2024-02-28 Nr. AB-3438-3-62-3-02501-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-123-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02501-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Šileikio, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Artstonė“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Artstonė“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Amber Grid“, uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“ ir valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) dėl įsakymo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Artstonė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 7VĮ-831(14.7.2.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 papunktį; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjui vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį už žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Artstonė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ardynas“ iš Bendrovės priteisė 2 000 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

UAB „Artstonė“ elektroninių ryšių priemonėmis per atstovą 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, atsižvelgę į tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šio termino atnaujinti neprašė, 2024 m. sausio 2 d. nutartimi UAB „Artstonė“ apeliacinį skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis apeliantui neužkerta galimybės pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti ir prašyme nurodyti bei įrodymais pagrįsti termino praleidimo priežastis.

UAB „Artstonė“ elektroninių ryšių priemonėmis per atstovą 2024 m. sausio 3 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmams pateikė apeliacinį skundą ir jame, be kita ko, prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Prašyme Bendrovė paaiškino, kad aplinkybė, jog apeliacinis skundą buvo paduotas viena diena praleidus po padavimo terminą, sužinojo tik 2024 m. sausio 3 d., kai gavo teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį, ir tą pačią dieną pateikė apeliacinį skundą. Nurodo, kad UAB „Artstonė“ dėl žmogiškosios klaidos – terminų skaičiavimo taisyklių taikymo nuo teismo sprendimo gavimo, o ne sprendimo paskelbimo dienos, neženkliai pavėlavo pateikti apeliacinį skundą. Pareiškėjo nuomone, teismas neturėtų mechaniškai taikyti terminų skaičiavimą reguliuojančių teisės normų, kadangi prioritetas yra teikiamas subjekto teisei į teisingą teismą.

Bendrovė teigė, kad taip pat egzistavo ir objektyvios termino praleidimo priežastys: iš 30 dienų termino apeliaciniam skundui paduoti 10 dienų sudarė nedarbo dienos, atitinkamai pareiškėjas turėjo mažiau nei įprastai laiko apeliaciniam skundui parengti. Be to, žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą UAB „Artstonė“ sumokėjo 2023 m. gruodžio 27 d., išrašą gavo tos pačios dienos 17.31 val. ir po to šį išrašą išsiuntė savo atstovui. Bendrovės atstovas, su apeliaciniu skundu privalomą pateikti dokumentą gavęs po 17.00 val., neturėjo techninių galimybių apeliacinį skundą įkelti į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP sistema), kadangi buvo pakeliui į oro uostą, iš kurio gruodžio 27 d. turėjo naktinį skrydį, kuris baigėsi tik gruodžio 28 d. Lietuvos laiku. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovui norint dirbti su klientų, taip pat ir Bendrovė, dokumentais, reikia prisijungti prie advokatų kontoros virtualaus privataus tinklo (toliau – VPN), apeliacinis skundas dėl objektyvių aplinkybių buvo pateiktas tik 2023 m. gruodžio 28 d.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Artstonė“ prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir Bendrovės apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą. Teismas akcentavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2023 m. lapkričio 27 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2023 m. gruodžio 27 d. Apeliantas apeliacinį skundą teismui per EPP sistemą padavė 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, kad Bendrovę pagal 2022 m. lapkričio 28 d. sutartį atstovauja advokatas Albertas Šekštelo, kuris pripažino, jog terminas apeliacinio skundo pateikimui buvo praleistas dėl padarytos klaidos, skaičiuojant termino eigą, prašė jį atnaujinti bei nurodė kitas priežastis – žyminio mokesčio sumokėjimo ir pateikimo laiką, 2023 m. gruodžio 27 d. atstovo kelionę į užsienį bei didelį nedarbo dienų skaičių apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiu.

Dėl padarytos klaidos, skaičiuojant termino eigą, teismas pažymėjo, kad tokia priežastis nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, kadangi apskundimo tvarka, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, 2023 m. lapkričio 27 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta, todėl profesionalus teisininkas, kuriam, be kita ko, taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, turėjo pareigą tinkamai nustatyti (apskaičiuoti) teismo sprendimo apskundimo terminą.

Vertindamas UAB „Artstonė“ atstovo nurodytas aplinkybes, jog terminas buvo praleistas neženkliai, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jeigu nėra nustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismas pabrėžė, kad priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Bendrovės nurodytas priežastis, kad sprendimo apskundimo termino pavėlavimą lėmė didelis nedarbo dienų skaičius apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu, žyminio mokesčio kvito pateikimo laikas bei apelianto atstovo kelionė, teismas manė esant subjektyviomis, kadangi pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas. Teismas padarė išvadą, kad tokiais aplaidžiais, neatidžiais veiksmais UAB „Artstonė“ (jos atstovas) sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas sprendė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo asmens valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, ir atsižvelgęs į tai, apeliacinio skundo padavimo termino pareiškėjui neatnaujino bei jo skundą atsisakė priimti ir Bendrovei grąžino paduodant apeliacinį teismą sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas UAB „Artstonė“ atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šį skundą priimti arba atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Bendrovė paaiškina, kad nors maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, tačiau toks termino praleidimas tikrai nepažeidžia teisinio stabilumo principo. Priešingai – mechaniškas terminų skaičiavimą reguliuojančių teisės normų taikymas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, kadangi prioritetas turi būti teikiamas teisei į teisingą teismą. Be to, egzistavo objektyvios aplinkybės, lėmusios negalėjimą laiku pateikti apeliacinį skundą.

UAB „Artstonė“ nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, jog prašyme nurodytos aplinkybės yra priskirtinos prie subjektyvių – paskutinę apeliacinio skundo pateikimo dieną pareiškėjo atstovas dokumento į EPP sistemą negalėjo įkelti dėl objektyvių aplinkybių: Bendrovė žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 2023 m. gruodžio 27 d. ir išrašą gavo tos pačios dienos 17.31 val., atitinkamai, ne anksčiau šio laiko išrašą išsiuntė savo atstovui, kuris su apeliaciniu skundu privalomą pateikti dokumentą gavęs po 17.00 val., neturėjo techninių galimybių apeliacinį skundą įkelti į EPP sistemą, kadangi buvo pakeliui į oro uostą, iš kurio gruodžio 27 d. turėjo naktinį skrydį, kuris baigėsi tik gruodžio 28 d. Lietuvos laiku. Pareiškėjo atstovui skrydžio metu su savimi neturint kompiuterio bei galimybės naudotis internetu, dokumentai objektyviai negalėjo būti įkelti į sistemą.

Bendrovė akcentuoja, kad darydamas niekuo nepagrįstas prielaidas, jog jos atstovas turėjo darbo kompiuterį, iš kurio kelionės metu galėjo prisijungti prie darbo serverių ir dokumentą įkelti į EPP sistemą, teismas priimtų sprendimą, remdamasis prielaidomis, tačiau teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Atitinkamai teismas negalėjo remtis savo paties padarytomis prielaidomis, kai į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliacinis skundas 2023 m. gruodžio 27 d. negalėjo būti pateiktas. Tai, kad UAB „Artstonė“ atstovui, norint dirbti su klientų, taip pat ir pareiškėjo, dokumentais, reikia prisijungti prie advokatų kontoros VPN, tik pagrindžia aplinkybę, jog apeliacinis skundas dėl objektyvių aplinkybių buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 28 d. Pateikti įrodymai patvirtina, kad kelionė buvo užsakyta dar 2023 m. kovo 3 d., t. y. daug anksčiau prieš 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimą, ir įrodo, jog Bendrovė nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar vilkinti bylos nagrinėjimą, priešingai, pareiškėjas viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir aktyviai, todėl egzistuoja pagrindas praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo UAB „Artstonė“ atskirąjį skundą atmesti ir termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti.

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas nurodo, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio buvo teikiamas apeliacinis skundas, buvo priimtas ir paskelbtas 2023 m. lapkričio 27 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėjas galėjo paduoti iki 2023 m. gruodžio 27 d. (imtinai), tačiau jį Kauno apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus vienai dienai nuo termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo. Atsakovo nuomone, atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad yra praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teigia, kad UAB „Artstonė“ nurodytos priežastys negali būti laikomi objektyviomis, sukliudžiusiomis jos atstovui laiku pateikti apeliacinį skundą. Priešingai, Bendrovės atstovas, žinodamas, kad paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną turės išvykti iš Lietuvos, apeliacinį skundą teismui galėjo pateikti anksčiau arba tai pavesti atlikti kitam advokatų kontoros advokatui ar padėjėjui. Pareiškėjas, gindamas savo teises, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, kuriam apeliacinio skundo pateikimo teismui terminai ir sąlygos yra žinomos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo Bendrovės valios priklausiusių priežasčių.

Atsakovas akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jeigu nėra nustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, taigi, aplinkybė, kad UAB „Artstonė“ terminą pateikti apeliacinį skundą praleido neženkliai, taip pat neturėtų būti laikoma objektyvia aplinkybe, leidžiančia praleistą terminą atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Amber Grid“ prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Bendrovė nenurodė apeliacinio skundo praleidimą lėmusių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis, sudarančiomis pagrindą teismui praleistą terminą procesiniam veiksmui atlikti atnaujinti, todėl atsisakydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Aptaręs Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, AB „Amber Grid“ pažymi, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog klaida skaičiuojant termino eigą nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, kadangi teismo sprendimo apskundimo tvarka, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, buvo aiškiai nurodyta teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendime, todėl profesionalus teisininkas, kuriam, be kita ko, taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, turėjo pareigą tinkamai nustatyti (apskaičiuoti) teismo sprendimo apskundimo terminą.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, aplinkybė, kad 10 iš 30 dienų apeliaciniam skundui pateikti sudarė nedarbo dienos, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi tai tik dviem nedarbo dienom daugiau, nei kitais metų mėnesiais.

AB „Amber Grid“ pažymi, kad UAB „Artstonė“ yra juridinis asmuo, be to, jis yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis, veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad administraciniame procese taikomos terminų skaičiavimo taisyklės nėra išskirtinės ar klaidinančios, o tai reiškia, kad nėra pagrindo vertinti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo atstovo valios priklausiusių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad aplinkybė, jog UAB „Artstonė“ atstovas laiku neturėjo techninių galimybių pateikti apeliacinio skundo, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, kadangi pareiškėjo atstovas neneigia, kad neplanavo apeliacinio skundo teikti 2023 m. gruodžio 27 d; tai patvirtina ir ant apeliacinio skundo nurodyta data – 2023 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinių prielaidų šių aplinkybių vertinti kaip galinčių pateisinti termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą. AB „Amber Grid“ atkreipia dėmesį, kad advokatas, būdamas užsienio valstybėje, turėjo galimybę prisijungti prie advokatų kontoros VPN ir pateikti apeliacinį skundą. UAB „Artstonė“ nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog prisijungti prie advokatų kontoros VPN ir pateikti apeliacinį skundą teismui advokatas, būdamas profesionaliu teisininku, siekiančiu užtikrinti tinkamą atstovaujamo kliento teisių gynimą, negalėjo iki skrydžio 2023 m. gruodžio 27 d., o toks elgesys neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Artstonė“ apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-525/2023).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, su kuriuo UAB „Artstonė“ nesutinka, buvo paskelbtas 2023 m. lapkričio 27 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl nurodyto teismo sprendimo pateikimo diena buvo 2023 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas pirminį apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis per atstovą pateikė 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. viena diena praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi teismo sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo, momentas, kada asmuo gavo teismo sprendimą ir su juo susipažino, neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminus. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-815/2023). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-541-756/2021, 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023).

Įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią Bendrovei laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėjo atstovui per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kurio rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka – spendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, nuorašas.

Jokios vietos pareiškėjo ar jo atstovų interpretacijoms nebuvo palikta. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, atsižvelgiant į pareiškėjo kelto ginčo pobūdį, turėjo būti žinoma pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo tvarka, o kilus abejonių dėl teismo nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą šias abejones pašalinti.

UAB „Artstonė“ nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, jog prašyme nurodytos aplinkybės yra priskirtinos prie subjektyvių, tačiau teisėjų kolegija su tokia Bendrovės pozicija nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, be to, jis yra atstovaujamas profesionalaus teisininko. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011, 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Artstonė“ privalėjo pasirūpinti, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas laiku, o ne paskutinę termino apeliaciniam skundo paduoti dieną ir dar po darbo valandų, o to nepadaręs, privalo prisiimti riziką, kad dėl tam tikrų priežasčių tiek sumokėti šio mokesčio, tiek laiku pateikti apeliacinio skundo gali nepavykti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių žyminio mokesčio negalėjo sumokėti anksčiau. Be to, netgi šio mokesčio nesumokėjimas negali būti laikomas pateisinančia priežastimi nesilaikyti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino, kadangi apeliacinis skundas galėjo būti teikiamas ir šio mokesčio nesumokėjus (išimtiniu atveju galėjo būti siunčiamas ne tik per EPP sistemą, bet ir paštu, o žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas galėjo būti pateiktas vėliau). Taigi, aptarti Bendrovės veiksmai išimtinai priklausė nuo jos valios ir apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o ne nuo objektyvių aplinkybių.

UAB „Artstonė“ argumentai, susiję su tuo, kad jos atstovas, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą gavęs po 17.00 val., neturėjo techninių galimybių apeliacinį skundą įkelti į EPP sistemą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi iš Bendrovės pirmosios instancijos teismui išdėstytų argumentų yra akivaizdu, kad tą dieną atstovas apeliacinio skundo net nesiruošė teikti teismui. Bet kuriuo atveju, būdamas atidus ir rūpestingas, UAB „Artstonė“ atstovas, prieš išvykdamas į iš anksto suplanuotą kelionę į užsienį, siekdamas užtikrinti tinkamą atstovaujamojo teisių gynimą, privalėjo pasirūpinti, kad pareiškėjo apeliacinis skundas teismui būtų išsiųstas per nustatytą terminą bei įvertinti riziką, jog jam būnant pakeliui į oro uostą, lėktuve ar atvykus į kitą šalį, gali būti sudėtinga tai padaryti. Taigi, ši aplinkybė taip pat negali būti laikoma objektyvia. Aplinkybė, kad 10 iš 30 dienų apeliaciniam skundui pateikti sudarė nedarbo dienos, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi tai neženkliai daugiau, nei kitais metų mėnesiais. Teisėjų kolegijos nuomone, Bendrovė turėjo pakankamai laiko iki termino pabaigos surašyti apeliacinį skundą ir jį paduoti teismui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (tai, pagal teismų praktiką, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jeigu nėra nustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-1047/2023).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam (jo atstovui) laiku paduoti apeliacinį skundą teismui, o terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl UAB „Artstonė“ (jo atstovo) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, Bendrovės nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui UAB „Artstonė“ neatnaujinęs termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakęs priimti jo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio Bendrovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Artstonė“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė