2018-04-05 Nr. AB-7051-3-61-3-04356-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-149-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04356-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvių kalbos institutas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. J. Z. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus ( toliau – ir Kontrolieriaus) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SP-24 (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. J. Z. skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį gražinti E. J. Z..

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.

Teismas nurodė, kad skundžiamame Sprendime konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir nuspręsta apie juos informuoti pareiškėją, Lietuvių kalbos institutą, Švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 11 dalies 1 ir 5 punktais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui. Kadangi pagal Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, teismas darė išvadą, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas, kuriuo konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir nuspręsta apie juos informuoti pareiškėją, Lietuvių kalbos institutą, Švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą.

Pažymėta, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog ginčijamas Sprendimas užkerta galimybę pareiškėjai dalyvauti ne tik valstybės, bet ir įvairiuose moksliniuose konkursuose, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl nepatvirtina jos argumentų dėl sukeliamų teisinių pasekmių.

Teismas konstatavo, kad pats savaime Sprendimas pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Tai patvirtina ir ginčui aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017). Atkreiptas dėmesys, kad aplinkybė, jog Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šį sprendimą vertinti kitaip.

Teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja E. J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūras ir nenustačius objektyvių aplinkybių, tokiu būdu užkertant galimybę pareiškėjai dalyvauti įvairiuose moksliniuose konkursuose, kadangi aktualiuose teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas nebūti padarius akademinių etikos pažeidimų. Pareiškėjai yra užkertamas kelias dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamuose projektuose. Tokio pobūdžio Sprendimas riboja pareiškėjos, kaip mokslininkės, veiklos galimybes.

Pareiškėja pažymi, kad teismo cituojamoje teismų praktikoje bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Teismas neįvertino pareiškėjos, kaip profesorės ir mokslo įstaigos direktorės statuso ir jai tenkančių neigiamų pasekmių dėl priimto Sprendimo. Teismas nesirėmė aktualia teismų praktika, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas pareiškėjai sukelia materialiąsias pasekmes, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. VIII-26 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių“ 60 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad tokiu atveju, jei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius nustato, kad asmuo pažeidė akademinę etiką, ar Lietuvos mokslo taryba nutaria, kad Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (finansuotą) projektą vykdantis (vykdęs) asmuo pažeidė Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus mokslinės veiklos etikos principus, paraiškos, kuriose tas asmuo nurodytas kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas, pagal visas Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptis nesvarstomos penkerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos E. J. Z. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad savaime Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. SP-24 pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Kitaip tariant, skundas yra priimtinas tik su sąlyga, kad šis asmuo turi esamą ir aktualų suinteresuotumą dėl ginčijamo akto panaikinimo.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Įvertinusi ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo turinį, atsižvelgusi į ABTĮ bei Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus bei juos pagrindžiančių teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta Kontrolieriaus kompetencija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Sprendimo matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjos galbūt padaryto akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo buvo pradėtas gavus Ž. M. skundą. Išnagrinėjęs šį skundą, Kontrolierius priėmė siekiamą apskųsti Sprendimą, kuriuo konstatavo pareiškėjos padarytą akademinės etikos principo, įtvirtinto Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pažeidimą. Kontrolierius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies 1 ir 5 punktais, nusprendė informuoti pareiškėją, Lietuvių kalbos institutą, Švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie pareiškėjos padarytus akademinės etikos pažeidimus. Be to, šis Sprendimas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 7 dalį buvo paskelbtas (t.y. paviešintas) Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.

Tvirtindama, kad ginčijamas Sprendimas jai sukelia materialiąsias pasekmes, pareiškėja, be kita ko, nurodo Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. VIII-26 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių“ 60 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad tokiu atveju, jei , Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius nustato, kad asmuo pažeidė akademinę etiką, ar Lietuvos mokslo taryba nutaria, kad Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (finansuotą) projektą vykdantis (vykdęs) asmuo pažeidė Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus mokslinės veiklos etikos principus, paraiškos, kuriose tas asmuo nurodytas kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas, pagal visas Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptis nesvarstomos penkerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl to, kad nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-822/2017).

Atsižvelgusi į šiuos motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. SP-24 įtakos pareiškėjos teisiniam statusui nesukelia.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.). Pareiškėja atskiruoju skundu prašo jos skundą priimti, tačiau vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjos atskirojo skundo prašymo priimti skundą, o skundo priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. J. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė