomenys neskelbtini) ir 3,60 ha (duomenys neskelbtini). žemės sklypų paveldėjimo tarp ieškovų lygiomis dalimis ir reikalavimo teisių bei jas realizavus įgytų nuosavybėn šių žemės sklypų pasidalijimo susitarimo egzistavimo.

Pirmosios instancijos teismas  pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį pripažino galiojančiu bylos Å¡alių susitarimÄ dėl paveldėtos turtinės teisės ir jos pagrindu įgytų (paveldėtų) žemės sklypų pasidalijimo, nustatant, kad pagal šį sandorį ieÅ¡kovui

A. S. nuosavybės teise priklauso 3,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovei B.

D. - 3,6 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei - 3,67 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė neigia tokio susitarimo buvimÄ ir kvestionuoja teismo iÅ¡vadas dėl paveldėto turto dalies pasidalijimo fakto, motyvuodama įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

Bendru sutarimu įpėdiniai turi teisę pasidalinti palikimÄ ; įpėdiniams nesusitarus, paveldėtÄ turtÄ padalija teismas (1964 m. CK 600 str.; 2000 m. CK 5.69 str. 1 d., 5.70 str.).  Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, kuri turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre (CK 5.70 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje Å¡alys įgyvendino reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisę, vadinasi, turėjo teisę jÄ pasidalinti ir tokiam sandoriui notarinio tvirtinimo įstatymas nereikalauja. Tuo tarpu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu nors viena Å¡alis įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, teismas Å¡ios Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė susitarimo, kad kiekvienam įpėdiniui, atskirai įgyvendinusiam palikėjo reikalavimo teisę, atiteks pageidaujamoje vietovėje suteiktas atskiras žemės sklypas, atitinkantis paveldėto turto dalį, faktÄ . Susitarimo dėl dalies palikimo pasidalinimo egzistavimÄ pirmosios instancijos teismas

konstatavo iš konkliudentinių šalių veiksmų – atskirai rašytų paveldėtojų prašymų

kompetentingai institucijai atkurti nuosavybės teises lygiaverte natÅ«ra pageidaujamose vietose, kiekvienam iÅ¡ jų tenkančiai palikėjo reikalavimo teisės daliai; tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti ieÅ¡kovo deklaruoto jo pasirinktoje vietovėje įgyto žemės sklypo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Å¡alys skyrium viena nuo kitos dalyvavo jų pasirinktų žemės sklypų ribų ženklinimuose bei dokumentų dėl Å¡ių žemės sklypų skyrimo  rengime. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡alys įgyvendimo bendrÄ valiÄ gauti kiekvienas nuosavybėn pasirinktÄ Å¾emės sklypÄ , įgytÄ realizavus paveldėtÄ palikėjo reikalavimo teisės dalį. Susitarimo pasidalinti paveldėto turto dalį pripažinimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«džio. Bylos duomenys liudija, kad Å¡alių santykiai dėl tėvų palikimo buvo komplikuoti - po tėvo mirties iki ginčo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo Å¡alys viena kitai yra inicijavusios ne vienÄ teisminį ginÄÄ , kurie buvo nagrinėjami ieÅ¡kovų nurodytu susitarimo sudarymo metu. Atsakovės argumentai dėl susitarimo pasidalinti turtÄ datos nepaneigia  ieÅ¡kovų atstovo inicijuoto pokalbio dėl paveldėtos reikalavimo teisės įgyvendinimo buvimo, po kurio Å¡alys savarankiÅ¡kai sprendė dėl paveldėtos reikalavimo teisės

dalies įgyvendinimo. Jeigu nebūtų rašytinių įrodymų, teismo pripažintų patvirtinančiais

konkliudentinius Å¡alių veiksmus dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, tai Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis bÅ«tų pagrindas spręsti apie susitarimo dėl dalies paveldėto turto pasidalijimo nebuvimÄ . Tuo tarpu teismo įvertinti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais grindžiami Å¡alių veiksmai (Å¡ių įrodymų vertinimo apeliantė neginčija) įrodo palikėjo reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisės ir jÄ Ä¯gyvendinus atkurtų žemės sklypų pasidalijimÄ tarp įpėdinių. VisiÅ¡kai tikėtina, kad blogi Å¡alių tarpusavio santykiai bÅ«tent ir sÄ lygojo tokį palikimo dalies pasidalijimÄ , siekiant iÅ¡vengti bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡ apeliacinės instancijos teisme duotų ginčo paveldėjimo teisės liudijimÄ

išdavusios notarės parodymų spręstina, kad visiems trims A. S. paveldėtojams buvo išaiškinta galimybė

notarine tvarka patvirtinti paveldėto turto padalijimo sandorį po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau atlikus pastarÄ jį notarinį veiksmÄ ir atsakovei pasiÅ¡alinus, paveldėto nekilnojamojo turto padalijimo sandoris nebuvo parengtas ir patvirtintas.

Tokiu bÅ«du įpėdinių savitarpio santykių dalyje teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais kolegija nemato pagrindo.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalis dėl ginčo žemės sklypų paveldėjimo ieÅ¡kovai ginčijo CK 1.90 straipsnio pagrindu, teigdami, kad, sutikę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ lygiomis dalimis į visÄ paveldimÄ turtÄ atsakovės buvo suklaidinti, nes pasiÅ¡alinusi iÅ¡ notaro kontoros, kur po paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo turėjo bÅ«ti tvirtinamas kitas su paveldėtu nekilnojamuoju turtu susijęs sandoris, ji nesilaikė pažado ir susitarimo, pagal kurį kiekvienam įpėdiniui turėjo pereiti nuosavybėn konkretus žemės sklypas, įgytas jiems atskirai įgyvendinus mirusio tėvo reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises, tai įteisinant notarine tvarka. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimo dalis pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis ir atsakovės nuosavybės teisių į jose nurodytus žemės sklypus įregistravimÄ panaikino, nustatęs susitarimo dėl paveldėtos turtinės teisės ir jos pagrindu įgytų (paveldėtų) žemės sklypų pasidalijimo tarp Å¡alių egzistavimÄ ir pripažinęs tokio susitarimo galiojimÄ . Teisinių paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu argumentų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Faktinių aplinkybių, kuriomis iÅ¡spręstas paveldėto turto pasidalijimo klausimas, konstatavimas nesudaro pagrindo paveldėjimo teisės liudijimÄ pripažinti negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje palikimas atsirado ir įpėdiniai jį priėmė iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl ginčo paveldėjimo teisiniams santykiams taikomos 1964 m. civilinio kodekso septintojo skyriaus normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Bylos Å¡alys turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ lygiomis dalimis (1964 m. CK 573 str. 1 d.

1 p.; 2000 m. CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Ä®statymas neleidžia atsisakyti nuo palikimo jį priėmus, taip pat priimti palikimÄ dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 str. 1 ir 2 d., 591 str. 4 d.; 2000 m. CK 5.50 str.

1 ir 2 d., 5.60 str. 4 d.).  Nustatyta, kad priėmus nuosavybės teisių atkÅ«rimo palikėjui sprendimus, paveldėjimo teisės liudijimo visiems trims įpėdiniams iÅ¡davimÄ po kelerių metų inicijavo ieÅ¡kovas, Å¡alys į notarę kreipėsi bendrais pareiÅ¡kimais dėl paveldėjimo liudijimo lygiomis dalimis iÅ¡davimo, nurodydami visÄ palikėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir žemės sklypus, kurių nuosavybės teisių turėtoju tapo mirusysis jo įpėdiniams įgyvendinus reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises. Byloje nėra ginčo dėl palikimo priėmimo teisėtumo ar dėl paveldimo turto apimties. Byloje sprendžiama dėl dalies paveldėto turto pasidalijimo. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus paveldėjimo teisės liudijimo dalies dėl turto, kuris pripažintas pasidalintu, negaliojimÄ susidaro teisinio neapibrėžtumo situacijÄ , nes tokiu atveju nebelieka nekilnojamojo turto paveldėjimo įteisinimo. IÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas negali pažeisti ieÅ¡kovų teisių, nes paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas leidžia paveldėtÄ turtÄ pasidalinti gera valia bendru susitarimu arba teismine tvarka. IeÅ¡kovo atstovas apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra perteklinis. Kolegija sprendžia, kad Å¡ioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas paveldėto turto pasidalijimo susitarimo galiojimÄ nepagrįstai taikė paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui paneigti, todėl be pagrindo jo dalį pripažino negaliojančia bei panaikino Å¡io liudijimo pagrindu atliktÄ teisinę registracijÄ .

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant sprendimo dalį, kuria paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡ dalies pripažintas negaliojančiu ir panaikinta ginčo žemės sklypų teisinė registracija atsakovės vardu, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetant, kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė dvejopo pobÅ«džio reikalavimus: pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2009 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ (neturtinis reikalavimas) ir padalyti paveldėtÄ turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovui A. S. žemės

sklypÄ , kurio indeksuota vertė yra 220 000 Lt, ieÅ¡kovei B. D. – žemės sklypÄ , kurio indeksuota vertė yra

18 962 Lt (turtiniai reikalavimai). Vadinasi, ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 5 400 Lt {[(220 000 Lt – 200 000 Lt) x 0,02] + 5 000 Lt} žyminį mokestį už savo turtinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovė – 569 Lt (18 962 Lt x 0,03) už savo turtinį reikalavimÄ ir kiekvienas iÅ¡ jų po 66 Lt (132 Lt ÷ 2) už bendrÄ neturtinį reikalavimÄ (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 82 str.). IeÅ¡kovas sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį už

ieÅ¡kinį, nuo likusios dalies teismas ieÅ¡kovÄ atleido. Atsakovė B. D. iÅ¡ viso sumokėjo 701 Lt (569 Lt + 132 Lt) žyminį

mokestį už ieÅ¡kinį (b. l. 76, 78). Atsakovė skundė visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ sudaro 5 911 Lt {[(220 000 Lt + 18 962 Lt) x 0,02] + 5 000 Lt} + 132 Lt). Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokėjimo teismas atsakovę atleido (b. l. 171). Kadangi neturtinis reikalavimas apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmestas, o turtiniai reikalavimai priimti ieÅ¡kovų naudai, tai žyminis mokestis paskirstytinas taip: atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistini po 66 Lt žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimÄ ); iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui A. S. priteistini

1 000 Lt žyminis mokestis, ieškovei B.

D. – 569 Lt žyminis mokestis, ir 4 400 Lt (5 400 Lt + 569 Lt – 1 000 Lt – 569 Lt) valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylos Å¡alių turėtos atstovavimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovams pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. V. Å eikienė (b. l. 92-93). IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ inter alia praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ (atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ) bei pridėjo adv. V. Å eikienės 2009 m. rugsėjo 10 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 532725 kopijÄ (b. l. 180). Minėtame kvite nurodyta, kad   4

000 Lt honoraras mokamas už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ . Tačiau skundžiamas sprendimas priimtas 2010 m. kovo 8 d., o apeliacinis skundas paduotas dar vėliau. Taigi 4 000 Lt honorarÄ ieÅ¡kovas A. S. sumokėjo advokatei už paslaugas, suteiktas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad atstovavimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo, iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės (turima omenyje atitinkamos instancijos teisme) pabaigos. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės

instancijos teisme ieškovams atstovavo adv. V. Žylė (b. l. 188-189). Ieškovas A. S. pateikė 2011 m. sausio

25 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 566133 (b. l. 191). IÅ¡ jo matyti, kad ieÅ¡kovas sumokėjo advokatui V. Žylei 500 Lt honorarÄ už paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus vienÄ (turtinį) ieÅ¡kovų reikalavimÄ iÅ¡ dviejų (turtinio ir neturtinio), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama pusė patirtų atstovavimo iÅ¡laidų – 250 Lt (500 Lt ÷ 2) (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovei atstovavo adv. Ona Kapliauskatė (b. l. 83, 187). Atsakovė sumokėjo jai 1 500 Lt honorarÄ už paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Lt honorarÄ už paslaugas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 97, 190). Patenkinus vienÄ (turtinį) ieÅ¡kovų reikalavimÄ iÅ¡ dviejų (turtinio ir neturtinio), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiama pusė patirtų atstovavimo iÅ¡laidų - po 625 Lt [(1 500 Lt + 1

000 Lt) ÷ 2 ÷ 2] (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinės

instancijos teismo iniciatyva buvo iÅ¡kviesta liudyti notarė D. C. . IÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos jai

išmokėta 132 Lt kelionės išlaidų. Liudytojos kelionės išlaidos dalintinos tarp bylos šalių po lygiai, t. y. iš ieškovų valstybei priteistina po 33 Lt (132 Lt ÷ 2 ÷ 2), iš atsakovės - 66 Lt (132 Lt ÷ 2).

Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias iÅ¡laidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 4,65 Lt (b. l. 184). Kadangi tokio dydžio iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo sÄ naudos bus ženkliai didesnės už iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , remiantis proceso ekonomiÅ¡kumo principu Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės nepriteisiamos (CPK 7 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo

dalis, kuriomis Klaipėdos miesto trečiojo notarų biuro notarės D. C. 2009 m. gegužės 8 d. išduoto paveldėjimo

teisės pagal įstatymÄ liudijimo mirusio A. S. įpėdiniams A. S. , B. D. , A. U. Ž.

1.3, 1.4 ir 1.5 punktai pripažinti negaliojančiais ir panaikintas A. U. Ž. nuosavybės teisių į 1/3 dalį trijų žemės

sklypų įregistravimas viešame registre, panaikinti ir šiose dalyse ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria pripažintas galiojančiu ieškovų A. S. , B. D. ir atsakovės A.

U. Ž. susitarimas dėl paveldėtos turtinės teisės ir jos pagrindu įgytų (paveldėtų) trijų žemės sklypų pasidalijimo, palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui

A. S. iÅ¡ atsakovės A. U. Ž. 1 250 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti ieškovei

B. D. iš atsakovės A. U. Ž. 569 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei

A. U. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. ir B. D. po 691 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. ir

B. D. po 33 Lt (trisdešimt tris litus), iš atsakovės A.

U. Ž. 4 466 Lt

(keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų,

turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                       Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                 Â

Kazys Kailiūnas

                                                                                                                 Â

Egidijus Žironas