b33aa09e-d4f4-46ea-b2bf-5b695220748c · Ignalinos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-6-286/2012Teisminio proceso Nr. 1-92-2-00004-2011-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:1.2.28.4.; 2.3.6. (S) IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu 2012 m. vasario 21 d.Ignalina              Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržickiui, gynėjui advokatui G.

P., nukentėjusiajai R. N., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis Å«kininko R. S. Å«kyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:                          1) 2006-08-09 Vokietijos Federacinės Respublikos Liubeko apylinkės teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 53 straipsnį (nelegalios prekybos narkotinėmis medžiagomis atvejai) laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams;

             2) 2010-11-15 Å venčionių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 2 dalį 75 MGL dydžio bauda, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. B. kaltinamas tuo, kad jis, sudaręs su advokate R. N. žodinę sutartį dėl teisinės pagalbos ir sumokėjęs advokatei pagal Å¡iÄ sutartį 2000 Lt, manydamas, jog advokatė R. N. netinkamai įvykdė sutartį dėl teisinės pagalbos, nes ji neatstovavo jam apeliacinės instancijos teisme, ir todėl turi jam grÄ Å¾inti 1500 Lt, surašęs vekselį, pagal kurį R.

N. įsipareigoja sumokėti jam neva gautÄ 1500 Lt dydžio paskolÄ , 2011-01-23, apie 12 val., atėjo į R. N. motinos K. V. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame agresyviu ir pakeltu tonu grasindamas R. N., jog praneÅ¡ Lietuvos advokatų tarybai ir kitoms institucijoms apie tai, kad advokatė R. N. netinkamai įvykdė su juo sudarytÄ sutartį dėl teisinės pagalbos, ir taip atims teisę dirbti advokatu, taip pat paraÅ¡ys žiniasklaidoje advokatę R. N. kompromituojantį straipsnį ir neiÅ¡eis iÅ¡ K.

V. buto, jeigu advokatė R. N. negrÄ Å¾ins jam 1500 Lt ar nepasiraÅ¡ys skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡telio, sutrikdydamas R. N. dvasinę ir socialinę gerovę ir sukeldamas grėsmę sutrikdyti jos motinos K. V. sveikatÄ bei kaimynų ramybę, privertė R. N. pasiraÅ¡yti paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, todėl R. N., iÅ¡sigandusi jo agresyvaus pakelto tono bei norėdama iÅ¡vengti jÄ kompromituojančios ir nepageidautinos informacijos paskelbimo ir atskleidimo, nutraukti savo dvasinės ir socialinės gerovės sutrikdymÄ bei iÅ¡vengti motinos sveikatos sutrikdymÄ , manydama, jog pasiraÅ¡o paprastÄ skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡telį, buvo priversta neskaitydama, prieÅ¡ savo valiÄ pasiraÅ¡yti vekselį, pagal kurį ji įsipareigojo sumokėti A.

B. gautus neva paskolos 1500 Lt; ir taip A. B. padarė didelės žalos nukentėjusiosios R. N. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 2 dalį, todėl ieÅ¡kojo advokato, kuris jį apgintų - 2 dalį perkvalifikuotų į 3 dalį. J. R. jam pasiÅ«lė advokatę R. N., su kuria susitiko ir viskÄ aptarė. Perskaičiusi kaltinamÄ jį aktÄ , ji pasakė, kad kaltinimÄ galima nesunkiai perkvalifikuoti į 201 straipsnio 3 dalį.

TÄ patį ji patvirtino ir po to, kai susipažino su bylos medžiaga. Jie sutarė, kad jis už darbÄ sumokės 2000 Lt, o advokatė apgins jį ir perkvalifikuos kaltinimÄ Ä¯ 3 dalį, o jei to nepavyks padaryti, tai grÄ Å¾ins jam dalį sumokėtų pinigų. Jokių raÅ¡ytinių teisinių paslaugų sutarčių nesudarinėjo, advokatė nieko pasiraÅ¡yti nesiÅ«lė. Skelbiant nuosprendį, ji nedalyvavo. Å venčionių rajono apylinkės teismas nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 2 dalį.

Jie buvo susitarę, kad R. N. jį gins visuose teismuose, todėl ji parašė apeliacinį skundÄ , kurį jam atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu. Buvo paskirta apeliacinio teismo posėdžio data. Paskambinus advokatei, jie nesusitarė, kokiu transporto važiuos į teismo posėdį. Pakeliui į Vilnių jis kelis kartus skambino advokatei, tačiau ji neatsiliepė. Nuvažiavus į teismÄ , advokatės nebuvo. Teisėjams aÅ¡ nieko negalėjau pasakyti, kodėl nėra gynėjo. Teismo posėdžio metu jai dar skambino teismo sekretorė, bet ji vėl neatsiliepė.

Tada teismo posėdis buvo atidėtas 2011-02-08. Po atidėto teismo posėdžio jis R. N. skambino beveik kiekvienÄ dienÄ , bet prisiskambinti negalėjo. Po kelių dienų jis su ja susisiekė ir susitarė susitikt. Advokatė pasakė, kad jis atvažiuotų pas jÄ namus. Kai jis su J. R. nuvažiavo į jos namus, duris atidarė, kaip dabar jau žino, R. N. mama. Tai buvo sausio 20-tÄ ar 21-Ä dienÄ . R. N. mama pasakė, kad su advokate nepavyks paÅ¡nekėti. Jis jai pasakė, kad advokatė juos pavedė, todėl reikia su ja reikia susitikti.

Moteris pasakė, kad kitÄ dienÄ galima bus susitikti su advokate pas jÄ namuose, t. y. advokatės mamos namuose. 2011-01-23, sekmadienį, jis prisiskambino advokatei ir sutarė susitikti dėl to, kad ji grÄ Å¾intų dalį pinigų. Ji nurodė atvykti mamos adresu ir pasakė durų kodÄ . Buto duris atidarė pati advokatė R. N. ir pasiÅ«lė jiems užeiti į kambarį. Jam ir J. R. atėjus į butÄ , advokatė nesakė, kad jie baigtų pokalbį, netrukdytų ir iÅ¡eitų. R. N. neiÅ¡reiÅ¡kė jokio nepasitenkinimo dėl jų buvimo jos bute.

Pagal garsus suprato, kad bute dar buvo kažkokia kita moteris. Kai advokatė nuėjo į kitÄ kambarį pasiimti dokumentų, tai jis girdėjo, kad jos abi kažkÄ Å¡nekėjosi. Ta moteris nebuvo užėjusi į kambarį, kuriame jie buvo. Atvažiavęs pas jÄ , pasakė, kad atsisako jos, kaip advokatės, paslaugų, nes ji, nieko nesakiusi, neatvyko į apeliacinio skundo nagrinėjimÄ , ir nori, kad ji grÄ Å¾intų jam dalį pinigų. Ji pareiÅ¡kė, kad vis tiek bylÄ pabaigs iki galo, tačiau jis atsakė, kad ji, kaip advokatė, nekelia jokio pasitikėjimo, todėl nori, kad ji pagal jų žodinį susitarimÄ grÄ Å¾intų dalį pinigų.

Ji sutiko grÄ Å¾inti 1000 Lt ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telį. Jis pasakė, kad 1000 Lt mažai, ir paprašė grÄ Å¾inti 1500 Lt, nes iki kito teismo posėdžio buvo likę labai mažai laiko, todėl reikės papildomų iÅ¡laidų tam, kad jis galėtų susirasti kitÄ advokatÄ . Advokatė sutiko sumokėti 1500 Lt, bet pareiÅ¡kė, kad Å¡iuo momentu neturi pinigų, ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telį. Jis su savimi turėjo neprotestuotinÄ vekselį, kurį pasiÅ«lė advokatei pasiraÅ¡yti vietoj skolos raÅ¡telio.

Perskaičiusi vekselį, ji iÅ¡ kito kambario atsinešė akinius, dokumentus bei surašė savo duomenis į vekselį, kurį jie abu pasirašė ir susitarė, kad 1500 Lt ji grÄ Å¾ins per mėnesį. R. N. su visom sÄ lygom sutiko, tik paprašė paraÅ¡yti tokius žodžius, kuriuos jis ir užrašė kitoje vekselio pusėje. Vekselyje advokatė pati įrašė sumÄ - 1500 Lt. Bute jie buvo apie 15 min. Jokių ginčų tarp jų nebuvo. Jis jai niekuo negrasino. Nesakė, kad jeigu negrÄ Å¾ins pinigų, tai jis praneÅ¡ Lietuvos Advokatų tarybai.

Apie Advokatų tarybÄ jis negalėjo nieko sakyti, nes tada dar nežinojo, kad tokia yra. Apie jÄ sužinojo jau po vekselio pasiraÅ¡ymo. Advokatės praÅ¡ymu kitoje neprotestuotino vekselio pusėje jis parašė pasižadėjimÄ , kad jeigu advokatė grÄ Å¾ins jam pinigus, tai jis nesikreips į jokias instancijas. Dėl to, galbÅ«t, ikiteisminio tyrimo metu jis ir pasakė žodžius apie Advokatų tarybÄ . Taip pat nesakė, kad kreipsis į žiniasklaidÄ ir paraÅ¡ys straipsnį, nes nebuvo dėl ko raÅ¡yti.

Nesakė, kad neiÅ¡eis iÅ¡ buto, kol ji nesumokės pinigų, ir nesakė eiti nusiimti pinigų į bankomatÄ . Baigiantis mėnesiui, vasario 21-22 dienomis, jis paskambino advokatei ir paklausė dėl tų pinigų, tačiau ji pasakė, kad nieko nemokės. Jau vėliau žmonės jam pasakė, kad jis neturi jokių dokumentų, kurie įrodytų, jog jis sumokėjo pinigus, todėl patarė kreiptis aukščiau, į kokiÄ nors advokatų įstaigÄ . Tada jis parašė advokatų tarybai skundÄ dėl advokatės elgesio, kad ji man nedavė jokių dokumentų.

Tik išėjus iÅ¡ buto, paskambino R. N. ir paklausė, kas įvyko apeliaciniame teisme ir kÄ teismas nusprendė, ar nepaskyrė jai baudos. Jis jai pasakė, kad teismas kalbėjo apie baudos paskyrimÄ , bet ar paskyrė, nežino.Nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2010 metų spalio mėnesį, bebÅ«nant Å venčionių rajono apylinkės teisme, jai paskambino iÅ¡ anksčiau pažįstama J. R., kuri, kaip dabar žino, yra A. B. draugė ir paprašė suteikti A. B. teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje.

Ji sutiko, nes tuo metu buvo Å venčionyse ir galėjo susipažinti su byla. Buvo sudaryta žodinė sutartis, kuri perauga į raÅ¡ytinę. A. B. sumokėjo už atstovavimÄ pirmos instancijos teisme 2000 Lt. Ji iÅ¡rašė orderį, kuris yra susitarimo tarp advokato ir ginamojo dalimi, pateikė jį teisėjui ir susipažino su visa bylos medžiaga. Ji sutarčių ir kvitų su savimi nesivežioja. Å iuos dokumentus ji laiko savo kontoroje, esančioje Visagine, todėl sakė A. B., kad Å¡is, turėdamas laiko, užsuktų pas jÄ Ä¯ kontorÄ ir pasiraÅ¡ytų parengtÄ sutartį bei kvitÄ , bet iki teismo posėdžio A.

B. kontoroje nesulaukė. Su A. B. buvo sudaryta žodinė sutartis, o po to, tÄ pačiÄ dienÄ , po pietų, nuvažiavus į darbÄ ji parašė raÅ¡ytinę sutartį, tačiau A. B. atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti. Ji tiesiog nebuvo su juo susitikusi. Visada yra sudaromos atskiros sutartys – viena dėl gynybos pirmos instancijos teisme, o kita dėl gynybos antros instancijos teisme. Teisinių paslaugų sutarties A. B. nepasirašė todėl, kad ji neturėjo galimybės pateikti jam tÄ sutartį pasiraÅ¡yti, nes po teismo posėdžio A.

B. staigiai dingo. Ji dar priminė jam, kad reikia susitvarkyti dokumentus, bet A. B. atsakė, kad jam tai nesvarbu, nes neturi prieÅ¡ kÄ atsiskaityti. Tokiu bÅ«du, ji sudarė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutartį, nes sutartis gali bÅ«ti ir vienaÅ¡aliÅ¡ka, jeigu advokatas atliko savo pareigas. Ji, kaip advokatė, niekada nežada, kad bus vienoks, ar kitoks teismo sprendimas. Ji tik pasakė, kad galima pabandyti kažkÄ padaryti, nes matė byloje „kabliukų“, dėl kurių galima bÅ«tų perkvalifikuoti kaltinamojo veikÄ .

Ji su A. B. susitarė tik dėl pagalbos Å venčionių rajono apylinkės teisme, nes apeliacinėje instancijoje advokatas turi pateikti kitÄ susitarimÄ ir kitÄ orderį, nes be jų advokatas baudžiamojoje byloje yra niekas. Nei apie apeliacinį skundÄ , nei apie gynybÄ apygardos teisme su A. B. nebuvo kalbos. A. B. paskambino likus kelioms dienos iki apeliacinio skundo pateikimo termino pasibaigimo. Ji sutiko paraÅ¡yti apeliacinį skundÄ ir per naktį jį parašė, bet A. B. neatvažiavo jo pasiimti bei sudaryti susitarimÄ dėl tolesnės gynybos.

Skunde ji iÅ¡dėstė visus motyvus dėl ko nesutinka su Å venčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl mano, kad jos dalyvavimas apygardos teisme, pakartojant to paties, kas paraÅ¡yta, nieko nebÅ«tų pakeitęs. Apeliacinį skundÄ A. B. ji persiuntė elektroniniu paÅ¡tu. Jeigu A. B. nepatenkintas jos pareigų įvykdymu, tai gali kreiptis į teismÄ civiline tvarka. 2011-01-23, sekmadienį, apie 12 val., ji buvo pas savo motinÄ . Tuo metu jai į mobilų telefonÄ paskambino A. B. ir gražiai, ramiu tonu paprašė susitikti, nenurodydamas priežasties.

Gali bÅ«ti, kad jis sakė, jog nori pasikalbėti dėl apeliacinio skundo. Ji pasakė, kad sekmadieniais klientų nepriiminėja, juo labiau, kad yra mamos bute, ir pasiÅ«lė šį reikalÄ atidėti pirmadieniui, kad A. B. atvyktų į jos kontorÄ ir jie ten iÅ¡spręstų visas problemas. A. B. sakė, kad jam labai reikia susitikti. Jo balsas buvo ramus, todėl ji neįtarė, kad A. B. gali pradėti reikalauti pinigų ar dar kažko. Jeigu ji bÅ«tų nujautusi, kad A. B. turi jai pretenzijų, tai tikrai bÅ«tų neįsileidusi jų, juo labiau, bÅ«dama tokioje bÅ«senoje, apie kuriÄ savo parodymuose kalbėjo J.

R. Tuo metu mama pasiÅ«lė, kad tegul ateina, jei žmogui labai reikia, ir ji sutiko. Manė, kad A. B. turi kokių nors kitų problemų, kurias ji, kaip jo advokatė, žinojo. A. B. atėjo su J. R., todėl ji pagalvojo, kad čia kažkas ne taip, bet vis tiek pakvietė juos į kambarį. Čia A. B. pradėjo kalbėti, kad ji nenuvyko į apeliacinį teismÄ , todėl turi jam grÄ Å¾inti 1500 Lt. Ji atsakė, kad visus pinigus atidirbo su kaupu, todėl neturi jų atiduoti, ir kad gali paraÅ¡yti ataskaitÄ , kai A.

B. atvyks į kontorÄ Visagine. Po to A. B. kalbos tonas paaÅ¡trėjo. Jis nesutiko su jos pasiÅ«lymu ir pasakė, jog paraÅ¡ys į advokatų tarybÄ , kad ji nenuvyko į apeliacinį teismÄ . Ji iÅ¡sigando, kad A. B. paraÅ¡ys į advokatų tarybÄ , nes dėl tokio skundo bÅ«tų nemalonu važiuoti ir aiÅ¡kintis. Vien tokio skundo nagrinėjimas žemina jÄ kaip advokatę ir kaip žmogų bei verčia jaudintis ir nemiegoti naktų naktis. Po to A. B. pasakė, kad dar yra žiniasklaida, antstoliai ir t. t.

Tada ji pradėjo realiai suprasti, kad kaltinamojo ketinimai yra realÅ«s bei laisvai įgyvendinami. A. B. paraÅ¡yti skundÄ buvo labai paprasta. Ji nežino, kÄ konkrečiai A. B. bÅ«tų parašęs, bet žiniasklaidoje bÅ«na visokių negražių straipsnelių, todėl jis irgi galėjo bet kÄ sugalvoti ir paraÅ¡yti. Viskas vyko greitai, todėl nebuvo laiko aptarti, kÄ jis raÅ¡ys į spaudÄ . Mano, kad Å¡ie grasinimai ir ketinimai jÄ sužlugdyti buvo labai realÅ«s. Ji suprato, kad A. B. savo skunduose bandys įrodinėti, jog ji turėjo jį atstovauti apeliaciniame teisme.

BÅ«tent Å¡itÄ aplinkybę ji įvertino kaip kompromituojantį ir nepageidautinÄ dalykÄ . J. R. taip pat pradėjo reikalauti atiduoti jiems pinigus. A. B. balsas nėra aÅ¡trus, spiegiantis, bet jo tonas buvo reikalaujantis. Jis sakė, kad jei ji neturi pinigų, tai gali nueiti dabar į bankomatÄ ir nusiimti pinigus, o jie čia pasėdės. Tada ji dar labiau iÅ¡sigando, pradėjo blaÅ¡kytis, nes žinojo kriminalinę A. B. praeitį. Ji jautė Å¡irdimi, kad visÄ Å¡Ä¯ pokalbį už pravirų durų klausėsi mama, kuri yra labai smalsi ir negali nepasiklausyti, kas vyksta kitame kambaryje.

Išėjusi iÅ¡ kambario, ji bandė apraminti mamÄ , kuri jos klausė, koks čia banditas pas jÄ atėjo. Norėdama nuraminti mamÄ , ji pagalvojo, kad A. B. reikia bet kokia kaina iÅ¡vilioti iÅ¡ namų. A. B. pasakė, kad neiÅ¡eis iÅ¡ buto tol, kol ji nenueis į bankomatÄ arba nepasiraÅ¡ys kokio nors raÅ¡telio, kad yra jam skolinga. Tuomet A. B. pakiÅ¡o, kaip dabar iÅ¡aiÅ¡kėjo, neprotestuotinÄ vekselį, kurį ji pasirašė tam, kad greičiau iÅ¡viliotų jį iÅ¡ savo namų, ir kad mamos neiÅ¡tiktų infarktas ar dar kažkas panaÅ¡aus, nes ir mama, ir ji pati be galo susinervino.

Ji buvo iÅ¡sigandusi, norėjo, kad greičiau viskas baigtųsi, todėl nepamatė, kad pasirašė neprotestuotinÄ vekselį, apie kurį nieko nebuvo girdėjusi. IÅ¡ kito kambario ji atsinešė vairuotojo teises ir pati užpildė dokumentÄ â€“ įrašė vardÄ , pavardę, asmens kodÄ ir t. t. Nematė, kas paraÅ¡yta dokumento virÅ¡uje, nes neskaitė, kadangi norėjo, kad A. B. kuo greičiau dingtų su savo drauge iÅ¡ mamos buto, o, be to, kambaryje buvo prietema. Kitoje pasiraÅ¡yto dokumento pusėje buvo užraÅ¡ytas A.

B. įsipareigojimas. Dėl ko toks prieraÅ¡as atsirado ir kieno iniciatyva tai buvo padaryta, ji jau tiksliai nebeprisimena, nes nuo to įvykio praėjo jau metai. GalbÅ«t, ji ir prašė padaryti tokį įraÅ¡Ä , nes jeigu jis jau taip nori tų pinigų, tai tegul duoda garantijas, kad niekur nesikreips ir neÅ¡meiÅ¡ jos. Ji buvo rami, nes galvojo, kad pasiraÅ¡o paskolos raÅ¡telį, kurį visada galės nuginčyti teisme, bet, paaiÅ¡kėjus, kad tai buvo neginčijamas vekselis, jai teko kreiptis į prokuratÅ«rÄ .

RaÅ¡telį pasirašė todėl, kad buvo iÅ¡sigandusi. Kai jie išėjo, policijos nekvietė todėl, kad galvojo, jog tÄ problemÄ jie kaip nors iÅ¡spręs taikiu bÅ«du. Policijos ji nekvietė ir dėl to, kad viskas vyko privačiame motinos bute, todėl nenorėjo, kad mama patirtų apkalbų ir kitokių nemalonių pojūčių dėl to, kad į jos butÄ važinėja policija, nes tai kompromituotų jÄ kaimynų akyse. Jeigu tai bÅ«tų buvę jos kontoroje, o tokių atvejų bÅ«na dažnai, ji iÅ¡ karto bÅ«tų iÅ¡sikvietusi policijÄ ir iÅ¡praÅ¡iusi A.

B. iÅ¡ savo kabineto, nebÅ«tų vykę su juo jokie pokalbiai. Ji, žinoma, galėjo jį iÅ¡vilioti, pasakydama eiti kartu į bankomatÄ ir nuimti tuos pinigus, bet buvo tikra, kad dar kažkas laukia už durų. Mano, kad gÄ sdinimas antstoliais buvo neatsitiktinis, nes A. B. žinojo, kad jai pasiraÅ¡ius neprotestuotinÄ vekselį, jis galės kreipt į antstolius. A. B. įvykdė savo grasinimÄ - kreipėsi į Advokatų tarybÄ , kuri jai iÅ¡kėlė drausmės bylÄ . Ji nebijo to skundo, bet jai nemalonu.

Ä®sitikinusi, kad jeigu ji bÅ«tų sumokėjusi tuos pinigus, tai A. B. tikrai nebÅ«tų parašęs skundo į advokatų tarybÄ . Pripažįsta, kad klientai turi teisę dėl kažkokių problemų kreiptis į Advokatų tarybÄ . Gali bÅ«ti, kad prieÅ¡ sausio 23 d. A. B. su drauge buvo atėjęs į jos butÄ , kur tuo metu buvo tik jos mama. Jai mama apie tai pasakojo. Mama jai sakė, kad kažkoks vyras ir moteris labai agresyviai, su triukÅ¡mu veržėsi į jos butÄ , ir ji tiesiog iÅ¡stÅ«mė juos pro duris.

Mama neskiria skolos nuo pinigų reikalavimo, ar jų grÄ Å¾inimo, tos sÄ vokos jai tokios pačios. Galvojo sekančiÄ dienÄ po A. B. apsilankymo motinos bute kreiptis į prokuratÅ«rÄ , bet pamanė, kad gal žmogus susipras. Pusantro mėnesio ji niekur nesikreipė, kadangi nenorėjo turėti konfliktų, bet po to, kai gavo A. B. raginimÄ sumokėti pinigus ir sužinojo apie vekselį, ieÅ¡kodama užtarimo, ji nuėjo pas prokurorę, nes nusprendė, kad vis tik reikia A. B. nubausti, nes jis, turėdamas paruoÅ¡tus vekselius, galbÅ«t, lankosi ir pas kitus žmones, kuriuos taip pat apgaudinėja.

Ä® prokuratÅ«rÄ kreipėsi ne dėl pinigų, o dėl moralinių dalykų, kurie jÄ Å¾eidžia. Mano, jog A. B. savavaldžiavimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis reikalavo iÅ¡ jos sumokėti jam pinigus, kuriuos ji užsidirbo. Gal A. B. ne taip jÄ suprato, kai jie tarėsi dėl gynybos, bet vis tiek neturėjo tokiais bÅ«dais reikalauti pinigų ar versti pasiraÅ¡yti neprotestuotinÄ vekselį. Jeigu jis nebÅ«tų pateikęs vekselio vykdymui, galbÅ«t, ji bÅ«tų jam atleidus. Civiline tvarka dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nesikreipė, kadangi žino, jog įstatymas to nenumato.Liudytoja K.

V. parodė, kad 2011 metų sausio mėnesį, gali bÅ«ti, kad penktadienį, jos dukra R. N. sirgo ir buvo iÅ¡vykusi pas gydytojÄ . Apie pietus ji buvo atėjusi į dukros butÄ iÅ¡vesti Å¡unelį. Tuo metu atėjo kažkokie du jauni žmonės – vyras ir moteris - ir primygtinai reikalavo, kad ji pakviestų dukrÄ . Ji pasakė, kad dukra iÅ¡vykusi pas gydytojÄ , bet jie vis tiek veržėsi į butÄ ir vis reikalavo jÄ pakviesti. Ji jų į butÄ neįleido,. kartojo, kad jos nėra, ir tuo baigėsi.

Po kelių dienų, sekmadienį, pas jÄ buvo atėjusi dukra, nes ji negalavo. Dukra taip pat dar nebuvo pasveikusi. Dukrai į kažkas kelis kartus skambino. Ji klausėsi pokalbio ir pasakė dukrai, kad gal žmonėms labai reikia, todėl tegul ateina. Dukra juos pakvietė. Kai jie atėjo, ji pamatė, kad tai buvo tie patys žmonės, kurie prieÅ¡ kelias dienas veržėsi į dukros butÄ . Dukra pakvietė juos į kambarį. Po kiek laiko ji iÅ¡girdo, kad vyras pradėjo rėkti. Girdėjo viskÄ , kÄ jie kalbėjo, nes kambario durys buvo praviros.

Girdėjo, kad vyriÅ¡kis Å¡aukė, reikalavo pinigų, reikalavo eiti į bankomatÄ ir atneÅ¡ti pinigus, o jeigu ne, tai neiÅ¡eis. KÄ daugiau kalbėjo, neatsimena. Ji labai susinervino, jai pakilo spaudimas. Ji galvojo eiti juos iÅ¡praÅ¡yti, o jeigu jie neiÅ¡eis, tai kviesti policijÄ , bet tuo momentu įėjo duktė, kažkÄ pasiėmė ir išėjo. R. buvo labai pasimetusi. Ji toliau klausėsi jų pokalbio. Vyras reikalavo duoti pinigus, o dukros balso ji beveik negirdėjo. Dar girdėjo moters, turbÅ«t jo žmonos, balsÄ .

Jie abu reikalavo pinigų. Dukra matė, kad jai pakilo spaudimas ir, matyt, norėdama, kad jie greičiau iÅ¡eitų, kažkÄ pasirašė. Ji nematė, kaip dukra pasiraÅ¡inėjo. R. vėliau pati jai pasakė, kad ji pasirašė popierių ir kad iÅ¡ jos reikalauja kažkokių pinigų, kurie jam nepriklauso. Dukra jai sakė, kad ji tam vyrui neskolinga, o jis apgaulės bÅ«du norėjo iÅ¡gauti iÅ¡ jos pinigus, iÅ¡ anksto pasiruošęs kažkokius tai popierius, kuriuos pakiÅ¡o jai pasiraÅ¡yti, matydamas, kad ji visa pasimetusi.

Ji girdėjo, kad vyriÅ¡kis sakė duoti pinigus, bet kokiÄ sumÄ , negirdėjo. Dukra jai sumos irgi nesakė. Kai R. pasirašė, jie iÅ¡karto išėjo. Po Å¡ių žmonių išėjimo jai labai pablogėjo sveikata - sutriko Å¡irdies ritmas, niekaip negalėjo sureguliuoti spaudimo, pulsas pakilo. Ä® policijÄ skambinti buvo kažkaip nepatogu, nes sakys, kad V. policijÄ kviečia į namus. Kaip ir nebuvo reikalo kviesti policijÄ , ji pati norėjo juos iÅ¡praÅ¡yti, tačiau nėjo į kitÄ kambarį ir nieko jiems nesakė, nes labai blogai jautėsi.

Kai jie išėjo, nebebuvo dėl ko skambinti į policijÄ , nes juk jos neapvogė. 2011-05-06 jos, kaip liudytojos, apklausos metu davė teisingus parodymus. Ji tada sakė, kad liepė duoti pinigus, o kodėl parodymuose užraÅ¡yta „grÄ Å¾inti pinigus“, ji nežino. Jai tas pats - ar duok pinigus, ar grÄ Å¾ink pinigus, nes faktas tas, kad reikalavo pinigų, kurie, kaip jai sakė dukra, jiems nepriklauso.Liudytoja J. R. parodė, kad pažįsta advokatę R. N., kuri jai padėjo skyrybų byloje. Kai reikėjo advokato A.

B. baudžiamojoje byloje, ji paskambino R. N., paaiÅ¡kino situacijÄ ir paklausė, ar ji galėtų ginti A. B. Advokatė sutiko ir pasakė, kad reikia susitikti. Advokatė atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ , kur buvo ir A. B. Jie papasakojo advokatei apie baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pasakė, kad iÅ¡ antros dalies reikia perkvalifikuoti į trečiÄ dalį. R. N. viskÄ perskaitė ir pasakė, kad jeigu ne Å venčionių teisme, tai Vilniuj bÅ«tinai tÄ padarys. TÄ pačiÄ dienÄ jie jai sumokėjo 2000 Lt ir buvo sutarta, kad jeigu Å venčionyse nieko neiÅ¡eis pakeisti, tai tada ji atstovaus Vilniuje apeliaciniame teisme.

Å venčionių rajono apylinkės teismas kaltinimo neperkvalifikavo, paliko antrÄ dalį. Tada advokatė parašė apeliacinį skundÄ . Buvo paskirta apeliacinio teismo posėdžio data. Likus maždaug savaitei iki teismo posėdžio, A. B. paskambino advokatei ir paklausė, ar niekas nesikeičia, ar advokatė važiuos į teismÄ , ar jÄ reikės vežti. Advokatė pasakė, kad kaip nors pati atvažiuos. TÄ dienÄ , kai reikėjo važiuoti į apeliacinį teismÄ , A. B. paskambino advokatei, tačiau niekas neatsiliepė.

Važiuojant į Vilnių, jie dar kelis kartus skambino advokatei, bet vėl niekas neatsiliepė. Teisme jie advokatės nesulaukė. Sekretorė jiems pasakė, kad prieÅ¡ savaitę ar dvi buvo susisiekusi su R. N., kuri sakė, kad atstovaus byloje A. B. ir atvažiuos į teismo posėdį. Sekretorė tÄ pačiÄ dienÄ paskambino jai dar kartÄ , bet advokatė neatsiliepė. Teismo posėdis tada taip ir neįvyko. Važiuojant atgal į namus, jie visÄ keliÄ bandė prisiskambinti R. N., bet taip niekas ir neatsiliepė.

