Legislator Case Law & Legislation
b3495ce7-d641-4c96-a0b7-690754e092ce AI generated

b3495ce7-d641-4c96-a0b7-690754e092ce · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b3495ce7-d641-4c96-a0b7-690754e092ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas; priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

Legislator headnote

AI generated

b3495ce7-d641-4c96-a0b7-690754e092ce · Klaipėdos apygardos teismas: Mano, kad teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimo: fotolentelių ir plano-schemos, valstybinių institucijų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (nurodoma – apeliacinis skundas, CPK 115 str. 4 d.) atsakovas J. P. Å . nurodo, kad teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . Nurodo, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kiemo iÅ¡vyko 2013-11-03. Mano, kad tokio pobÅ«džio įbrėžimai negalėjo atsirasti automobiliams stovint lygiagrečiai, paaiÅ¡kino, jog kitų automobilio durelių nedarinėjo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja VPranešėja V. N. GriÅ¡kevičienė                               Civilinė byla Nr. 2A-1365-123/2014Teisėja K. Domarkienė                                                         (Proceso Nr. 2-06-3-02021-2014-3)                                Procesinio sprendimo kategorijos  44.1; 44.2.4.1; 44.5.2.1; 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė, kolegijos teisėjai AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, Marius Dobrovolskis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo O.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo O. J. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. Å . dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 670,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-11-05, apie 9.45 val., namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini), pro bute esantį virtuvės langÄ pastebėjo, kad automobilio „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas atsakovas J. P. Å ., darydamas automobilio galines deÅ¡inės pusės dureles, jomis kliudė greta stovėjusio ieÅ¡kovui priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekines dureles ir tokiu bÅ«du apgadino ieÅ¡kovo transporto priemonę. ApžiÅ«rėjęs automobilį ieÅ¡kovas pamatė, jog priekinės deÅ¡inės pusės durelės ženkliai įbrėžtos, todėl reikalingas durelių remontas. Pagal UAB „Visoda Auto“ sudarytÄ remonto darbų sÄ matÄ , automobilio remonto iÅ¡laidos sudarytų 670,11 Lt.

Apie įvykį buvo praneÅ¡ta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, tačiau atvykę pareigÅ«nai informavo, kad įvykis nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-Ä jį PK dėl turto sugadinimo, tačiau 2013-11-13 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ atsakovo atžvilgiu bei pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, tačiau Å¡ia galimybe ieÅ¡kovas nesinaudojo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-10 sprendimu ieÅ¡kovo O.

J. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. Å . dėl žalos atlyginimo atmetė. Laikė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui O. J. yra padaryta žala, t. y., jo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinės durelės yra apgadintos, o jų remonto kaÅ¡tai sudaro 670,11 Lt. Byloje ieÅ¡kovas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad jo automobilis buvo apgadintas atsakovo veiksmais. IeÅ¡kovas atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais, taip pat jo paties darytu įvykio vietos planu-schema, foto lentelėmis apibÅ«dinančiomis kaip atsakovas stato automobilį.

Liudytojas P. J. patvirtino tik tas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovo automobilis tÄ rytÄ stovėjo kieme Å¡alia ieÅ¡kovo automobilio, ir kad automobilio durelės yra įbrėžtos. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, turėdamas procesinę pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo pagrindÄ , nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuotraukose matomas ieÅ¡kovo automobilio durelių įbrėžimas atsirado dėl atsakovo veiksmų.

Nustatė, kad nesant nustatytų visų bÅ«tinųjų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindų, atsakovo deliktinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos negalima, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas O. J. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo J. P. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad pateikė įmanomus įrodymus, jog bÅ«tent atsakovas savo veiksmais apgadino ieÅ¡kovo automobilio deÅ¡inės pusės priekines dureles.

Nurodo, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių duomenų apie tai, kad jis 2013-11-05 apie 9.45 val. nebuvo pastatęs savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovas siekia iÅ¡vengti atsakomybės dėl padarytos žalos, jis nepaneigė ir to, kad atidarant automobilio dureles negalimas tokio pobÅ«džio ir masto apgadinimas. Nurodo, kad atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , jog jis 2013-11-05 nebuvo (duomenys neskelbtini), paneigia sutuoktinės S. Å . paaiÅ¡kinimai.

Mano, kad teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimo: fotolentelių ir plano-schemos, valstybinių institucijų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (nurodoma – apeliacinis skundas, CPK 115 str. 4 d.) atsakovas J. P. Å . nurodo, kad teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . Nurodo, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kiemo iÅ¡vyko 2013-11-03. Mano, kad tokio pobÅ«džio įbrėžimai negalėjo atsirasti automobiliams stovint lygiagrečiai, paaiÅ¡kino, jog kitų automobilio durelių nedarinėjo.

Dėl liudytojos S. Å . parodymų paaiÅ¡kino, jog su liudytoja 6 metai kartu negyvena, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-553-108/2013, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas, jo ir S. Å . santykiai konfliktiÅ¡ki, todėl parodymai nepatikimi. Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad ieÅ¡kovui O. J. priklauso automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančios 2014-02-10 fotolentelės matyti, jog ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių yra įbrėžimas. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas atsakovas J. P. Š. 2013-11-05 apie 09.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), darydamas automobilio galines dešinės pusės dureles, jomis kliudė greta stovėjusio ieškovui priklausančio automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekines dureles ir tokiu bÅ«du apgadino ieÅ¡kovo transporto priemonę. IÅ¡ byloje esančios UAB „Visoda Auto“ sudarytos remonto sÄ matos nustatyta, kad apgadintų automobilio durelių remontas kainuotų 670,11 Lt. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, tačiau atvykę pareigÅ«nai informavo, kad įvykis nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyrius 2013-11-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ atsakovo atžvilgiu bei pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodytu laiku, t. y. 2013-11-05, Å¡iame kieme apskritai nebuvo, todėl ieÅ¡kovo automobilio neapgadino.

Teigė, kad automobiliams stovint lygiagrečioje padėtyje tokio įbrėžimo, kurį nurodo ieÅ¡kovas, padaryti neįmanoma.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Deliktinės atsakomybės sÄ lygos yra:

1) neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas;

2) turtinės ir neturtinės žalos padarymas;

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padariusio asmens kaltumas. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–               6.249 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, turėdamas procesinę pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo pagrindÄ , nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuotraukose matomas ieÅ¡kovo automobilio durelių įbrėžimas atsirado dėl atsakovo veiksmų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Liudytoju byloje apklaustas P. J. paaiÅ¡kino, kad kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), matė Å¡alia ieÅ¡kovo automobilio stovintį atsakovo automobilį, tačiau paties įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovo automobilis, nematė.

IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-988-382/2013 dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-19 nuosprendžio, kuriuo                J. P. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusioji S. Å . Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-03 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-19 nuosprendį panaikino ir priėmė naujÄ nuosprendį – J. P. Å . iÅ¡teisino neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios S. Å . ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieÅ¡kinius atmetė.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje J. P. Å . buvo teisiamas už nežymų savo žmonos S. Å . sveikatos sutrikdymÄ , matyti, kad J. P. Å . ir S. Å . santykiai konfliktiÅ¡ki, J. P. Å . iÅ¡teisintas dėl sveikatos S. Å . sutrikdymo, todėl Å¡ioje byloje nėra pagrindo laikyti liudytojos S. Å . parodymus patikimais. Apeliantas nurodo, kad atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių duomenų apie tai, kad jis 2013-11-05 apie 9.45 val. nebuvo pastatęs savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu toks ieÅ¡kovo reikalavimas neatitinka protingumo principo, bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (CPK 178 str.).

Be to, tokių įrodymų nebuvimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo žala ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas nevertino valstybinių institucijų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, tačiau iÅ¡tyrus nurodytus įrodymus – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2014-01-03 raÅ¡tÄ dėl informacijos suteikimo, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjo 2013-11-13 tarnybinio praneÅ¡imo ir 2013-11-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinį matyti, kad jokie procesiniai sprendimai, patvirtinantys atsakovo J.

P. Å . kaltę, nebuvo priimti. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, neteisėtų veiksmų buvimÄ , nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad žala ieÅ¡kovui negalėjo kilti dėl atsakovo veiksmų, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sÄ lygų pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                        AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                        Marius Dobrovolskis