b33fee49-bafb-4e66-b246-01322f3395a8 · Kauno apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. 2YT-31199-986/2018 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01258-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.9; 3.2.7.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkričio 21 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo T. K. praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose 2018 m. lapkričio 19 d. gautas iÅ¡ Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų persiųstas pareiÅ¡kėjo T.

K. praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Santuoka tarp pareiÅ¡kėjo ir I. K.–K. buvo sudaryta 2018 m. sausio 16 d. Dėl santuokos nutraukimo sutinka abu. PraÅ¡ymÄ atsisakytina priimti. Santuokos nutraukimo pagrindai numatyti CK 3.49 straipsnio 2 dalyje, kuris numato, kad santuoka galiu bÅ«ti nutraukiama:

1) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2 ) vieno sutuoktinio praÅ¡ymu; 3 ) dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Nors T. K. praÅ¡yme nėra nurodyta, kokiu konkrečiu vienu iÅ¡ anksčiau nuodytų pagrindų praÅ¡oma nutraukti santuokÄ , tačiau teismui teikiamÄ procesinį dokumentÄ jis formuluoja kaip praÅ¡ymÄ , jį pasiraÅ¡o tik jis vienas (nepasiraÅ¡o sutuoktinė I. K.- K.). IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima spręsti kad santuokÄ praÅ¡oma nutraukti vieno sutuoktinio praÅ¡ymu (CK 3.55 straipsnis), kas taip pat konstatuota 2018 m. lapkričio 14 d.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nutartyje. Jeigu santuokÄ bÅ«tų reikalaujama nutraukti kitu pagrindu- esant abiejų sutuoktinių bendram sutikimui, jį privalėtų pasiraÅ¡yti ir I. K.- K., o Å¡alys pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Be to santuoka Å¡ia tvarka galėtų bÅ«ti nutraukta tik nuo santuokos sudarymo praėjus daugiau nei vieneriems metams- CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kadangi pats pareiÅ¡kėjas T. K. nurodo, kad jo santuoka sudaryta 2018 m. sausio 16 d., todėl akivaizdu, kad Å¡iuo metu, iki 2018 m. sausio 16 d., nebÅ«tų įstatymo nustatytų pagrindų kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalis numato antrÄ santuokos nutraukimo galimybę- vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, pagal kuriÄ , kaip minėta, T. K. ir kreipiasi į teismÄ . Å ia tvarka santuoka gali bÅ«ti nutraukta esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;

2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;

3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;

4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimÄ . Sutuoktinio praÅ¡ymas, kuris nėra grindžiamas CK 3.55 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, negali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie aukščiau minėtas sÄ lygas, todėl konstatuotina, kad pateiktas praÅ¡ymas neatitinka CK 3.55 straipsnio reikalavimų.

Pažymėtina, kad teismui savo iniciatyva patikrinus informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie T. K. teistumus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad jis teistas ir Å¡iuo metu atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta įstatymas nenumato galimybės nutraukti santuokÄ vieno sutuoktinio praÅ¡ymu CK 5.55 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis Å¡iuo metu, esant anksčiau iÅ¡vardintoms aplinkybėms gali reikalauti nutraukti santuokÄ tik dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Tokiu atveju teismui pateikiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus bendruosius (CPK 111- 114, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 382 straipsnis) reikalavimus. Toks ieÅ¡kinys, Å¡alims neturint nepilnamečių vaikų, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuriÄ ieÅ¡kovui privalu nurodyti.

Gyventojų registro duomenimis jo sutuoktinė gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi Jonavos rajono savivaldybėje, todėl atsakovas pateikdamas ieÅ¡kinį, suraÅ¡ytÄ pagal anksčiau minėtus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nurodydamas atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , procesinius dokumentus turėtų pateikti teismo rÅ«mams, kurie pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ yra kompetentingi nagrinėti bylÄ (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat turi teisę kreiptis ir kitus Kauno apylinkės teismo rÅ«mus (Kauno, Kėdainių, KaiÅ¡iadorių ar Jonavos) su praÅ¡ymu inicijuoti teismo procesÄ (CPK 111 straipsnio 1 dalis), tačiau tai jo neatleidžia nuo pareigos nurodyti atsakovės gyvenamÄ jÄ , o jos nežinant- paskutinę jos žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsižvelgiant į ankščiau iÅ¡dėstytÄ , nesant CK 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių santuokÄ nutraukti vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme pareiÅ¡kėjo nurodytu pagrindu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡i nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus CK 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytai vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praÅ¡ymu.

Sutuoktiniai taip pat turi teisę, nuo santuokos sudarymo dienos praėjus vieneriems metams kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu (CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. K. taip pat, kaip minėta anksčiau, turi teisę kreiptis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Teismas pažymi, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas. Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali tapti Å¡alies advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento dalyko ir pagrindo.

Civiliam procesui vesti reikalingos specialiosios teisinės žinios, kurių Å¡alys dažnai neturi. BÅ«tent procesinio atstovavimo institutas sudaro sÄ lygas, kad byloje bÅ«tų pasiekti civiliniam procesui keliami tikslai. PareiÅ¡kėjas, siekdamas tinkamo atstovavimo, dėl teisinės pagalbos, tame tarpe ir atstovavimo byloje, turi teisę kreiptis į advokatÄ . Taip iÅ¡aiÅ¡kintina, kad LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tvarka T. K. turi teisę kreiptis ir dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo (įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290- 291 straipsniais, n u t a r i a : atsisakyti priimti T. K. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praÅ¡ymu. Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as