Tada ji paskambino vienai pažįstamai į IgnalinÄ , kuri prieÅ¡ daugelį metų davė jai Å¡itos advokatės telefonÄ , ir paaiÅ¡kino situacijÄ . Ta pažįstama pasakė, kad taip bÅ«na, nes advokatė R. N. jau kurį laikÄ vartoja alkoholinius gėrimus. Tokia žinia jiems sukėlė Å¡okÄ , nes vėl buvo paskirtas teismo posėdis, o jie neturi advokato. Po kelių dienų A. B. galų gale prisiskambino advokatei ir susitarė susitikti. Jie abu nuvažiavo tuo adresu, kurį jiems pasakė advokatė.

Buto duris atidarė ne R. N., o kita moteris. Dabar žino, kad tai buvo jos mama. Jie pasakė, kad yra susitarę susitikti advokate R. N., tačiau moteris atsakė, kad jiems nepavyks su ja susisiekti. Paklausus, kÄ jiems daryti, Å¡i moteris pasakė atvažiuoti kitÄ dienÄ ir nurodė kokiu adresu atvykti. Po kelių dienų jie Å¡iaip taip prisiskambino advokatei ir pasakė, kad reikia susitikti ir pasiÅ¡nekėti. R. N. sutiko ir nurodė atvykti tuo pačiu adresu, kuri jiems buvo davusi jos mama. A. B. sakė, kad pagal balsÄ jis suprato, jog advokatė buvo iÅ¡gėrusi.

Jis jai sakė, kad nori susitikti ir pasiÅ¡nekėti dėl to, kad ji grÄ Å¾intų jiems pinigus, nes ji neatliko savo darbo. Atvažiavus nurodytu adresu, duris atidarė R. N. Ji juos sutiko maloniai, paprašė užeiti į kambarį. Bute dar kažkas buvo, nes ji girdėjo moteriÅ¡kÄ balsÄ . IÅ¡ advokatės iÅ¡vaizdos buvo matyti, kad tai žmogus, geriantis nežinia kiek dienų. Ji visa drebėjo, buvo patinusi. Ji buvo Å¡oke, nes jie samdė advokatÄ , pasitikėjo ja, o ji taip su jais pasielgė. Ji pasakė R.

N., kad jie ja pasitikėjo, o ji taip su jais pasielgė, neatvykdama į teismÄ . Advokatė tylėjo, o paskui pasakė, kad labai atsipraÅ¡o, ir kad bylÄ gali užbaigti iki galo. Jie pasakė, kad nebepasitiki advokate, ir paprašė grÄ Å¾inti dalį jai sumokėtų pinigų. R. N. pasakė, kad jeigu jie nenori, jog ji užbaigtų Å¡iÄ bylÄ , ji grÄ Å¾ins jiems 1000 Lt. Kadangi iki teismo posėdžio apeliaciniame teisme buvo likusi savaitė ar dvi, ir per tÄ laikÄ reikėjo susirasti kitÄ advokatÄ , jie paprašė už neatliktÄ darbÄ grÄ Å¾inti 1500 Lt.

Advokatė su savimi pinigų neturėjo, todėl siÅ«lė pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , bet A. B. jai pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti neprotestuotinÄ vekselį, kurį turėjo su savimi. Tada advokatė iÅ¡ kito kambario atsinešė pasÄ , akinius, pati užpildė vekselį ir pasirašė jį. Nepaisant advokatės bÅ«senos, buvo matyti, kad ji supranta kÄ daro, apie kÄ eina kalba ir kÄ ji pasiraÅ¡inėja. Kalbos apie tai, kad advokatė nueitų į bankomatÄ ir nusiimtų pinigus, nebuvo. Nebuvo kalbos ir apie tai, kad kol ji nepasiraÅ¡ys vekselio, jie neiÅ¡eis iÅ¡ to buto.

Jie nesakė, kad jeigu ji nesumokės pinigų, tai jie skųsis advokatų tarybai ar kreipsis į spaudÄ . R. N. nereikalavo, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ buto, ir nekalbėjo apie tai, kad joms su mama blogai su sveikata. Advokatė nesiÅ«lė atvykti pas jÄ Ä¯ kontorÄ ir ten iÅ¡spręsti visus klausimus. Tada, kai buvo jos skyrybos, advokatė irgi sakė jai atvažiuoti pas jÄ Ä¯ namus, o ne į kontorÄ Visagine. Po to jie atsisveikino, palinkėjo sėkmės ir išėjo. Bute jie prabuvo deÅ¡imt-penkiolika minučių.

Tik išėjus į laukÄ , advokatė paskambino A. B. ir paklausė, kas buvo apeliaciniame teisme, kÄ apie jÄ Å¡nekėjo, kad ji neatvyko. A. atsakė, kad nieko nežino, ir tuo viskas baigėsi. Praėjus mėnesiui, A. paskambino advokatei ir priminė, kad jau praėjo terminas, bei paklausė, ar ji sumokės pinigus. R. N. atsakė, kad tų pinigų nemokės ir padarys taip, kad jie bÅ«tų kalti. Po to A. B. parašė skundÄ Ä¯ advokatų tarybÄ . Ä® spaudÄ jis jokių straipsnių nerašė.

IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2011-04-26 nukentėjusioji R. N. savo noru pateikė advokato 2010-10-07 orderio serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡aknelės kopijÄ ; A. B. 2011-03-07 Lietuvos advokatų tarybai kopijÄ ; Lietuvos paÅ¡to 2011-03-05 kvito kopijÄ ; advokatės R. N. raÅ¡to A. B. kopijÄ ; Å venčionių rajono apylinkės teismo 2010-12-08 lydraščio Vilniaus apygardos teismui, Å venčionių rajono apylinkės prokuratÅ«rai, nuteistajam A. B. ir advokatei R. N. kopijÄ ; Å venčionių rajono apylinkės teismo Å¡aukimo advokatei R.

N. dėl 2010-11-04 teismo posėdžio kopijÄ ; Å venčionių rajono apylinkės teismo 2010-11-15 nuosprendžio kopijÄ (b. l. 24-32).IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2011-05-20 nukentėjusioji R. N. savo noru pateikė antstolės N. VieÅ¡chnickienės ir antstolės S. Kastanauskienės kontorų Ignalinos skyriaus 2011-05-10 raÅ¡to dėl skolos ir vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo kopijÄ ; antstolės N. VieÅ¡chnickienės 2011-05-10 patvarkymo priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti kopijÄ ; antstolės N. VieÅ¡chnickienės 2011-05-10 raginimo įvykdyti sprendimÄ kopijÄ ; antstolės N. VieÅ¡chnickienės 2011-05-10 siÅ«lymo sumokėti vykdymo iÅ¡laidas kopijÄ ; advokatės R.

N. darbo sÄ naudų ataskaitos, ginant A. B. baudžiamojoje byloje Å venčionių rajono apylinkės teisme ir suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui kopijÄ (b. l. 33-38).IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2011-05-09 A. B. savo noru pateikė neprotestuotino paprastojo vekselio kopijÄ , vykdomojo įraÅ¡o kopijÄ , skundo Advokatų tarybai kopijÄ , 2011-02-24 reikalavimo kopijÄ , 2011-02-23 pareikalavimo kopijÄ (b. l. 54-59). Teismo posėdžio metu A. B. pateikė Å¡io vekselio originalÄ , kurio kitoje pusėje yra sekančio turinio A.

B. pasiraÅ¡ytas įraÅ¡as: „AÅ¡ A. B. įsipareigoju nesikreipti į Advokatų tarybÄ su skundu dėl mano advokatės R. N. padarytos žalos. PriekaiÅ¡tų neturėsiu ir į teismÄ gražinus skolÄ â€œ. A. B. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad įrodymų, jog A. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , nėra. Jo veiksmuose nėra pagrindinio savavaldžiavimo požymio, t. y. savavaliÅ¡kumo, vykdant ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę. Teismas mano, kad A. B., vykdydamas savo teises, neveikė prieÅ¡ nukentėjusiosios R.

N. valiÄ .A. B. pateiktas kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiosios R. N. ir jos motinos K. V., kuriai iÅ¡ esmės visos aplinkybės žinomos tik iÅ¡ dukters žodžių, parodymais, kuriuos teismas dėl jų prieÅ¡taringumo vertina kritiÅ¡kai. Tuo tarpu, kaltinamojo A. B. ir liudytojos J. R. parodymais pagrindo nepasitikėti nėra, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir neprieÅ¡taraujantys faktinėms aplinkybėms.2010-10-07 nukentėjusioji ir kaltinamasis sudarė žodinę teisinių paslaugų sutartį.

Už gynimÄ baudžiamojoje byloje A. B. sumokėjo advokatei R. N. 2000 Lt. Tokiu bÅ«du, tarp A. B. ir R. N. susiklostė civiliniai teisiniai atstovavimo santykiai. A. B. ir liudytoja J. R., kuri anksčiau pažinojo R. N. ir inicijavo su ja susitarimÄ dėl A. B. gynimo baudžiamojoje byloje, parodė, jog susitarė su advokate, kad ji už 2000 Lt teisines paslaugas teiks pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. R. N. teigia, kad už Å¡iÄ sumÄ jie susitarė tik dėl atstovavimo pirmos instancijos teisme, bet sutiko, kad, galbÅ«t, A.

B. ne taip jÄ suprato, kai jie tarėsi dėl gynybos. Taip pat ji pripažino, kad A. B. galėjo jai neprisiskambinti prieÅ¡ apeliacinio teismo posėdį dėl telefono gedimo, bet jei bÅ«tų atvažiavęs pas jÄ , tai ji bÅ«tų su juo vykusi į Vilniaus apygardos teismÄ . Akivaizdu, kad nesutarimai dėl advokatui pavestų įgaliojimų apimties tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo dėl to, kad advokatė R. N., pažeisdama AdvokatÅ«ros įstatymo 48 straipsnio reikalavimus, nesudarė su klientu teisinių paslaugų sutarties, kuri, suprantama, gali bÅ«ti tik dviÅ¡alė.

Nukentėjusioji pripažino, kad A. B., bÅ«damas nepatenkintas jos pareigų įvykdymu, galėjo kreiptis į teismÄ civiline tvarka. Tačiau Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 51 straipsnis numato ir kitÄ ginčo, kilusio tarp kliento ir advokato dėl teisinių paslaugų, sprendimo bÅ«dÄ â€“ klientas dėl tokio ginčo iÅ¡sprendimo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad Å¡iÅ¡ bÅ«das jai buvo visiÅ¡kai nepriimtinas, todėl ji sutiko pasiraÅ¡yti A.

B. pateiktÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį b. l. 55), kurį laikė paprastu skolos raÅ¡teliu, ir, teismo manymu, visiÅ¡kai neteisėtai kaip garantijos pareikalavo iÅ¡ A. B. padaryti antroje vekselio pusėje įraÅ¡Ä , kad jis atsisako įstatyme numatytos teisės kreiptis su skundu dėl padarytos žalos atlyginimo į Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybÄ . Nukentėjusioji A. B. grasinimÄ kreiptis į advokatų tarybÄ nurodė kaip pagrindinį prieÅ¡ jÄ panaudotos psichinės prievartos elementÄ , tačiau akivaizdu, kad, net jei A.

B. ir bÅ«tų iÅ¡sakęs tokį ketinimÄ , nėra jokio pagrindo įstatyme numatytos teisės priminimÄ laikyti psichine prievarta nes, prieÅ¡ingu atveju, galima bÅ«tų kriminalizuoti visas iÅ¡ civilinių teisinių santykių kylančias pretenzijas, kuriose kreditoriai reikalauja skolininkų įvykdyti atitinkamas prievoles, grasindami, kad, to nepadarius, jie kreipsis į teismÄ .Kaltinime taip pat nurodyta, kad A. B. psichinė prievarta pasireiÅ¡kė dar ir tuo, kad jis grasino paraÅ¡yti žiniasklaidoje R.

N. kompromituojantį straipsnį, nors apie tokį grasinimÄ pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai ji visai neužsiminė, bei neiÅ¡eiti iÅ¡ K. V. buto, kol R. N. negrÄ Å¾ins jam 1500 Lt ar nepasiraÅ¡ys skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡telio. A. B. parodė, kad nei straipsniu žiniasklaidoje, nei neišėjimu iÅ¡ buto jis negrasino. Jokių duomenų, kad A. B. bÅ«tų rašęs ar bandęs raÅ¡yti į žiniasklaidÄ , byloje nėra. R. N. parodė, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kÄ konkrečiai A. B. bÅ«tų žiniasklaidoje parašęs, todėl pamanė, kad vienintelis kompromituojantis ir nepageidautinas dalykas bÅ«tų A.

B. bandymas įrodinėti, jog ji turėjo jį atstovauti apeliaciniame teisme. Liudytoja J. R. patvirtino, kad K. V. bute iÅ¡ A. B. pusės jokių grasinimų nebuvo. Liudytoja K. V. parodė, kad stovėjo už pravirų durų ir viskÄ girdėjo, tačiau toliau nurodo, kad girdėjo tik kaip vyras Å¡aukdamas reikalavo duoti pinigus, reikalavo eiti paimti jų į bankomatÄ ir sakė, kad neiÅ¡eis, kol negaus pinigų. IÅ¡ liudytojos K. V. bei R. N. parodymų matyti, kad jos neprašė ir nereikalavo, kad A.

B. su J. R. iÅ¡eitų iÅ¡ buto, negrasino jiems iÅ¡kviesti policijÄ ir nekvietė jos nei jiems dar bÅ«nant bute, nei po to, kai jie išėjo. K. V. netgi patikslino, kad kviesti policijÄ nebuvo reikalo, nes ji pati norėjo iÅ¡praÅ¡yti A. B. ir J. R., kurių, kaip ji nurodė, agresyviam elgesiui sugebėjo pasiprieÅ¡inti prieÅ¡ kelias dienas, kai jie veržėsi į dukros butÄ . Nekvietė jos ir greitosios pagalbos, nors nurodė, kad dėl A. B. vizito buvo labai sutrikdyta jų sveikata. Visi Å¡ie prieÅ¡taravimai K.

V. bei R. N. parodymuose kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, o visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Teismas taip mano, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo priversta neskaitydama, prieÅ¡ savo valiÄ pasiraÅ¡yti vekselį, neatitinka tikrovės. Teismas mano, kad A. B. neturėjo jokio pagrindo tikėtis ir manyti, kad R. N., bÅ«dama advokate, nesupranta, jog pasiraÅ¡o ne paskolos raÅ¡telį, o neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį. PareiÅ¡kime prokurorui nukentėjusioji nurodė, kad stengėsi kuo greičiau pasiraÅ¡yti A.

B. jai pakiÅ¡tÄ raÅ¡tÄ , nes nebuvo kada delsti, jį skaitant, tačiau iÅ¡ jos pačios parodymų matyti, jog pati užpildė A. B. pateiktÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį. IÅ¡ vekselio matyti, kad skolininko duomenis bei žemiau esančias grafas ji užpildė tvarkingai ir be klaidų. Akivaizdu, kad pildant šį dokumentÄ neįmanoma buvo nepamatyti didesniu Å¡riftu iÅ¡skirto jo pavadinimo, kurio, kaip teigia R. N., ji dėl prieblandos nematė ir neskaitė. Å iuos nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kaip bandymÄ be jokio pagrindo apkaltinti A.

B. apgaule, nes savo pareiÅ¡kime prokurorei R. N. prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nurodydama, kad A. B. jÄ apgavo (b. l. 9-14), tokiu bÅ«du pateisinant žinių apie vekselius stokÄ , kuriÄ ne kartÄ pripažino. Byloje formuojant kaltinimÄ , veikÄ kvalifikuojantis požymis – t. y. psichinės prievartos panaudojimas grasinant, buvo nurodytas tik pagal nukentėjusiosios parodymus, tačiau niekur nebuvo nustatyta, ar tie grasinimai galėjo bÅ«ti realiai įgyvendinti ir ar buvo R.

N. pagrindo tokius, pasak jos, jai iÅ¡sakytus grasinimus, laikyti pagrįstais ir įgyvendinamais, ir kokiu bÅ«du A. B. galėjo sukompromituoti nukentėjusiÄ jÄ ar atleisti iÅ¡ darbo, jeigu ji buvo įsitikinusi, kad nėra padariusi jokių pažeidimų bei savo pareigas atliko tinkamai? Tokiu bÅ«du, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įtikinamų faktų, patvirtinančių, kad R. N. vekselį buvo priversta pasiraÅ¡yti prieÅ¡ savo valiÄ . Akivaizdu, kad bylos duomenys niekaip nepatvirtina kaltinamojo veiksmuose buvus savavaldžiavimo, o nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.Teismas mano, kad pradedant ikiteisminį tyrimÄ pagal nukentėjusiosios pateiktÄ versijÄ , be jokio pagrindo buvo kriminalizuoti tarp A.

B. ir advokatės R. N. teisinių paslaugų teikimo pagrindu susiklostę privataus pobÅ«džio santykiai. Manytina, kad tokiu bÅ«du R. N. siekia iÅ¡spręsti tarp jos ir A. B. kilusį ginÄÄ dėl suteiktų teisinių paslaugų ir dėl tų paslaugų apmokėjimo. Lietuvos advokatÅ«ros advokatų taryba 2011-11-17 sprendime taip pat konstatavo, kad advokatė R. N. tinkamai nebendradarbiavo su savo klientu, o galiausiai ėmėsi veiksmų prieÅ¡ savo klientÄ , taip sudarydama sÄ lygas diskredituoti advokato vardÄ .

PareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai ieÅ¡kovė parašė praėjus daugiau kaip mėnesiui po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, t. y. tik po to, kai gavo A. B. praneÅ¡imÄ dėl vekselio apmokėjimo. Teismas mano, kad jeigu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kuri yra profesionali teisininkė, buvo naudojama psichinė prievarta, tai ji turėjo nedelsdama apie tai praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad į prokuratÅ«rÄ ji kreipėsi iÅ¡ esmės tik dėl įstatymų nežinojimo, nes manė, kad neprotestuotino paprastojo vekselio, skirtingai, nei skolos raÅ¡telio, kurį, kaip įsivaizdavo, yra pasiraÅ¡iusi, nuginčyti negalima.

Tačiau teismų praktikoje pažymėta, jog dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios, todėl tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad A. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas.             Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: A. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ Ignalinos rajono apylinkės teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Kęstutis Rimkus