b353eaf2-5e90-43e5-8087-656d227c4e0b · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-345-257/2016Teisminio proceso numeris 3-64-3-00700-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.2; 3.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjams N. P., V. T., N. B., J. P., V. S., Ž. L., M. K., D. J., D. P., D. Č., L. B., G. K., V. K., F. B., S. M., V. D., D. P., Z. P., V.

K., R. R., R. M., G. S., G. Å ., A. S., A. J. K., D. K., R. G., D. S.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkui Vincui Kuncai,nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ ir patikslintus skundus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydami priteisti darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ atskaičius grÄ Å¾intinÄ dalį pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ už visÄ laikotarpį, kurio metu pareiÅ¡kėjai gavo sumažintÄ darbo užmokestį, kaip tai numatyta GrÄ Å¾inimo įstatyme:

N. P. – 3360,56 Eur; V. T. – 1402,79 Eur; N. B. – 1251,26 Eur; J. P. – 1963,79 Eur; V. S. – 2038,63 Eur; Ž. L. – 1324,83 Eur; M. K. – 1998,30 Eur; D. J. – 1245,45 Eur; D. P. –1266,94 Eur; D. Č. – 1427,66 Eur; L. B. – 209,45 Eur; G. K. – 1258,57 Eur; V. K. – 1424,37 Eur; F. B. – 562,29 Eur; S. M. – 536,14 Eur; V. D. – 519,56 Eur; D. P. – 871,29 Eur; Z. P. – 2237,83 Eur; V. K. – 185,39 Eur; R. R. – 3532,36 Eur; R. M. – 1413,81, Eur; G. S. – 1269,21 Eur;

G. Å . – 2517,10 Eur; A. S. – 1403,04 Eur; A. J. K. – 1265,86 Eur; D. K. – 1867,85 Eur; R. G. – 1568,12 Eur; D. S. – 2381,25 Eur.PareiÅ¡kėjai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimais (93-120 b. l., III t.). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (90 b. l., III t.). Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (91, 122 b. l., III tomas).PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde (50-56 b. l., III t.) nurodė, kad atsisako dalies skundo reikalavimų, dėl tos sumos, kuri apskaičiuota pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ .

PareiÅ¡kimo teikimo metu Lietuvos Respublikos valstybė (Seimas) nebuvo nustačiusi jokio kompensavimo mechanizmo dėl sumažinto darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo. Konstitucinis Teismas nustatė konkretų bÅ«dÄ , kuriuo privalo bÅ«ti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonomikos krizės laikotarpiu, t. y. pareigÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas akcentavo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį, ir toks teisinis reguliavimas nustatytinas nedelsiant, siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį.

Lietuvos Respublikos Seimas tik 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., ir nors valstybė savo įsipareigojimÄ nustatyti kompensavimo mechanizmÄ Ä¯vykdė, pareiÅ¡kėjų teisėti lÅ«kesčiai nepasitvirtino.

Konstitucinis Teismas pažymėjo inter alia tai, kad pagal KonstitucijÄ praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Taigi Konstitucinis Teismas nustatė konkretų bÅ«dÄ , kuriuo privalo bÅ«ti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonomikos krizės laikotarpiu, t. y. pareigÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas akcentavo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį, ir toks teisinis reguliavimas nustatytinas nedelsiant, siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį. Pažymėjo, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai teikia argumentus, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas. Nurodė, kad realiai negauto darbo užmokesčio dalis ir grÄ Å¾intina suma pagal valstybės nustatytÄ mechanizmÄ yra neadekvačiai skirtinga ir didžiÄ ja dalimi nekompensuoja negauto, sumažinto darbo užmokesčio. Valstybė iÅ¡skyrė atskiras asmenų grupes ir pati nesilaikė nediskriminavimo principo (LR Konstitucijos 29 straipsnis – Ä®statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu).

Valstybė sumažinusi socialines iÅ¡mokas, priėmė teisės aktus, pagal kuriuos iÅ¡mokų gavėjams buvo grÄ Å¾intos/grÄ Å¾inamos visos neiÅ¡mokėtos iÅ¡mokų dalys, o valstybės tarnautojams nustatomas neadekvatus grÄ Å¾inimo mechanizmas. Valstybė nenuosekliai laikosi savo pačios įtvirtintų principų: 2002–2003 metais valstybės tarnautojams buvo sumažintas darbo užmokestis (pareiginė alga (atlyginimas) buvo skaičiuojamas pagal atitinkamÄ formulę bei taikomas indeksavimas).

Valstybė priėmė teisės aktus, tai yra: Lietuvos Respublikos darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis, grÄ Å¾inimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 720 „Dėl Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ – pagal kuriuos buvo grÄ Å¾intas visas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis.

Tačiau sumažinus valstybės tarnautojų atlyginimus 2009–2013 m., valstybė sugalvojo formulę, pagal kuriÄ grÄ Å¾intina suma siekia tik 3–5 procentus negauto darbo užmokesčio. Valstybė nustatydama grÄ Å¾inimo mechanizmÄ numatė, kad neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis bus mokama atitinkamais procentais per penkerius metus. Pažymėtina, kad nors ir nustatydama netinkamÄ grÄ Å¾inamo darbo užmokesčio dydį, valstybė įteisino grÄ Å¾inimÄ už visÄ neteisingai mokėtÄ laikotarpį – tai yra nuo 2009 m. birželio iki 2013 m. rugsėjo 30 d., todėl akivaizdu, kad teisės aktų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia pripažįsta savo neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundÄ ir patikslintÄ skundÄ palaiko.

PraÅ¡o stabdyti bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Nurodė, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta formulė socialiniu požiÅ«riu neatitinka teisingumo principų, be to, įstatymas atgaline data negali veikti. Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjo Seimo priimto įstatymo dėl darbo užmokesčio sumažinimo nuostatas ir pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (ir to priedo pakeitimai) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Nuo to momento, kai Konstitucinis Teismas pripažino įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, įstatymas neteko galios.

Tuo tarpu Seimas priėmė įstatymÄ dėl darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo. Å is įstatymas yra galiojantis teisės aktas, kuris įsigaliojo nuo tada, kada jis priimtas. Minėtame įstatyme nustatyta formulė reiÅ¡kia įstatymo galiojimÄ atgaline data. Mano, kad taip yra pažeidžiamas pagrindinis teisės principas – įstatymas atgaline data negalioja. Taip pat nurodė, kad patikslintÄ skundÄ palaiko, praÅ¡o tenkinti jame iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus ir priteisti patikslintame skunde nurodytas pinigų sumas, atskaičius sumas, kurios nustatytos GrÄ Å¾inimo įstatyme.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius atsiliepimuose (85-86, 97-98, 104-105, 110-111, 122-123, 130-131 b. l., II t.; 36-38, 121-122 III t.) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjų reikalavimais nesutinka.

Atsakovas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, taikė tuo metu galiojančius teisės aktus. PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus. Atsakovas neprieÅ¡tarautų, kad Å¡i administracinė byla bÅ«tų stabdoma ir bÅ«tų kreipiamasi į Konstitucinį TeismÄ dėl pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo.PareiÅ¡kėjų N. P., V. T., N. B., J. P., V. S., Ž.

L., M. K., D. J., D. P., D. Č., L. B., G. K., V. K., F. B., S. M., V. D., D. P., Z. P., V. K., R. R., R. M., G. S., G. Å ., A. S., A. J. K., D. K., R. G., D. S. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjams 2009 – 2013 m. neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai bylai aktualiu laikotarpiu dirbo VSDFV Å iaulių skyriuje valstybės tarnautojais. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad buvo pažeista jų teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ ir prašė jiems priteisti darbo užmokesčio dalį, kuris buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėtas pritaikius Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reglamentavimÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjai nurodė, kad GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos efektyviai neapgina pažeistų pareiÅ¡kėjų teisių, GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, o kompensacijų dydžiai yra netinkami, ir pareiÅ¡kėjų manymu prieÅ¡tarauja Konstitucijai.PareiÅ¡kėjų patikslintame skunde buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai atsisako dalies skundo reikalavimų, dėl tos sumos, kuri apskaičiuota pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , tačiau teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas nebepalaikė skundo dalies atsisakymo, todėl klausimas dėl skundo dalies atsisakymo ir bylos nutraukimo nespręstinas.2009 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Å¡is įstatymo projektas buvo parengtas sunkėjant ekonominei ir finansinei Å¡alies situacijai, įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalyje numatytÄ Krizės įveikimo planÄ , kuriuo siekiama sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemÄ , racionaliau naudoti valstybės lėšas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, 2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo įtvirtinti tokie 11–18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 11 kategorijos – 5,2, 12 kategorijos – 5,7, 13 kategorijos – 6,3, 14 kategorijos – 7,0, 15 kategorijos – 7,8, 16 kategorijos – 8,7, 17 kategorijos – 9,7, 18 kategorijos – 10,8. 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimai (2009 m. balandžio 23 d.

įstatymas Nr. XI-227), kuriais buvo nustatyti tokie 15–18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6, 16 kategorijos – 8,4, 17 kategorijos – 9,1, 18 kategorijos – 9,9. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17, 12 kategorijos – 5,64, 13 kategorijos – 6,2, 14 kategorijos – 6,86, 15 kategorijos – 7,41, 16 kategorijos – 8,1, 17 kategorijos – 8,69, 18 kategorijos – 9,35.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944, 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721, 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime inter alia pripažino, kad:

1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, 2010 m. birželio 30 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija,) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, 2010 m. birželio 30 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, 2010 m. birželio 30 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Å¡iais įstatymais valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukÅ¡tesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas. Pareiginės algos koeficientų mažinimo ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo priemonių taikymas lėmė labai skirtingÄ valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastÄ , vertinant procentais (neatsižvelgiant į bazinio dydžio pokyčius):

žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams atlyginimai dėl šių priemonių nesumažinti, o aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) ir (ar) aukštesnės kvalifikacijos ar daugiau patirties turintiems valstybės tarnautojams (inter alia 1–10 pareigybių kategorijų, turintiems kvalifikacinę klasę) atlyginimai dėl abiejų šių priemonių sumažinti iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė); 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, turintiems kvalifikacinę klasę, kuriems taikytos abi šios papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės, atlyginimai sumažinti nuo 4,9 proc. (11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė) iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė) (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė savo jurisprudencijoje ne kartÄ minėtÄ taisyklę, kad įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimÄ , jei tai bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai bÅ«tų mažinami taip, kad nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos.

Pagal KonstitucijÄ netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai sumažinami neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingÄ darbÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis bÅ«tų priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodinamas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinami atsižvelgiant ne į visÄ gaunamÄ darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis ir pan.

Tokiais atvejais ne tik paneigiami konstituciniai proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo principai, bet ir nukrypstama nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , įstatymų leidėjui kyla pareiga iÅ¡mokėti ne skirtumÄ tarp darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal iki antikonstitucinių įstatymų nuostatų priėmimo galiojusį reguliavimÄ ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o skirtumÄ tarp iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas).

Å iuo įstatymu įgyvendinami Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai, nustatant dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo pagrindus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, inter alia jos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ inter alia Seimo aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naujÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, t. y. naujÄ teisinį reguliavimÄ taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas.

Tokiu teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti paisoma Konstitucijos, juo negali bÅ«ti pažeistas vieÅ¡asis interesas, jis turi atitikti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus: negali bÅ«ti sudaryta prielaidų paneigti teisingumÄ , teisinį tikrumÄ , teisinį saugumÄ , juo turi bÅ«ti apsaugotos kitų asmenų sÄ Å¾iningai įgytos teisės (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Pagal Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d., grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis apskaičiuojama kaip skirtumas tarp asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), apskaičiuoto taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintas įstatymų nuostatas, ir dalies darbo užmokesčio (atlyginimo), apskaičiuoto pagal iki Å¡ių įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusį reguliavimÄ .

Å i dalis apskaičiuojama remiantis įstatyme nustatytu koeficientu, kuris, skaičiuojant mėnesio grÄ Å¾intinÄ dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955. Å iame straipsnyje taip pat iÅ¡dėstyta taip apskaičiuotos nepriemokos iÅ¡mokėjimo tvarka ir terminai – 5 proc. 2016 metais, 20 proc. 2017 metais, 25 proc. 2018 metais, 25 proc. 2019 metais ir 25 proc. 2020 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtino GrÄ Å¾intinos asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų iÅ¡mokų skirtumo apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriuo yra reglamentuotas Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo įgyvendinimas.

Taigi Å¡iais teisės aktais yra iÅ¡ esmės sureguliuotas darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimas. Pažymėtina, kad, pagal Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo 1 str., yra numatoma grÄ Å¾inti darbo užmokesčio dalį, neiÅ¡mokėtÄ nuo Konstitucijai prieÅ¡taravusių įstatymų nuostatų įsigaliojimo (2009 m. gegužės 1 d.), o neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo klausimÄ sprendžiantis teismas yra ribojamas įstatymuose nustatytų terminų. PareiÅ¡kėjų pažeistos teisės Å¡iuo atveju turi bÅ«ti atstatomos taip kompensuojant neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kad ginčo laikotarpiu valstybės tarnautojų patirti praradimai bÅ«tų proporcingi, atitiktų asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Toks kompensavimo mechanizmas yra nustatytas Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme ir teismas neturi pagrindo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nukrypstant nuo Å¡io įstatymo nuostatų. Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintos atsakovo pareigos grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį įvykdymo terminas Å¡iuo metu nėra suėjęs, todėl teismas neturi pagrindo priteisti. Tuo atveju, jeigu įgaliota institucija ateityje neiÅ¡mokės darbo užmokesčio nepriemokos Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, pareiÅ¡kėjai galės ginti savo teises kreipiantis į teismÄ .Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjai nurodė, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, o kompensacijų dydžiai yra netinkami, ir praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Å iuo aspektu teismas pirmiausia pažymi, kad pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.). Pabrėžtina, kad pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).

Tačiau Å¡iuo atveju teismui, iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, nekyla abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo (jo dalies) galimo neatitikimo Konstitucijai dėl pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstytų teiginių, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-575/2016).Remiantis oficialiÄ ja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lÅ«kesčių, kad iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbÄ ar kitos socialinio pobÅ«džio iÅ¡mokos apskritai nebus mažinamos.

IÅ¡imtiniais atvejais Å¡ios iÅ¡mokos gali bÅ«ti mažinamos, jei tai yra bÅ«tina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ ). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lÅ«kesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali bÅ«ti laikomas konstituciÅ¡kai pateisinamu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , byloje surinktų įrodymų visumÄ , pareiÅ¡kėjų skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų N. P., V. T., N. B., J. P., V. S., Ž. L., M. K., D. J., D. P., D. Č., L. B., G. K., V. K., F. B., S. M., V. D., D.

P., Z. P., V. K., R. R., R. M., G. S., G. Å ., A. S., A. J. K., D. K., R. G., D. S. skundÄ ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                     Laisvutė Kartanaitė