2025-06-18 Nr. AB-10587-3-61-3-01005-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla eAS-507-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01005-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. K. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S49401 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pažymėjo, kad Sprendimą gavo pateikęs teismui skundą dėl jo panaikinimo ir prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. Dėl šios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir termino skaičiavimo eigą siejo su pranešimo apie Sprendimą, o ne su Sprendimo įteikimu. Atsakovas Sprendimo pareiškėjui nebuvo įteikęs, Sprendimas buvo pateiktas tik teisme. Pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, kadangi laukė, kol bus išnagrinėta kita byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido nustatytą terminą skundui paduoti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 138 straipsnio 1 dalies nuostatas, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad praleido skundo padavimo teismui terminą ir prašo šį terminą atnaujinti.

Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir panaikinti Sprendimą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-21280-1114/2024 netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 11 d. perskaitė pranešimą apie Sprendimą, sužinojo, kad dėl jo yra priimtas Sprendimas, tačiau jokių aktyvių veiksmų (gauti Sprendimą, kreiptis į teismą su skundu, kt.), nesiėmė. Nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pranešime pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, atitinkanti UTPĮ 138 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių, nenurodė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 11 d. perskaitė pranešimą apie Sprendimą (2024 m. vasario 12 d. pranešimas Nr. 24SD2622) ir sužinojo, kad jo atžvilgiu yra priimtas Sprendimas. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-21280-1114/2024.

Teismas nurodė, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 12 d. pranešime aiškiai nurodyta, jog Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m vasario 11 d., vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.

Teismas sprendė, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 12 d. pranešime buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta ginčijamo Sprendimo esmė, jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad gavęs pranešimą kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas Sprendimo kopijos ir kad Migracijos departamentas būtų atsisakęs ją pateikti. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas nepagrįstai ilgą laiką išliko pasyvus ir daugiau nei aštuonis mėnesius neatliko jokių veiksmų, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių gynimo.

Teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, o teismas savo iniciatyva nenustatė, kad pareiškėjas būtų susidūręs su konkrečiomis objektyviomis kliūtimis, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Teismas sprendė, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, susipažinęs su Migracijos departamento pranešimu bei Sprendimo apskundimo tvarka, turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdamas su administraciniu sprendimu – įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą teismui. Kartu su skundu jis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nevienoda Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose ar identiškose situacijose, teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio bylose, 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025 kreiptasi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl išplėstinės penkių teisėjų kolegijos sudarymo.

Neatnaujinus skundo padavimo teismui termino, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teigia, kad Sprendimas jam buvo įteiktas tik 2024 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemą gavęs Sprendimą, iš karto neinicijavo dar vienos bylos dėl Sprendimo, kadangi teisme buvo nagrinėjama byla dėl procesinio termino atnaujinimo ir klausimas dėl termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios eigos. Teismo procesas baigėsi tik 2025 m. vasario 19 d. (administracinės bylos Nr. eAS-277-463/2025), byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Todėl pasibaigus teismo procesui, kuriame buvo sprendžiamas klausimas, ar pranešimo dėl Sprendimo pateikimo pakanka procesinio termino eigai prasidėti skundui dėl Sprendimo paduoti, pareiškėjas nedelsiant pateikė teismui skundą. Pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių t. y. siekdamas neinicijuoti analogiškos bylos dėl Sprendimo, laukė, kol bus išspręsta kita byla pagal jo skundą dėl Sprendimo.

Susidarė situacija, kai pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise į teismą bei teise apskųsti Sprendimą, kadangi teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo nepriėmė, nurodė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ir prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties atmetė. Taigi, teismai apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti teise į gynybą – tuo metu, kai jis pateikė skundą dėl Sprendimo, jis nebuvo praleidęs termino skundui paduoti, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose. Todėl pareiškėjas, elgdamasis sąžiningai, veikdamas ekonomiškai ir operatyviai, t. y. neinicijuodamas analogiškos bylos, laukdamas galutinio teismo sprendimo, praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Nustačius, kad Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido nustatytą terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

Taigi, pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, neteisingai taikė teisės normas. Pareiškėjui nepagrįstai ribojama teisė į teismą. Teismai, priimdami sprendimus turi formuoti vienodą praktiką, kad nebūtų pažeistos besikreipiančių į teismą asmenų teisės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas, susipažinęs su Migracijos departamento pranešimu apie Sprendimo priėmimą bei Sprendimo apskundimo tvarka, turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdamas su administraciniu sprendimu – įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą teismui. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025, siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuotumą, išplėtojo ir pakoregavo administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas Migracijos departamentui išsiunčiant raštišką pranešimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad UTPĮ taikymo kontekste pagal jį priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota UTPĮ 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena. Todėl ir terminas kreiptis į teismą dėl pagal UTPĮ priimto administracinio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintose Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse yra nustatyta užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, nes toks informavimas negali būti savaime prilyginamas UTPĮ 138 straipsnio 1 dalyje minimam sprendimo įteikimui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. gruodžio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo apie Sprendimo priėmimą gavimu. Atsižvelgus į tai, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinas pareiškėjo procesinis elgesys nuo Sprendimo įteikimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. kovo 3 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prieš Sprendimo įteikimą pareiškėjas jau buvo kreipęsis į administracinį teismą 2024 m. gruodžio 17 d., tačiau jo skundą dėl Sprendimo panaikinimo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-21280-1114/2024 atsisakyta priimti, neatnaujinus termino skundui paduoti. Pareiškėjui apskundus minėtą nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-277-463/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas iki 2025 m. vasario 19 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-277-463/2025 priėmimo diena) galėjo pagrįstai tikėtis, jog jo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo bus priimtas nagrinėti. Šiems lūkesčiams nepasiteisinus, pareiškėjas gana operatyviai kreipėsi į administracinį teismą, todėl pripažintina, kad pareiškėjas veikė pakankamai sąžiningai ir rūpestingai, o terminą skundui paduoti praleido dėl ypatingai susiklosčiusių aplinkybių ir prieštaringos teismų praktikos aktualiu klausimu.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškėjui atnaujintinas terminas skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. K. C. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį.

Atnaujinti pareiškėjui T. K. C. terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 24S49401 paduoti ir perduoti pareiškėjo T. K. C. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė