2021-08-12 Nr. AB-15693-4-52-3-00399-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3709-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00399-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietei R. E., jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės R. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės R. E. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę R. E. (toliau – ir užsienietė, apeliantė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 11 d. apie 07.50 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini)piliečiais prisistatantys asmenys. Tarp jų buvo (duomenys neskelbtini) piliete prisistatanti R. E., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš tai užsienietė prisistatė Reni A. A. vardu. Ji su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

2.2. Aiškinantis užsienietės teisinę padėtį nustatyta, kad apklausos metu ji pakeitė savo asmens duomenis ir prisistatė (duomenys neskelbtini)piliete R. E., gim. (duomenys neskelbtini). Apklausos metu užsienietė neišsamiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, atsakymai buvo neišsamūs. Ji nepateikė duomenų apie kelionės organizatorius. Duomenys apie grėsmes (duomenys neskelbtini) nėra neaiškūs. Didžiausios grėsmės, anot užsienietės, kilo prieš kelis metus. Užsienietės teigimu, prieš 7 metus ji patyrė seksualinę prievartą.

2.3. 2021 m. birželio 30 d. buvo gautas raštas iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl nuomonės pateikimo apie (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančią R. E. Rašte nurodyta, jog prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas skubos tvarka. Remiantis prieglobsčio prašytojos pirminės apklausos metu pateikta informacija nustatyta, kad kelionės tikslas nėra konkreti Europos valstybė, apie Lietuvą užsienietė nebuvo girdėjusi. Apklausos metu nenurodė, kad šiuo metu jai vis dar yra grėsmė, taip pat nenurodė kelionės organizatorių.

2.4. Atsižvelgus į tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo duomenis, manytina, jog ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos, pareigų bei nepaisyti teisės aktų, ir tikėtina, kad, siekdama išvengti galima išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

2.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsienietei piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik ją sulaikius.

3. Užsienietė su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad pabėgo iš savo šalies dėl savo gyvybės.

4. Užsienietės atstovė advokatė A. Astrauskienė prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietę R. E. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad užsienietė 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikyta Užsieniečių registracijos centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, todėl, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, kad užsienietė neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jos atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje bei dar nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Be to, kaip minėta Teikime, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Todėl tuo atveju, jeigu užsienietės atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jos apsauga Užsieniečių registracijos centre ir atsižvelgus į užsienietės dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, didelė tikimybė, jog ji pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės užsienietės atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir taikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Nėra ginčo dėl to, kad apeliantės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vien ta aplinkybė, kad užsienietė prieglobsčio prašymą pateikė po sulaikymo, savaime nereiškia, kad ji prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos parėjimą. Be to, įstatymas nenumato konkretaus laiko tarpo, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas.

9.2. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiama apeliantės paso nuotrauka, siekiant patvirtinti jos nurodytą tapatybę bei paneigti prielaidą dėl jos nebendradarbiavimo. Ji nemoka rašyti lotynų raidėmis/skaičiais, todėl, tikėtina, kad neteisingi identifikaciniai duomenys buvo pateikti per klaidą/esant kalbos barjerui. Centras nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdamas išvengi grąžinimo ar išsiuntimo. Užsienietė nekalba jokia kita kalba, išskyrus gimtąja, todėl jos galimybės išvykti ir keliauti savarankiškai, vertintinos kritiškai.

9.3. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Apeliantė paaiškino praeityje patyrusi seksualinį smurtą. Įvertinus, jog ji yra priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei (yra patyrusi seksualinį smurtą), jos tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad apeliantė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su atskaitingomis institucijomis, yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. spalio 5 d.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog:

10.1. Apeliantė, atvykusi į Lietuvos Respubliką, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vėliau per pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą pasivadino R. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), jos asmens bylos dokumentuose ji pasirašydavo kaip R. A. A., R. A. E., R. A. A., R. E. ir galiausiai pateikė, pasak jos, savo asmens tapatybės kortelės su vertimu į anglų kalbą nuotrauką, kurioje jos vardas R., o pavardė – (duomenys neskelbtini). Toks dokumentas nelaikytinas tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kadangi nėra galimybės įsitikinti jo autentiškumu, o apeliantės savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

10.2. Migracijos departamentas, disponuodamas informacija apie apeliantės galimą pažeidžiamumo faktą (užsienietė teigia, jog prieš 7 metus patyrė prievartą), nepakeitė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarkos, t. y. ir toliau prašymą nagrinėja iš esmės skubos tvarka. Taigi apeliantei nepavyko įrodyti taikytos prievartos fakto, todėl naujai atsiradusi aplinkybė nėra pakankamai reikšminga spendžiant jos sulaikymo klausimą. Be to, pasidomėjus buvo nustatyta, kad užsienietė Užsieniečių registracijos centre nėra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jos pažeidžiamumo faktas tėra tik jos pačios subjektyvus savo būklės įvertinimas, kuris nėra patvirtintas jokių specialistų išvadomis, todėl suteikus apeliantei laisvo judėjimo galimybė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad ji nesulauks galutinio sprendimo ir, siekdama išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, išvyks iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę R. E. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Teismas nurodė, kad užsienietė nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų, ji neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jos atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje bei dar nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai ji yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

16. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini užsienietės apeliacinio skundo argumentai, kad jos prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., pvz., 2021 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-575/2021).

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas. Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio procedūroje nėra priimtas. Be to, užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su kitų migrantų grupe buvo sulaikyta pareigūnų. Ji prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Kadangi, kaip ji teigė apklausų metu, iki šiol apie Lietuvą nebuvo girdėjusi ir jos tikslas yra nėra konkreti Europos valstybė, yra pagrindas manyti, jog užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jos apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

18. Užsienietės prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19. Apeliantė teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jos apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo apribojimų, nes yra pagrindo manyti, kad ji, siekdama išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju užsienietei taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga.

20. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino ir Užsieniečių registracijos centro, ir užsienietės argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsienietės apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o R. E. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės R. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius