b338e6af-bdde-480a-8cc5-bb691f486bf5 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-146-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25650-2010-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.14.; 1.2.3.1.2.3.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiesiems T.

M., V. M., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Laurynui PakÅ¡taičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas n u s t a t ė : I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės S. M. 2020 metų birželio 29 d., apie 19 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių kartu su ten pat gyvenančiu broliu A. M. metu dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius namuose turimomis mačetėmis ir kitu aštriu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu savo broliui A.

M. į galvos, krÅ«tinės ir deÅ¡inės plaÅ¡takos sritis, padarė 0,58 m. ilgio mačete sužalojimus galvos srityje – kaktikaulio ir kietojo galvos smegenų dangalo kirstinį - pjautinį sužalojimÄ , suduodamas smÅ«gį kita – 0,64 m. ilgio mačete, padarė kaukolės skliauto kairiojo momenkaulio sužalojimÄ , o suduodamas smÅ«gį aÅ¡triu įrankiu į plaÅ¡takos sritį padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos - rieÅ¡o sužalojimÄ , taip suduodamas smÅ«gius dviem skirtingomis mačetėmis į galvos sritį padarė kirstinius - pjautinius galvos sužalojimus su atvirais kaukolės skliauto lūžiais ir kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, o suduodamas smÅ«gį aÅ¡triu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrankiu padarė kirstinį - pjautinį deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimÄ su II, III ir IV pirÅ¡tų sausgyslių pilnu pažeidimu, II delnakaulio sÄ narinio pavirÅ¡iaus ir mažojo daugiakampio pažeidimu, po to, 0,64 m. ilgio mačete sudavė A.

M. į krÅ«tinės sritį ir padarė kirstinį - durtinį - pjautinį kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ kairėje, pasireiÅ¡kusį žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kairės pusės IV- VI Å¡onkaulių pažeidimais, pleuros pažeidimu, Å¡irdiplėvės pažeidimais, Å¡irdies deÅ¡iniojo prieÅ¡irdžio ir kairio skilvelio pažeidimais, diafragmos pažeidimu, kepenų kairės skilties pažeidimu, krÅ«tininės aortos pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu ir hemoraginiu Å¡oku, nuo ko pastarasis įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė savo artimÄ giminaitį – brolį A.

M.. Å iais veiksmais S. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. II. Ä®rodymai Kaltinamasis S. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad su broliu A. M. apie dvejus metus gyveno kartu iÅ¡ tėvų paveldėtame name (duomenys neskelbtini) kuriuos jis prižiÅ«rėjo. Brolis ne kartÄ jį yra sumušęs, yra sulaužęs jam žandikaulį, krÅ«tinę, suspardęs, nes pavartojęs alkoholio tapdavo agresyvus, persimainydavo, yra sumušęs ir kaimynÄ V.

G.. Jis, bÅ«damas invalidas, prieÅ¡ brolį apsiginti negalėjo. Ä® policijÄ dėl brolio elgesio nesikreipė, nes nenorėjo broliui pakenkti. 2020 m. birželio 29 d. jis Å¡ienavo, o pas brolį buvo svečių, vartojo alkoholį. Brolis su svečiais iÅ¡gėrė 0,7 litro degtinės ir atsigulė. Jis paÅ¡ienavęs grįžo į namus, pas jį atvažiavo pusbrolis R. M., jie kalbėjosi, iÅ¡gėrė alkoholio. R. M. sėdėjo ant sofos, o jis prie stalo apie 2 metrų atstumu nuo sofos. Brolis tuo metu miegojo, bet Å¡iam atsibodo klausytis jų kalbų, jis supyko, įlėkė į kambarį, ėmė Å¡aukti, kad dabar jie abu gaus.

Brolis agresyviai ėjo link jo, jis suprato, kad vėl gaus muÅ¡ti nuo brolio, jam akyse užtemo, jis pats nežino kaip, bet suprato, kad reikia gintis, stvėrė iÅ¡ po pagalvės mačetę ir sudavė broliui per galvÄ . Jam užėjo kažkoks užtemimas, pats nesuvokė, kÄ daro. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad brolis pusiau prakirsta galva kriokia, todėl, kad nesikankintų, dÅ«rė Å¡iam į Å¡irdį. R. M. puolė prie jo, priekaiÅ¡tavo, o jis pasakė, kad jau viskas, kad brolis pats kaltas.

Kaip ir kas vyko su R. M., nelabai atsimena, neatsimena, ar Å¡is bandė su juo grumtis. Jam gaila brolio, bet Å¡is pats visus mušė, o pats niekada atgal negaudavo. Jis mačetę laikė po pagalve, nes taip jautėsi saugiau, ateidavo į namus visokie tikėjimo žodžio atstovai, jis juos iÅ¡varydavo, o jei neidavo, tai parodydavo mačetę. Po pagalve jis laikė ir durklÄ , tai buvo dėdės palikimas, norėjo iÅ¡ jo pasigaminti spiningÄ . TÄ dienÄ jis durklo nenaudojo, buvo paėmęs į rankÄ , bet nenaudojo, pagalvojo, kad užteks ir mačetės, todėl numetė.

TÄ dienÄ su R. M. ir broliu gėrė degtinę, turėjo 0,5 litro butelį, nesijautė apsvaigęs. Netiki, kad alkotesteriu jam nustatytas teisingas neblaivumo laipsnis – 1,68 promilės. Brolis jokių smÅ«gių jam nesudavė, nes nespėjo. Jis A. M. sudavė du smÅ«gius – vienÄ Ä¯ galvÄ , vienÄ Ä¯ krÅ«tinę. Kaip atsirado kirstinis sužalojimas brolio plaÅ¡takoje, paaiÅ¡kinti negali. Gailisi, kad nužudė, nes brolis. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta, nes nukentėjusioji pati gaudavo muÅ¡ti nuo A.

M., o dabar abu nukentėjusieji nori pasipelnyti iš jo. Nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji yra nužudytojo A. M. buvusi sutuoktinė. Jie išsituokė 2011 metais, bet ir toliau palaikė glaudžius santykius. Kai S. M. buvo sužalotas traukino, ji ir A. M. jį prižiūrėjo, rūpinosi, lankė ligoninėje. 2020 m. birželio 29 d. apie 17.30 val. ji su A. M. apie pusvalandį bendravo telefonu. A. M. sirgo onkologine liga, ji paskambino paklausti, kaip jis jaučiasi, kalbėjosi apie tai, kad ji turi jį užregistruoti chemoterapijai ir pasirūpinti transportu.

A. M. jai sakė, kad guli, o namuose yra atvykęs R. M. ir kartu su S. M. iÅ¡gėrinėja. Kalbant jai nekilo įtarimo, kad A. M. bÅ«tų neblaivus, kalbėjo normaliai, todėl ji nustebo, kad jam buvo nustatytas apie 3 promilių girtumas. TÄ patį vakarÄ kažkas iÅ¡ giminių jai paskambino, pasakė, kad A. M. nužudė brolis S. M.. Žino, kad tarp brolių kildavo konfliktai, nes A. M. buvo pratęs prie tvarkos, Å¡varos, o S. M. tvarkos nemėgo. Taip pat kildavo konfliktai dėl pinigų, nes S. M. gaudavo pensijÄ , bet iÅ¡leisdavo daug, prisidarydavo parduotuvėje skolų, kurias reikėjo atiduoti A.

M.. A. M. iÅ¡ pradžių dirbo, paskui buvo atleistas, gaudavo iÅ¡ Darbo biržos paÅ¡alpÄ apie 500 eurų, po paskutinės chemoterapijos jam turėjo bÅ«ti suteiktas invalidumas Konfliktai tarp brolių bÅ«davo žodiniai, jai nežinoma, kad kažkuris iÅ¡ brolių bÅ«tų smurtavęs. Ji nelabai bendraudavo su S. M., tik iÅ¡ savo brolio S. Ž. yra girdėjusi, kad S. M. yra sakęs, kad sukapos brolį A. M. gabalais, „paleis dÅ«mais per kaminÄ â€œ. A. M. buvo sakęs, kad buvo brolį iÅ¡metęs už durų kelioms minutėms, nes Å¡is karÅ¡takoÅ¡is, nenusakomo charakterio.

Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o priteisti 3447,07 eurų turtinės žalos atlyginimÄ , susidariusį dėl laidojimo iÅ¡laidų, ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ji su A. M. pragyveno santuokoje 20 metų, užaugino su vaikus, po santuokos nutraukimo palaikė glaudžius ryÅ¡ius, Å¡ventes Å¡vęsdavo kartu, vykdavo kartu atostogauti su vaikais, ji padėdavo jam susirgus, žiemÄ parÅ«pino malkas, ji mokėjo už elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nes abu broliai mėgo alkoholį, netaupydavo.

A. M. jai pinigus už sumokėtus mokesčius kartais grÄ Å¾indavo, kartais ne. Dėl A. M. nužudymo ji patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ . Ji negalėjo užmigti, matė nužudymo vietÄ , kraujÄ . Ä® medikus dėl patirto streso nesikreipė. Palaidojo A. M. savo lėšomis, laidojimo paÅ¡alpos negavo, gal jÄ pasiėmė laidojimo namai, ji patyrė tokias iÅ¡laidas, kurias nurodė ieÅ¡kinyje. Ji su A. M. iÅ¡situokė dėl smurto prieÅ¡ jÄ , A. M. dėl to buvo nuteistas. IÅ¡situokus santykiai ėmė gerėti, jie vienas kitam padėdavo, A.

M. paveždavo jÄ , kur reikėdavo. Iki įvykio ji buvo susitikusi su A. M. birželio 24 dienÄ , o Å¡iaip bendraudavo ir susitikdavo dažnai. A. M. atvažiuodavo pas jÄ , iÅ¡simaudydavo, pernakvodavo, po chemoterapijos pabÅ«davo 4-5 dienas, paskui važiuodavo namo, sakydavo, kad reikia pažiÅ«rėti kaip brolis. Ji A. M. palaidojo. Atsakydama į gynėjo klausimus, nukentėjusioji parodė, kad paskutinį kartÄ susitikusi su A. M. buvo 2020 m. birželio 24 d., nes Å¡is buvo atvykęs pas jÄ , o pati pas A.

M. namuose buvo 2019 m. prieÅ¡ Kalėdas, nes parÅ«pino malkų. Nukentėjusysis T. M. parodė, kad yra A. M. sÅ«nus. 2020 m. birželio 29 d. mama jam pranešė, kad tėvas nužudytas brolio S. M.. Jis su tėvu bendravo prieÅ¡ dvi dienas iki įvykio, atvažiavęs pakabino užuolaidas, nupirko maisto. TėvÄ jis dažnai aplankydavo, per mėnesį – du ar tris kartus, atveždavo maisto, nuraÅ¡ydavo mokesčius, padėdavo juos sumokėti internetu, nes mokėdavo mama, tai jis iÅ¡ jos sÄ skaitos padarydavo pavedimus, padėdavo buityje, jei ko papraÅ¡ydavo.

Jie bendraudavo ir per Å¡ventes, kartu važiuodavo žvejoti, grybauti. Motina taip pat bendraudavo su A. M., rÅ«pinosi juo, skalbdavo drabužius, parÅ«pindavo transportÄ važiuoti į chemoterapijÄ , mokėdavo mokesčius. Su dėde S. M. bendraudavo nedaug, bet pykčių neturėjo. S. M. buvo labai netvarkingas, o tėvas buvo pratęs tvarkingai gyventi, todėl broliai nesutardavo dėl tvarkos namuose. Jis yra girdėjęs žodinių konfliktų tarp brolių, smurto nėra matęs. Jam nei vienas, nei kitas nesiskundė, kad kitas smurtautų.

Yra girdėjęs, kad tėvas žiemÄ brolį buvo iÅ¡metęs iÅ¡ namų, bet netrukus vėl įsileido. Broliai iÅ¡gerdavo alaus, kartais degtinės. S. M. namuose laikė kiniÅ¡kų peilių, durklų, iečių, Å¡pagų kolekcijÄ , apie 30-40 vienetų, tai buvo dėdės hobis. Žino, kad dėdė laikė už sofos ir aÅ¡triÄ savadarbę mačetę. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti 50000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 200 advokato paslaugoms apmokėti. PaaiÅ¡kino, kad dėl tėvo netekties patyrė iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , nemigÄ , nerimÄ , turėjo tėvÄ , kuriuo rÅ«pinosi, o dabar tenka lankyti kapus.

Jis serga bronchine astma, tai dėl patiriamo streso paÅ«mėjo dusulys, ėmė daugiau vartoti vaistų. Tėvo laidotuvėmis rÅ«pinosi motina. Motina taip pat labai pergyvena dėl A. M. mirties, tai jÄ labai sukrėtė emociÅ¡kai, ji verkė, ilgėjosi, pergyveno, kad sesuo negalėjo atvykti iÅ¡ Londono dėl karantino. Jis pats smurto iÅ¡ tėvo nebuvo patyręs. Žinojo, kad tėvas smurtavo prieÅ¡ motinÄ , pyko ant jo dėl to, tačiau kai tėvai iÅ¡situokė, po truputį pyktis praėjo, jis tėvui atleido, padėjo jam, rÅ«pinosi, bendravo su tėvu, o kai Å¡is susirgo onkologine liga, tuomet visai viskas pasimirÅ¡o.

Jis iÅ¡ Teisingumo ministerijos gavo 2340 eurų žalos atlyginimÄ dėl tėvo netekties, tačiau Å¡ia suma ieÅ¡kinio nemažina, jis Å¡iÄ sumÄ pervedė motinai į banko sÄ skaitÄ , nes kartu su ja gyvena, veda bendrÄ Å«kį, jų pinigai bendri. Liudytojas R. M. parodė, kad yra kaltinamojo ir nužudytojo pusbrolis. A. M. visÄ laikÄ buvo agresyvus, skriausdavo brolį ypač grįžęs iÅ¡ įkalinimo, muÅ¡davosi. Jis ne kartÄ yra matęs S. M. su kraujosruvomis veide, Å¡is sakydavo, kad brolis sumušė.

A. M. niekada nesiskundė, kad jį kas nors muÅ¡tų. Jis dažnai, kartÄ per savaitę, užsukdavo pas brolius pažiÅ«rėti, kaip jie laikosi, po traukino avarijos padėdavo S. M. apsipirkti, Å¡is ir broliui pirkdavo maistÄ . Paskui jau S. M. pensijÄ gaudavo į banko kortelę, todėl jo pagalbos apsipirkti nebereikėjo, nes apipirkdavo A. M., naudodamasis brolio kortele, nors pats dirbo. Ä®vykio dienÄ jis užsuko pas brolius, nes S. M. jam buvo surišęs vantų pirčiai, atsivežė degtinės. Namuose buvo A.

M., grįžo S. M., broliai nekonfliktavo, tik A. plÅ«sdamasis pasakė S. paruoÅ¡ti užkandį. Jis sėdėjo prie sekcijos, S. M. sėdėjo prieÅ¡ais jį ant fotelio, o A. M. ant sofos. A. M. buvo susierzinęs, pasakė, kad jam skauda nugarÄ ir nuėjo atsigulti į savo kambarį. Paskui dar kartÄ buvo atėjęs, iÅ¡gėrė su jais ir vėl nuėjo atsigulti. Jie su S. M. kalbėjosi toliau. Staiga A. M. iÅ¡ savo kambario išėjo visas piktas, persimainęs, agresyvus, ėjo link S. M., kuris sėdėjo ant fotelio.

Jis dar klausė: „kas darosi“, A. M. kažkÄ atsakė, kažkuo kaltino brolį, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, bet jis dabar jau neatsimena, dėl ko. Staiga pamatė, kad A. M. jau guli, iÅ¡ karto nesuprato, kodėl nukrito, bet tada pamatė, kad Å¡iam galvoje kraujo pilna kirstinė žaizda. Tada pamatė, kad S. M. stovi su mačete rankoje. IÅ¡ kur gavo mačetę, nematė. Tuomet jis sugriebė S. M. už rankos, iÅ¡stÅ«mė jį į laukÄ . Pats nesugebėjo iÅ¡kviesti pagalbos, todėl nubėgo pas kaimynÄ V.

G., kad šis iškviestų. A. M., išėjęs iš savo kambario ir eidamas link S. M., rankose nieko neturėjo, tik plūdosi. Jis pats jautėsi išgėręs, bet buvo adekvatus. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausimas 2020 m. birželio 29 d. parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 17.30 val. jis nuėjo pas savo pusbrolius S. ir A.

M., kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), į svečius. Kai nuėjo broliai buvo namuose, o jis atsinešė butelį degtinės. Broliai kambaryje padėjo ant stalo užkandos ir susėdo visi trys prie stalo iÅ¡gerti tÄ butelį degtinės. A. iÅ¡gėrė dvi taureles ir nuėjo į savo kambarį bei atsigulė į lovÄ , o jie su S. toliau bendravo ir sėdėjo prie stalo. IÅ¡gėrus jiems dar po taurelę, į kambarį vėl atėjo A., jis Å¡iam įpylė taurelę ir Å¡is iÅ¡gėrė, o tuo metu S. kambaryje nebuvo.

Staiga S. grįžo į kambarį ir rankoje turima mačete kirto A. į galvÄ . A. nukrito ant žemės, o jis griebė S. už rankų Å¡aukdamas ,,kÄ darai?“. Tuo metu, dar kiek atsimena, S. rankose turėjo ir aÅ¡trų daiktÄ , panašų į Å¡pagÄ , kuriuo dÅ«rė į jo pusę, tačiau jis kažkaip iÅ¡sisuko ir ja tik užkabino jo kairįjį Å¡onÄ . Kaip S. dÅ«rė broliui su ta Å¡paga, jis nelabai dabar atsimena. Po to pamatė, jog A. guli ant žemės be gyvybės ženklų.

Tada jis nubėgo į kambarį, paėmė kažkokį juodÄ telefonÄ , tačiau nesugebėjo surinkti jokio numerio, todėl nubėgo pas kaimynÄ V. G. ir jam pasakė ,,S. nudÅ«rė A., skambink greičiau“. Tada V. G. paskambino ir pranešė apie įvykį policijai, o jis grįžo atgal. S. buvo kažkur virtuvėje, po kiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai (1 t., b. l. 150–151). Liudytojas R. M. papildomai apklausiamas 2020 m. birželio 30 d. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina, tačiau norėtų patikslinti kai kurias aplinkybes.

Jo pusbroliai S. ir A. M. gyvena viename name maždaug 4–6 metai. Tas namas jų paveldėtas, nes abu tėvai mirę. A. su S. visada blogai sutardavo, nuolat pykdavosi, yra ne kartÄ susimušę. Jie dažnai apsižodžiuodavo, tačiau jų konfliktų priežasčių nelabai gali įvardinti. A. buvo S. iÅ¡laikytinis. S. valgyti darydavo, namus tvarkydavo, o tai irgi bÅ«davo jų konfliktų priežastis. Alkoholį pastaruoju metu jie abu dažnokai vartodavo, niekur nedirbo. S. pensininkas, o A. Å¡iaip nedirbo.

AsmeniÅ¡kai jis su abiem labai gerai sutardavo, užaugo kartu, jie jam kaip broliai. Nei su vienu niekada gyvenime nėra susipykęs ar susimušęs, nieko blogo apie juos negali pasakyti. S. labai geras žmogus, o A. toks prie tinginių. Kuris iÅ¡ jų buvo piktesnis ar provokuojantis konfliktus negali pasakyti, nelabai žino. Vakar jis nuėjo pas savo pusbrolius S. ir A. M. į svečius. A. buvo namuose, kambaryje, o S. netrukus grįžo. Tada jis jiems pasakė, kad juos pavaiÅ¡ins ir svetainėje ant stalo pastatė savo atsineÅ¡tÄ 0, 5 litro talpos degtinės (rusiÅ¡ku pavadinimu, tiksliau nepamena) butelį.

S. paruošė užkandos, padėjo ant stalo ir jie visi trys sėdėdami svetainėje pradėjo gerti, kalbėtis. Jis sėdėjo ant kėdės, netoli sekcijos, o S. sėdėjo ant kėdės prieÅ¡ais jį. A. iÅ¡gerdavo ir nueidavo pas save į kambarį atsigulti, nes turėjo problemų su kojomis arba į virtuvę, jis nuolat su juo ir S. nesėdėjo. BebÅ«nant, begeriant, bekalbant, tarp S. ir A. vėl įvyko žodinis konfliktas. Tikrai nesuprato, dėl ko tas konfliktas įvyko, jie tiesiog žodžiais, keiksmažodžiais iÅ¡keikė vienas kitÄ .

A. iÅ¡gėrė stikliukÄ degtinės ir suÅ¡uko S., tuo metu buvusiam virtuvėje, kad kažkÄ atneÅ¡tų. Tada staiga iÅ¡ virtuvės į svetainę atėjo S. ir jis tik pamatė, kad deÅ¡inėje rankoje S. laiko mačetę. S. staigiai priėjo prie A. ir nieko nesakęs ta mačete trenkė A. į galvÄ , į kaktos sritį. Nuo smÅ«gio A. iÅ¡kart parkrito ant žemės. Tada jis suÅ¡uko ,,Ar tu durnas, kÄ tu padarei! Kviesk greitÄ jÄ â€œ. Jis atsitÅ«pė Å¡alia A. ir pamatė, kad Å¡io kakta prakirsta, didelė, kraujuojanti žaizda, o A. buvo praradęs sÄ monę.

Tada S. dar pasakė, kad senai taip padaryti reikėjo ir ,,dabaigt tÄ p... reikia“. Tada jis pamatė, kad S. rankoje laiko ne tik mačetę, bet ir savadarbę Å¡pagÄ ir ja nusitaikęs į A., artėjo prie jo. Jis staigiai sugriebė S. rankas, bandė jį nustumti, nes suprato, kad S. nori dar labiau sužaloti A. Sugriebęs S. rankas, jį stÅ«mė toliau, Å¡aukdamas ,,KÄ tu darai?“. Tada S. kažkaip ta Å¡paga sužalojo jam kairį Å¡onÄ bei suplėšė marÅ¡kinius. Kaip supranta, tai S. nenorėjo tyčia jo sužaloti, taip gavosi netyčia, jam bandant jį nustumti nuo A.

Kadangi S. stambesnis, tai Å¡is jį nustÅ«mė ir tada pasilenkdamas, rankoje laikoma lyg mačete, dÅ«rė A. į krÅ«tinės ar pilvo sritį. Jis nespėjo sureaguoti, nes viskas vyko labai greitai. A. visas buvo kruvinas, be sÄ monės. Tada jis puolė iÅ¡kart vėl prie S., iÅ¡stÅ«mė šį į laukÄ Å¡aukdamas ,,Ar tu durnas“. S. nieko nesakė, buvo apatiÅ¡kas, be emocijų, lyg niekur nieko nebÅ«tų įvykę. Jis pats buvo Å¡oke, niekaip negalėjo surinkti pagalbos numerio, todėl nubėgo pas kaimynÄ V.

G., kurio paprašė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ ir policijÄ . Tada parėjo atgal. S. lyg niekur nieko buvo kieme, o A. gulėjo ant grindų be gyvybės ženklų. Kadangi viskas vyko labai greitai, jis buvo Å¡oke, tai gal kokias aplinkybes ir praleido, tačiau pamena, kad S. A. sudavė mečete du smÅ«gius – į galvÄ ir į krÅ«tinę. Netrukus atvyko greitoji ir policija. Dar gali paminėti, kad maždaug prieÅ¡ du metus S. buvo partrenkęs traukinys, jis buvo patyręs labai stiprius ir daug sužalojimų.

Po to jis labai ilgai gydėsi, pasveiko, tačiau mano, kad po patirtos galvos traumos jam nebuvo galima vartoti alkoholio. Nors Å¡iaip pats nėra pastebėjęs, kad iÅ¡gėręs S. bÅ«tų agresyvesnis, įžūlesnis ar elgtųsi neadekvačiai. Mano, kad jis buvo pavargęs nuo A. veltėdiÅ¡ko gyvenimo bÅ«do ir tiesiog vienÄ dienÄ jam trÅ«ko kantrybė. Vakar visi trys buvo girti. S. pretenzijų dėl jo sužalojimo tikrai neturi, nes nežino ar jis norėjo tyčia jį sužaloti ar taip gavosi netyčia, kai jis bandė jį sulaikyti, kad jis daugiau nebežalotų A.

Jam padaryti du įpjovimai ant kairio Å¡ono bei suplėšyti marÅ¡kinėliai (1 t., b. l. 152–154). IÅ¡klausęs savo parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad A. M. prieÅ¡ jį nėra smurtavęs. S. M. broliui į krÅ«tinę dÅ«rė kitu įrankiu, ne mačete, o tokiu kaip virbalas. Dabar neatsimena, kur buvo A. M. tuo metu, kai S. M. įėjo į kambarį su mačete. A. M. ėjo link S. M. atkišęs rankas į S. M.. A. M. visÄ laikÄ piktas, nepatenkintas, agresyvus, ypač po kalėjimo ir kai diagnozavo ligÄ .

Liudytojas A. M. parodė, kad yra kaltinamojo sÅ«nus. Dirba policijos pareigÅ«nu, apie įvykį sužinojo radijo ryÅ¡io pagalba, nes iÅ¡girdo, kad tėvo gyvenamu adresu kažkas kažkÄ padÅ«rė. Vėliau jam paskambino tyrėja ir ėmė klausinėti, pasakė, kad jo tėvas konflikto metu nužudė savo brolį. Apie įvykį su tėvu nekalbėjo, jam buvo sunku apie tai kalbėti. Klausinėjo R. M., kaip ir kas įvyko, tačiau Å¡is atsakė, kad nelabai kÄ atsimena, nes buvo neblaivus. Žino, kad tėvo ir jo brolio santykiai Å¡iems kartu gyvenant buvo įvairÅ«s. Abiem trÅ«ko socialinių įgÅ«džių, dažnai vartodavo alkoholį, tai pykdavosi, tai geruoju bÅ«davo.

A. M. skriausdavo jo tėvÄ , muÅ¡davo. Apie tai jis yra girdėjęs iÅ¡ giminių, o su tėvu apie tai nėra kalbėjęs, nes mažai bendraudavo dėl tėvo vedamo gyvenimo bÅ«do. Jis pats su tėvu nesimatė ir nebendravo metus laiko iki įvykio. Mano, kad tėvo elgesys po traukino avarijos pasikeitė, lyg sutriko motorika, susilpnėjo atmintis, mÄ stymas, bet jis ne medikas, tiksliai apibÅ«dinti, kas pasikeitė, negali. Tėvas ankščiau nebuvo piktas, o paskutinius penkis metus mažai bendravo, todėl nežino, koks tėvas buvo.

A. M. pastaruoju metu buvo piktas, sunkiai susirgo vėžiu, nesigydė, gėrė degtinę. Jis apie visokius tėvo ir jo brolio konfliktus sužinodavo iÅ¡ aplinkos, nes gyvena mažame miestelyje, kur visi vieni kitus pažįsta. Žino, kad dėdė A. M. buvo nuteistas už sutuoktinės sumuÅ¡imÄ . Liudytojas V. G. parodė, kad yra kaltinamojo S. M. kaimynas, santykiai geri. 2020 m. birželio 29 d. pas jį atėjo S. M. pusbrolis ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , nes broliai susimušė. Tas pusbrolis, kurio jis nei vardo, nei pavardės nežino, atrodė neblaivus, buvo kruvina krÅ«tinė.

Jis paskambino į policijÄ ir nuėjo pažiÅ«rėti. Matė, kad A. M. buvo kambaryje, o tas pusbrolis neleido S. M. eiti į kambarį. Žino, kad brolių santykiai buvo blogi, Å¡ie nesutardavo dėl pinigų, nes A. M. naudodavosi S. M. banko kortele. A. M. muÅ¡davo brolį, jis pats tai yra matęs, matė, kaip su lazda sudavė gulinčiam S. M.. Jį patį A. M. yra mušęs, suspardęs, tai buvo tada, kai S. M. dar buvo po traukino avarijos, o jis buvo nuėjęs aplankyti. Jis į policijÄ dėl sumuÅ¡imo nesikreipė, nes A.

M. paprašė atleisti. A. M. agresyvus buvo tada, kai neblaivus. Alkoholį vartodavo dažnai, namus prižiūrėdavo S. M.. S. M. buvo normalus, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės, 2020 m. birželio 29 d. 19.03 val. policijai buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name galimai nužudytas vyras, kurį nužudė jo brolis (1 t., b. l. 12–13). Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuotas lavonas su kirstinėmis, durtinėmis žaizdomis.

Apžiūros metu rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas ,,Myphone“, mačetės (2 vnt.), strypas (metalinis durklas), peilis (2 vnt.), stikliukas, butelis, nuorūkos (1 t., b. l. 14–33). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. A. M. mirties priežastis – kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas, pasireiÅ¡kęs žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje, pleuros pažeidimu, Å¡irdiplėvės pažeidimais, Å¡irdies deÅ¡iniojo prieÅ¡irdžio ir kairio skilvelio pažeidimais, diafragmos pažeidimu, kepenų kairės skilties pažeidimu, krÅ«tininės aortos pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu ir hemoraginiu Å¡oku, 2. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė, konstatuota lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje metu 2020 m. birželio 29 d., 21.26 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo praėjo iki 4 val. laiko.

3. A. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,84 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

4. A. M. lavono kÅ«ne konstatuota: a. Mirtį sukėlęs kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas kairėje, pasireiÅ¡kęs žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kairės pusės IV-VI Å¡onkaulių pažeidimais, pleuros pažeidimu, Å¡irdiplėvės pažeidimais, Å¡irdies deÅ¡iniojo prieÅ¡irdžio ir kairio skilvelio pažeidimais, diafragmos pažeidimu, kepenų kairės skilties pažeidimu, krÅ«tininės aortos pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu ir hemoraginiu Å¡oku.

Konstatuoti sužalojimai pagal makro ir mikro morfologinį vaizdÄ , padaryti aÅ¡triu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, vieno trauminio poveikio metu, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 6.6.9; 6.6.12 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. b. Kirstiniai-pjautiniai galvos sužalojimai su atvirais kaukolės skliauto lūžiais ir kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, kirstinis-pjautinis deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimas su II, III ir IV pirÅ¡tų sausgyslių pilnu pažeidimu, II delnakaulio sÄ narinio pavirÅ¡iaus ir mažojo daugiakampio pažeidimu pagal makro ir mikro morfologinį vaizdÄ padaryti aÅ¡triu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, trimis trauminiais poveikiais, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties.

Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 6.6.1 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. c. Kirstinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas deÅ¡inėje su deÅ¡inės pusės V Å¡onkaulio pažeidimu pagal makromorfologinį vaizdÄ padarytas aÅ¡triu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, vieno trauminio poveikio metu, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 7.1 punktu, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. d.

Epidermio įbrėžimai krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje ir deÅ¡iniame Å¾Ä ste, pagal makromorfologinį vaizdÄ padaryti aÅ¡triu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, paros laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. e. Poodinė kraujosruva kairės alkÅ«nės srityje pagal makromorfologinį vaizdÄ padaryta kietu, buku daiktu ar įrankiu, mažiausiai 1 trauminio poveikio metu, praėjus ne mažiau kaip 18 valandų iki mirties ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. A. M. mirties priežastis kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas kairėje, komplikavęsis Å«miu nukraujavimu ir hemoraginiu Å¡oku.

6. Tikėtina, kad kirstinis-pjautinis deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimas su II, III ir IV pirÅ¡tų sausgyslių pilnu pažeidimu, II delnakaulio sÄ narinio pavirÅ¡iaus ir mažojo daugiakampio pažeidimu galėjo susidaryti A. M. ginantis nuo žalojimo aÅ¡triu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu.

7. SavarankiÅ¡kų (valingų) veiksmų galimybę nulemia (apsprendžia) sÄ monės bÅ«klė. Å iuo atveju spręsti apie sÄ monės bÅ«klę tuoj po traumos duomenų nepakanka.

8. Vertinant konstatuotų sužalojimų mastÄ , labiausiai tikėtina, kad A. M. po patirtų sužalojimų galėjo gyventi kelias-keliolika minučių.

9. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima.

10. Apie trauminius poveikius atsakyta 4 punkte.

11. Kriminalistikos laboratorijos specialisto G. K. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimuose užsifiksavę, plačios grupinės ir grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, bei kaktikaulio sužalojime rasti dinaminiai pėdsakai gali būti panaudoti žalojusio įrankio nustatymui. Šių pėdsakų identifikacinė vertė paaiškės konkretaus įrankio eksperimentinio- lyginamojo tyrimo metu (1 t., b. l. 60–67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. A. M. kaktos kirstinis sužalojimas (kaktos žaizda Nr. 2, kaktikaulio ir kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimai) padaryti tirti pateikta mačete Nr. 2 (0, 58 m ilgio) (kategoriška išvada).

2. Tikėtina, kad A. M. momens žaizda Nr. 1 su jÄ atitinkančiu momenkaulio sužalojimu, taip pat krÅ«tinės žaizdos Nr. 3 ir Nr. 4 padarytos tirti pateikta mačete Nr. 1 (0, 64 m ilgio). KategoriÅ¡ka iÅ¡vada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali.

3. A. M. sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu iešmu („metaliniu durklu“).

4. A. M. deÅ¡inės plaÅ¡takos-rieÅ¡o sužalojimas, remiantis lavono tyrimo specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytais jo požymiais-padarytas aÅ¡triu įrankiu. Tiksliau pasisakyti apie Å¡io sužalojimo padarymo mechanizmÄ ir įrankį, kuriuos Å¡is sužalojimas padarytas, nepakanka duomenų (sužalojimas nepateiktas medicinos kriminalistikos tyrimui) (1 t., b. l. 75– 85). 2020 m. birželio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. pateikė įvykio metu vilkėtus marÅ¡kinėlius (1 t., b. l. 155–156). 2020 m. lapkričio 30 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoti liudytojo R. M. pateikti marÅ¡kinėliai ir juose esantys pažeidimai (1 t., b. l. 157–162). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. R. M. konstatuotos paviršinės pjautinės žaizdos krūtinės ir pilvo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) pjaunančių savybių turinčiu (-iais) daiktu (-ais).

2. Sužalojimai du, padaryti dviem trauminiais poveikiais.

3. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

4. Sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant, kontaktuojant su kietais paviršiais, spiriant, smūgiuojant rankomis. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) pjaunančių savybių turinčiu (- iais) daiktu (-ais) (1 t., b. l. 166). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad: S. M. konstatuotos paviršinės pjautinės žaizdos kairės plaštakos I ir II pirštų delniniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) pjaunančių savybių turinčiu (-iais) daiktu (-ais).

Sužalojimai trys, padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymų. Sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant, kontaktuojant su kietais pavirÅ¡iais, spiriant, smÅ«giuojant rankomis (2 t., b. l. 48). III. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Å i baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iÅ¡ anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama ar sveikata sužalojama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų ir jie turi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, todėl laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Teismo nuomone visi Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisÄ loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė ir jo mirtį sukėlusius sužalojimus padarė bÅ«tent kaltinamasis S. M. kaltinime nurodytÄ datÄ , nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis.

Kaltinamasis pripažino sudavęs smÅ«gį mačete nukentėjusiajam per galvÄ bei, manydamas, kad nukentėjusysis dėl prakirstos galvos vis tiek mirs, kad nesikankintų, dÅ«rė mačete pastarajam į krÅ«tinę. Liudytojo R. M., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai, kad smÅ«gį A. M. per galvÄ mačete sudavė, taip pat dÅ«rė į krÅ«tinę S. M., įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, specialistų iÅ¡vados dėl A. M. mirties priežasties bei sužalojimų mechanizmo, dėl sužalojimus sukėlusių įrankių, taip pat liudytojo V.

G. parodymai, kad pagalbos pas jį namus atbėgo R. M. ir pasakė, kad kilo konfliktas tarp brolių, įvykio registracijos kortelė, iÅ¡ kurios matyti, kad pranešėjas, kuriuo buvo V. G., pranešė policijai, kad brolis nužudė brolį, ir kiti Å¡iame nuosprendyje nurodyti raÅ¡ytinai įrodymai taip pat patvirtina Å¡ias aplinkybes. Tačiau kaltinamasis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teigė, kad sudavė viena mačete tik du smÅ«gius broliui, po vienÄ Ä¯ galvÄ ir į krÅ«tinę, o ne keturis, kaip nurodyta kaltinime, ir ne keliais įrankiais.

Taip pat kaltinamasis teigė, kad smÅ«gių sudavimo broliui priežastis, prieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime, buvo ankstesnis brolio A. M. smurtavimas prieÅ¡ jį ir grasinimas sumuÅ¡imu betarpiÅ¡kai prieÅ¡ pat smÅ«gio per galvÄ sudavimÄ . Ä®vertinusi įrodymų visumÄ byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie kaltinamojo parodymai yra pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, siekiant bent iÅ¡ dalies pateisinti savo elgesį, galimai nulemta ir nusikaltimo padarymo metu buvusio neblaivumo, todėl vertinant įvykio eigÄ ir priežastis, kaltinamojo parodymais visa apimtimi nėra pagrindo vadovautis ir jais remiasi tik toje dalyje ir ta apimtimi, kur jie sutampa su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

Kaltinime nurodytÄ kaltinamojo suduotų smÅ«gių skaičių, lokalizacijÄ , sužalojimų mechanizmÄ patvirtina objektyvÅ«s įrodymai byloje. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje rastas vyro lavonas su kirstinėmis – durtinėmis žaizdomis, rasti greta vienas kito padėti trys įrankiai – mačetės Nr. 1 ir Nr. 2 bei metalinis strypas, pažymėta, kad abi mačetės gausiai suteptos raudonu skysčiu (galimai krauju), metalinio strypo rankena taip pat sutepta raudonu skysčiu, galimai, krauju.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. kÅ«ne konstatuoti du kirstiniai-pjautiniai galvos sužalojimai bei kirstinis-pjautinis deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimas, kurie yra padaryti trimis trauminiais poveikiais, bei mirtį sukėlęs kirstinis-durtinis-pjautinis kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas, padarytas vieno trauminio poveikio metu. Netikėti specialisto iÅ¡vada teismas neturi jokio pagrindo, kadangi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam du sužalojimai galvoje padaryti skirtingais įrankiais, t. y. abejomis mačetėmis, rastomis įvykio vietoje (specialisto įvardintomis Nr. 1 ir Nr. 2), krÅ«tinės žaizdos taip pat padarytos mačete Nr. 1, o plaÅ¡takos sužalojimai padaryti nenustatytu aÅ¡triu įrankiu, kurio identifikuoti nebuvo galimybės dėl to, kad sužalojimas nebuvo pateiktas tyrimui.

Taigi Å¡ie įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus bei naudotų įrankių kiekio ir patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau nei keturi smÅ«giai: du smÅ«giai į galvÄ , po vienÄ Ä¯ krÅ«tinę ir į plaÅ¡takÄ , dvejomis mačetėmis bei nenustatytu aÅ¡triu daiktu, kuriuo, akivaizdu galėjo bÅ«ti ir kuri nors iÅ¡ įvykio vietoje rastų mačečių, kadangi specialistas nustatė, kad sužalojimai įvykio vietoje rastu metaliniu strypu nebuvo padaryti.

Nors kaltinamasis nuosekliai teigė, kad jis sudavė A. M. tik todėl, kad šis, įėjęs į kambarį buvo agresyviai nusiteikęs, grasino smurtu ir agresyviai artėjo link jo, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje. Liudytojas R. M., apklausiamas teisme parodė iš esmės panašias aplinkybes, kaip ir kaltinamasis S. M., t. y., kad nukentėjusysis A. M. iš savo kambario išėjo piktas, agresyvus, ėjo link S. M., kažkuo kaltino brolį, plūdosi necenzūriniais žodžiais, po ko jis (liudytojas) staiga pamatė A.

M. gulintį ant grindų su prakirsta galva, o S. M. stovintį su mačete rankoje. Tačiau liudytojo parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė kiek kitokias aplinkybes apie įvykių eigÄ , paaiÅ¡kino, kad kai A. M. atėjo į kambarį dar iÅ¡gerti alkoholio, S. M. kambaryje nebuvo, kad S. M. grįžo į kambarį ir iÅ¡ karto rankoje laikoma mačete kirto A. M. per galvÄ (1 t., b. l. 150–151). Papildomai apklaustas liudytojas taip pat patvirtino, kad iÅ¡ tiesų tarp brolių alkoholio vartojimo metu vyko žodinis konfliktas, jie keikė vienas kitÄ , S. M. buvo išėjęs į virtuvę, A.

M. suÅ¡uko Å¡iam kažkÄ atneÅ¡ti, o S. M. grįžo į svetainę su mačete rankoje ir staiga priėjęs prie A. M. trenkė mačete į galvÄ , į kaktÄ (1 t., b. l. 152–154). Siekiant paÅ¡alinti parodymų prieÅ¡taravimus, Å¡ie liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisme ir liudytojas R. M. patvirtino jų teisingumÄ , nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Liudytojo R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėti sugadinti liudytojo marÅ¡kinėliai bei specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kuri patvirtina R.

M. sužalojimų pobÅ«dį ir tuo pačiu liudytojo parodymus dėl grumtynių su S. M., kurių metu jis pats buvo sužalotas, o apklausiamas teisme liudytojas Å¡ių aplinkybių neatsiminė ir nenurodė, jas patvirtino tik pagarsinus jo ankstesnius parodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nustatant įvykio aplinkybes yra pagrindas vadovautis bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotais tiesiogiai mačiusio nusikaltimÄ liudytojo R. M. parodymais, kadangi bÅ«tent Å¡ie parodymai yra nuoseklÅ«s, yra duoti praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, ir nors byloje nustatyta, kad R.

M. nusikaltimo padarymo dienÄ buvo neblaivus (2 t., b. l. 50), tačiau jis buvo apklaustas ir kitÄ dienÄ po įvykio, nusikalstamos veikos aplinkybes iÅ¡dėstė aiÅ¡kiai ir detaliai, Å¡ie antrieji parodymai iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo pirmųjų parodymų, o teisme jis buvo apklausiamas praėjus deÅ¡imt mėnesių po įvykio, todėl akivaizdu, kad įvykio aplinkybių tiksliai galėjo ir neprisiminti. Liudytojo V. G. parodymai apie tai, kad A. M. anksčiau galimai yra smurtavęs kaltinamojo atžvilgiu, taip pat ir jo (liudytojo) atžvilgiu, liudytojo R.

M. parodymai apie tai, kad A. M. bÅ«davo nuolat piktas ir agresyvus, kad S. M. skųsdavosi brolio smurtu, kaltinamojo parodymai, kad brolis jo atžvilgiu nuolat smurtavo, kad kai bÅ«davo neblaivus, bÅ«davo agresyvus, aplinkybė kad A. M. buvo nustatytas vidutinio laipsnio neblaivumas, kad jis buvo teistas už smurto naudojimÄ sutuoktinės atžvilgiu, niekaip nepatvirtina, kad bÅ«tent įvykio dienÄ A. M. bÅ«tų kėlęs kokiÄ grėsmę kaltinamojo sveikatai, kad bÅ«tų grasinęs pastarajam smurtu. Taigi, iÅ¡skyrus kaltinamojo parodymus, aplinkybės, kad A.

M., betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nužudymÄ , grasino S. M. smurtu ir buvo pastarojo atžvilgiu agresyviai nusiteikęs, grėsmingai link jo artėjo, byloje daugiau niekas nepatvirtina, prieÅ¡ingai, tokius parodymus paneigia liudytojo R. M. nuoseklÅ«s parodymai, kad tarp brolių vyko žodinis konfliktas, tačiau smÅ«gius S. M. A. M. sudavė staiga atėjęs iÅ¡ kitos namo patalpos, o ne kilus kokiai nors grėsmei, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje vadovautis kaltinamojo parodymais nėra jokio pagrindo.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatÄ ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Kaltinamasis S. M. veikė panaudodamas pavojingus kÅ«nÄ Å¾alojančius daiktus – mačetes, nukentėjusiajam sudavė į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – į galvÄ , vėliau į krÅ«tinę, dėl ko po dÅ«rio į krÅ«tinę nukentėjusysis iÅ¡ karto įvykio vietoje mirė, jokios tokio pobÅ«džio grėsmės, nuo kurios jis bÅ«tų turėjęs pagrindo gintis, jam nebuvo kilę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis, po smÅ«gių sudavimo į galvÄ , pasakė liudytojui, kad seniai taip reikėjo padaryti, paskui puolė sužalotÄ gulintį nukentėjusįjį dar kartÄ , įveikdamas net ir liudytojo pasiprieÅ¡inimÄ ir net netyčia grumtynių metu sužalodamas liudytojÄ , sudavė nukentėjusiajam mirtinÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, kaip kaltinamasis patvirtino, turėdamas tikslÄ galutinai atimti pastarajam gyvybę.

Tarp kaltinamojo veiksmų – dÅ«rio mačete į krÅ«tinę nukentėjusiajam A. M. bei nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo (2 t., b. l. 41–44), tačiau veikė nusikalstamai. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ , numatydamas, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti ir mirtini padariniai bei tokių padarinių siekdamas. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. S. M. ir A. M. yra saistomi artimos giminystės ryÅ¡iais, t. y. yra broliai, todėl S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kaip savo artimojo giminaičio nužudymas. IV. Bausmės skyrimas Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi nužudęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis nurodė, kad nužudė būdamas išprovokuotas, tačiau teismas nemato pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016).

Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis pagrasino jam smurtu, agresyviai nusiteikęs artėjo link jo, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, Å¡ios kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra paneigtos kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų, nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam per galvÄ mačete įėjęs iÅ¡ kitos namo patalpos, kai nukentėjusysis jokių agresyvių veiksmų neatliko, o mirtinÄ dÅ«rį į krÅ«tinę atliko nukentėjusiajam jau gulint ant grindų. Taip pat ir nukentėjusiojo ankstesnis galimas smurtinis elgesys negali bÅ«ti laikomas tiek provokuojančiu ar rizikingu, kad lengvintų kaltinamojo atsakomybę.

Taip pat kaltinamojo gynyba nurodė, kad kaltinamasis nužudė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai ir prašė pripažinti Å¡iÄ aplinkybę lengvinančia kaltinamojo atsakomybę BK 59 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei:

a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį;

b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015). Byloje nėra duomenų, apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu S. M. susijaudinimas buvo pasiekęs fiziologinio afekto bÅ«senÄ . IÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, kaip ir sprendžiant dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, t. y. nesant jokių objektyvių duomenų, kad prieÅ¡ mirtį nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taip pat nėra jokio pagrindo.

Nors byloje yra duomenų, t. y. tiek kaltinamojo, liudytojų R. M. bei V. G. parodymai apie ankstesnį A. M. galimÄ smurtinį elgesį kaltinamojo atžvilgiu, tiek duomenys apie nukentėjusiojo kriminalinę praeitį patvirtina, kad nukentėjusysis buvo linkęs smurtauti, tačiau nagrinėjamu atveju negalima sutikti ir su tuo, kad nužudymo dienos įvykiai, nukentėjusiojo elgesys kaltinamajam sukėlė labai didelį susijaudinimÄ . Kaip minėta, jokių nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu prieÅ¡ pat nužudymÄ nėra nustatyta, o pripažinti, kad ankstesnis galimas nukentėjusiojo smurtavimas kaltinamojo atžvilgiu sukėlė pastarajam tokiÄ staigiÄ emocinę bÅ«klę, dėl kurios kaltinamasis nebÅ«tų galėjęs surasti tinkamos iÅ¡eities iÅ¡ susidariusios situacijos, taip pat nėra jokio pagrindo.

Kaip patvirtina bylos duomenys, kaltinamasis, žinodamas ir matydamas, kad brolis, kuris anot jo, bÅ«na agresyvus, kai pavartoja alkoholio, pats su pusbroliu namuose susirinko vartoti alkoholį, vaiÅ¡ino alkoholiu jau ir taip tÄ dienÄ neblaivų buvusį brolį, plÅ«dosi su juo necenzÅ«riniais žodžiais, kas rodo, kad jokios įtampos ar baimės dėl to, kad brolis neblaivus, kad plÅ«stasi, kaltinamasis nejuto, todėl Å¡iuo pagrindu lengvinti kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę nėra galimybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nužudymo laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors kaltinamasis nurodė, kad netiki alkotesterio parodymais, t. y. kad jam buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, nes nesijautė apsvaigęs, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo neblaivumas nusikaltimo padarymo metu yra įrodytas tiek objektyviais įrodymais, t. y. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis (2 t., b. l. 49–50), įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuotas ant stalo stovintis degtinės butelis (1 t., b. l. 14–33), tiek liudytojo R.

M. parodymais, kad jis ir S. M. iki įvykio vartojo stiprų alkoholinį gėrimÄ â€“ degtinę. Kaltinamasis nurodė, kad jam „užėjo kažkoks užtemimas“, kai kurių įvykių aplinkybių jis neatsimena, kad daugiau tokio elgesio varianto nesirinktų, o įvertinus nustatytÄ jo neblaivumo laipsnį, veikimo pobÅ«dį, t. y. kad dėl žodinio konflikto prarado savikontrolę, spręstina, kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. S. M. padarė labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis), už kuriÄ Ä¯statymas numato griežtÄ bausmę –laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

Nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, tačiau nusikaltimas nebuvo planuotas, nebuvo nulemtas kokių nors žemų paskatų. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. S. M. nedirba, senatvės pensininkas, ankščiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 177–178, 179), Å¡ios aplinkybės suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, jog prieÅ¡ brolį pavartotas smurtas buvo daugiau atsitiktinis kaltinamojo poelgis, o ne jo gyvenimo bÅ«do ar neigiamo požiÅ«rio į susiformavusias visuomeninio elgesio taisykles pasekmė.

Nors kaltinamojo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad jis 2014 metais buvo patyręs daugybines fizines traumas, jis nurodė, kad patiria didelius galvos skausmus, kuriuos, anot jo, patyrė ir įvykio metu, tačiau kaip nustatyta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis savo veiksmus suprato, juos valdė, tiek nusikaltimo metu, tiek dabar jam yra konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, tačiau tai netrukdo jam suprati savo veiksmų esmės ir juos valdyti (2 t., b. l. 41–44).

Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo nustatytÄ bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijos ribose už inkriminuotÄ veikÄ kaltinamajam paskirta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, iÅ¡imtinių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, įvertinęs S. M. asmenybę, nustatytas jo atsakomybę vienÄ lengvinančiÄ bei vienÄ sunkinančiÄ aplinkybes, į kaltinamojo senyvÄ amžių, sveikatos bÅ«klę, konstatuoja, jog jam skirtina sankcijoje numatyta artima vidurkiui, tačiau kiek mažesnė už jį, laisvės atėmimo bausmė (11 metų laisvės atėmimo). S. M. laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 29 d., jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas tęsiamas iki Å¡iol. Laikas, kaltinamojo iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu.

Kardomoji priemonė suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymÄ , nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra iÅ¡nykę (BPK 122 straipsnio 2 dalis). V. Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas Nukentėjusieji T. M., mirusiojo sÅ«nus, ir V. M., mirusiojo buvusi sutuoktinė, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. T. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 127–128).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3447,07 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 109–113), o teisminio nagrinėjimo metu pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 3447,07 eurų turtinei žalai atlyginti bei 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 35–36). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ieÅ¡kinius palaikė, prašė juos tenkinti, kaltinamasis nesutiko su civiliniais ieÅ¡kiniais, mano, kad ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra per didelis, laidotuvės kainuoja apie 1500 eurų, o dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nesutinka, nes nukentėjusioji pati patirdavo smurtÄ iÅ¡ A.

M., nukentėjusieji nori iÅ¡ jo pasipelnyti. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. Å iuo atveju dėl A. M. mirties kaltu yra pripažintas S. M., todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje. Dėl turtinės žalos priteisimo Nukentėjusioji V. M. savo ieÅ¡kinį dalyje dėl 3447,07 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis buvusio sutuoktinio laidojimo iÅ¡laidomis – 1162 Eur už ritualines paslaugas, 100 Eur už gėles, 100 Eur kunigui už religines paslaugas, 2085,07 Eur už antkapio ir paminklo pastatymÄ .

Nukentėjusiosios ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas raÅ¡ytinais įrodymais – sÄ skaitomis-faktÅ«romis (1 t., b. l. 111–113), nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais. Nors jokių duomenų apie tai, kad kunigui buvo sumokėta 100 eurų už ritualines paslaugas, nėra, tačiau kaip matyti iÅ¡ kitų laidotuvių iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, mirusysis buvo laidojamas laikantis katalikiÅ¡kųjų apeigų, nukentėjusiosios nurodyta sumokėta suma kunigui nėra aiÅ¡kiai per didelė ar neprotinga, todėl teismas sprendžia, kad ji yra pagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir iš kaltinamojo S. M. priteistina 3447,07 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V. M. naudai. Dėl neturtinės žalos priteisimo Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis T. M. vedė savarankiÅ¡kÄ gyvenimo bÅ«dÄ , gyveno atskirai nuo tėvo A. M., kadangi tėvai iÅ¡situokė 2011 metais dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 37–50). Tačiau T. M. rÅ«pinosi tėvu, bendravo su juo intensyviai, padėdavo jam buityje, kartu Å¡vęsdavo Å¡ventes, iÅ¡gyveno dėl tėvo netekties. Neabejojama, kad dėl nusikalstamų S. M. veiksmų nukentėjusysis netekęs tėvo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir didžiulį emocinį stresÄ .

Mirusiojo buvusi sutuoktinė V. M. nurodė, kad po ištuokos su A. M. gyveno atskirai, tačiau šiam susirgus onkologine liga vėl ėmė bendrauti, ji rūpinosi buvusiu sutuoktiniu, rūpinosi jo gydymu, padėdavo pinigais, priimdavo jį į namus po gydymo, kartu su bendrais vaikais švęsdavo šventes, rūpinosi jo laidotuvėmis ir savo lėšomis mirusįjį palaidojo, išgyveno dėl buvusio sutuoktinio mirties, dėl to, kad vaikai neteko tėvo. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis T.

M.. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad A. M. vykdavo pas buvusiÄ sutuoktinę, pas jÄ pagyvendavo, vėl grįždavo. Pasisakant dėl nukentėjusiosios, buvusios sutuoktinės V. M. civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų iÅ¡laikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į Å¡ių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Be to, atsižvelgtina į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotÄ teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobÅ«dį, kad santykiai turi bÅ«ti draugiÅ¡ki iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2-151/2006, 3K-3-351/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. ir nukentėjusioji V.

M. anksčiau buvo susiję Å¡eimos ryÅ¡iais, ilgus metus gyveno santuokoje, tačiau beveik prieÅ¡ deÅ¡imtmetį iÅ¡situokė dėl nukentėjusiosios patirto sutuoktinio smurtavimo, už kÄ Å¡is buvo ne kartÄ nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po bausmės atlikimo jie nebegyveno kartu, bendro Å«kio nevedė. Tačiau nustatyta ir tai, kad iÅ¡ tiesų nukentėjusioji ir žuvusysis iki Å¡io mirties palaikė draugiÅ¡kus santykius, nukentėjusioji rÅ«pinosi buvusiu sutuoktiniu, teikė jam pagalbÄ dėl pablogėjusios sveikatos, dažnai bendraudavo tiek telefonu, tiek susitikdami, padėdavo jam buityje, ji rÅ«pinosi ir A.

M. laidotuvėmis. Toks santykių pobÅ«dis suteikia pagrindÄ pripažinti, kad nukentėjusioji turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje kvalifikuoto tyčinio giminaičių nužudymo bylose nužudytųjų vaikams priteisiama nuo 5 000 eurų iki 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-303/2015, 2K-322-511/2016, 2K-38-942/2017, 2K-137-693/2017).

Taigi nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos dydžio neatitinka teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžių tokio pobÅ«džio bylose ir nors neabejotina dėl patirtų ir iki Å¡iol patiriamų neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų dėl tėvo mirties, tačiau tokių iÅ¡skirtinių ar ypatingų aplinkybių byloje, kurios sudarytų pagrindÄ konstatuoti tokiÄ Å¾ymiÄ neturtinę žalÄ , kaip praÅ¡o T. M., ir nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo ribų, nėra jokio pagrindo.

Taip pat nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad nors nukentėjusioji ir palaikė draugiÅ¡kus santykius su žuvusiuoju, rÅ«pinosi juo, tačiau jų santykiai nebebuvo tokie artimi, kad jie vėl pradėtų gyventi kartu, todėl įvertinus nukentėjusiosios ir mirusiojo santykių pobÅ«dį, spręstina, kad nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiÅ¡kiai per didelis. Ä®vertintina ir tai, kad A. M. neteko gyvybės dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, jo galimybės atlyginti reikalaujamo dydžio turtinę žalÄ bÅ«tų labai ribotos, kad jokių kaltinamojo žemų paskatų nužudant nebuvo nustatyta, o paties nukentėjusiojo vedamas gyvenimo bÅ«das, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas artimųjų ir giminaičių atžvilgiu iÅ¡ dalies sÄ lygojo jo smurtinę mirtį.

Taigi teismas, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tyčios formÄ , kaltininko asmenybę, jo amžių, sveikatos bÅ«klę, turtinę padėtį ir teismų precedentus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nukentėjusiųjų T. M. ir V. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkina iÅ¡ dalies ir nustato, kad T. M. patirta neturtinė žala sudaro 13 000 Eur, o V. M. – 3000 Eur. T. M. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvertinusi, kad baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡tas T.

M. civilinis ieÅ¡kinys dėl 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kad jis prašė avansu kompensuoti 5000 eurų neturtinę žalÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (Žin., 2005, Nr. 85-3140; 2008, Nr. 137-5387; TAR, 2019-01-21, Nr. 2019-00858) 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, iÅ¡mokėjo 2340 eurų dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ T. M.. Kadangi teismo nuosprendžiu yra nustatytas T. M. padarytos neturtinės žalos dydis – 13 000 eurų, todėl Å¡i suma mažintina Teisingumo ministerijos jau atlyginta neturtinės žalos dalimi.

VI. Kiti klausimai Bylinėjimosi iÅ¡laidos Nukentėjusysis T. M. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 200 eurų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, nurodė, kad Å¡ias iÅ¡laidas patyrė sumokėdamas advokatui už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ (1 t., b. l. 127–128), bei pateikė iÅ¡laidas patvirtinantį 2020 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitÄ (1 t., b. l. 129). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje byloje nukentėjusysis teikė civilinį ieÅ¡kinį, taigi nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos bÅ«tinybe organizuoti savo teisių gynimÄ teisminiame procese. Nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos – 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti yra protingos, pagrįstos, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo.

Byloje taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai V. M., kurias sudaro 699,10 Eur (3 t., b. l. 87–91). Nukentėjusioji V. M. Å¡ioje byloje teikė civilinį ieÅ¡kinį, vėliau ir patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, atstovas advokatas Raimundas Gargasas atstovavo nukentėjusiÄ jÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, į kuriuos vyko iÅ¡ kito rajono, nurodytos valstybės iÅ¡laidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nėra aiÅ¡kiai per didelės. Tačiau sprendžiant dėl Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, jo gaunama senatvės pensija nėra didelė, jokio jo vardu registruoto turto nėra, iÅ¡ jo priteisti reikÅ¡mingo dydžio civiliniai ieÅ¡kiniai, todėl iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina mažesnė suma, t. y. 350 eurų valstybės naudai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Kauno apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu laikinai, 6 mėnesių laikotarpiui, apribota S. M. nuosavybės teisė į pinigines lėšas 872,84 eurų sumai, esančias banko AB Å iaulių bankas sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas siekiant užtikrinti civilinius ieÅ¡kinius, byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies, taigi, Å¡iuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo ir tolimesnio taikymo sÄ lygos ir pagrindas egzistuoja, todėl procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas galioti iki priteistų civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡ko įvykdymo.

Kaltinamasis nurodė, kad į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ jam yra pervedama ir 275 eurų senatvės pensija, taip pat joje yra lėšos, gautos už malkas. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardintas sÄ raÅ¡as daiktų, į kuriuos negali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Tuo pačiu į Å¡iame įstatyme nurodytus daiktus asmens nuosavybės teisės negali bÅ«ti ribojamos. Ä® šį sÄ raÅ¡Ä yra įtraukta ir pinigų suma, nevirÅ¡ijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio.

Taigi, S. M. nuosavybės teisės į tokiÄ pinigų sumÄ , gaunamÄ kaip senatvės pensijos iÅ¡moka, riboti negalima, o siekiant užtikrinti pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių įvykdymÄ ir įvertinus tai, kad kaltinamojo sÄ skaitoje, gali bÅ«ti ir į CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sÄ raÅ¡Ä nepatenkančių lėšų, laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtis mažintina, S. M. leidžiant kiekvienÄ mėnesį panaudoti minėtoje sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, kurių suma nevirÅ¡ija jam paskaičiuotos senatvės pensijos dydžio.

Daiktai 2020 m. birželio 29 d. įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti daiktai, saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose (Savanorių pr. 144, Kaunas) (1 t., b. l. 167–168), nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) mobilaus ryšio telefonas ,,Myphone“, peiliai (2 vnt.), gražintini savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) mačetės (2 vnt.), strypas (metalinis durklas), stikliukas, butelis, nuorÅ«kos sunaikintini, kaip nusikaltimo padarymo įrankiai bei menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); Liudytojo R. M. 2020 m. birželio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti įvykio metu vilkėti marÅ¡kinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). S. M. asmens sveikatos istorijos, 6 vnt. (3 t., b. l. 56), saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinos pateikusiai įstaigai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais n u s p r e n d ž i a : S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti bausmę – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 11 d. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2021 m. gegužės 11 d.

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsti iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ S. M. jo naudai priteisti 10 660 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ S. M. jos naudai priteisti 3447,07 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. M. 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiojo T.

M. naudai. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. M. 350 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo į S. M. pinigines lėšas, esančias banko AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikymÄ palikti galioti iki priteistų civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡ko įvykdymo, nustatant, kad S. M. gali kas mėnesį laisvai disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis nevirÅ¡ijant jam paskaičiuotos senatvės pensijos dydžio.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Myphone“, peilius (2 vnt.), saugomus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose (Savanorių pr. 144, Kaunas), gražinti savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) mačetes (2 vnt.), strypÄ (metalinį durklÄ ), stikliukÄ , butelį, nuorÅ«kas, saugomus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose (Savanorių pr. 144, Kaunas), sunaikinti, kaip nusikaltimo padarymo įrankius bei menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) liudytojo R. M. 2020 m. birželio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus įvykio metu vilkėtus marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4) S. M. asmens sveikatos istorijas, 6 vnt., saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti pateikusiai įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ (nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos). Teisėjai Albinas Antanaitis Kęstutis Dargužis Jurga Vasiliauskienė