b33e47a5-e85f-49dd-833e-477b971954b4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                               Administracinė byla Nr. I-1606-815/2017                               Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00406-2016-6                                                     Procesinio sprendimo kategorija 12.5.3; 57.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja S. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 2–4), kurį tikslino (b. l. 17), praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2016 m. rugpjūčio 2 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. (23.1-08)-319-1621 (toliau – ir Turto areÅ¡to aktas), taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.2.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje Å¡iÄ administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teritorinį administracinių bylų teismingumÄ (b. l. 93–94).3. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad: Turto areÅ¡to akte VMI areÅ¡tuota 75 proc. pareiÅ¡kėjai priklausančio turto – 65/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies; turto areÅ¡tas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas, jis nėra bÅ«tinas, o jo taikymas, nesant pagrįstos rizikos, yra negalimas; nurodomas 11 895,18 Eur areÅ¡to mastas – nepagrįstai apskaičiuota suma, kuri yra ginčijama, areÅ¡tuojamas turtas nėra įkainotas;

VMI priimti sprendimai apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija); pareiÅ¡kėja dirba ir gauna stabilų darbo užmokestį ( 2016 m. gegužės mėn. iÅ¡mokėtas užmokestis po mokesčių – 1 014,49 Eur. PareiÅ¡kėjos skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.3.1. Ginčas su VMI kilo 2016 m. sausio mėn. ir per visÄ laikÄ iki Turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos (daugiau kaip per 8 mėnesius) pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis nepasikeitė, t. y. neįvyko turto pardavimo sandorių, pareiÅ¡kėja dirba tÄ patį darbÄ ir gauna stabilias pajamas, Å¡ios ir kitos aplinkybės mokesčių administratoriui yra žinomos.

Pažymėtina, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 25 300 Eur, žemės sklypo vertė – 18 100 Eur, Å¡ios vertės nustatytos masinio vertinimo matu ir yra minimalios. Atlikus individualų vertinimÄ turto vertė bÅ«tų dar didesnė, tačiau ir pareiÅ¡kėjos teikiami dokumentai įrodo, kad VMI areÅ¡tas yra neteisėtas.3.2. PareiÅ¡kėja remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, nurodo, kad MAÄ® 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos 2 sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ : jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto iÅ¡vados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; yra pagrista rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausanti turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusiu sumų.

MAÄ® 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ , tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ dėl antrosios MAÄ® 101 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lygos, siekiant taikyti turto areÅ¡tÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų (administracinė byla Nr. A556-194/2008).Ä®vertinus MAÄ® 101 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ ir vertinant faktinių aplinkybių ir surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekstÄ konstatuotina, kad nesant pagrįstai rizikai, jog pareiÅ¡kėja jai priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, VMI nepagrįstai areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos turtÄ .3.3.

Pažymėtina, kad yra nustatytas draudimas ir negalima areÅ¡tuoti daugiau, negu bÅ«tų galima realiai ir visiÅ¡kai užtikrinti mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir padengti su turto areÅ¡tu bei iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusias iÅ¡laidas. AreÅ¡tuojamas turtas turėjo bÅ«ti įkainotas rinkos kainomis. Remiantis Turto areÅ¡to aktu neaiÅ¡ku, kokia yra areÅ¡tuojamo turto vertė, yra pateikiami skaičiai 11 895,18 Eur ir 12 334 Eur, nurodoma, kad areÅ¡tuojama 75 proc. turimo turto. PareiÅ¡kėja iÅ¡ VMI yra gavusi ir kitus dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad apskaičiuota suma yra mažesnė, negu nurodyta Turto areÅ¡to akte.

Taigi, nesant tinkamai įkainotam areÅ¡tuojamam turtui, turto areÅ¡tas yra neteisėtas, nes yra areÅ¡tuota daugiau, negu reikia. VMI, taikydama minėtÄ sankcijÄ , sÄ moningai daro psichologinį spaudimÄ , kad pareiÅ¡kėja atsisakytų skundų ir sutiktų su mokesčių administratoriumi, nepagrįstas turto areÅ¡to taikymas sukelia pareiÅ¡kėjai psichologinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , o teisinėje valstybėje negali bÅ«ti situacijos, kai dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai persekioja valstybės institucijos, jai daromas nepagrįstas psichologinis spaudimas.Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo ir kitų Konstitucijos nuostatų kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ ; asmens teisė kreiptis į teismÄ suponuoja ir jo teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ , ji yra bÅ«tina teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, negali bÅ«ti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

II Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiÅ¡kėjos argumentai dėl Turto areÅ¡to akto panaikinimo yra nepagrįsti, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 34–38).1. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (36.9)FR0682-190 (toliau – ir Sprendimas) dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtintos Inspekcijos 2016 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. (42.72) FR0680-98 pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotos 9 189,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 1 787,00 Eur GPM delspinigių sumos ir skirta 918,00 Eur bauda (bendra pagal sprendimÄ mokėtina suma sudarė 11 895,18 Eur).

VMI. IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2016 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 68-168 (toliau – ir sprendimas Nr. 68-168) patvirtino SprendimÄ . Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl sprendimo Nr. 68-168, 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. S-192 (7-152/2016) sprendimÄ Nr. 68-168 patvirtino.2. Pagal MAÄ® 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, t. y. vykstant mokestiniams ginčams turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuotas, tačiau nenukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ .

VMI, vadovaudamasi MAÄ® 101 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, apskaičiuota suma nėra mažareikÅ¡mė, yra pagrįstas pavojus, jog pareiÅ¡kėja turimÄ turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti, dėl to gali bÅ«ti sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti patikrinimo metu apskaičiuotas sumas, mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimui Turto areÅ¡to akte areÅ¡tavo 75 procentus pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio 0,65 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies.

3. Remiantis LVAT praktika mokesčių surinkimas yra vieÅ¡asis interesas (administracinės bylos Nr. A6-206/2007, Nr. A415-1088/2006). Turto areÅ¡tas – vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, mokesčiai – įstatyme nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai nustatytu laiku į valstybės biudžetÄ , mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sÄ lygų; nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės vieÅ¡iesiems poreikiams tenkinti; nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (1997 m. liepos 10 d., 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai).

Valstybė gali tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas, tik turėdama tam pakankamai biudžeto pajamų. Nepatenkinus reikalavimų dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetÄ , biudžetas negautų pajamų, taigi, bÅ«tų ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.4. Remiantis LVAT praktika, MAÄ® įtvirtintas turto areÅ¡to pagrindas – kai yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų; vertinant lingvistiniu aspektu minėtÄ turto areÅ¡to sÄ lygÄ matyti, kad ji sukonstruota tokiu bÅ«du, jog užtenka konstatuoti tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidÄ Å¡ios sÄ lygos taikymui; mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu papildomai asmeniui apskaičiuotos mokesčių ir su jais susijusios sumos, kas taip pat suponuoja rizikos, jog asmuo jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti, ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ar su juo susijusių sumų, atsiradimÄ ; aiÅ¡kinant paminėtÄ turto areÅ¡to sÄ lygÄ (gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos) darytina iÅ¡vada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas galėtų tapti neįmanomas ar bÅ«tų apsunkintas, MAÄ® 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi; iÅ¡ MAÄ® 101 straipsnio 4 dalies matyti, kad nėra pateiktas užbaigtas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų bÅ«ti sunku arba tapti neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, o pateiktas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as tokių atvejų (administracinės bylos Nr. A8-944-04, Nr. A575–907/2011, Nr. A438-249/2011).5.

PareiÅ¡kėjos turtas buvo areÅ¡tuotas, vadovaujantis MAÄ® 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu (mokesčių administratoriui priėmus sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti) ir remiantis Sprendimu. SÄ voka „pavojus“, kad mokesčių mokėtojas savo turtÄ gali paslėpti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymÄ , turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iÅ¡ ko galima daryti prielaidÄ , jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas (MAÄ® 101 straipsnio komentaras).

Turto areÅ¡to akte aiÅ¡kiai nurodyta, kuo pasireiÅ¡kia rizika, kad pareiÅ¡kėja jai priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti. Mokestinės nepriemokos padengimui bÅ«tina užtikrinti, kad ji turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros. Darytina visiÅ¡kai pagrįsta iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju turto areÅ¡tas yra pateisinamas, nes pareiÅ¡kėja nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių duomenų, kad pradėjus galimÄ mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ji turės galimybę padengti skolÄ ir tokia jo galimybė nesumažės (LVAT administracinė byla Nr. A442?1497/2011).

VMI konstatavus tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidÄ Å¡ios sÄ lygos taikymui, darytina visiÅ¡kai pagrįsta iÅ¡vada, kad VMI, vadovaudamasi MAÄ® 112 straipsnio 1 dalimi, siekdama užtikrinti mokestinių prievolių įvykdymÄ ar mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turėjo teisę ir pagrindÄ taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę – turto areÅ¡tÄ .6. PareiÅ¡kėjos skunde nurodyti argumentai, jog mokesčių administratorius nevertino ir neanalizavo realaus pavojaus dėl mokesčių mokėtojo galimybės paslėpti, parduoti ar kitaip netekti turto, savaime nereiÅ¡kia, kad nėra rizikos, jog gali taip įvykti, dėl ko bÅ«tų sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , tačiau, kaip minėta, Turto areÅ¡to akte aiÅ¡kiai nurodyta, kuo pasireiÅ¡kia rizika, kad pareiÅ¡kėja jai priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota suma (11 895,18 Eur) yra nemažareikÅ¡mė ir netaikant mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės gali bÅ«ti sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ . Priimant sprendimÄ areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjos turtÄ , buvo įvertintas mokestinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobÅ«dis.7. PareiÅ¡kėja nurodo, kad turto areÅ¡tas nėra bÅ«tinas, ji yra dirbanti ir gauna stabilų darbo užmokestį.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnį iÅ¡ darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, iÅ¡ieÅ¡koma 20 procentų, o nuo dalies, virÅ¡ijančios minimaliÄ mėnesinę algÄ , – 70 procentų.

CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia įrodymus, jog iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per 6 mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitymus iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Tokių duomenų pareiÅ¡kėja VMI nepateikė.8. PareiÅ¡kėja nurodo, kad negalima turto areÅ¡tuoti daugiau, negu kad bÅ«tų galima realiai ir visiÅ¡kai užtikrinti mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir padengti su turtu areÅ¡tu bei iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusias iÅ¡laidas.

VMI, nustatydama areÅ¡tuojamo turto vertę, vadovaujasi valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko pateiktomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Remiantis Registrų centro 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančios dalies vidutinė rinkos vertė sudarė 16 445,00 Eur, atitinkamai areÅ¡tuotos dalies – 12 334,00 Eur. Vadovaujantis MAÄ® 101 straipsnio 2 dalimi, turto areÅ¡tuojama ne daugiau negu tiek, kad bÅ«tų galima realiai ir visiÅ¡kai užtikrinti mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bei padengti su turto areÅ¡tu bei iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusias iÅ¡laidas.

Turto areÅ¡to akte nurodytas 11 895,18 Eur areÅ¡to mastas, o areÅ¡tuoto turto vertė sudaro 12 334,00 Eur. PareiÅ¡kėjos areÅ¡tuoto turto vertė 438,82 Eur didesnė negu mokestinė nepriemoka, kas sudaro nežymiÄ dalį nuo bendros mokestinės nepriemokos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.

PareiÅ¡kėja pagal darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB (duomenys neskelbtini)“) nuo 2001 m. rugsėjo 10 d., sekretore-referente, nuo 2015 m. spalio 1 d. buvo nustatytas 1 240 Eur mėnesio atlyginimas, nuo 2016 m. liepos 1 d. mėnesio atlyginimas – 1 448 Eur (darbo sutartis (b. l. 7–8, 18–22). PareiÅ¡kėjos darbo užmokestis (po mokesčių) sudaro: 2016 m. sausio mėn., vasario mėn., balandžio mėn. ir birželio mėn. – po 960,40 Eur, 2016 m. kovo mėn. – 979,66 Eur, 2016 m. gegužės mėn. – 1014,49 Eur (pažyma apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. 2 (b. l. 13, 23).2.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2016 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (36.9)FR0682-190 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino Inspekcijos 2016 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. (42.72) FR0680-98 pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotas 9 189,64 Eur GPM ir 1 787,54 Eur GPM delspinigių sumas ir skyrė 918,00 Eur baudÄ , t. y. bendra pagal SprendimÄ mokėtina suma sudarė 11 895,18 Eur (b. l. 54–63). SprendimÄ patvirtino VMI 2016 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 68-168 „Dėl S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-04-21 skundo“ (b. l. 45–53), o sprendimÄ Nr. 68-168 – Komisija 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. S-192(7-152/2016) „Dėl S. L. 2016-07-25 skundo“ (b. l. 65–81).3.

VMI 2016 m. balandžio 13 d. praneÅ¡ime (toliau – ir PraneÅ¡ima) pranešė pareiÅ¡kėjai, kad: ji skolinga valstybei, kad PraneÅ¡imo rengimo dienÄ jos nesumokėtos (nesugretintos) prievolės (skolos) yra: GPM nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 10 977,18 Eur, t. y. 9 189,64 Eur skola ir 1 787,54 delspinigiai (mokėjimo terminas – 2014 m. gegužės 2 d.), už 2016 m. balandžio 5 d. – 918,00 Eur (mokėjimo terminas – 2016 m. balandžio 5 d.), bendra skolos suma – 11 895,18 Eur; jeigu iki PraneÅ¡imo gavimo dienos pareiÅ¡kėja nėra sumokėjusi nurodytų prievolių, rekomenduojama nedelsiant sumokėti į vienÄ iÅ¡ nurodytų sÄ skaitų; jeigu pareiÅ¡kėja nemokės nurodytų prievolių, VMI turi teisę vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal MAÄ® nustatytÄ tvarkÄ ; jeigu pareiÅ¡kėja negali įvykdyti mokestinės prievolės, ji praÅ¡oma kreiptis dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / iÅ¡dėstymo; nepriemokÄ už pareiÅ¡kėjÄ gali sumokėti ir kitas asmuo, užpildęs iÅ¡plėstinį mokėjimo nurodymÄ (b. l. 5–6, 25–26).

4. VMI, vadovaudamasi MAÄ® 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 101 straipsnio 3 dalimi, remdamasi Sprendimu, 2016 m. rugpjūčio 2 d. turto areÅ¡to akte Nr. (23.1-08)-319-1621 areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos turtÄ , – 75 proc. pareiÅ¡kėjai priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 65/100 dalies, t. y. apribojo disponavimo turtu teisę, areÅ¡to mastas – 11 895,18 Eur, viso areÅ¡tuoto turto vertė – 12 334,00 Eur, be kita ko, nurodė, kad patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pažeidimai, Sprendime apskaičiuotos sumos nėra mažareikÅ¡mės, todėl yra pavojus kad mokesčių mokėtoja jai priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (b. l. 11–12, 83–84).5.

Remiantis Registrų centro NTR centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 6 d. išrašu, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2005 m. gegužės 13 d. – 8 689 Eur, pareiškėjai 2016 m. gegužės 6 d. nuosavybės teise priklausė 65/100 šio turto, (b. l. 85–88).Remiantis Registrų centro NTR centrinio duomenų banko 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašais, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2016 m. rugsėjo 28 d., yra 25 300 Eur (pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teise priklausė 65/100 šio turto);

ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-8001-3026, vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2016 m. rugsėjo 28 d., yra 1 720 Eur (pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teise priklausė 100 proc. šio turto); žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0040-0194, vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2016 m. rugsėjo 28 d., yra 18 100 Eur (pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teise priklausė 718/2002 šio turto) (b. l. 31, 32–33). II 1.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ sprendžiama, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. turto areÅ¡to aktas Nr. (23.1-08)-319-1621 (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktÄ ) yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad mokestinis ginčas tebevyksta, ji nesutinka su priskaičiuotais mokesčiais, todėl turto areÅ¡to negalima buvo taikyti; be to, jos pajamų yra pakankamai, nėra argumentų, kad ji paslėps turtÄ ar parduos, be to, turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuota neproporcinga turto dalis.2.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, t. y. vykstant mokestiniams ginčams turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuotas, tačiau nenukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, jog mokestinis ginčas tebevyksta, ji nesutinka su priskaičiuotais mokesčiais, nėra kliÅ«tis priimti turto areÅ¡to aktÄ .3.

PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad ji gauna pakankamai pajamų, kad mokesčių administratorius nepagrindė nuostatų, jog ji paslėps turtÄ ar jį parduos, t. y. iÅ¡ esmės abejoja, ar mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-401-438/2016, be kita ko, konstatavo: „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas MAÄ® 101 straipsnio 3 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra nustatytos dvi sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ :

1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų;

2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-249/2011, 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1497/2011, 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-711/2014). SÄ lyga turto areÅ¡tui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali bÅ«ti neįvykdyta, nes turtas gali bÅ«ti paslėptas, parduotas ar kitokiu bÅ«du galima jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Å i sÄ lyga iÅ¡reiÅ¡kia tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto areÅ¡to klausimÄ , pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo rizikÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali bÅ«ti laikoma pateisinančia turto areÅ¡to taikymÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1497/2011)“. Nagrinėjamu atveju vertintina, jog turto areÅ¡tas yra pateisinama priemonė, nes nebuvo nurodyta, pateikta faktinių duomenų, kad, pradėjus galimÄ mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bus galimybės padengti skolÄ ir tokia galimybė nesumažės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad gali bÅ«ti priskaičiuota pakankamai didelė mokestinės prievolės suma ir tokios sumos padengimui bÅ«tina užtikrinti, kad bus pakankamai turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti nukreiptas ieÅ¡kojimas, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių faktinių konkrečiais dokumentais pagrįstų duomenų ir nenurodė jokių argumentų, kad pradėjus galimÄ mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bus užtikrinta galimybė padengti skolÄ ir tokia jo galimybė nesumažės.4. PareiÅ¡kėja taip pat akcentuoja, kad turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuota neproporcinga turto dalis. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Kadangi mokėtina bendra mokesčių suma sudaro 11 895,18 Eur (žr.

šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3, 4 punktus), tai areštuotas turtas 12 334 Eur sumai (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4, 5 punktus) yra visiškai proporcingas.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos S. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. turto arešto aktas Nr. (23.1-08)-319-1621 paliekamas nepakeistas.6. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jos praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                    Iveta Pelienė               Violeta Petkevičienė               Ernestas Spruogis