2025-03-05 Nr. AB-4199-3-61-3-00983-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1410-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00983-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HAVI Logistics“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ (toliau – ir Centras, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) 2022 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20242 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 7 000 Eur bauda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VDI 2022 m. sausio 28 d., išnagrinėjusi pažeidimo bylą nustatė, jog Centras pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 8.00 val. iki 2021 m. spalio 21 d. leido uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HAVI Logistics” (toliau – ir Bendrovė) dirbti Centro naudai A. Š., S. P., A. N. (A. N.) ir J. M. (J. M.). Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie minėtų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tuo pagrindu VDI konstatavo, kad Centras pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Centras buvo įkurtas 2013 m. gruodžio 12 d. Centras yra ne pelno siekianti organizacija. Šiuo metu keturiuose reabilitacijos centruose reabilitaciją – gydymą atlieka 100 žmonių. Įstaiga tarnauja žmonėms be projektų, iš nuosavų lėšų, paaukojimų ir apmokėjimų už paslaugas, yra gavusi ne vieną apdovanojimą už tarnystę – Elektrėnuose „Už pagalbą pradėti gyvenimą iš naujo“, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kt. Tarp pacientų yra įvairių specialybių žmonių: pedagogų, statybininkų, elektrikų, socialinių darbuotojų ir studentų, visuomeninių organizacijų narių. Įstaiga bendradarbiauja su policija, ligoninėmis, savivaldybėmis ir kt. valstybinėmis institucijomis. Yra sudarę bendradarbiavimo sutartis su įkalinimo įstaigomis. Įstaigos savanoriai važinėja po landynes, romų taborą, įkalinimo įstaigas, tam, kad kviesti priklausomus asmenis į reabilitacijos centrus, poreikiui atsiradus važiuoja pasiimti žmonių iki vietos. Nelaimės ištiktiems asmenims (benamiams, neįgaliesiems, protinę negalią turintiems asmenims, nepilnamečiams, mamoms su vaikais bei darbingo amžiaus žmonėms) suteikia pagalbą: reabilitaciją nuo priklausomybių – psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; gailestingumo namai – skirti benamiams senjorams. Daugelis žmonių atvyksta praradę ne tik sveikatą, darbus, materialius dalykus, šeimas, bet ir bet kokią viltį geresniu ir kitokiu gyvenimu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Centrui labai svarbi asmenų socialinė integraciją ir jų tolimesnis gyvenimas, todėl visą savo veiklą apmoka iš nuosavų lėšų, paaukojimų ir mokestis už paslaugas, kuris mokamas už reabilitaciją, tik simboliškai padengia išlaidas ir mokesčius. Šiuo metu Centras atnaujinamas, skiriama didelė suma, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų oriai nugyventi savo gyvenimą, kuria moterų krizių centrą, skirtą smurtą patiriančioms moterims ir mamoms su vaikais.

5. Pareiškėjas nurodė, kad paskirta bauda yra labai didelė, kurios negalės sumokėti. Valstybės finansinio palaikymo neturi, o veiklą išsilaiko iš nuosavų lėšų. Pagrindinis išlaikymo šaltinis yra parama ir aukos. Šiai dienai apmokėti komunalines paslaugas, nuomos mokesčius ir išlaikyti 100 asmenų neišgali. Savanorystė darbo terapijos metu padeda integruotis žmonėms į visuomenę, mažina neigiamų minčių atsiradimą, atstato prarastus darbo įgūdžius ir tuo pat metu per savanorystę yra pagalba gauti paramą, kad žmonės galėtų eiti sveikimo keliu ir integruotis į visuomenę. Daugelis Centro gyventojų neturi galimybių sumokėti už gydymą, nes yra benamiai, vieniši, atstumti visuomenės. Centras šioje srityje dirba virš 10 metų.

6. Pareiškėjas teigė, kad VDI paskirtos baudos sumokėti negali, nežino ką daryti su įstaigoje esančiais asmenimis. Valstybės įmonė Registrų centras dėl paskirtos baudos atėmė paramos gavėjo statusą, Centras nebegali kreiptis pagalbos į įmones ir yra sustabdoma parama iš „Maisto bankas“, kuri yra vienas iš pagrindinių asmenų išlaikymo šaltinių.

7. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į Centro nešamą naudą visuomenei, yra visos sąlygos baudos neskirti.

8. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime nurodė, kad VDI vertinimu, tokiais veiksmais Centras nesiekė viešosios įstaigos tikslų, o taros rūšiavimas, prekių suvežimas į sandėlius ir kiti pagalbiniai darbai nėra laikytini viešaisiais interesais ir jų veikla buvo nukreipta ne tenkinti Centro viešuosius interesus, o jos komercinius interesus. Centro vadovas (sutartyje – Organizatorius) VDI Vilniaus skyriui teiktame paaiškinime nurodė, kad įvardinti savanoriai atlikinėjo pagalbinius darbus. Pagal Savanoriškos veiklos trišalės sutarties 4.1.1 punktą (savanoriška veikla vykdoma ne mažiau kaip 4 mėnesius ir 40 val. per savaitę) nors ir siekiama sudrausminti savanorius, tačiau iš nurodytų asmenų teiktų paaiškinimų VDI Vilniaus skyriui visumos buvo nustatyta, kad visi išimtinai nurodė pagrindinę aplinkybę, jog savanoriškos veiklos metu buvo draudžiama savavališkai išeiti iš darbo, darbo laikas nuo 9.00 val. iki 17.30 val., į darbą atvykdavo Centro automobiliu, atlikinėjo pagalbinius darbus, darbą jiems surado Centras, buvo mokamas darbo užmokestis.

10. Atsakovas teigė, kad UAB „HAVI Logistics“ atsakingas asmuo teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui dėl atliekamo patikrinimo nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio mėn. į Bendrovę kreipėsi VšĮ „Naujas gyvenimas“ vadovas, pristatė reabilitacijos veiklą ir galimas bendradarbiavimo veiklas bei paprašė sudaryti galimybę skirti finansinę paramą centro veiklos poreikių tenkinimui. Pagal savanoriškos veiklos sutartį, A. Š., S. P., A. N., J. M. atlikinėjo paprasčiausias veiklas bendrovėje, t. y. atliko pagalbines funkcijas sandėliavimo procesuose. UAB „HAVI Logistics“ buvo vedama jų darbo laiko apskaita, instruktuoti pasirašytinai dėl darbų saugos, už jų darbą Bendrovei buvo atlikti bankiniai pavedimai.

11. Atsakovas, nagrinėjamos savanoriškos veiklos kontekste pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą, savanoriška veikla — tai savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Savanoriška veikla atliekama vadovaujantis naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, įvairovės ir lankstumo principais (2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nelegaliu darbu nelaikoma tik ta veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad savanoriška veikla išimtinai susijusi tik su visuomenei naudinga veikla, bet ne su ūkio subjekto komercinio pobūdžio tikslų tenkinimu.

12. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta neigiama aplinkybė apie darbo užmokesčio mokėjimą nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

II.

12.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pakeitė Nutarimą ir pareiškėjui paskirtą baudą sumažino iki 1 000 Eur.

12.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčas išnagrinėtas nesant aktualių rašytinių įrodymų bei konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas ne tik dėl atsakovo skirtos baudos (sankcijos) dydžio teisingumo (proporcingumo), bet ir klausimo, ar atsakovas pagrįstai nustatė teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti Centro gyventojų vykdytos veiklos pobūdį, t. y. įvertinti ir atskirti savanorišką veiklą ir dalyvavimą joje pagal Savanoriškos veiklos įstatymą, bei užimtumo ir darbo santykius pagal Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šių veiklų atskyrimas yra svarbus sprendžiant atsakomybės už nelegalų darbą klausimą.

III. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nutarimą ir bylą nutraukė.

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

14.1. VDI atlikto Centro patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad A. Š., S. P., A. N., J. M. su Centru ir UAB „HAVI Logistics“ sudarė trišales savanoriškos veiklos sutartis, kuriomis jie įsipareigojo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dalyvauti Centro gyventojų integracijoje, dalyvauti savanoriškoje veikloje sudarant galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir savanorių skatinimo asmeninės saviraiškos ir tobulėjimo. S. P. ir A. Š. atlikinėjo taros rūšiavimo darbus, J. M. atlikinėjo prekių suvežimo į šaldymo kameras darbus, o A. N. atlikinėjo prekių rūšiavimo darbus.

14.2. Inspekcija nustatė, kad tokiais veiksmais Centras nesiekė viešosios įstaigos tikslų, o taros rūšiavimas, prekių suvežimas į sandėlius ir kiti pagalbiniai darbai nėra laikytini viešuoju interesu, todėl buvo nuspręsta, kad jų veikla buvo nukreipta ne tenkinti Centro viešuosius interesus, o tenkinti jo komercinius interesus. Tyrimo metu iš apklaustų asmenų paaiškinimų buvo nustatyta, kad savanoriškos veiklos metu buvo draudžiama savavališkai išeiti iš darbo, darbo laikas buvo nustatytas nuo 9.00 val. iki 17.30 val., į darbą atvykdavo Centro automobiliu, atlikinėjo pagalbinius darbus, darbą jiems surado Centras, buvo mokamas darbo užmokestis.

14.3. UAB „HAVI Logistics“ atsakingas asmuo, teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui dėl atliekamo patikrinimo taip pat nurodė, kad pagal savanoriškos veiklos sutartį A. Š., S. P., A. N. ir J. M. atliko pagalbines funkcijas sandėliavimo procesuose. UAB „HAVI Logistics“ buvo vedama jų darbo laiko apskaita, instruktuoti pasirašytinai dėl darbų saugos. Centrui (Organizatoriui) buvo atlikti bankiniai piniginiai pavedimai (2021 m. rugsėjo 23 d. pavedimas 3 250 eurų, 2021 m. rugsėjo 27 d. pavedimas 1 250 eurų, 2021 m. spalio 11 d. pavedimas 1 250 eurų ir 2021 m. spalio 18 d. pavedimas 950 eurų sumai).

14.4. VDI Vilniaus skyrius, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad Centras pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 8.00 val. iki 2021 m. spalio 21 d. Centro gyventojams A. Š., S. P., A. N., J. M. buvo leista dirbti UAB „HAVI Logistics“ naudai. Su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Už padarytą pažeidimą Centrui buvo skirta 7 000 Eur bauda.

14.5. Pareiškėjas Nutarimo neteisėtumą įrodinėja tuo aspektu, kad Centrui, kuris Centre gyvenančius asmenis (apie 100 asmenų) išlaiko tik iš savo nuosavų lėšų, paaukojimų, paramos gavimas galimas tik per savanorystę, todėl Centrui Nutarimu paskirta bauda yra neadekvati, o atsižvelgiant į Centro vykdomą veiklą, jos esmę, svarbą (asmenų socialinė integraciją) bauda iš esmės turėtų būti panaikinta.

15. Teismas, apžvelgęs Užimtumo įstatymo nuostatas (56 str. 1 d. 1 p.), Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatas (2 str. 1 d., 3 str., 1 d., 2 d., 6 str., 4 str.), nurodė, kad abejonių, jog Centras gali vykdyti ir vykdo savanorišką veiklą, nekyla. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarp Centro, A. Š., S. P., A. N., J. M. ir Bendrovės buvo sudarytos Savanoriškos veiklos trišalės sutartys, kurių pagrindinis tikslas – Centro gyventojų integracija, dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudarant asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatinimas savanorių asmeninės saviraiškos ir tobulėjimą.

16. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus darbo sutarties požymius, nurodė, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai.

17. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudarytos Savanoriškos veiklos trišalės sutartys – civilinės sutartys; pateiktuose A. Š., S. P., A. N. ir J. M. paaiškinimuose nurodoma, kad už savanoriavimą asmenys pajamų negavo. Teismas akcentavo, kad darbas negaunant konkretaus darbo užmokesčio atitinka savanoriško darbo sampratą, kas šiuo atveju pagal byloje surinktus duomenis ir buvo.

18. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus (Trišalės veiklos sutartis, šalių paaiškinimus), teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad Centro gyventojų vykdytos veiklos turinys leidžia spręsti, jog veikla atitiko ne darbo sutarties objektyviuosius požymius, bet savanoriškos veiklos požymius, kaip ji apibūdinta Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ir Trišalės sutarties esmę (2.1 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad VDI išvada, kad tyrimo metu Centro veikloje buvo nustatyti ne savanoriškos veiklos, o nelegalaus darbo požymiai, yra nepagrįsta, todėl panaikino Nutarimą ir bylą nutraukė.

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas, vadovaudamasis Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatomis (2 str. 1 d., 4 str., 3 str. 2 d., 6 str.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis (2 p., 7 p.), teigia, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas sukuria galimybes ne tik išnaudoti socialiai pažeidžiamus, socialinę riziką (atskirtį) patiriančius asmenis, bet ir daro didelę žalą valstybei ir nelegaliai dirbantiems asmenims, nes jiems neužtikrinamas valstybinis socialinis draudimas, nesumokami privalomi mokesčiai ir sudaromos prielaidos savanoriškos veiklos sutarčių bei integracijos į visuomenę fikcijos pagrindu, ekonomiškai išnaudoti reabilituotis siekiančius asmenis.

21. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu formuojama praktika, kai Savanoriškos veiklos įstatymo „organizatoriaus“ kriterijus atitinkančio teisine forma subjekto, neįdarbinti asmenys būtų siunčiami į pelno siekiančius juridinius asmenis tam, kad patenkintų jų verslo poreikius ir užtikrintų jų veiklą siekiant gauti pelno, t. y. atliktų įvairių profesijų darbus (statybvietės tvarkymo, apsaugos darbuotojo ir kitų), tačiau, prisidengiant vien tik formuluote „visuomenei naudinga veikla“ tai būtų laikoma savanoriška veikla.

22. Atsakovas akcentuoja, kad Savanoriškos veiklos įstatymas aiškiai reglamentuoja kas gali būti savanoriškos veiklos organizatorius, vienas pagrindinis kriterijus, kuriam esant juridinis asmuo gali būti laikomas savanoriškos veiklos organizatoriumi – jis, organizuodamas šią veiklą nesiekia pelno.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Centras nesiekė viešosioms įstaigoms keliamų tikslų, „savanoriai“ neatliko visuomenei naudingos veiklos, o taros rūšiavimas, prekių suvežimas į sandėlius ir kiti pagalbiniai darbai yra tiesiogiai susiję su UAB „HAVI Logistics“ vykdoma komercine veikla, tad nėra laikytini viešaisiais interesais ir „savanorių“ veikla šiuo atveju buvo nukreipta ne tenkinti Centro viešuosius interesus, o buvo siekiama gauti Centrui komercinės naudos.

24. Atsakovas pažymi, kad savanoriškos veiklos metu asmenims buvo draudžiama savavališkai išeiti iš darbo, buvo nustatytas darbo laikas nuo 9.00 val. iki 17.30 val., atvykti į darbo vietą buvo skirtas Centro automobilis, darbinių funkcijų paskyrimas, Centro nukreipimas į darbo vietą. Atkreiptina ir tai, kad pati savanoriškos veiklos sutartis yra grįsta visiškos kontrolės ir pavaldumo principais, kas prieštarauja pačios savanoriškos veiklos esmei ir sampratai.

25. Atsakovas pabrėžia, kad buvo nustatyti visi objektyvieji nelegalaus darbo požymiai, t. y. nustatyta, nuo kada realiai A. Š., S. P., A. N., J. M. pradėjo dirbti, nustatytas darbinių funkcijų vykdymas (stiklinės taros rūšiavimas, suvežimas į sandėliavimo patalpas), bei kiti darbo santykiams būdingi bruožai, tai: negalėjimas koreguoti savo darbo grafiko, nustatytas darbo laikas (darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.30 val.), vedama darbo laiko apskaita, paklusimas nustatytai vidinei tvarkai, nuvykimui į darbo vietą skiriamas Centro automobilis, draudimas be Centro atsakingo asmens žinios palikti darbo vietą, asmens dokumentų paėmimas. Atsakovas taip pat pažymi, kad dėl šio atvejo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl Centro direktoriaus vykdytos galimai prekybos žmonėmis atvejo.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neįvardija jokio teisinio pagrindo, patvirtinančio ar įrodančio, kad Centro siuntimas A. Š., S. P., A. N., J. M. pagal savanoriškos veiklos sutartį atlikti darbines funkcijas („savanorišką veiklą“) į UAB „HAVI logistics“, kuri šiuo atveju yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir atsiskaitė už šių asmenų darbą, atitinka Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatas.

27. Atsakovas laikosi pozicijos, kad, atlikus išsamų visų aplinkybių ir dokumentų tyrimą Centro kaltė dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte padaryto pažeidimo visiškai įrodyta visa byloje esančia medžiaga.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatė, kad jie patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytos Savanoriškos veiklos trišalės sutartys civilinės sutartys. Pateiktuose A. Š., S. P., A. N. ir J. M. paaiškinimuose vienareikšmiškai nurodoma, kad už savanorišką veiklą asmenys pajamų negavo, todėl darbas negaunant konkretaus darbo užmokesčio atitinka savanoriško darbo sampratą, kas šiuo atveju ir pasitvirtina pagal byloje surinktus duomenis.

30. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nėra nuoseklus savo prašymuose teismui dėl paskirtos baudos dydžio, nes, teikdamas atsiliepimą Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui į pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo, atsakovas tuo metu nurodė, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. atsakovas apeliantas sutiko, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo motyvai yra tinkami ir paskirta 7 000 Eur bauda pagrįstai sumažinta iki 1000 Eur.

31. Pareiškėjas teigia, kad gaunama finansinė parama iš UAB „HAVI Logistics“ už „darbo terapiją“ yra naudojama Centro žmonių gyvenimo išlaikymui, maitinimui, higienos prekėms, kas niekaip negali būti siejama su neva nelegaliai įdarbintų socialiai pažeidžiamų reabilituojamų asmenų išnaudojimu, o tik patvirtina Centro teiginius apie darbo terapiją ir įmonės UAB „HAVI Logistics finansinę paramą Centrui.

32. Pareiškėjas nurodo, kad nei antrą kartą nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų ar juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. sausio 28 d. Nutarimo, kuriuo VšĮ Reabilitacijos centrui „Naujas gyvenimas“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 7 000 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vertino, kad Centro gyventojų vykdyta veikla atitiko savanoriškos veiklos požymius, todėl pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nutarimą ir Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą nutraukė.

35. Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimą netinkamo faktinių aplinkybių įvertinimo ir Savanoriškos veiklos įstatymo taikymo aspektu, akcentuoja tai, kad už Centro gyventojų savanorišką veiklą buvo sumokama Centrui, o pati veikla tenkino UAB „HAVI Logistics“ komercinius interesus.

36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

37. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo surinkti papildomus įrodymus. Šiuos apeliacinės instancijos teismo nurodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė, pareikalavo papildomų dokumentų, iš kurių nustatė visas faktines aplinkybes, reikalingas kilusiam administraciniam ginčui išspręsti.

38. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra viešoji įstaiga, kuri teikia reabilitacijos paslaugas asmenims, turintiems priklausomybių. Į reabilitacijos apimtį patenka ir tokių asmenų socialinė integracija. Asmenims, gyvenantiems Centre, pavedamos įvairios užduotys, kurių atlikimas prisideda prie Centro išlaikymo. Tuo tikslu su Centre gyvenančiais asmenimis sudaromos savanoriškos veiklos sutartys. Nagrinėjamai bylai aktualios tarp Centro, UAB „HAVI Logistics“ ir keturių Centre gyvenančių asmenų - A. Š., S. P., A. N. ir J. M. - sudarytos savanoriškos veiklos trišalės sutartys, kuriose Centras vadinamas „organizatoriumi“, UAB „HAVI logistics“ - „priimančia organizacija“, o asmenys – „savanoriais“. Iš šių sutarčių matyti, jog savanoriai įsipareigojo veiklą vykdyti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau 4 mėnesių ir 40 val. per savaitę, laikytis sutartų veiklos atlikimo sąlygų ir tvarkos ( savanoriavimo valandos, užduotys, atskaitomybė ir pan.), atlikti praktiką pagal grafiką. Priimanti organizacija UAB „HAVI logistics“ pagal sutartis įsipareigojo supažindinti savanorius su įmonėje galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis, saugos ir kt. reikalavimais, numatyti savanorio veiklas ir kt. Minėti keturi Centre gyvenantys asmenys pagal sutartis atliko pagalbinių sandėlio darbininkų darbo funkcijas UAB „NAVI logistics“ teritorijoje, pakluso šios įmonės darbo tvarkai, buvo joje instruktuoti dėl darbų saugos, gavo iš jos darbinę aprangą, būtent ši bendrovė gavo tiesioginę komercinę naudą iš asmenų atliekamų darbo funkcijų. Bendrovė Centrui periodiškai mokėjo tam tikras pinigų sumas (2021 m. rugsėjo 23 d. pavedimas 3 250 eurų, 2021 m. rugsėjo 27 d. pavedimas 1 250 eurų, 2021 m. spalio 11 d. pavedimas 1 250 eurų ir 2021 m. spalio 18 d. pavedimas 950 eurų sumai). Centras rūpinosi savanorių nuvežimu į priimančią organizaciją ir jų maitinimu.

39. Be to, pagal minėtą LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo įvertinti minėtų keturių Centro gyventojų vykdytos veiklos pobūdį, t. y. įvertinti ir atskirti savanorišką veiklą ir dalyvavimą joje pagal Savanoriškos veiklos įstatymą, bei užimtumo ir darbo santykius pagal Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso normas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados yra gana lakoniškos ir vienpusės, akcentuojant sudarytų trišalių civilinių sutarčių bei tiesiogiai negaunamo darbo užmokesčio faktus.

40. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad pagal ginčo laikotarpiui aktualios Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos 2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1500 redakcijos 2 straipsnio 1 dalį savanoriška veikla – tai savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Savanoriška veikla atliekama vadovaujantis naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, įvairovės ir lankstumo principais (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį, savanoriškos veiklos organizatoriumi gali būti tik pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Kartu pabrėžtina, kad pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nelegaliu darbu nelaikoma tik ta veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra viešoji įstaiga, kuri nesiekia pelno, taigi, galėtų būti savanoriškos veiklos organizatoriumi pagal Savanoriškos veiklos įstatymą. Asmenys, gyvenantys Centre ir jame išlaikomi, gali prisidėti prie Centro veiklos atlikdami jame savanorišką veiklą, pavyzdžiui, tvarkydami Centro patalpas, aplinką, atlikdami kitas Centro veiklai būtinas paslaugas, kurias kitais atvejais turėtų atlikti apmokami darbuotojai. Taigi tarp Centro ir jame gyvenančių asmenų galėjo būti sudaromos tokios savanoriškos veiklos sutartys, pagal kurias atliekama veikla nebūtų laikoma nelegaliu darbu, jei ja būtų siekiama naudos visuomenei ir asmeniui, savanoriškoje veikloje nedalyvautų ūkio subjektai, siekiantys pelno ir savanoriams bet kokia forma nebūtų mokamas atlyginimas.

42. Įvertinus tarp Centro, UAB „HAVI Logistics“ ir keturių Centre gyvenančių asmenų - A. Š., S. P., A. N. ir J. M. - sudarytas savanoriškos veiklos trišales sutartis darytina išvada, kad jos ne tik neatitiko Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatų, bet ir pagal sudaromas sąlygas bei sukeliamas pasekmes iš esmės buvo artimos laikinojo darbo sutartims, t.y. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams.

43. Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Teisės doktrinoje nurodoma, kad laikinojo darbo sutartis skiriasi nuo paprastos darbo sutarties viena svarbia savybe – ji sudaroma tam, kad darbuotojas savo darbo funkciją atliktų ne kitai sutarties šaliai – darbdaviui, o darbdavio nurodytam kitam subjektui – laikinojo darbo naudotojui, kuris turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkciją ir vykdyti su tuo susijusius nurodymus.

44. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas – tai darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant atitinkamų DK nuostatų.

45. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

46. . Kartu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Centro gyventojai A. Š., S. P., A. N. ir J. M. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo faktiškai dirbti UAB „HAVI logistics“, paklusdami šios įmonės vidaus tvarkos reikalavimams. Apie jų darbo pradžią nei Centras, nei UAB „HAVI logistics“ nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. UAB „HAVI logistics“ mokėjo Centrui periodiniais mokėjimais, kurie gali būti laikomi netiesioginiu atlyginimu už minėtų asmenų darbą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas pagrįstai nustatė nelegalaus darbo požymius ir pagrįstai taikė pareiškėjui atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį. Šios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, jog buvo sudarytos trišalės savanoriškos veiklos sutartys, nes jos neatitiko tuo metu galiojusių Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatų.

48. Kartu teisėjų kolegija mano, jog būtina pasisakyti ir dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos teisingumo ir proporcingumo. Už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą ginčijamo nutarimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai numatė baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi pareiškėjui galėjo būti skiriama bauda nuo 3472 iki 11 584 Eurų. Pareiškėjui buvo paskirta 7000 Eurų bauda, kuri iš esmės atitiko sankcijos vidurkį, nenustačius nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir rugsėjo 17 d. nutarimuose konstatavo, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra ( proporcingumas).

50. Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Kita vertus, nors teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtina atsižvelgti į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

51. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas iš esmės susijęs su neteisingu darbo santykių, savanoriškos veiklos bei labdaros ir paramos įforminimu, o ne su siekiu nuslėpti darbo santykius ar išvengti privalomų mokesčių mokėjimo. Pažeidimas padarytas pirmą kartą, Centras vykdo socialiai svarbią veiklą, užtikrina ir viešuosius interesus, socialiai integruodamas ir reabilituodamas asmenis. Centras visą savo veiklą finansuoja iš nuosavų lėšų, labdaros ir paramos, jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Šios aplinkybės yra pagrindas pareiškėjui paskirtą 7 000 Eur baudą sumažinti iki 1 000 Eur. Būtent tokio dydžio bauda, teisėjų kolegijos nuomone, būtų proporcinga ir teisinga Centro statuso ir jo padaryto pažeidimo aspektu bei būtų pakankama pasiekti įstatyme nurodytus baudos tikslus

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms neteisingai taikė aktualias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo nutarimas dėl pareiškėjo patraukimo atsakomybėn už Užimtumo įstatymo pažeidimus paliekamas galioti, tačiau sumažinamas paskirtos piniginės baudos dydis.

53. Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis sprendimas nėra priimamas jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Viešosios įstaigos Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20242 viešajai įstaigai Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ paskirtą 7 000 Eur baudą pakeisti 1000 Eurų bauda.

Likusią viešosios įstaigos Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius