Legislator Case Law & Legislation
b3312e5f-9952-4047-876c-52dbbd0b1e89 AI generated

b3312e5f-9952-4047-876c-52dbbd0b1e89 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b3312e5f-9952-4047-876c-52dbbd0b1e89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., jos atstovui T. V., nukentėjusiajam T. M., ekspertui V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal

Legislator headnote

AI generated

b3312e5f-9952-4047-876c-52dbbd0b1e89 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vairuodama automobilį ,,Renault Megane “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėdama važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui, su juo susidÅ«rė ir sugadino abu automobilius. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 109 punkto reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I S

ATP byla Nr. II-1658-365-2010

(Proceso Nr. 4-61-3-01326-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

 (S)

N U T A R I M A S

2010 m. gruodžio

6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., jos atstovui T. V., nukentėjusiajam T. M., ekspertui V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal

E. V. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 09 08 nutarimo, kuriuo paskirta 100 litų bauda, panaikinimo, ir

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV)

pareigÅ«nas 2010 06 11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ E. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad E. V. 2010 05 07 apie 16 val. 23 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g.,

vairuodama automobilį ,,Renault Megane “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 109 punkto reikalavimus.

Vilniaus aps. VPK KPV pareigūno 2010

09 08 nutarimu E. V. pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda.

E.

V. su skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV pareigÅ«no 2010 09 08 nutarimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde nurodė, kad  nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas. PaaiÅ¡kino, kad yra pripažinta kalta už tai, kad jai rodant kairį posÅ«kį

pajudėjus iÅ¡ sustojimo vietos (esančios Å¡alia mokyklos įsikÅ«rusios (duomenys neskelbtini) g. 4/2, Vilnius) ir persirikiavus į pirmÄ , o vėliau - į antrÄ

važiuojamosios kelio dalies juostÄ , turint tikslÄ leidžiamoje vietoje apsisukti (duomenys neskelbtini)  gatvių sankirtoje, praleidus prieÅ¡ais važiuojančias transporto priemones, į mano automobilį atsitrenkė T. M. vairuojamas automobilis Audi 100. Teigia, kad nagrinėjant bylÄ vienpusiÅ¡kai, neobjektyviai,

neiÅ¡samiai vertinti įrodymai. Nagrinėjant bylÄ nebuvo įvertinta tai, kad T. M. paaiÅ¡kinimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kitų įrodymų

visumai: a) duodamas paaiÅ¡kinimus įvykio dienÄ Å¡is asmuo net negalėjo teisingai nurodyti iÅ¡ kur aÅ¡ pajudėjau: paaiÅ¡kinime nurodyta, jog T. M. nuomone aÅ¡ pradėjau sukti „iÅ¡ Å¡alutinio kelio", nors visi kiti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog mano vairuojamas automobilis judėjo ta pačia kryptimi kaip ir T. M.; b) nors ekspertizė patvirtino, jog

T. M. vairuojamas automobilis virÅ¡ijo greitį beveik pusantro karto, paaiÅ¡kinime Å¡is asmuo teigia nevirÅ¡iję greičio. Pastebėtina, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai ne tik, kad negalėjo bÅ«ti vertinami kaip mano kaltę pagrindžiantys įrodymai, bet, atvirkščiai, vertintini kaip patvirtinantys neatsakingÄ , Kelių eismo taisykles pažeidžiantį T. M. elgesį vairuojant automobilį, kurio nei galėjau, nei privalėjau numatyti eismo įvykio metu. Skundžiamame nutarime motyvuojant nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ nurodoma, kad „iÅ¡ byloje surinktų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo E. V. pažeidimas”.

Kartu, netinkamai taikant teismų praktikÄ , pasiremiama viena 2007 06 11 LVAT nutarties Nr. N5-1797/2007 nuostata, pagal kuriÄ atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidęs KET kai pažeidimas yra tiesioginė (pagrindinė) kilusių neigiamų pasekmių priežastis. Toks teismo praktikos taikymas, kuomet nevertinamos ir kitos nutarčių nuostatos, iÅ¡kraipė teismų praktikÄ ir lėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Pažymėjo, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodžius, jog tikėtina, kad mano veiksmai persirikiuojant į antrÄ eismo juostÄ techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga kilti eismo įvykiui, nebuvo sprendžiamas teisinės atsakomybės klausimas.

Sprendžiant teisinės atsakomybės klausimÄ Å¾emiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog yra aukščiau cituojamose nutartyse nurodytos atsakomybę eliminuojančios sÄ lygos. Nesutinka, jog pažeidė KET 106 ir 109 punktų reikalavimus, kadangi neprivalėjo ir negalėjo „duoti kelio” automobiliui, kuris tuo metu, kai įvažiavo į antrÄ juostÄ , buvo nutolęs nuo įvykio vietos tiek, kad įprastom aplinkybėm, kuomet kelių eismo dalyviai laikosi teisės reikalavimų, saugiu atstumu net nebuvo matomas.

Taip pat neprivalėjo ir negalėjo tikėtis, kad į jÄ atsitrenkęs automobilis dėl KET reikalavimus pažeidžiančio didelio greičio įveiks saugų atstumÄ pusantro karto greičiau nei galima tikėtis iÅ¡ KET taisyklių paisančio asmens vairuojamo automobilio. Tai, kad su ja susidÅ«ręs Audi 100 jai persirikiavus į antrÄ juostÄ buvo nutolęs nuo tiek, kad negalėjo jo matyti, patvirtina įrodymų visetas. Byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta, jog jos vairuojamam automobiliui įvažiavus į antrÄ jÄ eismo juostÄ , kurioje ir įvyko susidÅ«rimas, T.

M. vairuojamas Audi 100 buvo nutolęs 50 m. atstumu (pastebėtina, kad ekspertizė patvirtino, jog mano vairuojamas automobilis judėjo 3 km/h greičiu, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ jog jai pradėjus persirikiavimÄ 72 km/h greičiu skriejantis Audi 100 buvo nutolęs dar toliau). Eismo įvykio vietoje judant Mindaugo tilto kryptimi tokiu atstumu iÅ¡ paskos esančio automobilio neįmanoma matyti dėl kelio posÅ«kio ir kelio Å¡alikelėje sustojusių automobilių (byloje pridėtas įvykio vietos ortofoto žemėlapis).

IÅ¡kart po duotame paaiÅ¡kinime T. M. nurodė, jog neva posÅ«kį ji darė iÅ¡ su (duomenys neskelbtini) gatve susikertančios (duomenys neskelbtini) gatvės, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nematė ir negalėjo matyti mano persirikiavimo į antrÄ jÄ juostÄ , kur įvyko susidÅ«rimas. Negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad persirikiavimas iÅ¡ pirmos juostos gali sukliudyti antra juosta iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui. Pirma, du metus kiekvienÄ dienÄ pasiimdama savo sÅ«nų iÅ¡ mokyklos ir atlikinėdama tuos pačius persirikiavimo ir posÅ«kio manevrus gerai žino kada tai daryti saugu tiek man, tiek ir kitiems KET reikalavimų paisantiems kelių eismo dalyviams.

Antra, persirikiuodama į kitÄ eismo juostÄ neprivalėjo ir negalėjo savo elgesio orientuoti į automobilį važiuojantį pusantro karto greičiau nei leidžiama (ekspertizės aktu patvirtinta, kad T.

M. vairuojamas Audi 100 skriejo 72 km/h greičiu, tuo tarpu įvykio vietoje leistinas maksimalus greitis 50 km/h).

Ä® teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, iÅ¡dėstė motyvus nurodytus skunde.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad važiavo nuo Žaliojo link Mindaugo tilto (duomenys neskelbtini)

gatve apie 60 km/h greičiu. E. V. automobilį matė iš toli. E. V. automobilis važiavo, paskui sustojo, nes norėjo

apsisukti. Koks tarp jų buvo atstumas dabar negali pasakyti. SusidÅ«rimas įvyko, nes vairuotoja apsisukdama persirikiavo į eismo juostÄ , kuria važiavo jis, posÅ«kio nerodė. PareiÅ¡kėjos vairuojamas automobilis persirikiavo į jo eismo juostÄ staigiai ir jis nespėjo sustoti. Paneigti eksperto iÅ¡vadų dėl jo vairuojamo automobilio greičio -72 km/h – negali. Kodėl nemažino greičio vos tik pamatęs pareiÅ¡kėjos vairuojamÄ automobilį, paaiÅ¡kinti negali.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas paaiškino, kad tyrimas pagal pateiktus duomenis buvo atliktas išsamiai, kompiuteriniu būdu. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis ,,Audi 100” būdamas 50 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos važiavo

72 km/h greičiu.Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu//automobiliui „Renault Megane“ įvažiavus į antrÄ eismo juostÄ /, automobilis Au\di 100, važiuojantis 72 km/h greičiu, iki susidÅ«rimo vietos tikėtina buvo atstumu apie

50 metrų. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,Audi 100” vairuotojas būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdęs, tikėtina, kad būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki automobilio ,,Renault Megane” ir taip eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu automobilio ,,Audi 100”, važiuojančio leistinu 50 km/h greičiu, stabdymo kelias buvusioje situacijoje yra apie 29 m. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Megane” vairuotojos E. V. veiksmai,

- iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos ir važiuodama (duomenys neskelbtini) g. vidurio link atlikti apsisukimo manevro į kairę, tikėtina, nedavė kelio antra eismo juosta ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos greičiau važiavusiam automobiliui ,,Audi 100”, vairuojamam T. M., - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi 100” vairuotojo T. M. veiksmai, - važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. kryptimi nuo GoÅ¡tauto g. link (duomenys neskelbtini) g. apie 72 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, dėl to, tikėtina, prarado techninę galimybę, laiku stabdydamas, iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Renault Megane”, - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.Atsakydamas į teisėjo klausimus, ekspertas nurodė, kadÂ

V. automobilis iÅ¡važiavo į važiuojamÄ jÄ eismo juostÄ ir sudarė kliÅ«tį kitam automobiliui, todėl jos veiksmai buvo traktuoti kaip pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis, o Audi automobilio greitis, atstumas tarp automobiliu, jo nuomone, Å¡ioje situacijoje neturėjo reikÅ¡mės.

 Skundas tenkinamas.

E.

V. nubausta už tai, kad vairuodama automobilį bei pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta

važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. E. V. neigia, kad susidūrimas įvyko dėl jos kaltės.

KET 4p. numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Å ių taisyklių 9p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Taisyklių 28 p. kalba apie tai, kad vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams  ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET 133 p. reikalauja, kad vairuotojas važiuotų nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taisyklių 134 p..  nurodo, jog jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas /jeigu jis gali tai pastebėti/ privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Vertindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad autoįvykis įvyko Å¡alies sostinėje – didmiestyje, kur gan intensyvus gyvenimo ritmas ir eismas, didelis transporto priemonių – eismo dalyvių skaičius.Aukščiau nurodytos KET nuostatos nedviprasmiÅ¡kai kalba apie tai, kad eismo dalyviai privalo gerbti viens kitÄ , privalo atsižvelgti į viens kito interesus, vairavimo ypatumus tos vietos, laiko atžvilgiu ir eismo intensyvumÄ . Todėl saugus eismas tokiomis –didmiesčio sÄ lygomis įmanomas tik griežtai laikantis minėtų KET reikalavimų.

Abu eismo

dalyviaisusidūrusių automobilių vairuotojai vairavo transporto priemones (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje – miesto

centre. 16.23 val., t.y. intensyvaus eismo metu darbo dienos pabaigoje. Abu vairuotojai privalėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir bÅ«ti budrÅ«s bei pasirinkti tokį leistinÄ saugų greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. /KET 133 p./. PareiÅ¡kėja teigė, jog pradėdama judėti nematė eismo juostoje, į kuriÄ Ä¯važiavo, kliÅ«ties, o ekspertas nustatė, kad Audi 100 automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti pareiÅ¡kėjos vairuojamÄ automobilį – kliÅ«tį esant 50 metrų atstumui.Audi 100 vairuotojas teigė pastebėjęs kliÅ«tį, kai buvo iki jos likęs nedidelis atstumas ir negalėjo to atstumo konkretizuoti, paneigti eksperto iÅ¡vadų taip pat negalėjo. Kodėl nuo pat pradžių nepastebėjo pareiÅ¡kėjos

vairuojamo automobilio, T. M. paaiÅ¡kinti negalėjo. T. M. pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ pateisinti

savo elgesį , virÅ¡ijant leistinÄ greitį ir savalaikiai nesiimant priemonių iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Ekspertas nustatė , kad važiuojant leistinu 50km/h greičiu, automobiliui sustabdyti užtenka 29 metrų, t.y. M turėjo galimybę sustoti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jeigu bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų dėl saugaus ir leistino greičio ir bÅ«tų ėmęsis KET numatytų priemonių, pamatęs galimÄ kliÅ«tį.

PareiÅ¡kėja E.V. pradėjo judėti ir įvažiavo į eismo juostÄ , kuria važiavo

T. M., kaip ji pati teigė, nematydama kliÅ«ties ir bÅ«dama įsitikinusi, kad nesudaro kliÅ«ties kitoms transporto priemonėms. Å ios aplinkybės nepaneigtos. Be to, pareiÅ¡kėja pradėjo judėti darydama prielaidÄ , kad transporto priemonių vairuotojai laikosi KET reikalavimų dėl leistino ir saugaus greičio.  Važiuojant leistinu 50km/h greičiu, T.M., laikydamasis KET reikalavimų, pamatęs galimÄ kliÅ«tį, privalėjo stabdyti transporto priemonę-privalėjo imtis priemonių susidÅ«rimui iÅ¡vengti. Nustatytas atstumas iki pareiÅ¡kėjos automobilio, važiuojant leistinu greičiu, buvo daugiau nei pakankamas susidÅ«rimui iÅ¡vengti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog T.M. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 22 kilometrais , neatsižvelgė į kitas eismo, vietos sÄ lygas, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , netinkamai pasirinko saugų greitį, ir dėl to įvyko susidÅ«rimas su E.V. vairuojamu automobiliu.

Teisminio

nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent E.V. buvo neatsargi, neatidi ir dėl Å¡ių veiksmų įvyko

susidÅ«rimas. Todėl nutarimas, kuriuo E.V. buvo pripažinta kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str.2d. , yra nepagrįstas ir naikinamas, o byla nutraukiama , nesant pažeidimo sudėties požymių. Nenustačius aplinkybių, kurias reiktų aiÅ¡kintis papildomo tyrimo metu, bylos grÄ Å¾inimo naujam tyrimui klausimas E.V. atžvilgiu nesprendžiamas.

Ekspertas

laikėsi pozicijos, kad neturi reikšmės koks buvo atstumas tarp automobilių, kaip V. pradėjo judėti, nes būtent E.V. automobilis buvo kliūtis, stovėjusi T.M. judėjimo kelyje. Ekspertas

vertino E.V. vairuojamÄ automobilį kaip kliÅ«tį, dėl kurios įvyko susidÅ«rimas, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į T.M. kaip eismo dalyvio pareigas ir nustatytas aplinkybes : atstumÄ iki kliÅ«ties, pasirinktÄ greitį ., Todėl šį  eksperto iÅ¡vada, jog E.V. ,pradėdama judėti ir važiuodama (duomenys neskelbtini) g. vidurio link atlikti apsisukimo manevro į kairę, tikėtina, nedavė kelio antra juosta važiavusiam iÅ¡ paskos automobiliui Audi 100, buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, teismo vertinama kritiÅ¡kai.

Vadovaudamasis LR ABTÄ® 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teismas

n u t a r ė:

E. V. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 09 08 nutarimÄ , kuriuo E. V. pagal LR ATPK 127 str.

2 d. paskirta 100 litų bauda ir bylÄ nutraukti.

Nutarimas per deÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Gintaras

Dzedulionis