2018-08-24 Nr. AB-14702-4-45-3-00243-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5195-520/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00243-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjams I. S. ir K. P.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

užsieniečiui M. S. (M. S.) ir jo atstovei advokatei A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečio M. S. (M. S.) sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus (teisme gauta 2018 m. liepos 9 d.), prašydamas pratęsti užsieniečio Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečio M. S. (ankstesniuose dokumentuose ir kitose teismų nagrinėtose bylose taip pat nurodoma ir pavardė S.) (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą iki 2018 m. spalio 21 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. sausio 21 d. sprendimu vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Užsieniečių registracijos centre sulaikė užsienietį, gimusį 1997 m. lapkričio 22 d., iki 2018 m. liepos 21 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad užsienietis kartu su kitais Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečais 2017 m. spalio 28 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos Podlasko rinktinės Augustavo užkardos pareigūnų Augustavo mieste be būtinųjų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, kai neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis 2017 m. spalio 29 d. buvo perduotas Lietuvai iš Lenkijos Respublikos, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutarė nagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje iš esmės. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. balandžio 30 d. Užsienietis, išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro nustatytu laiku, t. y. iki 2018 m. sausio 18 d., į jį nesugrįžo. 2018 m. sausio 17 d. užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, 2018 m. sausio 19 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai perdavė jį Lietuvos Respublikai. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. sausio 21 d. sprendimu sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. liepos 21 d.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pratęsė užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo terminą iki 2018 m. gegužės 24 d., o 2018 m. gegužės 25 d. raštu pranešė, kad dėl didelio darbo krūvio sprendimas dėl užsieniečio prašymo bus priimtas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas paaiškino, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnykę, apie jų pagrįstumą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 20 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 21 d. sprendimu Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiui M. S. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. spalio 21 d.

6. Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu užsienietis, pasivadinęs M. S., gimęs 1997 m. lapkričio 22 d., sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą nagrinėti iš esmės užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis iki 2018 m. sausio 18 d. nesugrįžo į Užsieniečių registracijos centrą. Užsienietis 2018 m. sausio 19 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnams iš Lenkijos Respublikos. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 21 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. liepos 21 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais. Migracijos departamentas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pratęsė užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo terminą iki 2018 m. gegužės 24 d., o 2018 m. gegužės 25 d. raštu informavo, kad sprendimas dėl prašymo bus priimtas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., todėl šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Teismas taip pat nustatė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką ir, pasinaudodamas galimybe laisvai judėti, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, užsienietis išvyko nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio.

7. Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kol nepriimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio, laikytina, kad visos prieglobsčio procedūros metu siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo ar nesuteikimo, tiek ir dėl užsieniečio išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje.

8. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, pasinaudodamas laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, gali pasislėpti.

9. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti galimybę priimti sprendimą prieglobsčio procedūroje ir užtikrinti jo įvykdymą, yra objektyvi būtinybė taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą jį sulaikant Užsieniečių registracijos centre.

III. 10. Užsienietis M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.

11. Užsienietis nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 punkto ir 5 dalies 7 punkto nuostatas, ir pažymi, jog tiek nagrinėjant pareiškėjo teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Jo prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas.

12. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, teismas negalėjo vadovautis nurodytomis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, t. y. nebuvo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo. Užsieniečio sulaikymas vien tuo pagrindu, kad būtų užtikrintas sprendimo dėl jo išsiuntimo / grąžinimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas, kai net nėra žinoma, kada toks sprendimas bus priimtas ir ar galės būti vykdomas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

13. Užsienietis nurodo, kad nors yra nustatyta, jog jis pažeidė laikino užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas, tačiau būtina atsižvelgti į tokio poelgio motyvus, o ne tik situaciją vertinti formaliai. Jis pažeidė minėtas taisykles, nes nebuvo tikras dėl savo teisinės padėties, trūko informacijos, buvo kalbos barjeras, patyrė stresą, jam buvo grasinama, nežinojo savo teisių, pareigų ir teisinių terminų. Šiuo metu jam yra žinomas maksimalus terminas, skirtas išnagrinėti prieglobsčio prašymą, jis yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasimokė iš savo klaidų, todėl tikrai neketina pasislėpti ar išvykti. Argumentas, kad jis ateityje gali bandyti išvengti išsiuntimo, yra nepagrįstas ir grindžiamas tik prielaidomis.

14. Užsienietis teigia, kad jis maksimaliai galėjo būti sulaikytas iki 2018 m. liepos 21 d. įskaitytinai, nebent jis nebendradarbiautų dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba nebūtų gautų reikalingų dokumentai užsieniečio išsiuntimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad jo prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas, klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra sprendžiamas, todėl Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis negali būti taikoma. Be to, teismas taip pat pažeidė 6 mėnesių sulaikymo terminą, o sulaikymas ilgesniam laikui nei 6 mėnesiai yra neproporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

15. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje, jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan. Užsienietis žinojo, jog prieglobsčio prašytojo statusas nesuteikia jam teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kol yra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo. Kol nėra išspręstas klausimas ir neišsiaiškinti visi motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtina jam pratęsti sulaikymo terminą, kad jis pakartotinai nepasinaudotų galimybe išvykti iš šalies ir pasislėpti.

17. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nekyla abejonių, jog užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo tyčinis, su tikslu patekti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tai jau antras užsieniečio bandymas neteisėtai keliauti po Europos Sąjungos valstybes nares, t. y. antrą kartą jis tai darė tyčia, pasislėpęs po transporto priemonės sėdynėmis, sąmoningai suprasdamas savo neteisėtų veiksmų esmę ir pasekmes. Pareiškėjas paaiškina, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiui suprantama kalba buvo suteikta visa reikiama informacija dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, termino, per kurį turi būti išnagrinėtas jo prašymas, taip pat jam buvo paaiškinta, jog jis, kaip prieglobsčio prašytojas, turi teisę gauti advokato ir vertėjo paslaugas nemokamai. Tačiau užsienietis nesikonsultavo nei su savo advokatu, nei su Migracijos departamento ar Užsieniečių registracijos centro specialistais, o neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką. Taigi aplinkybė, kad užsienietis jau buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, patvirtina, jog jis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teise.

18. Pareiškėjas nesutinka su užsieniečio nuomone, jog jis galėjo būti sulaikytas tik 6 mėnesius, ir nurodo, jog prieglobsčio prašytojas pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį gali būti sulaikytas ne ilgiau, nei yra būtina esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytam sulaikymo pagrindui. Migracijos departamentas dar nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo, o priėmus sprendimą dėl nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis dar nebūtų įsiteisėjęs, nes būtų galimybė jį apskųsti teismui, tokiu atveju išsiuntimo procedūra būtų sustabdyta iki bus priimtas galutinis sprendimas. Taigi šiuo atveju sulaikymas yra būtinas siekiant išspręsti klausimą dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo užsieniečiui Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Užsieniečių registracijos centro teikimas pratęsti Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečio M. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. spalio 21 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių (plačiau žr. šios nutarties 6 p.) matyti, kad užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas informavo, kad sprendimas dėl užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo bus priimtas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nurodė, jog galutinis sprendimas nėra priimtas dėl didelio darbo krūvio, ir nenurodė, jog sprendimas yra nepriimtas dėl to, kad užsienietis nebendradarbiauja ir / ar nėra gauti reikiami dokumentai.

21. Akcentuotina, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai, įvertinę tas pačias aplinkybes, kurias šioje byloje nurodo pareiškėjas (žr. nutarties 3 p.), 2018 m. sausio 21 d. sprendimu sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. liepos 21 d. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles.

22. Šioje byloje Užsieniečių registracijos centras teikimu prašė pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismas tenkino teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 7 punktu, ir padaręs išvadą, kad užsienietis gali bandyti išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Ši išvada yra grindžiama tik tuo, kad užsienietis jau buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pažeidė laikino išvykimo iš šios tarnybos tvarką, išvyko nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio.

23. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir vertino faktines aplinkybes, konstatuodamas, jog šiuo atveju užsieniečiui esant prieglobsčio prašytoju (t. y. būnant Lietuvos Respublikoje teisėtai) nėra pagrindo taikyti išimtį sulaikant jį Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečio vertinimu, jis maksimaliai galėjo būti sulaikytas iki 2018 m. liepos 21 d. įskaitytinai, jo prašymas dėl prieglobsčio yra nagrinėjamas per ilgai, todėl jo sulaikymas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui yra neproporcinga priemonė. Užsienietis akcentuoja, kad jis neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos.

25. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, jog užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

26. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 yra išaiškinusi, kad maksimalus 6 mėnesių sulaikymo terminas, numatytas Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje, gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams <...>“ ir šioje normos dalyje nėra išskiriami užsieniečiai pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Šis 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip 6 mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).

28. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3054-756/2016; 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017; 2018 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3949-575/2018; kt.).

29. Pažymėtina, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017).

30. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. sausio 21 d. sprendimu sulaikė užsienietį ne ilgiau kaip iki 2018 m. liepos 21 d., t. y. buvo nustatytas maksimalus 6 mėnesių sulaikymo terminas, o tai reiškia, kad sulaikymo terminas galėjo būti pratęstas ilgesniam laikui (iki 12 mėnesių) tik tuo atveju, jei užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba būtų negaunami reikiami dokumentai jo išsiuntimui įvykdyti. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nėra įrodytos.

31. Kadangi pirmosios instancijos teismas pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2018 m. spalio 21 d., todėl darytina išvada, kad yra pažeistas 6 mėnesių sulaikymo terminas, nustatytas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje, o aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pratęstas sulaikymo terminas iki 12 mėnesių šioje byloje nėra nustatyta (byloje nepateikti įrodymai, kad buvo priimtas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai jo išsiuntimui įvykdyti).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre absoliučiai ribojant judėjimo laisvę tęsiasi jau daugiau nei 6 mėnesius, todėl darytina išvada, kad jo sulaikymas ilgesniam laikui neatitiktų Įstatyme nustatytų maksimalių sulaikymo terminų, todėl būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo netenkinamas pareiškėjo teikimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str., 144 str. 1 d. 2 p.).

33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas identišką bylą, t. y. esant tokioms pat bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, nustatė, kad asmens sulaikymas ilgesniam nei 6 mėnesių laikui neatitinka Įstatyme nustatytų maksimalių sulaikymo terminų, todėl toks sulaikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas (žr. 2018 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3949-575/2018).

34. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinai išspręstas prieglobsčio užsieniečiui Lietuvos Respublikoje suteikimo klausimas ir užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nusprendžia užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. spalio 21 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p., 4–5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

M. S. (M. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečio M. S. (M. S.) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. spalio 21 d.

Apgyvendinti Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietį M. S. (M. S.) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus priimti sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. spalio 21 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė