2023-09-13 Nr. AB-13015-3-61-3-09653-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2123-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09653-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) vado pulkininko L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. SP-808 (toliau – ir Įsakymas) 1-ą punktą, kuriuo pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. buvo atleistas iš karių savanorių tarnybos, KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 801 nekinetinių operacijų kuopos (toliau – ir NOK) I civilių ir kariškių bendradarbiavimo būrio 2 civilių ir kariškių bendradarbiavimo grupės civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialisto pareigų; 2) įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjo tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d. ir neplanine tvarka pagal individualų karinio rengimo planą atlikti pareiškėjo karinį rengimą, numatytą per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki pareiškėjas bus visiškai grąžintas į tarnybą, siekiant atstatyti prarastus įgūdžius ir kompetencijas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. KASP vadas pulkininkas L. K. Įsakymu nuo 2022 m. lapkričio 24 d. atleido jį iš karių savanorių tarnybos. Įsakymo pirmasis (iš trijų) punktas, nurodantis apie pareiškėjo atleidimą, yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl NOK, kurioje tuo metu tarnavo pareiškėjas, vado galimai neteisėtų veiksmų 2022 m. rugsėjo 15 d. KASP vadui pateikė skundą „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir demotyvuojančio elgesio karių atžvilgiu“ (toliau – ir Skundas). Pareiškėjo skundo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

2.2. Pareiškėjas, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. NOK vadui pateikė prašymą „Dėl kario-savanorio sutarties pratęsimo“, NOK vadas 2022 m. spalio 11 d. ant minėto prašymo pratęsti kario savanorio sutartį parašė: „Kario savanorio sutarties termino pratęsimui nepritariu. Siūlau užskaityti pilną karinį parengtumą“. KASP 8-osios rinktinės štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, prašyme 2022 m. spalio 17 d. nurodė: „Sutinku su kuopos vado siūlymu, užskaitau pagr. karinį parengtumą“.

2.3. NOK vadas, 2022 m. spalio 11 d. vizuodamas pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl kario savanorio sutarties pratęsimo, jau žinojo, kad pagal pareiškėjo Skundą dėl jo yra pradėtas tarnybinis patikrinimas ir negalėjo tarnybos pratęsimo klausimo vertinti objektyviai ir nešališkai.

2.4. Jokio atsakymo į Skundą negavo, nors kelis kartus dėl to kreipėsi į KASP 8-osios rinktinės raštinę. Tokia situacija sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog po Skundo šališką poziciją pareiškėjo atžvilgiu palaikė ir KASP 8-sios rinktinės štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, kuris dėl nenustatytų priežasčių be papildomo aiškinimosi pritarė NOK vado vizai. Be jokių motyvų ir argumentų atsisakant pratęsti kario savanorio sutartį su pareiškėju, buvo siekta ne krašto apsaugos interesų, o asmeninių tikslų – buvo kerštaujama pareiškėjui už tai, kad pateikė Skundą.

2.5. Pareiškėjas KASP nenutrūkstamai tarnauja nuo 2006 metų, neturi drausminių nuobaudų, ne kartą skatintas, yra patyręs ir kvalifikuotas karys savanoris. Formaliai tarnybinė veikla buvo vertinta keturis kartus: 2015 m. – „patenkinamai“, 2016 m., 2018 m. ir 2022 m. – „gerai“. Atlikęs 2018 m. vertinimą, kuopos vadas pateikė rekomendaciją suteikti aukštesnį karinį laipsnį, tačiau laipsnis keliamas nebuvo.

2.6. Sprendimas nepratęsti su pareiškėju sutarties buvo priimtas, nesiaiškinant priežasčių ir motyvų, vien dėl to, kad taip norėjo NOK vadas. Tokius NOK vado ir KASP 8-sios rinktinės štabo viršininko veiksmus vertina kaip mobingą, kai karys, pateikęs skundą dėl netinkamų savo vado veiksmų nėra išklausomas, o tiesiog yra pašalinamas iš sistemos, kad netrukdytų tokio tipo vadams elgtis taip, kaip jie nori.

2.7. 2022 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas pareiškėjo tarnybos vertinimas. Tačiau šį vertinimą pareiškėjas laiko formalumu, kadangi NOK vadas prašymą dėl tarnybos pratęsimo pavizavo 2022 m. spalio 11 d., t. y. nelaukęs tarnybos vertinimo rezultatų. Pats tarnybos vertinimas nesudaro jokių prielaidų nepratęsti tarnybos sutarties, kadangi pareiškėjo, kaip kario, potencialas yra įvertintas kaip „labai aukštas“, pateiktas siūlymas tęsti individualių įgūdžių tobulinimą, siųsti į papildomus kursus. Bendras įvertinimas „Gerai“. Vertinimo rezultatai skundžiami nebuvo.

2.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) nuostatomis karių savanorių poreikis neginčijamas, iš esmės jį gali riboti tik Lietuvos kariuomenės struktūra, esami poreikiai ir pajėgumai. KASOKTĮ aiškiai apibrėžtos procedūros, atvejai, kada Lietuvos kariuomenei leidžiama sudaryti su asmeniu savanoriškos tarnybos sutartį, o kada ne. Šiuo atveju neteisinga taikyti bendrąjį sutarties (kaip susitarimo) aiškinimą. Lietuvos kariuomenė yra įsteigta konkretiems tikslams, susijusiems su krašto apsaugos įgyvendinimu. Jai, kaip įgaliotai institucijai, suteiktos priemonės ir sukurtas atitinkamas reglamentavimas. Kario savanorio sutartis nėra atskiras susitarimas tarp dviejų nepriklausomų šalių. Įstatymų leidėjas tokia forma nusprendė įforminti kario savanorio tarnybą, bet nesuteikė teisės nei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – ir KAM), nei Lietuvos kariuomenės padalinių vadams elgtis, kaip savo privačios įstaigos steigėjams ir savarankiškai spręsti dėl to, kokiais atvejais kario savanorio tarnybos sutartis gali būti sudaryta, nutraukta, pratęsta ar pakeista. Karys savanoris neturi visiškai jokios įtakos tokios sutarties turiniui, kadangi tai yra bendro tarnybos reglamentavimo dalis su fiksuotu nekeistinu turiniu.

2.9. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 802 „Dėl Priėmimo į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Priėmimo į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) yra reglamentuota kandidatų atranka į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarka. Pareiškėjo atveju teisę pratęsti sutartį turi KASP 8-sios rinktinės vadas, o kuopos vadas neturi įgaliojimų (ne)pratęsti kario savanorio sutarties. Kario padalinio vadui apskritai nenumatyta teisė atlikti tokio pobūdžio vertinimų / rekomendacijų dėl kario prašymo dėl sutarties pratęsimo, o nuomonei ir vertinimui pagal galiojantį reglamentavimą yra skirtas Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytas kario tarnybos vertinimas.

2.10. Atsakovo teiginiai, kad asmuo neatitinka „krašto apsaugos sistemos poreikių“ ir jo „individualios savybės“ netinka sprendimą dėl sutarties pratęsimo priimančiam karininkui, sudaro prielaidas nepratęsti tarnybos sutarties visais atvejais, nepalieka galimybių sąžiningai ir uoliai tarnybą vykdžiusiam kariui įrodyti, kad jo pasiekimai ir individualios savybės netiko ne gimtinės gynybai, o jo vadui (ar vadams), dėl religinio tikėjimo, tautybės, asmeninių santykių, charakterio savybių, galbūt net žemesnio laipsnio kario pranašumų vado atžvilgiu.

2.11. Nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti kario tarnybos sutarties terminą, tačiau nustato aiškias procedūras ir pagrindus, dėl kurių tokios sutarties leidžiama nesudaryti. Mano, kad Lietuvos kariuomenė, įgyvendinama jai pavestas funkcijas dėl šalies gynybos vienareikšmiškai gali ir turi identifikuoti bei pagrįsti individualias karių savybes, dėl kurių šie kariai galėtų trukdyti įgyvendinti Lietuvos kariuomenės planus ar kitaip trikdyti Lietuvos kariuomenės veiklą. Bet tokios išvados turėtų būti preciziškai pagrįstos.

2.12. Vėlavimas, pagarbos neatidavimas, atsikalbinėjimas (subordinacijos nesilaikymas) ir kiti netinkamos elgsenos pavyzdžiai yra drausmės pažeidimai, už kuriuos galima skirti nuobaudas, tačiau to nebuvo daroma.

3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad:

4.1. Paskutinė pareiškėjo kario savanorio tarnybos sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 25 d., kurios 1 punkte nurodoma: „KAM priima karį savanorį į krašto apsaugos savanorių karo tarnybą iki 2022 m. lapkričio 24 d.“ Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta: „Sutartis gali būti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka“.

4.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo” 1.8.1 papunkčiu KASP vadui suteikta teisė nutraukti kario savanorio karo tarnybos sutartis pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 7 punktus, taip pat 38 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus su kariais savanoriais iki majoro imtinai, išleisti juos į atsargą ir suteikti teisę dėvėti karinę uniformą iškilmingomis progomis esant atsargoje, o 1.11 papunkčiu KASP rinktinių vadams suteikta teisė sudaryti ir pratęsti kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis su karo prievolininkais.

4.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, profesinė karo tarnybos sutartis gali būti, o ne turi būti pratęsta. Teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat nurodo, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra vertintina kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KAM ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. Nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su nustatytus pagrindus atitinkančiais kariais. Šioje byloje taip pat turėtų būti laikoma, kad sprendimas dėl kario savanorio sutarties pratęsimo yra krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens diskrecija.

4.4. Pareiškėjo kario savanorio tarnybos nepratęsimui lemiamos įtakos turėjo krašto apsaugos sistemos poreikiai ir paties pareiškėjo individualios savybės, kurios pagal KASOKTĮ yra atrankos kriterijus priimant į kario savanorio tarnybą. Pagal pareiškėjo Skundą KASP vadui atliekant tarnybinį patikrinimą buvo gautas NOK vado 2022 m. spalio 5 d. išsamus paaiškinimas, dėl kokių priežasčių jis nesutiko su pareiškėjo kario savanorio sutarties pratęsimu. Paaiškinimus taip pat pateikė ir kiti NOK tarnaujantys kariai. Nors NOK vadas neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimo dėl kario savanorio sutarties pratęsimo ar nepratęsimo, tačiau kaip pareiškėjo viršininkas gali pateikti rekomendacijas aukštesniems vadams dėl kario savanorio sutarčių pratęsimo ar nepratęsimo.

4.5. Dar 2015 m. lapkričio 8 d. anksčiau buvęs NOK vadas tarnybiniu pranešimu teikė rekomendaciją KASP 8-osios rinktinės vadui nepratęsti sutarties su pareiškėju, tačiau sutartis buvo pratęsta, kas įrodo, kad sutarčių pratęsimas nėra iš esmės priklausomas tik nuo KASP kuopos vadų teikiamų siūlymų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jos prieduose esantys karių paaiškinimai ir kiti dokumentai neigiamai apibūdina pareiškėjo kaip kario savanorio drausmę ir jo individualias asmenines savybes.

4.6. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog kario savanorio sutarties nepratęsimas yra NOK vado vykdyto mobingo, keršto, ambicijų ir arogancijos rezultatas. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, abstraktūs, paremti iš esmės bendro pobūdžio nepagrįstais kaltinimais, o ne realia ir objektyvia informacija. Visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimas ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymas, pagarbos ir taktiškumo trūkumas yra nesuderinami su Lietuvos kariuomenės kario savanorio statusu, Lietuvos kariuomenės vertybėmis ir neskatina Lietuvos Respublikos gyventojų pagarbos Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjas neatitiko krašto apsaugos sistemos poreikių dėl asmeninių individualių savybių, todėl pasibaigus tokio kario savanorio sutarties terminui, sutartis su juo nebuvo pratęsta ir pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš kario savanorio tarnybos.

4.7. Tarnybinis patikrinimas (2023 m. sausio 20 d. priimant išvadą Nr. TPI-1) buvo atliktas ne pagal drausmės statutą, t. y., nebuvo turima jokios objektyvios informacijos apie padarytą drausmės pažeidimą, todėl šiuo tarnybiniu patikrinimu buvo siekiama tik nustatyti aplinkybes, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl KASP vado 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. SP-808 1-ojo punkto, kuriuo pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. yra atleistas iš karių savanorių tarnybos, KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 801 NOK I civilių ir kariškių bendradarbiavimo būrio 2 civilių ir kariškių bendradarbiavimo grupės civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialisto pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas kariu savanoriu tarnavo nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Paskutinė kario savanorio sutartis Nr. KS1-399 tarp KAM ir pareiškėjo buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 25 d. Minėtos sutarties 1 punkte nurodoma, kad KAM priima karį savanorį į krašto apsaugos savanorių karo tarnybą iki 2022 m. lapkričio 24 d., o sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pratęsta, laikantis KASOKTĮ nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

7.2. 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pranešimu „Dėl tarnybos sutarties laikotarpio pabaigos“ Nr. 801 PR-16, buvo informuotas, kad 2022 m. lapkričio 24 d. baigiasi kario savanorio tarnybos sutartis ir nurodomos galimybės pateikti prašymą dėl sutarties pratęsimo.

7.3. Pareiškėjas KASP vadui pulkininkui L. K. 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė Skundą „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir demotyvuojančio elgesio karių atžvilgiu“. Skundu pareiškėjas apskundė KASP NOK vado majoro D. T. veiksmus. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo baigtas 2023 m. sausio 20 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl kario savanorio vyr. eil. M. Š. 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. TPI-1, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad KASP NOK vadas majoras D. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nenustatyta, kad savo veiksmais ar pasisakymais karininkas būtų pažeidęs teisės aktus ar karių drausmę.

7.4. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą „Dėl kario savanorio sutarties pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti kario savanorio tarnybos sutartį ketveriems metams (ar kitam maksimaliam terminui, jei tokį nurodo galiojantys teisės aktai). KASP NOK vadas majoras D. T. 2022 m. spalio 11 d. ant prašymo nurodė „Kario savanorio sutarties termino pratęsimui nepritariu. Siūlau užskaityti pilną karinį parengtumą“. 2022 m. spalio 17 d. KASP 8-osios rinktinės štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, majoras V. L. nurodė: „Sutinku su kuopos vado siūlymu, užskaitau pagr. karinį parengtumą“.

7.5. 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame vertinime už tarnybos laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo tarnyba buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas vertinimo anketoje nurodė, kad sutinka su vertinimu.

7.6. KASP vadas pulkininkas L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nuspręsta nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iš karių savanorių tarnybos atleisti pareiškėją ir paskirti jį atlikti tarnybą aktyviajame rezerve. Nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

8. Teismas apžvelgė aktualias ginčui taikytino teisinio reguliavimo nuostatas (KASOKTĮ 2 straipsnio 18 dalį, 28, 32, 38 straipsnius bei Tvarkos aprašą) ir konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas tam įstatymų numatytus įgaliojimus turinčio subjekto – KASP vado pulkininko L. K.. Taigi, tarp pareiškėjo ir KAM 2018 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta kario savanorio sutartis, pagal kurią pareiškėjas į krašto apsaugos savanorių karo tarnybą buvo priimtas iki 2022 m. lapkričio 24 d. Ginčijamo Įsakymo priėmimo ir šiuo metu galiojančios redakcijos KASOKTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.

9. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalies normą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo sąlygų (ši sutartis ne privalo būti pratęsiama, o gali būti pratęsta). Nors aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika apibūdina profesinės karo tarnybos sutartį, tačiau atsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties ir karo savanorio sutarties reglamentavimo KASOKTĮ panašumą, į tai, kad abiem atvejais sudaroma terminuota sutartis, į terminuotos sutarties prigimtį, kuri suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui, taip pat siekiant užtikrinti teisės aiškinimo nuoseklumą ir sistemiškumą, konstatuotina, kad aptartais išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir vertinant sprendimų dėl kario savanorio sutarties pratęsimo ar nepratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas konstatavo, kad KASOKTĮ ir Tvarkos apraše nėra nustatyta pareiga pratęsti kario savanorio sutartį, nėra apibrėžti atvejai (aplinkybės), kada tai daryti būtų privaloma, taigi krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama visiškos diskrecijos teisė spręsti dėl karių savanorių sutarčių pratęsimo. Pats pareiškėjas, pasirašydamas 2018 m. lapkričio 25 d. tarnybos sutartį žinojo, kad ji sudaroma apibrėžtam laikotarpiui (iki 2022 m. lapkričio 24 d.) ir kad ji, vadovaujantis minėtos sutarties 6 punktu, tik gali (bet neprivalo) būti pratęsta.

11. Remiantis Tvarkos aprašo 19 punktu, vadas (viršininkas), turintis teisę pratęsti tarnybos sutartį su kariu savanoriu, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro įsakymu nustatytus einamųjų kalendorinių metų karių savanorių ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančių karių ribinius skaičius, atitinkamo pasirengimo bei kvalifikacijos karių specialistų poreikį krašto apsaugos sistemoje, į paskutinį kario tarnybos vertinimą (ne senesnį negu 12 mėnesių) ir kario individualias savybes, priima sprendimą dėl sutarties pratęsimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sprendimas nepratęsti sutarties, priimtas atlikus pareiškėjo tarnybos vertinimą.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kerštavimu jam ar mobingu, teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo baigtas 2023 m. sausio 20 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl kario savanorio vyr. eil. M. Š. 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. TPI-1, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad KASP NOK vadas majoras D. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nenustatyta, kad savo veiksmais ar pasisakymais karininkas būtų pažeidęs teisės aktus ar karių drausmę. Be to, kaip minėta, dar 2015 m. lapkričio 8 d. anksčiau buvęs NOK vadas tarnybiniu pranešimu teikė rekomendaciją KASP 8-osios rinktinės vadui nepratęsti sutarties su pareiškėju, tačiau sutartis buvo pratęsta, kas įrodo, kad sutarčių pratęsimas nėra priklausomas tik nuo KASP kuopos vadų teikiamų siūlymų, rekomendacijų

13. Spręsta, kad nei tarnybinis patikrinimas, nei tarnybinio patikrinimo išvada nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl plačiau dėl su tuo susijusių šalių argumentų teismas nutarė nepasisakyti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl pareiškėjui taikyto mobingo, nepagrįstai rėmėsi tarnybinio vertinimo išvados dalimi, nors minėtos išvados rezultatai gauti tik atsakovui priėmus skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjui akivaizdu, kad tarnybos sutartis su juo nebuvo pratęsta ne dėl Tvarkos apraše įtvirtintų kriterijų neatitikimo, o dėl nereglamentuotų ir neaiškiai atsakovo išdėstytų priežasčių – pareiškėjo individualių savybių.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pateikti kitų karių paaiškinimai pateikti tik po Įsakymo priėmimo. Be to, visuose paaiškinimuose nurodyta ta pati techninė klaida – klaidingai nurodyta data. Atsakovo atstovo paaiškinimu, visi kariai gavo tą patį paaiškinimo šabloną su apsirikimo klaida. Tai, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia, kad jo tiesioginis vadas ėmėsi veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją.

17. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai ir laiku supažindintas su sprendimu nepratęsti su juo savanorio tarnybos sutarties ir todėl buvo pažeistas Tvarkos aprašo 20 punktas. Apie sutarties nepratęsimą jis sužinojo tik gavęs skundžiamą Įsakymą.

18. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Lietuvos kariuomenė pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia tapačias faktines aplinkybes ir jų vertinimą kaip ir skunde, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad KASOKTĮ ir Tvarkos apraše nėra nustatyta pareigos pratęsti kario savanorio sutartį, nėra apibrėžti atvejai (aplinkybės), kada tai daryti būtų privaloma, taigi krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama visiškos diskrecijos teisė spręsti dėl karių savanorio sutarčių pratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) vado pulkininko L. K. Įsakymo 1-ojo punkto, kuriuo pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. buvo atleistas iš karių savanorių tarnybos, dėl įpareigojimo pratęsti su pareiškėju tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė (žr. nutarties 5 p.).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesiaiškino byloje esančių faktinių prieštaravimų, netinkamai aiškino Tvarkos aprašo aktualias nuostatas (žr. nutarties 15 – 17 p.).

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2 – 4 p.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą pratęsti su juo sudarytą savanoriškos karo tarnybos sutartį, sudarytą 2018 m. lapkričio 25 d. KASP NOK vadas majoras D. T. 2022 m. spalio 11 d., vizuodamas pareiškėjo prašymą, nurodė nepritarimą kario savanorio sutarties termino pratęsimui ir pasiūlė užskaityti pilną karinį parengtumą. 2022 m. spalio 17 d. KASP 8-osios rinktinės štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, majoras V. L. sutiko su kuopos vado siūlymu. KASP vadas pulkininkas L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nuspręsta nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iš karių savanorių tarnybos atleisti pareiškėją ir paskirti jį atlikti tarnybą aktyviajame rezerve. Nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

25. Pagal KASOKTĮ (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d.) 32 straipsnį kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.

26. Tvarkos aprašo IV skyrius nustato savanoriškos karo tarnybos pratęsimo sąlygas ir tvarką. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos raštišku prašymu gali kreiptis į vadą (viršininką), turintį teisę pratęsti Sutartį, dėl Sutarties pratęsimo (17 punktas). Jeigu savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą dėl Sutarties pratęsimo nuo paskutinio tarnybos vertinimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių, atliekamas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario vertinimas, vadovaujantis Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka (18 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 19 punktą, vadas (viršininkas), turintis teisę pratęsti savanorio sutartį, gavęs kario prašymą ir laikydamasis KASOKTĮ 32 ir 321 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro įsakymu nustatytus einamųjų kalendorinių metų karių savanorių ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančių karių ribinius skaičius, atitinkamo pasirengimo bei kvalifikacijos karių specialistų poreikį krašto apsaugos sistemoje, į paskutinį kario tarnybos vertinimą (ne senesnį negu 12 mėnesių) ir kario individualias savybes, priima sprendimą dėl savanorio sutarties pratęsimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, konstatavo, kad kario savanorio sutarties pratęsimas nėra prievolė, bet teisė, o Įsakymą patvirtino jį patvirtinti įgaliotas asmuo, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

28. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą ir apeliacinį skundą, nurodė, kad priežastys, nulėmusios pareiškėjo sutarties nepratęsimą, buvo jo individualios savybės (vėlavimas, konfliktiškumas, nepareigingumas ir pan.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 31 straipsnį pažymėta, kad nei ši nuostata nei kiti teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1130/2011, 2013 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1419/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-561/2013, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-624/2015). Spręstina, kad šio principo turėtų būti laikomasi ir nustatant savanoriškos karo tarnybos sutarties pratęsimo pagal KASOKTĮ 32 straipsnį sąlygas – tarnybos sutarties pratęsimas kompetentingo teisinio vieneto diskrecija, dėl ko iš esmės sutinka ir pareiškėjas. Iš esmės yra akcentuojamas mobingas, tiesioginio vado veiksmai, nukreipti prieš pareiškėją (žr. nutarties 16 p.)

30. Šiame kontekste įvertinus pareiškėjo argumentus dėl priežasčių, dėl kurių su pareiškėju nebuvo pratęsta savanoriškos karo tarnybos sutartis, teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarkos aprašo 18 – 19 punktuose nustatytų sąlygų atitiktis sutartį su pareiškėju pasirašančiam asmeniui sudaro tik prielaidą, bet ne pareigą dėl tokios sutarties sudarymo. Kitaip tariant, Tvarkos aprašo 19 punktas suteikia vadui (viršininkui), turinčiam teisę pratęsti kario savanorio sutartį, įvertinti, ar konkretus karys savanoris atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei KASOKTĮ nei Tvarkos aprašas nenustato, kad priežastys, dėl kurių savanoriškosios karo tarnybos kariui nepratęsiama sutartis turi būti kariui savanoriui itin detaliai išdėstytos konkrečiame teisės akte. Sutiktina, kad iš savanorių karo tarnybos atleidžiamas asmuo (karys savanoris) turi suprasti dėl ko priimamas tokio pobūdžio sprendimas (bendrine prasme), tam kad galėtų apsiginti, tačiau, atsižvelgiant į aptariamų santykių specifiką, spręstina, jog būtų pakankamas bendrinis aptarimas priežasčių dėl ko nebepratęsiama savanorio karo tarnybos sutartis.

31. Tikrinamu atveju Įsakyme yra stokojama žodinio bendrinio aptarimo, tačiau tiksliai nurodytas teisinis reguliavimas, suponavęs atsisakymą pratęsti karo tarnybos sutartį, todėl, šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo suprato, kodėl nebus pratęsiama sutartis. Teismine gynyba buvo pasinaudota laiku ir tinkamai. Esama situacija, vien formaliu pagrindu, paneigia teisinę galimybę naikinti Įsakymą dėl pastarojo turinio trūkumo.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra nurodęs, kad teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ir šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo išvadai, kad priimant skundžiamą Įsakymą šio teisinio dokumento trūkumai buvo esminiai, sukliudę apeliantui realizuoti teisę į (galimą) pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimą.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mobingo (mobingas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti narį nuo kolektyvo; patyčių atmaina) aplinkybė administracinėje byloje nebuvo įrodyta (žr. nutarties 26 p.), kaip nebuvo pagrįstas ir minimas pareiškėjo tiesioginio vado persekiojimas pareiškėjo atžvilgiu. Reikia pastebėti, jog pareiškėjas aiškiai neatskleidė, ar mobingas apskritai buvo, jei taip, ar mobingo veiksmus jis patyrė tik iš savo tiesioginio vado ir (ar) iš kitų savo kolegų. Ginčo atveju pateikti bendrinio pobūdžio paaiškinimai, kurie neleidžia identifikuoti tikslinio bei nuolatinio persekiojimo, siekiant pažeminti pareiškėją, aplinkybių. Byloje esantys duomenys: pareiškėjo skundo dėl tiesioginio vado veiksmų pateikimas ir jo nagrinėjimas komisijoje bei pareiškėjo kolegų karių tarnybiniai pranešimai, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui buvo taikytas sisteminis psichologinis spaudimas. Nėra pateikta įrodymų, kad KASP NOK vadas majoras D. T. būtų kliudęs atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo veiksmų, kaip nors kitaip daręs poveikį komisijai, atliekančiai tyrimą ar pareiškėjo kolegoms, jį apibūdinusiems neigiamai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl mobingo ar asmeninio keršto (dėl jo pateikto skundo), buvo atmesti visiškai pagrįstai.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus jo apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti šį prašymą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius