b32e9728-8003-4d10-bcd2-4ffbb3773b36 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-199-194/2013Pranešėja J. Badaugienė                                                     Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01118-2012-0Teisėja Danutė Kregždienė                                                  Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20 121.21    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS     N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 23 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos narių Danutės Matiukienės, Laisvės Aleknavičienės             teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo atsakovo Arvydo Petkaus apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vaivos Petkienės ieÅ¡kinį atsakovui Arvydui Petkui dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 3-4, 44, 45) prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 2009 m. liepos 25 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl Arvydo Petkaus kaltės, paliekant jai Petkienės pavardę; Vaivai Petkienei asmenine nuosavybe priteisti: Land Rover, v/Nr. DBS229,6000 Lt vertės, Iveco, v/Nr. ECO902, 3000 Lt. vertės, automobilinę priekabÄ WESTFALIA 118111, v/Nr. BZ807, 700 Lt. vertės, viso turto už 10700 litų; 0,067 ha žemės sklypÄ UN 7201-0001-0046, esantį Raseinių rajone Ariogalos m., Tulpių g. 92, 12500 litų vertės, viso turto už 22 200 litų;

Arvydui Petkui asmeninėn nuosavybėn priteisti: 0,0584 ha žemės sklypÄ UN7201-0001-0047, esantį Raseinių rajone Ariogalos m., Tulpių g. 94, 12500 litų vertės, Å¡iuose sklypuose sumontuotus namo pamatus, kurių vertė 8136 litai, automaÅ¡ina Fiat Ducato v/Nr. CPG735, 1000 litų vertės, motorolerį, v/Nr. 62AOO, 1000 litų vertės, viso turto už 22 636 litus; Atsakovas Arvydas Petkus prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l.20-22) praÅ¡o nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 2009 m. liepos 25 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl Vaivos Petkienės kaltės; po santuokos nutraukimo Vaivai Petkienei palikti pavardę- Gilytė; priteisti jam asmeninėn nuosavybėn 0,067 ha žemės sklypÄ UN-7201-0001-0046, esantį Tulpių g. 92, Ariogalos m., Raseinių r. sav. 1700 Lt vertės, 0,0584 ha žemės sklypÄ UN-7201-0001-0047, esantį Tulpių g. 94, Ariogalos m., Raseinių r. sav., 1500 Lt vertės, statybinius blokelius namo statybai 8136 Lt vertės, viso turto už 11336 Lt; priteisti jam 6000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Vaivos Petkienės; priteisti Vaivai Petkienei 5668 Lt kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡dėstant kompensacijÄ dvejiems metams; priteisti jam po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymÄ iÅ¡ Vaivos Petkienės; priteisti iÅ¡ Vaivos Petkienės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Vaivos Petkienės ieÅ¡kinį ir Arvydo Petkaus prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino dalinai (83-87 b.l.).Teismas, vertindamas Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas preziumuoti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ne dėl atsakovo, bet dėl ieÅ¡kovės kaltės, santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė ir dėl santuokos nutraukimo kalta ieÅ¡kovė (85 b.l.).

Teismas, vadovaudamasis CK 3.69 str. 2 d., tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir ieÅ¡kovei paliko ikisantuokinę Gilytės pavardę, o atsakovui Petkaus pavardę, uždrausdamas ieÅ¡kovei pasilikti Petkienės santuokinę pavardę.Teismas nusprendė, jog atsakovas įrodė savo iÅ¡gyvenimus dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė amoralus sutuoktinės elgesys, todėl tenkino jo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisdamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo iÅ¡laikymo, teismas nustatė, jog atsakovas yra geresnėje turtinėje padėtyje nei ieÅ¡kovė, nes jo gaunamos pajamos sudaro 1058,50 litų, taip pat turi nuosavÄ butÄ , dalį Å«kinio pastato ir be to, buvo patvirtintos aplinkybės, jog atsakovas prekiauja dėvėtais daiktais ir turi iÅ¡ Å¡io verslo pajamas.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, nes ji nedirba, neturi nuosavo bÅ«sto, dėl ko padaryta iÅ¡vada, jog ji neturi finansinių galimybių mokėti iÅ¡laikymÄ . Teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, į tai, kad Å¡alių santuoka truko neilgÄ laiko tarpÄ , į tai, kad atsakovas susirgo ne santuokos metu, atsakovo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡laikymÄ - atmetė.Teismas nustatė, jog nėra nustatyta pagrindų, kuriais remiantis galima nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.).

Yra dalijami du sklypai, kurie yra panaÅ¡Å«s dydžiu ir verte ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad jie negali bÅ«ti dalijami, įregistruoti registre kaip du atskiri vienetai.Teismas, padalinęs santuokoje įgytÄ turtÄ , nusprendė, kad ieÅ¡kovei atitenka turto už 2400 litų, atsakovui – už 9636 litus. IeÅ¡kovei už jai tenkančio mažesnės vertės turto dalį, teismas priteisė kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo- 3618 litų, sumokant jÄ per du metus.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omi padalinti automobiliai Land Rover, Iveco, Fiat Ducato ir motorolerį, 2012 m. birželio, rugpjūčio mėnesiais iÅ¡registravo be ieÅ¡kovės sutikimo pats atsakovas.

Taip pat nustatė, kad visi Å¡ie praÅ¡omi ieÅ¡kovės padalinti automobiliai buvo įgyti santuokos metu, ir tai įrodo jų įregistravimas, o iÅ¡registruoti nors ir santuokos metu, bet faktiÅ¡kai sutuoktiniams kartu negyvenant. Atsižvelgdamas į tai, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra dalintini tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, natÅ«ra jų padalinti galimybės nėra, nes Å¡is turtas yra parduotas, priteistina kompensacija ieÅ¡kovei 5500 litų už atsakovo perleistÄ turtÄ . III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu Arvydas Petkus praÅ¡o:

1) panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl 5500 Lt kompensacijos priteisimo už jo perleistÄ turtÄ kitiems asmenims: automobilius Land Rover, valst.Nr. DBS229, 6000 litų vertės, Iveco, valst. Nr. ECO902, 3000 litų vertės, Fiat Ducato, valst. Nr. CBG735, 1000 litų vertės ir motorolerį, valst. Nr. 62AOO, 1000 litų vertės;

2) pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise jam priteisti 0,0670 ha žemės sklypÄ UN-7201-0001-0046, esantį Tulpių g. 92, Ariogalos m., Raseinių r. sav., 1700 Lt vertės; 0,0584 ha žemės sklypÄ UN-7201-0001-0047, esantį Tulpių g. 94, Ariogalos m., Raseinių r. sav., 1500 Lt vertės; statybinius blokelius 8136 Lt vertės; viso turto 11336 Lt vertės, o ieÅ¡kovei priteisti 5668 Lt kompensacijÄ atsakovui tenkantį didesnės vertės turtÄ ;

3) pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš ieškovės 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti 700 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 200 litų-žyminis mokestis ir 500 litų už advokato padėjėjos suteiktÄ teisinę pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ (90-94 b.l.). Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismui buvo pateikta žemės sklypų plano dalis, kuriame matyti, kad ant abiejų žemės sklypų ribos iÅ¡lieti pamatai, tačiau teismas to nevertino, nes buvo pateikta ne pilna žemės sklypų plano kopija. Apelianto manymu, teismas be pagrindo nevertino pateiktos plano dalies kaip įrodymo ir tuo pažeidė LR CPK 177 str. 1 d. nuostatas.

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad visi minėti automobiliai buvo įgyti santuokos metu. IÅ¡ VÄ® ,,Regitra“ pažymos laikotarpiu nuo 2009-07-25, t.y. nuo santuokos sudarymo iki 2012-08-27, matyti, kad automobilis Iveco, valstyb. Nr. ECO 902, atsakovo Arvydo Petkaus vardu nebuvo įregistruotas santuokos metu, nes pasak atsakovo, pateiktoje pažymoje nėra duomenų apie Å¡io automobilio įregistravimÄ santuokos metu, todėl jam nepriklauso mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei už Å¡io automobilio perleidimÄ kitiems asmenims.

Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į byloje esantį dokumentÄ , kad automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. CBG 735, atsakovo vardu buvo įregistruotas 2012-08-08, t.y. sutuoktiniams faktiÅ¡kai jau negyvenant kartu, todėl atsakovas nesutinka mokėti kompensacijos už šį parduotÄ automobilį. Pažymėjo, jog automobilis Land Rover, valst. DBS229 ir motoroleris, valst. Nr. 62AOO buvo įregistruoti santuokos metu, o iÅ¡registruoti atsakovui ir ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai gyvenant atskirai.Apelianto manymu, teismas pažeidė LR CK 3.67 str. 1 d. 2 d. nuostatas, pripažindamas ieÅ¡kovės turtinę teisę į kompensacijÄ nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Apeliantas teigia, jog nepakanka įrodyti vien faktÄ , kad automobiliai buvo parduoti sutuoktiniams faktiÅ¡kai kartu negyvenant. Jo manymu, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti ir pinigų, gautų už automobilius, panaudojimo tikslÄ , tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė LR CK 3.98 str. 3 d. nuostatas.Apeliantas mano, jog teismo priteista 2000 litų neturtinė žala, yra per maža. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Vaiva Petkienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 109-111).IeÅ¡kovė atkreipė teismo dėmesį, jog iÅ¡ pridedamo genplano matyti, kad sutartiniuose ženkluose pažymėta nuoroda ,,projektuojami pastatai“, o kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie pamatus ar planuojamÄ statyti namÄ apeliantas nepateikė.

Pažymėjo, jog atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje sutiko su statybinių blokelių už 8136 Lt jam priteisimÄ ir ieÅ¡kovei kompensacijÄ už juos iÅ¡mokėjimÄ ir apie žemės sklypuose esamus pamatus net nepasisakė. Mano, jog neturinės žalos priteisimas yra nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

          Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).                Dėl turto padalijimo       Sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtÄ pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu.

Tuo tikslu ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam sutuoktiniui privalu ieÅ¡kinyje nurodyti duomenis apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir reikalavimÄ jį padalyti (CPK 382 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visÄ sutuoktinių turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Todėl bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie visÄ dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Ä® dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vieno bei kito asmeninis turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).      CK 3.117 straipsnyje preziumuojamas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas.

Komentuojant šį straipsnį įstatymų leidėjas nurodo, kad principas taikomas tik kai bendras sutuoktinių turtas dalijamas ir nereiškia, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė bendro turto, nes apskritai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalys nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, kada teismui leidžiama nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo CK numatytais atvejais. Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, kurio 1 dalyje viena iš nurodytų aplinkybių leidžiančių taikyti šias nuostatas yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ir turtinė padėtis.

Todėl, nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtÄ , taikytina CK 3.117 straipsnio nuostata ir nustatytinos lygios sutuoktinių bendro turto dalys - po ½ kiekvienam sutuoktiniui.         IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė Vaiva Petkienė ir atsakovas Arvydas Petkus 2009 m. liepos 25 d. Raseinių r. CMS įregistravo santuokÄ . BÅ«dami santuokoje sutuoktiniai įsigijo iÅ¡ bendrų lėšų 0,067 ha žemės sklypÄ UN 7201-0001-0046, esantį Raseinių rajone, Ariogalos m., Tulpių g. 92 ir 0,0584 ha žemės sklypÄ UN 7201-0001-0047, esantį Raseinių r., Ariogalos m.

Tulpių g. 94 (b.l. 9-11). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai vaikų nesusilaukė.         Dėl šių sklypų padalijimo atsakovas nesutinka, mano, jog aukščiau nurodyti žemės sklypai negali būti padalinti natūra dėl žemės sklypų savybių, nes žemės sklype 0,0670 ha ploto yra pradėta gyvenamojo namo statyba, gyvenamojo namo pamatai pastatyti ant abiejų sklypų ribos.           Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl tinkamai taikė CK 3.117 straipsnio nuostatas, ir atsakovo argumentas dėl šios normos pažeidimo - atmestinas.

Pažymėtina tai, jog byloje nėra pateikta akivaizdžių įrodymų, jog atsakovas pastatė namo statybai pamatus ant abiejų sklypų ribos, nes pagal pirmos instancijos teismui pateiktÄ planÄ yra tik apibrėžta, kad toje vietoje projektuojamas namas, bet ar yra ten jau pamatai, ir pradėtas statyti namas, byloje tokių įrodymų nėra, taip pat nesimato ir iÅ¡ registro duomenų, kad įregistruota bÅ«tų nebaigta statyba Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tame pačiame plane nurodyta, jog bÅ«tina iÅ¡laikyti nuo kaimyninių sklypų ribas, tai reiÅ¡kia, kad atsakovas negali statyti namo ant abiejų sklypų ribų, kitaip pažeistų Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai padalino kiekvienam atskirai suformuotus žemės sklypus, kurie tiek savo verte, tiek dydžiu yra panaÅ¡Å«s.         Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl kompensacijos už santuokoje perleistÄ turtÄ . Atmestinas atsakovo argumentas, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad automobilis IVECO buvo įgytas santuokos metu, ir tuo pažeidė CK 118.1 d. nuostatas. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Teismas teisingai rėmėsi byloje pateiktomis VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo išduotomis pažymomis apie registruotas transporto priemones. VĮ ,,Regitra“ pateiktoje pažymoje (b.l. 13-14) nurodyta, kad automobilis IVECO, valst. Nr. ECO 902, registracijos data sutampa su šalių santuokos data, t.y. 2010-10-25. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus atsakovo įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (LR CPK 314).       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v.

A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, nes daro iÅ¡vadÄ , jog įrodymų vertinimo taisyklės nėra pažeistos ir įrodymai įvertinti tinkamai.

            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų       CPK 93 straipsnio 1 d. nurodo, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .        Kadangi atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, o ieÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas - nebesprendžiamas.        Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p, 331 str.,       n u s p r e n d ė:

    Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                           Jolanta Badaugienė                                                                              Danutė Matiukienė                                                                                                                                            Laisvė Aleknavičienė