Legislator Case Law & Legislation
b33f791a-0b95-4e0a-9567-d3e4b57c7eb2 AI generated

b33f791a-0b95-4e0a-9567-d3e4b57c7eb2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b33f791a-0b95-4e0a-9567-d3e4b57c7eb2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovui T. P. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. L. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2016 m. gegužės 2 d. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui už automobilį Honda Accord, valst.

Legislator headnote

AI generated

b33f791a-0b95-4e0a-9567-d3e4b57c7eb2 · Vilniaus apygardos teismas: Nr. (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovas T. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo brolio 2016-05-02 susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog automobilis yra apgadintas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1371-794/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13373-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovui T. P. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. L. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2016 m. gegužės 2 d. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui už automobilį Honda Accord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtus 2000 EUR, o atsakovui – automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2016 m. gegužės 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iÅ¡ atsakovo automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už įsigytÄ automobilį ieÅ¡kovas grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovui 2000 EUR sumÄ , tačiau, atsakovo praÅ¡ymu, pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta 500 EUR. Jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas iÅ¡ valstybės įmonės „REGITRA“ sužinojo, kad jo įsigytam automobiliui yra sustabdytas leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, kadangi nėra gauta duomenų iÅ¡ Lietuvos techninės apžiÅ«ros įmonių asociacijos, kad yra atlikta (galioja) transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra.

IeÅ¡kovas taip pat buvo informuotas, kad buvo pripažinta, jog dėl įvykusio eismo įvykio automobilį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sÄ moningai joje nenurodė duomenų parduodamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykiuose, kuriuose automobilis buvo sugadintas, Å¡iuos duomenis nuslėpė, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄ suklaidino, nes jis negalėjo naudotis automobiliu pagal paskirtį. IeÅ¡kovo teigimu, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, 6.4311 straipsniai), be to, sutartį ieÅ¡kovas sudarė dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis), nes žinodamas apie perkamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykiuose, kuriuose automobilis buvo apgadintas, ieÅ¡kovas tokio sandorio nebÅ«tų sudaręs.

3. Atsakovas T. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu 2016 m. gegužės 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , atsakovui grÄ Å¾inant automobilį, o ieÅ¡kovui – už automobilį sumokėtus pinigus – 500 EUR, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas už automobilį sumokėjo ne 2000 EUR, o 500 EUR. Tačiau atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovas kaip automobilio pardavėjas iÅ¡ anksto žinojo apie parduodamo automobilio trÅ«kumus.

Nurodė, kad apie tai, jog automobiliui yra sustabdytas leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, atsakovui ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad ginčo automobilį atsakovas įsigijo 2016 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ trečiojo asmens J. L. L. kaip techniÅ¡kai tvarkingÄ . Atsakovo teigimu, automobilio pardavėjas J. L. L. jokios informacijos apie automobilio trÅ«kumus atsakovui nesuteikė, o pats atsakovas, apžiÅ«rėjęs automobilį, taip pat jokių iÅ¡orinių pažeidimų nepastebėjo.

4. Trečiasis asmuo J. L. L. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas pripažino tarp ieÅ¡kovo E. S. ir atsakovo T. P. 2016 m. gegužės 2 d. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), bei taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo T. P. 2000 EUR, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S. – automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo automobilį iÅ¡ trečiojo asmens J. L .L. įsigijo 2016 m. balandžio 27 d., t. y. jau po 2016 m. vasario 3 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis. Duomenų, kad automobilis buvo apgadintas atsakovui esant jo savininku, byloje nepateikta. Be to, 2016 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu atsakovas įsigijo ginčo automobilį iÅ¡ trečiojo asmens, taip pat nebuvo nurodyta informacija apie įvykius ir trÅ«kumus. Taigi byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Sutarties sudarymo metu žinojo apie eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo apgadintas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta CK 6.431(1) straipsnio pažeidimo, kuris sudarytų pagrindÄ Sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms.

7. Nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatė, kad ginčo automobilis ieÅ¡kovui buvo parduotas kaip techniÅ¡kai tvarkingas, nors Sutarties sudarymo metu Å¡is automobilis jau buvo dalyvavęs eismo įvykyje, dėl kurio jis buvo pripažintas sunaikintu, taip pat nustatyta, kad jį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas kaip bet kuris atidus ir apdairus pirkėjas, žinodamas apie pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo Sutarties nebÅ«tų sudaręs. Teismas nenustatęs, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo apie eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo sugadintas, padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarydamos ginčo Sutartį dėl jos dalyko klydo abi Å¡alys. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas Sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip sudaryta iÅ¡ esmės suklydus.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis užsiima automobilių prekyba (per metus parduoda apie 10 automobilių), teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo teiginį, kad jis ginčo automobilį ieÅ¡kovui pardavė už 500 EUR kainÄ , tik todėl, kad jis jam nepatiko. Teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo teiginys prieÅ¡tarauja tiek ieÅ¡kovo ir liudytojų parodymams, tiek elementariai verslo logikai, juo labiau, kad pats atsakovas automobilių prekyba užsiima siekdamas gauti pajamų, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina didesnę nei 2000 EUR automobilio vertę.

Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡tirtų įrodymų, įskaitant ir liudytojų parodymus, visuma leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas už ginčo automobilį atsakovui sumokėjo 2000 EUR sumÄ yra labiau tikėtina, nei aplinkybė, kad už ginčo automobilį buvo sumokėta 500 EUR suma. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Sutartis teismo pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teismas taikė restitucijÄ , ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiant 2000 EUR sumÄ , o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo – automobilį Honda Accord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovas T. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo brolio 2016-05-02 susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog automobilis yra apgadintas.

Taigi apelianto teigimu, ieÅ¡kovas, įsigydamas automobilį ir matydamas jo trÅ«kumus, pats prisiėmė Å¡iÄ rizikÄ . Esant tokioms aplinkybėms, jis privalėjo atidžiau tikrinti transporto priemonę, nes ir pats pardavėjas galėjo nežinoti visų pasekmių, kurios atsirado dėl eismo įvykio. Kita vertus, apelianto nuomone, pats leidimo sustabdymas neeliminuoja galimybės ateityje naudoti transporto priemonę pagal paskirtį, tik reikia atlikti atkuriamÄ jį remontÄ ir techninę ekspertizę. Taigi ieÅ¡kovas gali turėti interesÄ pavyzdžiui pigiau įsigyti į transporto priemonę, jÄ suremontuoti ir toliau ja naudotis ar disponuoti. 9.2.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sudarydamos ginčo Sutartį dėl jos dalyko klydo abi Å¡alys, kadangi byloje yra duomenų, jog abi Sutarties Å¡alys žinojo apie tai, kad automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje. Taigi Å¡alys dėl Å¡ios aplinkybės neklydo. 9.3. IeÅ¡kovas nesikreipė nei į draudikÄ , nei į VÄ® „Regitra“, bandydamas nuginčyti jų sprendimo ar iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes. Apeliantas pastebi, kad ieÅ¡kovas tik 2017-01-30 pateikė atsakovui pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog 2016 m. birželio mėn. pradžioje gavo VÄ® „Regitra“ praneÅ¡imÄ , kad automobiliui nuo 2016-05-27 yra sustabdytas leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.

Be to, CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 9.4. Motorinės transporto priemonės kaina yra esminė sutarties sÄ lyga, kuri pagal CK nuostatas turi bÅ«ti įtvirtinta raÅ¡ytinėje sutartyje. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio kaina yra Sutarties sÄ lyga, o ne atskiras sandoris. Remiantis CK 1.93 str. 2 d. nuostata, teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais dėl kitokios, nei Sutartyje nurodytos kainos buvimo.

10. IeÅ¡kovas E. S. pateikė atsilepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kurio praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl automobilio įsigijimo patvirtina aplinkybę, kad atsakovas įsigydamas asmeninėn nuosavybėn lengvÄ jį automobilį, tikrai žinojo, kad įsigyja transporto priemonę, kuri yra po eismo įvykio, kuriame automobilis buvo stipriai sugadintas.

Taigi atsakovas sÄ moningai pažeidė CK 6.431 (1) str. imperatyvius reikalavimus, t. y. pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė informacijos apie automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje, kas sudaro pagrindÄ Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančiÄ CK 1.80 str. pagrindu. 10.2. Atsakovas siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, sÄ moningai klaidinga teismÄ pateikdamas vienas kitam prieÅ¡taraujančius argumentus, keisdamas pozicijÄ dėl ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų, t. y. tai juos pripažindamas, tai juos neigdamas. 10.3.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl automobilio kainos priteisimo yra pagrįstas byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas netinkamai taikė CK 1.93 str. 2 d. reikalavimus. Nurodo, jog sutartis sudaryta laikantis įstatymų nustatytos paprastos raÅ¡ytinės formos, tik pačioje sutartyje nurodyta netikra automobilio pirkimo – pardavimo kaina. Å ioje situacijoje, atsižvelgiant į sandorio sudarymo faktines aplinkybes, tai, kad prieÅ¡ sandorio sudarymÄ ir jo sudarymo metu dalyvavo liudytojas, kuris žinojo visas sandorio sudarymo aplinkybes, teismas pagrįstai rėmėsi ir vertino liudytojo parodymus.

Be to, teismas liudytojo parodymus vertinimo visų byloje surinktų įrodymų visumoje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo teisę atsisakyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ dėl esminių daikto kokybės trÅ«kumų, aiÅ¡kinimas ir taikymas.

15. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2016 m. gegužės 2 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas pardavė, o ieÅ¡kovas nupirko automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po Sutarties sudarymo ieÅ¡kovas iÅ¡ valstybės įmonės „REGITRA“ sužinojo, kad įsigytam automobiliui yra sustabdytas leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, nes nėra gauta duomenų iÅ¡ Lietuvos techninės apžiÅ«ros įmonių asociacijos, kad yra atlikta (galioja) transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra, taip pat, kad 2016 m. gegužės 25 d. buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu sugadintÄ automobilį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga (b. l. 12, 15).

IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos žalos bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 3 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas. Dėl eismo įvykio ginčo automobilis pripažintas sunaikintu, nes jo remonto iÅ¡laidos buvo lygios arba didesnės negu 75 proc. automobilio rinkos vertės iki eismo įvykio (b. l. 33-97). Dėl 2016-05-02 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia 16. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (t. y. ieÅ¡kovo ir jo brolio 2016-05-02 susiraÅ¡inėjimÄ ).

Apeliantas įsitikinęs, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog automobilis buvo daužtas, todėl ieÅ¡kovas, įsigydamas automobilį ir matydamas jo trÅ«kumus, pats prisiėmė Å¡iÄ rizikÄ , tuo labiau, kad transporto priemonė Sutarties sudarymo metu atitiko teisės aktų reikalavimus ir galėjo bÅ«ti naudojama pagal savo tiesioginę paskirtį. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka Å¡ioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

17. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, matė kai kuriuos išorinius perkamo automobilio trūkumus, defektus (ieškovo ir jo brolio 2016-05-02 elektroninis susirašinėjimas, nuotraukos, b .l. 123-125). Tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad parduodamo automobilio trūkumai (t. y. automobilis dalyvavo 2016-02-03 eismo įvykyje, kurio metu buvo sugadintas) ieškovui buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog pats apeliantas, kuris užsiima automobilių prekyba, pirmosios instancijos teisme teigdamas, jog jis, kaip automobilio pardavėjas nežinojo apie parduodamo automobilio trūkumus, nurodė, kad apžiūrėjęs automobilį jokių išorinių pažeidimų nepastebėjo.

18. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti, ar automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo stipriai sugadintas, galima tik turint atitinkamų žinių, kurių pirkėjas dažniausiai neturi. Dėl šios priežasties apeliantui automobilio pirkimo – pardavimo metu neužfiksavus automobilio defektų, o tik nurodžius, kad parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiūra, t. y. nurodžius, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, nurodytas trūkumas gali būti traktuojamas kaip pirkėjui (ieškovui) nežinomas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, apeliantas taip pat nepagrįstai akcentuoja pirkėjo (ieÅ¡kovo) rÅ«pestingumo ir atidumo stokÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovas pirkdamas lengvÄ jį automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti įsigyjamo daikto kokybe, todėl jo paties nerÅ«pestingas elgesys yra reikÅ¡mingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trÅ«kumų įrodytinumo faktÄ .

20. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina ir tai, kad pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigÄ , o pardavėjas turi pareigÄ patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, praneÅ¡ti apie parduodamo daikto trÅ«kumus.

21. Pažymėtina, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigÄ perduoti tinkamÄ prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai Å¡i teisės norma, sudaranti pagrindÄ atleisti pardavėjÄ nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerÅ«pestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trÅ«kumai yra akivaizdÅ«s ir pastebimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

22. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, įsigydamas automobilį matė jo trÅ«kumus, apgadinimus, todėl galimų ankstesnio naudojimo defektų rizikÄ pirkėjas prisiėmė pats, savaime neeliminuoja pardavėjo (apelianto) atsakomybės už automobilio paslėptus trÅ«kumus, dėl kurių automobilis negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta, kad atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trÅ«kumai ieÅ¡kovui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovo atsakomybę Å¡alinančius pagrindus.

Tačiau iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantas neįrodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu Å¡ie automobilio trÅ«kumai (t. y. automobilio dalyvavimas eismo įvykyje) buvo aptarti su ieÅ¡kovu ar buvo tokie akivaizdÅ«s, kad ieÅ¡kovas be specialaus tyrimo bÅ«tų galėjęs juos pastebėti, o tik deklaratyviai konstatavo, kad automobilio įsigijimo metu matydamas automobilio trÅ«kumus ieÅ¡kovas pats prisiėmė rizikÄ .

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas taip pat nepagrįstai automobilio atitiktį jo tiesioginei paskirčiai sieja tik su techninės apžiūros galiojimu ir automobilio faktiniu važiavimu (judėjimu).

24. Pažymėtina, jog techninės apžiÅ«ros talonas patvirtina transporto priemonės bÅ«klę jos apžiÅ«ros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiÅ«ros galiojimo pabaigos jos techninė bÅ«klė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniÅ¡kai netvarkinga). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio bylose vien konstatuoti faktÄ , kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiÅ«ra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi bÅ«ti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

25. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog automobilio techninė apžiÅ«ra buvo atlikta 2015 m. vasario 25 d., tačiau automobilis buvo naudojamas ir jo defektai (2016-02-03 automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo sugadintas) atsirado iki 2016-05-02 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, bylos duomenimis, automobilio techninė bÅ«klė pasikeitė po atliktos techninės apžiÅ«ros, todėl apeliantas nepagrįstai Å¡ioje byloje remiasi automobilio techninės apžiÅ«ros atlikimo faktu, kaip patvirtinančiu tinkamÄ automobilio techninę bÅ«klę jo pardavimo metu.

26. KritiÅ¡kai vertintinas ir apelianto argumentas, kad pagal savo paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkcijÄ atliko – juo buvo galima važiuoti ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę.

Be to, vien byloje nustatytas faktas, kad įsigytam automobiliui yra sustabdytas leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, nes VÄ® „Regitra“ buvo pateikti LR transporto priemonių draudikų biuro duomenys apie tai, kad 2016 m. gegužės 25 d. buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu sugadintÄ automobilį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, yra pakankamas pripažinti faktÄ , kad ieÅ¡kovo perkamas automobilis neatitiko jam reiÅ¡kiamus bendruosius reikalavimus.

27. Kitas apelianto argumentas, kuriuo atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ yra tas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sudarydamos ginčo Sutartį dėl jos dalyko klydo abi Å¡alys, kadangi byloje yra duomenų, jog abi Sutarties Å¡alys žinojo apie tai, kad automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje.

28. Å iame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pastebi, kad iÅ¡analizavus ir įvertinus bylos duomenis, bei apelianto apeliacinio skundo argumentus ir teiginius matyti, kad pats apeliantas visos bylos nagrinėju metu nėra nuoseklus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teisme teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir dalyvaudamas teismo posėdyje, ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, jog jis kaip automobilio pardavėjas nežinojo apie parduodamo automobilio trÅ«kumus, kadangi trečiasis asmuo J .L.

L., iÅ¡ kurio jis 2016-04-27 įsigijo automobilį jokios informacijos apie automobilio trÅ«kumus ir įvykius atsakovui nesuteikė, o pats atsakovas, apžiÅ«rėjęs automobilį, taip pat jokių iÅ¡orinių pažeidimų nepastebėjo. Tuo tarpu teismui pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo, kad sudarant ginčijamÄ sandorį, sprendžiant iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos žalos bylos medžiagos ir ieÅ¡kovo bei jo brolio pateiktų į bylÄ elektroninių susiraÅ¡inėjimų yra akivaizdu, kad apie parduodamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje buvo žinoma tiek ieÅ¡kovui, tiek ir pačiam atsakovui, todėl Å¡iuo atveju Å¡alys sudarydamos sandorį neklydo.

29. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pozicijos dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų keitimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip apelianto žinojimas, jog ieÅ¡kovui parduota transporto priemonė yra po eismo įvykio, kuriame Å¡i transporto priemonė buvo stipriai sugadinta. Å iÄ apeliacinės instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su transporto priemonės įsigijimu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, trečiasis asmuo J. L. L. lengvÄ jį automobilį Honda Acord 2016 m. balandžio 27 d. 13 val. 40 min. įsigijo iÅ¡ Z. K.. Å ioje 2016-04-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta informacija apie įvykius ir trÅ«kumus, t. y. skiltyje „Informacija ir trÅ«kumai“ nurodoma, kad automobilis yra daužtas, o atsakovas iÅ¡ trečiojo asmens J. L. L. šį automobilį įsigijo 2016 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta 2016-04-27 18.00 val., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ po 4 val. ir 20 min. ir jau kaip techniÅ¡kai tvarkingÄ , kadangi 2016 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (b. l. 10), kurios pagrindu atsakovas įsigijo ginčo automobilį iÅ¡ trečiojo asmens, nebuvo nurodyta informacija apie įvykius ir trÅ«kumus.

Ä®vertinus bei iÅ¡analizavus AB „Lietuvos draudimas“ į bylÄ pateiktÄ Å¾alos medžiagÄ , bei nagrinėjamos bylos duomenis, teisėjų kolegijos teigimu yra akivaizdu, jog Å¡ioje situacijoje per 4 val. automobilio, kurį įsigijo ieÅ¡kovas, suremontuoti, kad pastarasis bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas buvo neįmanoma.

30. Å iame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

31. Taigi, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes dėl Å¡io automobilio įsigijimo, į apelianto pozicijos dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų keitimÄ (t. y. atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog apie parduodamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje buvo žinoma tiek ieÅ¡kovui, tiek ir pačiam atsakovui, todėl Å¡iuo atveju Å¡alys sudarydamos sandorį neklydo), į tai, kad atsakovas užsiima automobilių prekyba (per metus parduoda 10 automobilių) bei įvertinus bylos aplinkybes, spręstina, jog labiau tikėtina, kad atsakovas 2017-04-27 iÅ¡ trečiojo asmens įsigydamas asmeninėn nuosavybėn lengvÄ jį automobilį, tikrai žinojo, kad įsigyja transporto priemonę, kuri yra po eismo įvykio, kuriame Å¡is lengvasis automobilis buvo stipriai sugadintas, kÄ patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ pateikta į bylÄ Å¾alos medžiaga.

32. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

33. Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi Å¡ie duomenys:

1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė;

2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas;

3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris;

4) motorinės transporto priemonės rida;

5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra;

6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Taigi, griežtas Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės, t. y. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e yra nustatyti imperatyvÅ«s sutartyje nurodytini duomenys, jie turi bÅ«ti nurodomi nepriklausomai nuo Å¡alių pasirinkimo juos nurodyti, ar ne;

34. IÅ¡ 2016-05-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e nurodyti duomenys, t. y. nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra, tačiau nenurodyti privalomi duomenys apie ridÄ , transporto priemonės trÅ«kumus, taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trÅ«kumus.

35. Nagrinėjamu atveju automobilio defektai (t. y. automobilio dalyvavimas eismo įvykyje, dėl kurio jis buvo stipriai apgadintas) nėra akivaizdÅ«s ir pastebimi. Pats apeliantas pirmosios instancijos teismo atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad apžiÅ«rėjęs automobilį jokių iÅ¡orinių pažeidimų nepastebėjo, o jau pateiktame apeliaciniame skunde keičia pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų (t. y. atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog apie parduodamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje buvo žinoma tiek ieÅ¡kovui, tiek ir pačiam atsakovui, todėl Å¡iuo atveju Å¡alys sudarydamos sandorį neklydo).

Be to, 2016-05-02 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje apeliantas taip pat nenurodė jokių automobilio defektų ar trÅ«kumų, nenurodė informacijos apie parduodamo lengvojo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje, todėl, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog apeliantas pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trÅ«kumus.

Pažeidęs šiuos reikalavimus, apeliantas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo.

36. Taigi, apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir įvertinus bylos aplinkybes ir padarius iÅ¡vadÄ , jog labiau yra tikėtina, kad atsakovas 2017-04-27 iÅ¡ trečiojo asmens įsigydamas asmeninėn nuosavybėn lengvÄ jį automobilį, tikrai žinojo, kad įsigyja transporto priemonę, kuri yra po eismo įvykio, kuriame Å¡is lengvasis automobilis buvo stipriai sugadintas, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas Sutarties sudarymo metu žinojo apie eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo apgadintas.

Atitinkamai nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo konstatuotu faktu, jog teismas nenustatė CK 6.431 (1) straipsnio pažeidimo, kuris sudarytų pagrindÄ Sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , toje dalyje, kurioje Sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip sudaryta iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.) pakeisti ir pripažinti ieÅ¡kovo E. S. ir atsakovo T.

P. 2016 m. gegužės 2 d. sudarytÄ transporto priemonės sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl ieÅ¡kovo neveikimo 37. KritiÅ¡kai vertintinas ir apelianto teiginys, jog ieÅ¡kovas nesikreipė nei į draudikÄ , nei į VÄ® „Regitra“, bandydamas nuginčyti jų sprendimo ar iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes.

38. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016 m. birželio mėnesio pradžioje ieškovas gavo VĮ Regitra 2016-05-31 pranešimas “Dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo” (b. l. 12). Siekiant išsiaiškinti ieškovo įsigytos motorinės transporto priemonės leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymo konkrečias aplinkybes, dėl konkrečių duomenų pateikimo ieškovas kreipėsi į VĮ Regitra (b. l. 13), kuri 2016-12-20 raštu (b. l.

15) paaiÅ¡kino, kad esant pateiktai LR Transporto draudiko biuro informacijai ir jos pagrindu sustabdytam transporto priemonės dalyvavimui vieÅ¡ajame eisme, bÅ«tina ieÅ¡kovo įsigytai transporto priemonei atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę, kuriai reikalinga pateikti transporto priemonės atkuriamÄ jį remontÄ patvirtinančius dokumentus, o esant teigiamai ekspertizės iÅ¡vadai atlikti privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ bei transporto priemonę apdrausti ir pateikti kitus registracijai bÅ«tinus dokumentus, kad ieÅ¡kovo įsigytai transporto priemonei bÅ«tų leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.

Be to, VÄ® Regitra nurodė, kad LR Transporto priemonių draudikų biuro pateikta informacija yra susijusi su Å¡ios transporto priemonės dalyvavimu eismo įvykyje, ko pasekoje buvo pripažinta, kad automobilį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga (t. y. konkrečios informacijos apie eismo įvykį pateikta nebuvo). 2017 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į LR Transporto draudikų biurÄ su praÅ¡ymu (b. l. 17,18) pateikti informacijÄ apie eismo įvykio datÄ , laikÄ , eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonės sugadinimus, tyrimo aktÄ ir kitas aplinkybes, tačiau praÅ¡oma informacija ieÅ¡kovui nebuvo pateikta, nurodant ieÅ¡kovui kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 19).

Tačiau AB „Lietuvos draudimas“ 2017-03-13 raštu (b. l.

22) atsisakė pateikti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omÄ informacijÄ , motyvuodamas LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis ir nurodė, kad tokia informacijÄ pateiks tik teismui. Siekdamas šį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, ieÅ¡kovas su pretenzija (b. l.

23) kreipėsi į atsakovÄ , tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė.

39. Taigi remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, matyti, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ieÅ¡kovas ėmėsi visų įmanomų priemonių aplinkybėms, susijusioms su automobilio dalyvavimu eismo įvykyje, iÅ¡siaiÅ¡kinti, t. y. kreipėsi tiek į VÄ® „Regitra“, tiek į LR Transporto priemonių draudikų biurÄ , tiek į AB „Lietuvos draudikas“, tiek ir į patį atsakovÄ su pretenzija ir tik nepavykus ginčo iÅ¡spręsti ne teismo tvarka, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .

40. Apeliaciniame skunde apeliantas tai pat mini ir CK 1.125 str. 7 d. normÄ , kurioje nustatyta, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apelianto teigimu, toks ieÅ¡kovo neveikimas pažeidžia jo teises. Tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka, kadangi byloje yra kilęs ginčas ne dėl draudimo teisinių santykių, o dėl parduoto daikto (Å¡iuo atveju transporto priemonės) trÅ«kumų, todėl nagrinėjamu atveju apelianto minima CK 1,125 str. 7 d. norma nėra taikoma.

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, jeigu jie buvo nustatyti per Å¡iame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trÅ«kumų gali pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad Å¡alių nebuvo sutarta dėl daikto (t. y. transporto priemonės) kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę pasinaudoti CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, kÄ kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, jis ir padarė. Taigi apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovo neveikimas pažeidžia atsakovo teises laikyti nepagrįstais ir neįrodytais. Dėl sumokėtos transporto priemonės kainos 41. Apeliantas nurodo, jog remiantis CK 1.93 str. 2 d. nuostata, teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais dėl kitokios, nei Sutartyje nurodytos kainos buvimo.

42. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromos motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys. Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas minėtų nuostatų gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo atsakovui sumokėtos automobilio kainas galėjo remtis liudytojų parodymais. Apelianto netinkamas CK 1.93 str. 6 d. nuostatų interpretavimas sudaro pagrindÄ tokį atsakovo teiginį laikyti pagrįstu.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais sprendžiant apie tikrÄ jÄ automobilio kainÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog liudytojais byloje apklausti N. S. (ieÅ¡kovo brolis) nurodė, kad ieÅ¡kovas jam atsiuntė nuorodÄ Ä¯ interneto tinklapyje www.autoplius.lt patalpintÄ parduodamo automobilio skelbimÄ , pagal kurį automobilio kaina buvo apie 2200 EUR. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis pas atsakovÄ atvyko kartu su ieÅ¡kovu ir matė, kaip ieÅ¡kovas suskaičiavo ir padavė atsakovui už automobilį 2000 EUR sumÄ grynaisiais pinigais (kupiÅ«romis po 50 Eur).

Liudytoju apklaustas N. J. (ieÅ¡kovo draugas) nurodė, kad ieÅ¡kovas telefonu jam pasakojo, kad važiuoja pirkti automobilio Honda Accord, kurio kaina internete – apie 2200 EUR, tačiau nusiderėjo iki 2000 EUR. Taip pat nurodė, kad kito telefono skambučio metu ieÅ¡kovas jam teigė automobilį nupirkęs už 2000 EUR kainÄ . Remiantis byloje pateikta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ pažyma, rekomenduojama ginčo automobilio pardavimo vertė 2017 m. rugsėjo 26 d. – 2100 EUR (b. l. 129-141).

Didesnė nei 2000 Eur automobilio vertė taip pat nurodoma ir eismo įvykio žalos byloje. 2016 m. balandžio 20 d. iÅ¡vadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodoma automobilio vertė – 2666 EUR (b. l. 65). Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis užsiima automobilių prekyba (per metus parduoda apie 10 automobilių), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti atsakovo teiginį, kad jis ginčo automobilį ieÅ¡kovui pardavė už 500 EUR kainÄ , tik todėl, kad jis jam nepatiko.

44. Å iame kontekste svarbu nurodyti, jog sudarant 2016-05-02 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį buvo laikomasi įstatymų nustatytos paprastos raÅ¡ytinės sutarties sudarymo formos, kÄ patvirtina ir byloje esanti Sutartis. Tik pačioje Sutartyje yra nurodyta netikra automobilio pirkimo – pardavimo sutarties kaina. Taigi Å¡ioje situacijoje, atsižvelgiant į sandorio sudarymo faktines aplinkybes, bei į tai, kad prieÅ¡ sandorio sudarymÄ ir jo sudarymo metu dalyvavo ir liudytojas, kuris žinojo visas su sandoriu sudarymu susijęs aplinkybes, visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino ir rėmėsi liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju liudytojų parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

45. Pažymėtina, jog įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, t. y. įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus bei nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad tikroji Å¡alių sutarta automobilio kaina buvo ne, kaip nurodo apeliantas, 500 EUR, o 2000 EUR, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteisė 2000 EUR, sumokėtų už automobilį. Dėl bylos procesinės baigties 46. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės pažeidė procesinės bei materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad yra pagrindas sprendimÄ pakeisti anksčiau nurodyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. pripažinti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2016-05-02 sudarytÄ transporto priemonės sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 47. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

48. IeÅ¡kovas E. S. apeliacinėje instancijoje patyrė 150,00 EUR atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidų ir pateikė tai patvirtinantį dokumentÄ â€“ 2018-01-16 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 761960. Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ apelianto T. P. ieÅ¡kovo E. S. naudai (CPK 98 str. 1 d.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovo E. S. ir atsakovo T. P. 2016 m. gegužės 2 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip sudaryta iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.), pakeisti ir pripažinti ieÅ¡kovo E. S. ir atsakovo T.

P. 2016 m. gegužės 2 d. sudarytÄ transporto priemonės sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo T. P. ieÅ¡kovui E. S. 150,00 EUR (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas JÅ«ratė Varanauskaitė