2022-03-16 Nr. AB-6325-3-61-3-04439-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1546-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04439-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35570 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 6K-1529 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad savo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), dalyvavo protestuose prieš šalies vyriausybę, todėl jaučiasi persekiojamas. Atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pareiškėjas skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė, sprendimą paliko galioti.

2.2. Pareiškėją galima priskirti socialinei grupei asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos. Ūkininkai (duomenys neskelbtini) verčiami pardavinėti savo pagamintą derlių vyriausybei ypač žemomis kainomis. Dėl gaunamų nekonkurencingų pajamų ūkininkai bankrutuoja, o nepaklusę naujam reglamentavimui – protestuoja. Pareiškėjas taip pat dalyvavo protestuose, sulaukė persekiojimo bei patyrė prievartą: buvo mušamas, kalinamas, jam ir jo artimiesiems buvo grasinama. Vyriausybės atstovai reikalavo liautis protestuoti, o nepaklusnius suimdavo, kalindavo.

2.3. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino surinkta informacija apie kilmės valstybę, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme yra visiškai pagrįsta. Be to, tyrimo metu buvo patvirtinta, kad ūkininkai buvo žiauriai kankinami, žudomi arba verčiami sutikti su nuostolingomis prekybos sąlygomis. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje) beatodairiškas smurtas siekia tokį lygį, kad vien dėl buvimo teritorijoje kyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

2.4. Pareiškėjas savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti ar pasislėpti. Jo asmenybė yra identifikuota, visą laiką, kurį praleido Lietuvoje, jis laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus ir detalus, todėl nenustatyta objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Taip pat nesutiko su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos, taigi, jei bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma ir yra individualaus pobūdžio. Taigi, nepagrįstai nustatyta, kad jam kilmės valstybėje negresia kankinimai ar mirties bausmė. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti, o vien tai, kad prašymas atmestas, negali būti pakankama priežastimi taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Atsakovas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, atliko netinkamą tyrimą, todėl pareiškėjui privalo būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

2.5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimu ir pažymėjo, kad jo skundo nagrinėjimas turėjo būti organizuojamas žodinio proceso tvarka, be to, Komisija neatliko išsamaus ir visapusiško tyrimo.

2.6. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) dalyvavo taikiame proteste, kurio metu policija dalyvius mušė (duomenys neskelbtini), o jaunesnius protesto dalyvius suėmė ir areštavo, šio protesto metu jam pavyko pabėgti ir likti nesuimtam. Pareiškėjo teigimu, po minėto protesto pas jį į namus keturis kartus buvo atvykę policijos ir Vyriausybės atstovai, kurie grasino jį suimti, jei jis ir toliau dalyvaus protestuose. Išsigandęs grasinimų pareiškėjas daugiau protestuose nedalyvavo, vėliau išvyko pas gimines. Supratęs, kad jam gali būti nesaugu, 2021 m. (duomenys neskelbtini) išvyko iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini), po to – į (duomenys neskelbtini), o iš jos – į Lietuvą. Teigė, kad per Google interneto portalą sužinojo, jog Lietuvoje yra galimybė saugiai pasiprašyti prieglobsčio, todėl atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną, kurios perėjimą organizavo vedlys, pasamdytas pareiškėjo giminaičių.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjo kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad pareiškėjas atitinka profilį asmenų, kuriuos gali persekioti valdžia, be to, pareiškėjas išvykimą iš kilmės valstybės grindė ir ekonominėmis priežastimis, kurios nepatenka į Konvencijos reguliuojamą sritį. Todėl jo pasakojimas nebuvo laikomas pagrįstu įrodymu, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė būti persekiojamam kilmės šalyje yra pagrįsta. Be to, pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus ir turėjo kitų trūkumų, pasakojimo taip pat nepatvirtina surinkta kilmės valstybės informacija, nes ūkininkai, dalyvaujantys taikiuose protestuose, yra valdžios persekiojimo objektas. Be to, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog jam oro uoste būtų buvę problemų išvykti iš kilmės valstybės, todėl tikėtina, kad pareiškėjas nebuvo ieškomas kilmės šalies policijos pareigūnų. Be to, pareiškėjo gimtoji valstija yra viena iš (duomenys neskelbtini) valstijų, kurios valdžioje yra partija, palaikanti protestuojančius prieš (duomenys neskelbtini) partijos priimtus įstatymus.

3.3. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo išdėstyti argumentai – nepagrįsti. Teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad pagal kilmės valstybės informaciją protestuose prieš vyriausybę dalyvavo tūkstančiai asmenų, o pareiškėjas neatitinka profilio asmenų, kuriuos vyriausybė turėtų persekioti, todėl atsakovas pagrįstai nenustatė individualių pareiškėjo persekiojimo priežasčių.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35570 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 31 d. buvo sulaikyta 18 piliečių, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, kuris 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. Pirminės apklausos metu 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo prie (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) valstijos. Asmens dokumento neturi, nes jį pametė (duomenys neskelbtini). Iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. (duomenys neskelbtini). Jam buvo išduota (duomenys neskelbtini) viza. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) atskrido į (duomenys neskelbtini), po to automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir iš ten kirto Lietuvos Respublikos sieną. Teigė, kad dalyvavo protestuose, todėl jaučiasi persekiojamas.

5.3. 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra jaučiamas didelis piliečių ir šalies vyriausybės susipriešinimas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nustatytos taisykles, kurios yra nepriimtinos daugeliui ūkininkų, todėl jie protestuoja. Vyriausybė su ūkininkais sudaro sutartis, pagal kurias ūkininkai yra priversti auginti tik (duomenys neskelbtini) ir parduoti juos vyriausybei už mažesnę kainą, kai tuo tarpu vyriausybė produkciją perparduoda žymiai didesnėmis kainomis.

Be to, ūkininkai (duomenys neskelbtini) yra priversti parduoti tik vienos rūšies produktus, nors pragyvena ir iš kitų produktų (pvz., daržovių, vaisių) pardavimų. Kadangi vyriausybė superka tik (duomenys neskelbtini), šalies ūkininkų uždarbis labai sumažėjo, jiems sunku pragyventi. Pareiškėjas yra ūkininkas, todėl taip pat dalyvavo taikiuose protestuose, kol pasirodė žmonės (tretieji asmenys ar policija – negalėjo pasakyti), kurie ėmė mušti protestuotojus, juos sugavo ir patalpino kamerose. Kai pareiškėjas buvo paleistas, policija ir toliau kiekvieną dieną lankėsi jo namuose, grasino ir reikalavo nedalyvauti protestuose.

Pažymėjo, kad policija (duomenys neskelbtini) yra įpratusi be priežasties puldinėti žmones, juos suimti, sodinti į kalėjimus. Pavargęs nuo nuolatinių sunkumų, mušimo, uždarymo į kalėjimą dėl menkiausios dingsties, taip pat ir negalėdamas išlaikyti savo šeimos, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten į Lietuvą. Atkreipė dėmesį, kad yra vienintelis šeimos maitintojas, išlaiko sūnų ir žmoną, kurie liko (duomenys neskelbtini) ir persikraustė pas gimines. Paprašytas nurodyti, kas grėstų grįžus į kilmės valstybę, teigė, kad jį gali suimti policija ir uždaryti į kalėjimą, kadangi jam yra užvesta byla.

Atsakydamas dėl kokių priežasčių nusprendė atvykti būtent į Lietuvą, vengė tikslaus atsakymo ir nurodė, kad giminaitis parūpino jam vizą į (duomenys neskelbtini), iš kurios jis atvyko į Lietuvą. Teigė, kad jokių kitų vizų neturėjo, apie Lietuvą išgirdo iš tarpininko. Atsakyti, iš kokios šalies buvo minėtas asmuo, negalėjo, kaip ir papasakoti, kokiomis aplinkybėmis tiesiai iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsiminė tik kad iš (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu ir kad visus daiktus, t. y. dokumentus, mobilų telefoną, pavogė minėtas tarpininkas.

Kurioje tiksliai vietoje tai įvyko, atsakyti negalėjo, tačiau paminėjo, kad tuo buvo tuo metu, kai jam liepė išlipti iš automobilio ir eiti pėsčiomis.

5.4. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35570 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 71, 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas paliko kilmės valstybę dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl savo saugumo. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamojoje vietovėje vyksta konfliktas tarp ūkininkų ir vyriausybės, teigė, kad ūkininkai protestuoja dėl savo teisių, kurias vyriausybė, nustatydama tam tikras taisykles, apriboja. Paprašytas patikslinti apie kokias taisykles kalba, pareiškėjas nurodė, jog vyriausybė ne tik perparduoda jų produkciją didesnėmis kainomis, nei superka iš ūkininkų, bet ir draudžia užsiimti kitų produktų prekyba, kas mažina ūkininkų uždarbį ir galimybes pragyventi. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rudens vyksta ūkininkų protestai dėl vyriausybės priimtų kontraversiškų žemės ūkio reformos įstatymų. Tačiau, skirtingai nei nurodė pareiškėjas, naujai priimti įstatymai neįpareigoja auginti tik (duomenys neskelbtini) ir juos parduoti vyriausybei, o suteikia galimybę patiems žemdirbiams parduoti savo prekes už pačių pasirinktą kainą savo nuožiūra pasirinktiems pirkėjams.

7. Teiginių, kad policijos pareigūnai pradėjo persekioti pareiškėją, nes jis dalyvavo taikiose protesto akcijose, teismas nelaikė pagrįstais, kadangi pareiškėjo pasakojimo detalės tiek jo apklausos metu, tiek nagrinėjant bylą teisme keitėsi. Iš pradžių pareiškėjas teigė, kad kartu su kitais ūkininkais dalyvavo taikioje protesto akcijoje, kurios metu pasirodė policija ar tretieji asmenys (tiksliai nežino), pradėjo mušti, vaikyti protesto dalyvius, pareiškėjas buvo sulaikytas ir patalpintas į kamerą. Vėlesnėje apklausos stadijoje apie sulaikymą ir kalėjimą neužsiminė, tik nurodė, kad kartu su kitais protesto dalyviais buvo pagauti, tačiau atsitraukė ir išvyko namo. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo tik viename proteste, kuris vyko 2021 m. (duomenys neskelbtini) ir kurio metu protestuotojai buvo mušami lazdomis, o jaunesni – suimami ir areštuojami. Pareiškėjas teismui patvirtino, kad iš šio protesto jam pavyko pasitraukti ir jis sulaikytas ar laikomas areštinėje nebuvo. Be to, iš pradžių pareiškėjas teigė nežinantis, kas tiksliai pradėjo mušti ir vaikyti protesto dalyvius, nors vėliau užtikrintai tvirtino, kad tai buvo vietos policija. Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, kad ūkininkai, dalyvaujantys taikiuose protestuose, paprastai nėra persekiojimo objektas, jais dažniausiai būna žurnalistai ar politiniai aktyvistai. Apklausos Migracijos departamente pabaigoje pareiškėjas nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos kilmės šalyje negali išgyventi. Paprašytas patikslinti, ar tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), atsakė, kad tai vienintelė priežastis. Teigė, kad negali išmaitinti savo šeimos, todėl vienintelis būdas suteikti savo šeimai normalų ir saugų gyvenimą yra įsidarbinti Lietuvoje bei atsivežti čia savo šeimą. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

8. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas surinko bei įvertino aktualiausią informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste apie 2020 m.–2021 m. (duomenys neskelbtini) vykusius protestus. Pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas, nenuoseklus, neinformatyvus, jam trūko detalumo, todėl pareiškėjas nepagrindė jam galinčios kilti individualaus pobūdžio grėsmės. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) bijodamas būti persekiojamas ar įkalintas, nes jo atžvilgiu yra užvesta byla, atitinkamos tarnybos aptarnaujančios oro uostą, iš kurio išskrido pareiškėjas, dokumentų patikros metu neįžvelgė nieko įtartina ir nesulaikė pareiškėjo. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nebuvo ieškomas (duomenys neskelbtini) pareigūnų.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga, kadangi jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

10. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai išsiuntė pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pripažino, kad nustatytas draudimo į Lietuvos Respubliką atvykti terminas (5 metai) yra neproporcingas, todėl jį sutrumpino iki 3 metų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo, teismas pažymėjo, kad Komisija, įvertinusi Migracijos departamento sprendime bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimo nėra pagrindo naikinti. Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. priimtas sprendimas, teismo manymu, yra motyvuotas, pagrįstas aktualiomis teisės normomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

13.1. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Dėl susiklosčiusių aplinkybių ūkininkai gali būti skiriami kaip socialinė grupė, kadangi būtent šios veiklos asmenys susidūrė su didele žala. Kadangi šiai grupei priklauso ir pareiškėjas, egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas gali baimintis gyventi savo kilmės šalyje, kurioje jau ilgą laiką vyksta neramumai.

13.2. Atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, Migracijos departamentas nesurinko naujausios informacijos apie smurto padėti pareiškėjo gyvenamojoje provincijoje.

13.3. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. 2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S4881, kuriuo nusprendė pripažinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35570 rezoliucinės dalies 2-4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2022 m. vasario 20 d. pareiškėjas Migracijos departamento 2022 m. vasario 24 d. sprendimą įvykdė ir išvyko į kilmės valstybę.

14.2. Taigi, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35570 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1529 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

17. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

20. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

21. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui yra svarbi atsakovo surinkta informacija.

22. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rudens vyksta ūkininkų protestai dėl vyriausybės priimtų kontraversiškų žemės ūkio reformos įstatymų. Naujai priimti įstatymai neįpareigoja auginti tik (duomenys neskelbtini) ir juos parduoti vyriausybei, o suteikia galimybę patiems žemdirbiams parduoti savo prekes už pačių pasirinktą kainą savo nuožiūra pasirinktiems pirkėjams.

23. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamojoje vietovėje vyksta konfliktas tarp ūkininkų ir vyriausybės, teigė, kad ūkininkai protestuoja dėl savo teisių, kurias vyriausybė, nustatydama tam tikras taisykles, apriboja. Paprašytas patikslinti apie kokias taisykles kalba, pareiškėjas nurodė, jog vyriausybė ne tik perparduoda jų produkciją didesnėmis kainomis, nei superka iš ūkininkų, bet ir draudžia užsiimti kitų produktų prekyba, kas mažina ūkininkų uždarbį ir galimybes pragyventi.

24. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės atitinka tikrąją reikalų padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas tinkamai vertino kilmės šalyje susiklosčiusią situaciją ir individualias aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą. Padaryta pagrįsta išvadą, kad įrodymai byloje nesuponuoja pareiškėjui galinčios kilti individualaus pobūdžio grėsmės realumo. Todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo.

25. Pareiškėjui pagrįstai nesuteikta ir papildoma apsauga, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo situacija atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, įtvirtintus Įstatymo 87 straipsnyje.

26. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius