2022-02-23 Nr. AB-4539-3-64-3-02420-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-39-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02420-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015 pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 40-TE-1001 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. M. ir (duomenys neskelbtini) G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalį dėl V. M. nušalinimo; 2) įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti V. M. nušalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

2022 m. vasario 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015, kuris grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. KT201-A-N-152021 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 41 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją sudarytos prielaidos neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Nutarime pateiktas aiškinimas paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015 padarytas išvadas, o tai sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu.

Prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 161 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, nagrinėjant prašymo atnaujinti procesą priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka ABTĮ 157–160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte, kurio pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento aktas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

Vadinasi, ABTĮ 157 straipsnyje nurodyti subjektai prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtintu pagrindu gali paduoti jei yra šios komuliatyvios sąlygos tokiam prašymui paduoti: 1) Konstitucinis Teismas nutarimu konstatuoja, kad norminis teisės aktas (jo dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis teismo sprendimas, prieštarauja Konstitucijai; 2) toks Konstitucinio Teismo nutarimas yra priimtas išnagrinėjus būtent šio asmens Konstituciniam Teismui pateiktą individualų skundą.

Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš paminėtų sąlygų, t. y. Nutarime nebuvo vertinta, ar Valstybės tarnybos įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 20 d.) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kurio pagrindu priimtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. 40-TE-1001, neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu nesikreipė. Vadinasi, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu negali būti priimtas.

Kartu pabrėžtina, kad ABTĮ 159 straipsnyje yra nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, be kita ko, turi įvertinti, ar minėtas prašymas buvo pateiktas laikantis ABTĮ 159 straipsnyje nustatytų terminų. ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas naikinamasis 5 metų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo. Pastaroji ABTĮ nuostata taip pat įtvirtina vienintelę išimtį, kada šis terminas galėtų būti netaikomas, t. y. atvejis, nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punkte (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015 įsiteisėjo priėmimo dieną, t. y. paskutinė diena, kada pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, buvo 2020 m. lapkričio 19 d., tačiau pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė teismui 2022 m. vasario 2 d., t. y. praleidęs ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto 5 metų termino, todėl konstatuoja, kad pareiškėjas, suėjus 5 metams nuo nutarties įsiteisėjimo, nebegalėjo paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Ši aplinkybė yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (prašymas paduotas praleidus nustatytą prašymo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas teigia, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 40-TE-1001 pagrindu jis yra nušalintas ir šiuo metu, t. y. jo nušalinimas tęsiasi ir toliau. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis laikosi pozicijos, jog po Nutarime pateikto išaiškinimo atsirado naujas pagrindas kvestionuoti pareiškėjo nušalinimo teisėtumą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas, manydamas, jog yra atsiradę nauji pagrindai kvestionuoti jo nušalinimo nuo pareigų teisėtumą (t. y. tokie, kuriais nebuvo grindžiamas pareiškėjo skundas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015), savo galbūt pažeidžiamas teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka inicijuodamas naują ginčą.

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas su prašymu nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį už prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje A-2180-756/2015 padavimą, todėl šio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015 pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir šį prašymą kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė