Legislator Case Law & Legislation
2022-10-19 Nr. CB-8410-2-68-3-31727-2018-0 AI generated

2022-10-19 Nr. CB-8410-2-68-3-31727-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-10-19 Nr. CB-8410-2-68-3-31727-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 21 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismo sprendimo vykdymą bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo,

Legislator headnote

AI generated

2022-10-19 Nr. CB-8410-2-68-3-31727-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo ji įpareigota nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, būtiną ieškovės V. M. ūkiniam pastatui eksploatuoti, ir žemės sklypo dalį išnuomoti ieškovei. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

(S) Nr. DOK-4744

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31727-2018-0

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 21 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismo sprendimo vykdymą bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo ji įpareigota nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, būtiną ieškovės V. M. ūkiniam pastatui eksploatuoti, ir žemės sklypo dalį išnuomoti ieškovei. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų netinkamu aiškinimu ir taikymu, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nuo pat ūkinio pastato įsigijimo nenaudojo jo nei pagal tiesioginę paskirtį, nei kitais poreikiais. Įsigydama sunykusį ūkinį pastatą, ieškovė turėjo įvertinti ne tik jo būklę, bet ir savo finansines galimybes tinkamai juo pasirūpinti, taip pat teisės aktų reikalavimus dėl galimybės išsinuomoti žemės sklypą be aukciono. Atsakovė niekada nebuvo suteikusi ieškovei lūkesčio į valstybinės žemės sklypo nuomą, nes nebuvo sąlygų, kurioms esant žemės sklypo dalis gali būti išnuomota be aukciono. Atsakovės vertinimu, patenkinus ieškinį, yra paneigta įstatymų suteikta valstybinės žemės patikėtinio pareiga užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjimo faktines bylos aplinkybes, neįvertino įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtini atsakovės prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė