2024-10-02 Nr. AB-14084-3-61-3-10413-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-626-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10413-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrius) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VG construction“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ (toliau – ir Nutarimas). Bendrovė teigė, kad Inspekcija, priimdama ginčijamą Nutarimą, nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės vadovo R. R. (toliau – ir Bendrovės vadovas) pateiktą paaiškinimą ir dėl to neatskleidė ginčo esmės.

2. Bendrovė įvardijo, kad Inspekcija, atlikusi darbo teisės pažeidimų tyrimą, nustatė, jog Bendrovė 2022 m. spalio 6 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį D. B. (toliau – ir Darbuotojas, Užsienietis). Įdarbinimo Bendrovėje metu Darbuotojas turėjo 2021 m. balandžio 19 d. išduotą ir galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo pas kitą darbdavį – UAB „Volinta“ (toliau – ir Leidimas). Inspekcija Nutarime konstatavo, jog Bendrovė, įdarbinusi Darbuotoją, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir tokiu būdu atliko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą.

3. Bendrovė paaiškino, kad atsakovo atliekamo tyrimo metu Bendrovės vadovas pateikė Inspekcijai rašytinį paaiškinimą dėl Darbuotojo įdarbinimo aplinkybių, kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 6 d. Darbuotojas pradėjo dirbti Bendrovėje, betonuotojo pareigose. Kadangi Darbuotojas turėjo galiojantį Leidimą, Darbuotojas 2022 m. spalio 3 d. telefonu kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Migracijos departamentas), prašydamas pakeisti Leidime nurodytą darbdavį. Išnagrinėjęs Darbuotojo prašymą, Migracijos departamentas atsisakė pakeisti darbdavį, nurodydamas, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje pateiktus duomenimis Darbuotojas niekur nedirba.

4. Bendrovė pažymėjo, kad Migracijos departamento vykdomo VSDFV informacinės sistemos duomenų tyrimo metu Darbuotojo darbo sutartis su UAB „Volinta“ galiojo, tačiau Migracijos departamentas, spręsdamas dėl Darbuotojo darbo santykių tęstinumo, nepagrįstai rėmėsi vien VSDFV duomenimis apie Darbuotojo socialinį draudimą.

5. Bendrovė nurodė, kad, Migracijos departamentui atsisakius nagrinėti Darbuotojo prašymą dėl darbdavio keitimo, 2022 m. spalio 3 d. Darbuotojas asmeniškai konsultavosi su Migracijos departamento atstovais dėl Darbuotojo įdarbinimo Bendrovėje, ir jam buvo nurodyta pateikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šiame prašyme nurodyti naują darbdavį. Darbuotojui pasiteiravus, ar reikia pateikti papildomus prašymus / dokumentus dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamento atstovai jam paaiškino, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, nes jam išduotas Leidimas yra galiojantis.

6. Bendrovė teigė, kad 2022 m. spalio 3 d. Darbuotojas, tarpininkaujant Bendrovei, per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Naujas leidimas). Darbuotojas prašyme išduoti Naują leidimą nurodė naują darbdavį, t. y. Bendrovę, bei pridėjo Bendrovės 2022 m. spalio 2 d. tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Darbuotojo prašymą, išdavė Darbuotojui Naują leidimą, remdamasis tuo pačiu teisiniu pagrindu ir kaip Leidimą.

7. Bendrovė pabrėžė, kad Nutarime yra nurodyta prieštaringa faktinių aplinkybių visuma. Inspekcija, priimdama nutarimą, skyrė baudą Bendrovei dėl pažeidimo, kuris siejamas su Darbuotojui išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo pas konkretų darbdavį, tačiau tame pačiame Nutarime Inspekcija nurodė, kad nuo Leidimo išdavimo Darbuotojas niekur nedirbo.

8. Bendrovė akcentavo, kad Inspekcija netinkamai motyvavo Nutarimą ir suklaidino Bendrovę. Iš Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto Nutarimo Bendrovė negalėjo suprasti susiklosčiusių visuomeninių santykių esmės, identifikuoti užsieniečių įdarbinimo santykiuose dalyvaujančių subjektų bei nustatyti iš tokių teisinių santykių kylančių teisių bei pareigų.

9. Bendrovė nurodė, kad Inspekcija, paskirdama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatytą 300 Eur baudą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, neįvertino aplinkybių, kad dėl paskirtos baudos bus neproporcingai apribotos Bendrovės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir įdarbinti užsieniečius darbuotojus, Bendrovė bus nepagrįstai įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą.

10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė Bendrovės skundą atmesti. Inspekcija teigė, kad Bendrovės skundas yra nepagrįstas.

11. Inspekcija kritiškai vertino Bendrovės nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės bei Darbuotojo konsultacijų su Migracijos departamento atstovais, pažymėjo, kad jie neparemti (nepatvirtinti) jokia dokumentine medžiaga ar kitais įrodymais.

12. Inspekcija akcentavo, kad tyrimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė kreipėsi su oficialiais paklausimais į valstybės institucijas dėl galimybės sudaryti darbo sutartį su Darbuotoju. Tyrimo metu Bendrovės nurodyti argumentai dėl Darbuotojo konsultacijų su Migracijos departamento atstovais nepagrįstai remiasi bendrine informacija, pateikta Migracijos departamento internetinio puslapio migracija.lt klausimų skiltyje. Inspekcijos teigimu, Bendrovės nurodyti Migracijos departamento išaiškinimai negalėjo būti taikomi Darbuotojo individualiai situacijai, todėl Bendrovės teiginiai dėl klaidingos Migracijos departamento konsultacijos yra neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti. Taip pat Inspekcija pažymėjo, kad Bendrovės atstovai netrukdomai galėjo susipažinti su visa Migracijos departamento teikiama ir viešai prieinama informacija apie užsieniečių įdarbinimo ypatumus.

13. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 24 straipsnio 1 dalį darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise. Bendrovė, kaip darbo sutarties šalis, prieš sudarydama darbo sutartį su Darbuotoju privalėjo pati įsitikinti savo veiksmų teisėtumu. Bendrovė turėjo savarankiškai nustatyti, kad Darbuotojo pateiktų dokumentų pagrindu su Darbuotoju gali būti sudaryta darbo sutartis, tačiau to nepadarė.

14. Inspekcija nesutiko su Bendrovės argumentais dėl paskirtos baudos sukeliamų teisinių padarinių ir pažymėjo, kad neigiamos pasekmės dėl Inspekcijos paskirtos baudos atsirado ir (ar) ateityje gali atsirasti ne dėl Inspekcijos kaltės, o būtent dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Bendrovės vadovas, pažeisdamas galiojančią tvarką, sąmoningai priėmė sprendimą įdarbinti Darbuotoją, todėl Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn dėl Bendrovės atstovo – Bendrovės vadovo – neteisėtų veiksmų.

15. Inspekcija teigė, kad aplinkybė, jog piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamos Bendrovės finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti Bendrovės naudai. Pažeisdama Užimtumo įstatymo teisės normų reikalavimus, Bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad pažeidimas Bendrovei sukels neigiamas finansines pasekmes, ir prisiimti riziką dėl jos padaryto pažeidimo pasekmių.

16. Inspekcija laikėsi pozicijos, kad pareiškėjui skirta bauda atitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį, nustatytos baudos dydis atitinka finansinės sankcijos paskirtį ir padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį. Be to, skirdama baudą (finansinę sankciją) Bendrovei, Inspekcija atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Migracijos departamentas teigė, kad Bendrovės skundas yra nepagrįstas.

18. Migracijos departamentas nurodė, kad, nagrinėdamas Bendrovės prašymą dėl darbdavio pakeitimo, atliko VSDFV informacinėje sistemoje pateiktų duomenų apie Darbuotojo darbo santykius tyrimą ir nustatė, kad Darbuotojas, turėdamas išduotą Leidimą, 2021 m. vasario 6 d. buvo atleistas iš UAB „Volinta“. Nuo 2022 m. spalio 6 d. Darbuotojas faktiškai dirbo Bendrovėje.

19. Migracijos departamentas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. Darbuotojas per MIGRIS pateikė prašymą pakeisti darbdavį. Išnagrinėjęs Darbuotojo prašymą, Migracijos departamentas atsisakė pakeisti darbdavį, nes Darbuotojas prašymo teikimo metu niekur nedirbo. 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbuotojas, tarpininkaujant Bendrovei, per MIGRIS pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į Darbuotojo prašyme pateiktą informaciją, Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti Darbuotojui Naują leidimą, kuris Darbuotojui išduotas 2022 m. gruodžio 1 d.

20. Migracijos departamentas pažymėjo, kad Leidimo galiojimo metu Darbuotojas galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, t. y. UAB „Volinta“. Naujas leidimas įsigaliojo tik 2022 m. gruodžio 1 d., todėl Bendrovė galėjo įdarbinti Darbuotoją tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Dėl šių priežasčių Bendrovė, 2022 m. spalio 6 d. įdarbinusi Darbuotoją, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas.

21. Migracijos departamentas pabrėžė, kad Bendrovės teiginiai dėl Migracijos departamento klaidinančių veiksmų yra nepagrįsti. Migracijos departamentas nurodė, kad viešai skelbiamoje informacijoje dėl užsieniečių galimybės pakeisti darbdavį yra įvardyti konkretūs atvejai, kada užsienietis gali pakeisti darbdavį, kokie veiksmai turi būti atlikti, taip pat nurodyta, kad užsienietis gali pradėti dirbti pas naują darbdavį tik Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl darbdavio pakeitimo.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 6 d. Bendrovė įdarbino Darbuotoją, kuriam įdarbinimo metu buvo išduotas Leidimas. 2022 m. lapkričio 16 d. Inspekcija Protokole nustatė, kad Bendrovė atliko neteisėtus veiksmus – įdarbino Darbuotoją tuo metu, kai jam buvo išduotas Leidimas. 2022 m. lapkričio 30 d. Inspekcija Nutarime konstatavo, kad Bendrovė, pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą reikalavimą, padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą ir paskyrė Bendrovei 300 (trijų šimtų) eurų baudą. Bendrovė su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Darbuotojui Leidimas buvo išduotas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, todėl Darbuotojui įdarbinimo Bendrovėje metu turėjo būti taikomi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinti reikalavimai, nes, turėdamas Leidimą, Darbuotojas galėjo dirbti tik UAB „Volinta“.

25. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies, Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad Bendrovė, kaip darbo sutarties šalis, prieš sudarydama darbo sutartį su Darbuotojo privalėjo pati įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių darbo sutarčiai sudaryti. Bendrovė privalėjo nustatyti, kad Darbuotojo pateiktų dokumentų pagrindu gali būti sudaryta darbo sutartis, tačiau to neatliko. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrovė turėjo pareigą gauti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo Darbuotojui pakeisti darbdavį, tačiau, pateikusi Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą ir nesulaukusi Migracijos departamento sprendimo, Bendrovė 2022 m. spalio 6 d. neteisėtai įdarbino Darbuotoją. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai nustatė Bendrovės neteisėtus veiksmus ir skyrė Bendrovei baudą.

26. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino Bendrovės argumentus dėl Darbuotojo konsultacijų su Migracijos departamentu, nurodydamas, kad šie argumentai yra paremti samprotavimais ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Migracijos departamento internetinio puslapio migracija.lt klausimų skiltyje Darbuotojas uždavė bendro pobūdžio klausimus, susijusius su galimybe dirbti Lietuvos Respublikoje bei darbdavio pakeitimu. Migracijos departamentas, atsakydamas į Darbuotojo pateiktus klausimus, bendrai nurodė, kad Darbuotojas, laikydamasis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei procedūrų, gali dirbti Lietuvos Respublikoje bei keisti darbdavį, t. y. Migracijos departamentas įvardijo, kad Darbuotojas gali būti įdarbintas pas kitą darbdavį tik po to, kai gaus Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį.

27. Remdamasis rašytiniais bylos įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nutarime aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu konstatuojamas Bendrovės atliktas teisės aktų, susijusių su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu Lietuvos Respublikoje, pažeidimas.

28. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcija, priimdama Nutarimą, pagal nustatytą kompetenciją tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Nutarime nurodyti aiškūs ir suprantami pažeidimo nustatymo bei baudos skyrimo pagrindai.

III. 29. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VG construction“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ skundą tenkinti.

30. Bendrovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai ir netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, išimtinai atsižvelgė tik į Inspekcijos atsiliepime į skundą pateiktus argumentus ir nevertino realiai susiklosčiusių teisinių santykių tarp procesinių ginčo šalių, neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė įgyvendino Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą įsitikinti, kad Darbuotojo įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

31. Bendrovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Bendrovė nesulaukė Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo Darbuotojui keisti darbdavį ir 2022 m. spalio 6 d. neteisėtai įdarbino Darbuotoją Bendrovėje. Bendrovė pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą Darbuotojui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kreipėsi į Migracijos departamentą su tarpininkavimo raštu dar iki Darbuotojo įdarbinimo. 2022 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti Darbuotojui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tokiu pačiu pagrindu kaip Darbuotojui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo UAB „Volinta“.

32. Bendrovė pažymi, kad Migracijos departamentas, atsisakęs nagrinėti Bendrovės prašymą pakeisti Darbuotojo darbdavį, suklaidino Bendrovę. Remdamasis VSDFV informacinėje sistemoje nurodyta informacija, Migracijos departamentas Bendrovei klaidingai nurodė, kad Darbuotojas nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. vasario 6 d. dirbo UAB „Volinta“ kaip užsienietis, turintis vizą. Taip pat Bendrovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti Bendrovės prašymą pakeisti Darbuotojo darbdavį, remdamasis išimtinai VSDFV informacinėje sistemoje pateiktais duomenimis.

33. Bendrovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Bendrovės nurodytą poziciją dėl Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos įgyvendinimo, nesivadovavo logikos dėsniais bei protingumo ir teisingumo principais, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad Bendrovė siekė gauti Departamento leidimą Darbuotojui pakeisti darbdavį ir Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti Darbuotojui Naują leidimą. Bendrovė nurodo, kad pagal Migracijos departamento internetiniame puslapyje migracija.lt pateiktą informaciją užsieniečiui, kuris pakeitė darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra reikalingas. Tuo tarpu, darbdaviui pateikus prašymą išduoti naują leidimą darbuotojui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, reikia teikti naują prašymą bei papildomus dokumentus, sumokėti nemažas valstybės rinkliavas ir laukti Migracijos departamento sprendimo.

34. Taip pat Bendrovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi bylos nagrinėjimu metu neaktualiomis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, kadangi Įstatymo 62 straipsnio 22 dalis, kuria vadovavosi teismas, įsigaliojus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2022 m. rugpjūčio 1 d. redakcijai, buvo pripažinta negaliojančia. Bendrovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bylos nagrinėjamu metu aktualia Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties redakcija, patvirtinta 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1277.

35. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Inspekcija teigia, kad Bendrovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

36. Inspekcija nurodo, kad Bendrovė įdarbino Darbuotoją tuo metu, kai Leidimas Darbuotojui buvo išduotas dėl darbo UAB „Volinta“. Darbuotojui Leidimas buvo išduotas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, todėl Darbuotojui yra taikomi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies bei 62 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinti reikalavimai. Remiantis išduotu Leidimu Darbuotojas galėjo dirbti tik tarpininkavimo rašte nurodytoje darbovietėje, t. y. UAB „Volinta“.

37. Inspekcija teigia, kad Bendrovėje Darbuotojas galėjo būti įdarbintas tik nuo 2022 m. gruodžio 1 dienos. Išdavus jam Naują leidimą. Inspekcija akcentuoja, kad Bendrovė, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pati įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių darbo sutarčiai sudaryti. Bendrovė turėjo įsitikinti, kad Darbuotojo pateiktų dokumentų pagrindu su Darbuotoju gali būti sudaryta darbo sutartis, tačiau to nepadarė.

38. Inspekcija pakartoja atsiliepime į Bendrovės skundą nurodytus argumentus dėl Bendrovės konsultacijų su Migracijos departamentu, taip pat dėl paskirtos baudos sukeliamų teisinių padarinių, dėl sankcijos dydžio.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Bendrovės apeliacinį skundą. Migracijos departamentas teigia, kad Bendrovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

40. Migracijos departamento teigimu, Bendrovės argumentai, kad pirmosios instancijos nevertino aplinkybės, jog Migracijos departamentas atsisakė tenkinti Darbuotojo prašymą pakeisti darbdavį remdamasis išimtinai VSDFV informacinės sistemos duomenimis, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas pažymi, kad Bendrovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti kitokias išvadas. Darbuotojas nėra apskundęs nei vieno Migracijos departamento sprendimo.

41. Migracijos departamentas teigia, kad Inspekcijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Migracijos departamentas nurodo, kad Darbuotojas, įdarbinimo Bendrovėje metu turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo UAB „Volinta“, galėjo dirbti tik UAB „Volinta“. Migracijos departamento sprendimas išduoti Darbuotojui Naują leidimą įsigaliojo tik 2022 m. gruodžio 1 d., todėl Bendrovė galėjo įdarbinti Darbuotoją tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė Darbuotojo įdarbinimo metu žinojo apie aplinkybę, kad Migracijos departamentas atsisakė priimti Darbuotojo prašymą leisti pakeisti darbdavį. Todėl, įdarbindama Darbuotoją nuo 2022 m. spalio 6 d., Bendrovė pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas.

42. Migracijos departamentas nurodo, kad Bendrovės argumentai dėl klaidinančių Migracijos departamento veiksmų yra nepagrįsti. Tiek Įstatymo nuostatose, tiek Migracijos departamento viešai skelbiamoje informacijoje yra aiškiai nurodyta, kada užsieniečiui leidžiama pakeisti darbdavį bei kokie veiksmai tokiais atvejais turi būti atlikti.

43. Migracijos departamento vertinimu, nors Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad telefonu kreipėsi į Migracijos departamentą dėl galimybės pakeisti darbdavį, nėra aišku, ką šiais argumentais Bendrovė nori pagrįsti. Migracijos departamentas pažymi, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 50 punktą, užsienietis prašymą leisti pakeisti darbdavį turi užpildyti per MIGRIS ir rezervuotu vizito metu atvykti į Migracijos departamentą. Tik Migracijos departamentui atlikus Apraše numatytus veiksmus, užsieniečio prašymas laikomas priimtu. Tačiau net Migracijos departamentui ir priėmus prašymą, užsienietis įgyja teisę pakeisti darbdavį ne nuo tokio prašymo priėmimo, o nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ, kuriuo pareiškėjui skirta bauda už Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs ir tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

46. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išreikšto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjo atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui D. B. 2021 m. balandžio 19 d., vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, darbo UAB „Volinta“ pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, po Leidimo išdavimo Darbuotojas UAB „Volinta“ nedirbo (nebuvo įdarbintas). Atsakovas skundžiamu Nutarimu paskyrė Bendrovės direktoriui 300 Eur baudą už Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, nustačius, kad Bendrovė 2022 m. spalio 6 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį D. B., kuris įdarbinimo Bendrovėje metu turėjo galiojantį Leidimą dėl darbo pas kitą darbdavį – UAB „Volinta“, tačiau neturėjo Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį į Bendrovę, bei neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto dėl darbo Bendrovėje.

51. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomas darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmas, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

52. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vadovavosi aktualia, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. galiojusia Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies redakcija. Pažymėtina, kad iš esmės toks pats reglamentavimas buvo nustatytas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. galiojusioje Įstatymo 66 straipsnio 22 dalies redakcijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl Įstatymo 62 straipsnio 22 dalies (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nuostatų taikymo, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje.

54. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad kol užsienietis negavo leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, pas jis negali būti įdarbintas pas konkretų darbdavį. Šią išvadą pagrindžia tiek anksčiau šioje nutartyje išdėstytas teisinis reguliavimas (šios nutarties 52 p.), tiek Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Taip pat UTPĮ 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas Užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Aplinkybę, kad Užsienietis Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. spalio 6 d., patvirtina byloje surinkti įrodymai – VSDFV informacinės sistemos duomenys (el. b. I t., b. l. 60), iš kurių matyti, kad Užsienietis nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. vasario 6 d. buvo įdarbintas UAB „Volinta“, o nuo 2022 m. spalio 6 d. – Bendrovėje; taip pat kartu su Inspekcijos atsiliepimu pateikta informacija: VSDFV Panevėžio skyriaus raštas apie 2022 m. spalio 4 d. pateiktą pranešimą apie Užsieniečio įdarbinimą Bendrovėje nuo 2022 m. spalio 6 d.; 2022 m. spalio 4 d. darbo sutartis ir jos papildymas (dokumento DOK-3099 priedas).

57. Byloje taip pat nustatyta, kad Užsienietis 2022 m. rugsėjo 9 d. MIGRIS užpildė prašymą pakeisti darbdavį, tačiau Migracijos departamentas minėtą prašymą atsisakė priimti, nes D. B. neturėjo darbdavio, kuris būtų keičiamas kitu darbdaviu (iš UAB „Volinta“ jis buvo atleistas 2021 m. vasario 6 d.). UAB „VG construction“ 2022 m. rugsėjo 30 d. per MIGRIS pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi D. B. darbo UAB „VG construction“ pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė sprendimą išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760207707 (šis leidimas išduotas 2022 m. gruodžio 1 d., galioja iki 2024 m. gruodžio 1 d.).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 55-56 punktuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Užsienietis Bendrovėje nuo 2022 m. spalio 6 d. buvo įdarbintas neturėdamas leidimo dirbti pas konkretų darbdavį – t. y. UAB VG construction“, taip pat Užsieniečiui, prieš įdarbinant jį Bendrovėje, nebuvo suteiktas Migracijos Departamento leidimas pakeisti darbdavį, todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Aplinkybė, kad Bendrovė dar prieš Darbuotojui pradedant dirbti Bendrovėje (t. y. iki 2022 m. spalio 6 d.) kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Naujo leidimo darbuotojui išdavimo, ir Naujas leidimas Darbuotojui 2022 m. gruodžio 1 d. buvo išduotas, nekeičia fakto, kad Darbuotojas pradėjo dirbti Bendrovėje tokio leidimo dar neturėdamas, t. y. neteisėtai.

59. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad Migracijos departamentas klaidino pareiškėją, iš pradžių teigdamas, kad Darbuotojas turi kreiptis dėl darbdavio pakeitimo, o vėliau – dėl Naujo leidimo išdavimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju Darbuotojas turėjo atitikti Leidimo išdavimo sąlygą – dirbti UAB „Volinta“.

60. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu <...> arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Darbuotojas Migracijos departamentui pateikė 2022 m. rugsėjo 9 d. prašymą pakeisti darbdavį jau nebedirbdamas UAB „Volinta“, t. y. nebeatitikdamas sąlygų, kuriomis jam buvo suteiktas Leidimas, todėl Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl darbdavio pakeitimo. Darbuotojui pateikus prašymą išduoti Naują leidimą darbo Bendrovėje pagrindu, Naujas leidimas buvo išduotas. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo padarytą Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies pažeidimą lėmė netinkamos Migracijos departamento konsultacijos ar veiksmai. Pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimų išduoti Darbuotojui leidimą laikinai gyventi ar leisti pakeisti darbdavį pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

61. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl Migracijos departamento pareiškėjui ir Darbuotojui teiktos prieštaringos informacijos, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes (kad Migracijos departamento internetiniame puslapyje migracija.lt klausimų skiltyje (duomenys neskelbtini) D. B. uždavė bendro pobūdžio klausimus, susijusius su galimybe dirbti Lietuvos Respublikoje bei darbdavio pakeitimu, į kuriuos gavo bendro pobūdžio atsakymus, kad jis gali dirbti Lietuvos Respublikoje bei keisti darbdavį, laikydamasis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei procedūrų) bei padarė pagrįstą išvadą, kad minėti Migracijos departamento atsakymai (duomenys neskelbtini) D. B. aiškiai nurodo, kad užsienietis gali būti įdarbintas pas kitą darbdavį tik po to, kai gaus Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

62. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas spręsti, jog teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

63. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė