2025-02-05 Nr. AB-2299-3-61-3-04850-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-38-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04850-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-38-624/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiškėjos N. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 1V-443 (toliau – Įsakymas) dalies panaikinimo.

Pareiškėja nurodė, jog 2024 m. liepos 7 d., nuvykusi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl naujo Lietuvos Respublikos paso išdavimo, sužinojo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės ji neteko 2019 m., apie ką ji nebuvo informuota.

Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašte pareiškėjai atsakė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko Vidaus reikalų ministerijai priėmus Įsakymą.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad nebuvo informuota apie prašymą pateikti papildomus dokumentus bei apie skundžiamą Įsakymą. Pareiškėja nurodė, kad apie Įsakymą sužinojo tik iš Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašto, todėl teigė, kad skundo padavimo termino nepraleido. Tačiau, jei teismas manytų priešingai, prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė informaciją, jog pareiškėjai dokumentus apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntė 2019 m. birželio 27 d., tačiau per nurodytą laiką jų neatsiėmė, todėl korespondencija grąžinta atgal. Gyvenamąją vietą Italijoje pareiškėja registravo nuo 2019 m. gegužės 4 d.

Teismas nurodė, kad skunde teismui pareiškėja vėl nurodė tą patį adresą, kuriuo atsakovas jau siuntė pranešimą, todėl aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog gyvenamosios vietos adresas ilgą laiką nesikeičia. Teismas įvertino, kad terminą pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, o dėl nesirūpinimo asmeniniais reikalais. Teismo vertinimu, pareiškėja nebuvo rūpestinga ir atidi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra akivaizdžiai praleidusi Įsakymo apskundimo terminą ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo laikytas nepagrįstu ir atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 3 d.).

Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja teigia, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą skundui pateikti, nurodė, jog pareiškėja nebuvo atidi ir rūpestinga, tačiau šios išvados nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl ji yra deklaratyvi ir parodo išankstinį teismo šališkumą šioje byloje.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pilietybės atėmimo administracinė procedūra buvo pradėta ne jos, o Migracijos departamento ir atsakovo Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva. Pareiškėja nežinojo, kad yra vykdoma administracinė procedūra, kurios metu ruošiamasi iš jos atimti pilietybę. Tai, kad 2012 metais pareiškėja pateikė pranešimą Migracijos departamentui apie tai, kokiomis aplinkybėmis ji gavo Italijos Respublikos pilietybę, o 2013 metais Migracijos departamentas galimai siuntė pranešimą apie tai, kad pareiškėja turi pateikti papildomus dokumentus, kurių pareiškėja taip pat negavo (Migracijos departamentas nepateikė jokių įrodymų, kad toks pranešimas buvo išsiųstas ar įteiktas), nepagrindžia, jog pareiškėja, praėjus septyniems metams nuo jos pranešimo pateikimo Migracijos departamentui, galėjo tikėtis, kad be jos žinios, neinformuojant ar neišklausius, bus priimtas sprendimas atimti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, konstatuodamas, kad pareiškėja veikė neatidžiai ir nerūpestingai, visiškai nevertino atsakovo pateiktos informacijos apie Įsakymo išsiuntimą pareiškėjai. Iš Migracijos departamento 2019 m. birželio 27 d. pranešimo Nr. (15/3-6) 10-K-28414 ir šio pranešimo voko kopijos matyti, kad adresas yra parašytas su klaidomis. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateiktame 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešime Nr. 1D-4427 nurodė, jog pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėja nuo 2019 m. gegužės 4 d. registravo gyvenamąją vietą Italijoje. Tokiu būdu, Migracijos departamentas, siųsdamas Įsakymą, 2019 m. birželio 27 d. žinojo, kad tuo metu pareiškėja Lietuvoje negyvena, tačiau siuntė Įsakymą adresu, kuris buvo nurodytas 2012 metais pareiškėjos pateiktame pranešime Migracijos departamentui.

Teismo išvados apie pareiškėjos nerūpestingumą ir nesirūpinimą asmeniniais reikalais, ne tik nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, tačiau stokoja logikos, kas padaro teismo išvadą neaiškią ir nesuprantamą. Kadangi šiuo metu pareiškėja yra Lietuvoje ir savo skunde yra nurodžiusi adresą, kuriame ji yra apsistojusi, tai neturi jokios reikšmės aplinkybei, ar 2019 metais Įsakymas pareiškėjai išsiųstas tinkamai.

Teismas visiškai nevertino to, kad šiuo atveju buvo priimtas ne eilinis administracinis sprendimas, o toks sprendimas, kuris pažeidžia eilę pareiškėjos teisių, įskaitant pilietines ir politines, kurių ji neteko, nesudarant galimybės būti išklausytai šiuo klausimu ir pateikti savo poziciją dėl pilietybės išsaugojimo.

Teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu nutarė: „Vidaus reikalų ministeriją įpareigoti iki 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikti rašytinius įrodymus apie LR vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1V-443 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ įteikimą pareiškėjai N. M.“ Pareiškėjos vertinimu, tokiu būdu teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, atliko procesinius veiksmus, kurie nėra numatyti ABTĮ, todėl ir pats teismas praleido septynių darbo dienų terminą šiam klausimui išspręsti.

Pareiškėja nesutinka, kad praleido terminą skundui pateikti, nes Įsakymas pareiškėjai nėra įteiktas. Tuo atveju jeigu teismas laikytų, kad procesinis terminas skundui pateikti yra praleistas, pareiškėja ir toliau palaiko prašymą šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria, netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamo klausimo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą).

Siekiamo ginčyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1V-443 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) redakcija, be kita ko, nustato: Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus (Pilietybės įstatymo 24 str. 1 d. 2 p.); Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d.); vidaus reikalų ministras priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis (Pilietybės įstatymo 32 str. 3 p.); Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka praneša suinteresuotiems asmenims ir institucijoms apie vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą, taip pat vidaus reikalų ministro priimtus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo (Pilietybės įstatymo 33 str. 7 p.); Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre (Pilietybės įstatymo 36 str.).

Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (ginčui aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 988 redakcija), kurio 1.1 punktu Migracijos departamentas paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, be kita ko, pagal Pilietybės įstatymo 33 straipsnį (išskyrus šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodytus atvejus), 18 punktas nustato, kad asmenys apie vidaus reikalų ministro, Migracijos departamento ar teritorinės policijos įstaigos priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti raštu informuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Siekiamo ginčyti Įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 dalis nustato, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.

Kadangi Pilietybės įstatymas nereglamentuoja vidaus reikalų ministro įsakymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo apskundimo tvarkos ir terminų, taikytinos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti pradžios, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-415/2023).

Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017 ir kt.). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento pateiktais duomenimis, siekiamas ginčyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pareiškėjai, kuri gyvenamąją vietą Italijoje registravo nuo 2019 m. gegužės 4 d., 2019 m. birželio 27 d. buvo išsiųstas jos ankstesnės gyvenamosios vietos, nurodytos dar 2012 metais, adresu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Šis dokumentas pareiškėjai nebuvo įteiktas (laiškas grąžintas siuntėjui), todėl konstatuotina, kad pareiškėja apie skundžiamą aktą po jo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo informuota.

Kadangi pareiškėja, gavusi Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kuriuo ji buvo informuota apie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1V-443 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, skundą teismui pateikė per 1 mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundas yra pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos N. M. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė