b34a2bb7-3dbf-4475-b986-58f3fe1cedfe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                Administracinė byla Nr. I-2622-473/2018                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01226-2018-5                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

H. (V. H.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. H. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (1t., b. l. 1-5), kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. kovo 29 d. sprendimÄ Nr. (15/4-1)7U-9/11U-452 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje neiÅ¡davimo (duomenys neskelbtini) pilietei V.

H.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. PaaiÅ¡kino, jog 2017 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybÄ (toliau – ir Valdyba) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2018 m. kovo 29 d. skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjai panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2016 m. liepos 25 iki 2018 m. liepos 25 d. ir atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėja su skundžiamu sprendimu nesutinka. Mano, jog remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 33 straipsnio 1 dalies 4 punktu, užsieniečio praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praÅ¡ymo pateikimo institucijoje dienos, o buvo iÅ¡nagrinėtas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo jo pateikimo dienos. Kartu nurodė, jog Departamentas priėmęs skundžiamÄ SprendimÄ peržengė praÅ¡yme nustatytas ribas, kadangi Departamentui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesikreipė.

PareiÅ¡kėja nesutiko ir su kitais Departamento argumentais, jog kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ä®monė) veiklÄ , jos darbuotojus ir pagrindinį jos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ . Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (1t., b. l 51-60) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Ä®statymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktais, 55 straipsnio 2 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. 3K-54, 6.2, 6.12, 7 papunkčiais, Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytais leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindais ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėja neatitiko nė vieno iÅ¡ leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindų, priėmė SprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai panaikinti leidimÄ laikinai gyventi (Nr. LT7392295), kuris turėjo galioti iki 2018 m. liepos 25 d. ir atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi. Departamento teigimu, ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti tik 2 užsieniečiai, t. y.

V. H. (pareiÅ¡kėja, turinti leidimÄ laikinai gyventi) ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. H. (turi leidimÄ laikinai gyventi) bei Lietuvos Respublikos pilietė S. V., kuriai ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo mokamas bent minimalus Vyriausybės nustatytas darbo užmokestis (tai reiÅ¡kia, kad minėta darbuotoja nedirbo visÄ darbo laikÄ ). Surinkti duomenys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys apie įmonės darbuotojus, jų darbo užmokestį, darbo valandas, pagrindinį savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ ), kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Pažymėjo, kad vėliau Ä®monėje nebuvo įdarbinta jokių naujų darbuotojų, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad darbuotojai buvo įdarbinti formaliai, tik tam, kad pareiÅ¡kėja kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo laikotarpiu formaliai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir jai bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o tokiu bÅ«du ji legalizuotų savo buvimÄ Lietuvos Respublikoje ir visoje Å engeno erdvėje.

Pažymėjo, kad 2017 m. įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, pareiÅ¡kėja galėjo teikti naujÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi ir tokiu atveju jai bÅ«tų buvusi taikoma nauja Ä®statymo redakcija, tačiau pareiÅ¡kėja elgėsi pasyviai ir, pasikeitus aplinkybėms, nesikreipė nei su nauju praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nei informavo kompetentingas migracijos institucijas apie tai, kad jos valdoma įmonė neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Atsakovė nesutinka ir su kitais pareiÅ¡kėjos argumentais, jog skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjai panaikinus leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas peržengė praÅ¡yme nustatytas ribas, kadangi užsieniečių kontrolė vykdoma, nepriklausomai nuo to, ar tai praÅ¡ymo nagrinėjimo laikotarpis, ar užsienietis jau turi iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog užsieniečiui buvo iÅ¡duotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, nereiÅ¡kia, kad Departamentas, nustatęs Ä®statyme įtvirtintÄ leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindÄ , neturi teisės priimti sprendimÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ ar pakeistÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad Departamentas vertindamas, ar pareiÅ¡kėja atitinka leidimo nuolat iÅ¡davimo pagrindÄ , ir nustatęs, kad nėra duomenų, jog ji atitiktų kurį nors iÅ¡ Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindų, iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakė. Teismas             k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. kovo 29 d. priimto sprendimo Nr.                           (15/4-1)7U-9/11U-452 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje neiÅ¡davimo (duomenys neskelbtini) pilietei V.

H.“, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į ValdybÄ su praÅ¡ymu (1t., b. l. 158-168) iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėja pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad paskutinius 5 metus nepertraukiamai gyveno Lietuvos Respublikoje, kadangi turėjo iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su pateiktu praÅ¡ymu pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasÄ , galiojantį leidimÄ laikinai gyventi, pažymėjimus apie iÅ¡laikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, (duomenys neskelbtini) darbo sutartį ir duomenis apie gaunamÄ darbo užmokestį.Departamentas, 2018 m. kovo 29 d. priėmė SprendimÄ (b. l. 6-8), kuriuo buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai panaikinti leidimÄ laikinai gyventi (Nr. LT7392295), galiojantį iki 2018 m. liepos 25 d. ir atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu Ä®monėje buvo įdarbinti 2 užsieniečiai, t. y. V. H. (pareiÅ¡kėja, turinti leidimÄ laikinai gyventi) ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. H. (turintis leidimÄ laikinai gyventi) bei Lietuvos Respublikos pilietė S. V.Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, jog užsieniečių praÅ¡ymai iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai iÅ¡duoti, pakeisti ar panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Taigi, nagrinėjamu atveju, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kurio 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Å¡ios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.Ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 25 d.

IÅ¡ ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiÅ¡kėjos valdomai (duomenys neskelbtini), turėjo bÅ«ti taikomas reikalavimas, kad įmonėje bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.Ä®vertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, pažymėtina, kad 2018 m. kovo 28 d. duomenimis (2t., b. l. 2), pareiÅ¡kėjai priklausiančioje Ä®monėje (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti 3 darbuotojai:

V. H. (pareiÅ¡kėja, turinti leidimÄ laikinai gyventi) ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. H. (turintis leidimÄ laikinai gyventi) bei Lietuvos Respublikos pilietė S. V. Remiantis Å¡iais duomenimis, konstatuotina, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, Ä®monė neatitiko Ä®statymo (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kuriame nurodoma, jog leidimas laikinai gyventi galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Å¡ios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja, 2016 m. balandžio 29 d. pateikusi praÅ¡ymÄ (1t., b. l. 68-76) pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu pateikė ir Lietuvos Respublikos piliečių K. Č. (1t., 97-98), G. P. (1t., b. l. 94-95), M. V. (M. V.) (1t., b. l. 99-100) darbo sutartis, kuriose buvo nustatyta, kad darbuotojai įdarbinami (duomenys neskelbtini) dirbti 8 valandas per dienÄ , 5 darbo dienas per savaitę. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų (1t., b. l. 189; 2t., b. l.

1) matyti, jog 2016 m. birželio 20 d. Departamentui priėmus sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 23 d. buvo atleista K. Č., o 2016 m. birželio 30 d. buvo atleisti G. P. ir M. V. (M. V.). Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ių darbuotojų darbo sutartis pareiÅ¡kėja teikė kaip įrodymus pagrindžiančius aplinkybę, jog įmonėje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Ä®monės veiklÄ , Ä®monės darbuotojus ir savo tikruosius tikslus dėl atvykimo gyventi į Lietuvos RespublikÄ .Ä®statymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, o 14 punkte – jeigu jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiÅ¡kėja ir jos įsteigta Ä®monė, nuo 2016 m. birželio 30 d., (kuomet iÅ¡ Ä®monės buvo atleisti G. P. ir M. V. (M. V.)) iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos, neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų. PareiÅ¡kėja Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Ä®monės veiklÄ ir neinformavo apie pasikeitusį darbuotojų skaičių Ä®monėje, todėl laikytina, jog Departamento priimtas Sprendimas panaikinti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas pagrįstai.

Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimÄ laikinai gyventi. PareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duoti leidimai laikinai gyventi: LT7308085, galiojęs nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2013 m. liepos 23 d. LT7327121, galiojęs nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 24 d.; LT7346412, galiojęs nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. liepos 25 d.; LT7369460, galiojęs nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2016 m. liepos 24 d.

Å iuo metu jos turimas leidimas laikinai gyventi LT7392295 (dėl kurio yra priimtas Sprendimas jį panaikinti) galioja nuo 2016 m. liepos 25 iki 2018 m. liepos 25 d. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ApraÅ¡as), 6.2 punktu, nagrinėjant užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi, atsižvelgiama į tai, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimÄ gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. ApraÅ¡o 6.12 punkte, numatyta, jog nagrinėjant užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi, atsižvelgiama ir į tai, kad užsienietis, pateikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi pagal Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Ä®statymo reikalavimų, nustatytų Å¡iam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimÄ laikinai gyventi.Teismas nustatęs tai, jog pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, pažymi, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų, sÄ Å¾iningo pareiÅ¡kėjos siekio užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje.

Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kėja jau nuo 2016 m. birželio 30 d. neatitiko leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pagrindų, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo bei sÄ lygų, sÄ Å¾iningo siekio užsiimti teisėta veikla (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su praÅ¡ymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedÅ«riniais pažeidimais, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra reikÅ¡mingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobÅ«džio pažeidimai bÅ«tų apriboję objektyvų visų ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ ir nulėmę Departamento sprendimo pagrįstumÄ .Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame iÅ¡samiai atskleistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiÅ¡kėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos V. H. (V. H.) skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                Violeta Balčytienė                              JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič                                                                                 Ina Kirkutienė