b32d4ab2-4f3e-49a4-a570-e17e58e3ebe4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P

NuoraÅ¡as                                      Â

                                                                                             Baudžiamoji byla

Nr. 1 – 163/2010

                                                                                              Â

Procesinio sprendimo kategorija:Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                           1.1.1.5.1.,1.1.3.1.,1.1.7.2.7.,1.1.8.8.,1.2.3.2.,2.1.10.1.

 (S)

                                Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,

teisėjų Jūratės Damanskienės, Pavelo Frolovo,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

gynėjai V. G.,

nukentėjusiesiems J. S., S. K.,

vertėjai Jelenai Terechovai,

teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., gimęs 1963 m. birželio 28 d. Vilniaus rajone, lenkas, be pilietybės, nevedęs, niekur nedirbantis, teistas Rusijos Federacijoje, teistumas iÅ¡nykęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, gyvenantis Vilniaus rajone, Rukainių seniÅ«nijoje, Pajuodžių kaime, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis J.

S. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę J. S. tokiomis aplinkybėmis:

2009 m. lapkričio 22 d. apie 20.30-21.30 val. J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos M. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame

jis su sugyventine J. S. gyveno, iÅ¡gertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir J. S., jiems nukritus ant sofos-lovos, J. S. virtuviniu peiliu ne mažiau trijų kartų dÅ«rė J. S.: vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį petį ir du kartus į nugaros kairę pusę, padarydamas pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame petyje, kvalifikuojamÄ nežymiu sveikatos sutrinkdymu, ir kiaurymines, durtines-pjautines, aklas žaizdas nugaroje su kairio plaučio sužalojimais, kvalifikuojamais sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus Å«miam kraujavimui, kraujo ir oro susikaupimui kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kairio plaučio

subliuškimui, aspiracijai krauju, nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu J. S. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę J.

S..

Kaltinamasis J. S. dėl savo sugyventinės J. S. nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad tarybiniais laikais jis gyveno ir dirbo Rusijoje, ten už vagystę buvo nuteistas. Atlikęs bausmę jis iÅ¡ įkalinimo vietos buvo paleistas 1994 m. pabaigoje, o 1995 m. birželio mėnesį grįžo į LietuvÄ . Jis apsigyveno pas savo motinÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Maždaug prieÅ¡ 7 metus iki įvykio jis pradėjo gyventi su J. S.. Jis kartu su J.

S. gyveno pas jo motinÄ . Savo santykius su J. S. vertina kaip sugyventinių. Anksčiau buvo minčių įteisinti jų santykius ir sudaryti santuokÄ , tačiau kadangi tarpusavio santykiai geri nebuvo, todėl taip ir pasiliko. J. S. niekur nedirbo, nors anksčiau kažkur buvo dirbusi. Jis pats oficialiai niekur nedirbo, tačiau nelegaliai dirbo statybose, todėl pinigų duodavo ir J. S.. Jis iÅ¡ pirmos santuokos turi dukrÄ , kuriai Å¡iuo metu 12 metų, dukra jam grįžus į LietuvÄ , gyveno su juo. DukrÄ prižiÅ«rėdavo jo motina, taip pat jo dukra rÅ«pindavosi ir sugyventinė

J. S..

2009 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, dabar tikslesnės datos neprisimena, vienÄ dienÄ jis su J. S. nuėjo pas Ž. M., kuri anksčiau gyveno su jo broliu, o paskutiniu metu gyveno su V. C.. Ten jie iÅ¡gėrė degtinės, o po to jis su V. C. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko 0,7 litro talpos degtinės butelį, alaus. Jiedu nuėjo į jo motinos namus, kur

jau buvo grįžusi J. S., ten buvo atėjusi ir Ž. M.. Namuose jie tęsė gėrimÄ . Moterys gėrė alų, o jis su V. C. degtinę. Pastarasis gėrė nedaug ir tuoj išėjo į namus.

Gėrimo metu dėl kažkokio menkniekio tarp jo ir J. kilo konfliktas, iš pradžių

jiedu tik apsižodžiavo, konfliktas buvo žodinio pobūdžio. Jis paprašė J. S. užkandai atnešti agurkų, tačiau ji nėjo, tada jis pats

nuėjo į virtuvę ir po kurio laiko grįždamas į kambarį, kuriame buvo geriama, atsinešė virtuvinį peilį. Kas vyko toliau jis nelabai ir beprisimena. Jis lyg tai su sugyventine J. susistumdė, ji buvo jį sugriebusi už kaklo ir jis traukdamasis atbulas nukrito ant sofos, o J. užgriuvo ant jo. Tuo metu jis dÅ«rė jai su rankoje buvusiu peiliu. Jam atrodo, kad J. peiliu į nugarÄ jis dÅ«rė vienÄ kartÄ . Kadangi J. S. buvo užgriuvusi ant jo, jis bandė iÅ¡ po jos iÅ¡trÅ«kti, mojavo peiliu, todėl galėjo juo ir daugiau kur nors sužeisti J. Pamatęs, kad J. sužalota peiliu, jis labai iÅ¡sigando. Jam atsistojus, J. S. jis paguldė ant sofos-lovos. Kur tuo metu buvo Ž. M., jis nežino. Jis iÅ¡ karto telefonu paskambino Jelenos broliui, kad Å¡is iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ .

Dėl šio įvykio jis labai gailisi, tokių pasėkmių jis nenorėjęs ir jų nesiekęs.

Savo parodymus kaltinamasis J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, vietoje parodydamas ir paaiškindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes (b.l. 106-113).

Be kaltinamojo J. S. visiÅ¡ko prisipažinimo jam padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, specialistų iÅ¡vadomis, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad J. S. buvo jo sesuo. Jis pats gyvena Vilniuje, J. gyveno

(duomenys neskelbtini) kaime. Apie septynis metus ji gyveno kartu su J. S., jie buvo sugyventiniai. Iš šalies žiūrint jų santykiai

buvo geri. Paskutiniu metu sesuo J. oficialaus darbo neturėjo, tačiau padėdavo

aplinkiniams gyventojams Å«kiniuose darbuose, todėl užsidirbdavo. J. S. ir J. maitinosi kartu, anksčiau turėjo bendrÄ Å«kį, jie

turėjo galvijų. J. S. ir sesuo J. vartojo alkoholinius gėrimus, būdami išgėrę, jie konfliktuodavo, tačiau kai būdavo blaivūs, jų santykiai buvo geri.

2009 m. lapkričio 22 d. vakare jam telefonu paskambino J. S. ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ bei policijÄ , nes jis nužudęs J. Jis tuo nepatikėjo ir paskambino jų gerai pažįstamai Ž. M., kuri patvirtino J. S. žodžius. Kai jis iÅ¡ karto nuvažiavo į įvykio vietÄ , ten jau buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, policija. J. S. jau buvo sulaikytas, todėl pasikalbėti su juo neturėjo galimybės.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad J.

S. buvo jos sesuo iš motinos pusės, tik tėvai skirtingi. Ji pati gyveno Vilniuje, o sesuo Vilniaus rajone. Jų tarpusavio santykiai nebuvo itin artimi. Jai žinoma, kad sesuo J. gyveno kartu su sugyventiniu J. S.,

J. prižiÅ«rėdavo J. dukrÄ . Sesuo J. pinigų užsidirbdavo uždarbiaudama pas aplinkinius žmones.

Apie tai, kad sesuo J. buvo nužudyta, ji sužinojo iš brolio, kuris jai paskambino naktį po įvykio ir pasakė, kas įvyko.

Liudytoja Ž. M. parodė, kad ji pažinojo J. S. ir J. S., šiedu buvo sugyventiniai, kartu gyveno, kartu maitinosi. J. S. brolis

Jurijus buvo jos pačios sugyventinis, tačiau paskutiniu metu ji gyveno su V. C.. J. S. oficialiai niekur nedirbo,

tačiau padėdavo aplinkiniams gyventojams nudirbti ūkinius darbus, J. S. dirbo statybose.

Ji bendravo su J. S. ir jos sugyventiniu J., jie kartu išgerdavo. Tarp jų gyvenamųjų vietų buvo apie 2 kilometrų atstumas. Jos manymu, J. S. ir J.

S. sugyveno neblogai, tik būdami išgėrę, kartais pasibardavo.

2009 m. lapkričio 22 d. J. S. ir

J. S. atėjo pas jÄ Ä¯ svečius. Jie visi iÅ¡gėrė degtinės, po to ji su sugyventiniu V. C. ir J. S. nuėjo į parduotuvę, o J. S. su jos (Ž. M.) sÅ«numi nuėjo į savo namus. Parduotuvėje jie nusipirko butelį degtinės, alaus ir

grįžo pas J. S., kur tęsė gėrimÄ . Ji pati ir J. S. gėrė alų, o vyrai gėrė degtinę. V. C.

tuoj išėjo namo, ji pati dar pasiliko ir trise tęsė gėrimÄ . Gėrimo metu J. S. buvo išėjęs į virtuvę ir iÅ¡ ten atsinešė virtuvinį

peilį. J. S., pamačiusi, kad J. rankoje laiko peilį, pradėjo Å¡aukti, norėjo atimti peilį. J. S. nukrito aukÅ¡tielninkas ant lovos, o ant jo užkrito J. S.. Kaip J. S. sudavė peiliu smÅ«gius J. S., ji nematė, tik pamatė J.  nugaroje styrantį peilį. IÅ¡sigandusi ji iÅ¡ karto iÅ¡bėgo į laukÄ , po to paskambino kaimynei ir pasakė, kad J. užmušė sugyventinę J. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir policija.

Savo parodymus liudytoja Ž. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 69-80).

Liudytojas V. C. parodė, kad jis paskutiniu metu kartu gyveno su Ž. M., o J. S. gyveno su J. S., jie buvo sugyventiniai. Jie vieni pas kitus lankydavosi. Jo manymu J.

S. ir J. S. sugyveno normaliai, jis niekados nematė J. sumuštos.

2009 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, tikslesnės datos neprisimena, pas juos į svečius atėjo J. S. ir

J. S.. Jie pasėdėjo, po to jis su J. ir Ž. nuėjo į parduotuvę, kur nupirko butelį degtinės ir du 2 litrų talpos alaus butelius. Po to jie nuėjo į J. S. namus, kur jau buvo grįžusi J. S. sugyventinė J. su Ž. M. sūnumi. Jie sėdėjo kambaryje, moterys gėrė alų, o jis ir J. S. gėrė degtinę. Jis pats gėrė nedaug, nes buvo nuo gėrimo užsikodavęs. Tuoj pat jis pats išėjo į namus. Jam būnant kartu su

kitais, buvo ramu, jokių konfliktų tuo metu nebuvo. Kai naktį į namus grįžo Ž. M. su sūnumi, Ž. pasakė, kad J. S. su

peiliu nužudė J.

2009 11 23 įvykio vietos apžiÅ«ros, atliktos M. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, metu kambaryje ant iÅ¡skleistos sofos-lovos rastas J. S. lavonas. Namo virtuvėje ant spintelės rastas virtuvinis peilis, kuris iÅ¡imtas (b.l. 4-15). 2009 11 26 Å¡is peilis apžiÅ«rėtas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti, ant jo geležties yra raudonos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmės, peilis prijungtas prie bylos (b.l. 16-20).

Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimÄ gautas J. S. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe (b.l. 24-28).

Iš specialisto išvados Nr. M1754/09 (01) seka, jog J. S. mirė nuo kiauryminių, durtinių-pjautinių krūtinės

lÄ stos kairės pusės sužalojimų, pasireiÅ¡kusių durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis nugaroje su kairio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi Å«miu kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kairio plaučio subliÅ«Å¡kimu, aspiracija krauju. J. S. lavone nustatyta: kiauryminės, durtinės-pjautinės, aklos žaizdos nugaroje su kairio plaučio sužalojimais, sužalojimai padaryti vienaÅ¡meniu daiktu turinčiu duriančių-pjaunančių savybių, pjautinė žaizda deÅ¡niame petyje, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu neužilgo iki mirties. J. S. lavono kraujyje rasta 3,34 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (b.l. 37-42).

2010 02 05 apžiūrėjus J. S. rūbus, nustatyta, kad ant jos marškinėlių trumpomis rankovėmis nugaros pusėje matomos

5 pailgos skylės. Viena skylė yra nugaros vidurinėje pusėje 1,5 cm ilgio, kitos

4 skylės viršutinėje nugaros dalyje, netoli kaklo, visų ilgis apie 1 cm. Bliuzono nugaros pusėje matomos 2 skylės: viena per vidurį, apie 1,7 cm ilgio, kita prie kaklo dešiniau, apie 1 cm ilgio (b.l. 45-52).

2009 11 29 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. S. konstatuoti kÅ«no sužalojimai: odos įdrėskimai deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje, kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inėje rankoje sužalojimai padaryti 0,5-2-jų parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2009 11 22). Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku maÅ¾Ä ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiu (pvz., pirÅ¡tų nagais) bei aÅ¡triabriauniu (smaigalinį pavirÅ¡ių) turinčiu (pvz., peilio smaigaliu) daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra prieinami nukentėjusiojo rankai (b.l. 129-130).

Iš Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo matosi, kad pranešimas dėl J. S. sužalojimo gautas 2009 11

22 22.31 val. (b.l. 30).

2009 11 23 02.14 val. J. S. nustatytas

2.11 promilių girtumas (b.l. 116).

Įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus

ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad J. S. apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su taip

pat neblaivia sugyventine J. S. metu, suduodamas pastarajai smÅ«gius virtuviniu peiliu į jos kÅ«nÄ , nužudė savo Å¡eimos narį.

Teismo kolegijai nekyla abejonių, kad J. S. ir J. S. buvo vienos šeimos nariai. Tai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų, o taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J.

S. ir J. S. gyveno faktinėje santuokoje, nors jos oficialiai ir nebuvo įregistravę, bylos duomenys patvirtina, kad sugyventiniai vedė bendrÄ Å«kį. Kartu jie gyveno ilgÄ laikÄ .

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, J. S. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Atsižvelgdama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad J. S. nusikaltimÄ padarė netiesiogine tyčia ir jo atsakomybė priklauso nuo pasekmių. Jis sÄ moningai veikė ir suvokė, kad jo veika gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, nors ir nesiekė Å¡ių pasekmių,

tačiau sÄ moningai leido joms kilti. Apie tai, kad kaltinamasis nesiekė J. S. mirties liudija ir tai, jog J. S.,

pamatęs bei suvokęs savo veiksmų pasekmes, ėmėsi priemonių, kad būtų iškviesta greitoji medicininė tarnyba bei policija.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

J. S. anksčiau teistas vienÄ kartÄ Rusijos Federacijoje, teistumas iÅ¡nykęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, oficialiai niekur nedirbo.

Atsižvelgdama į iÅ¡vardintas aplinkybes, kolegija, skiria kaltinamajam bausmę, atitinkančiÄ jo padarytÄ veikÄ , konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę.

J. S. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , jo pasekmės nebepataisomos.

Priimant domėn visas anksčiau nurodytas aplinkybes, tai, kad yra po vienÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, taip pat tai, kad nukentėjusiosios elgesys ir nebuvo visiÅ¡kai tinkamas, J. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkį.

Taikyti kokias nors baudžiamojo įstatymo lengvatas, skiriant bausmę J. S., nėra pagrindo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 307, 308 str.,

n u s p r e n d ė :

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 07 16.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymÄ ir suėmimÄ nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 07 16.

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti,: J. S. marÅ¡kinėlius, treningo kelnes, bliuzonÄ ,

2 kojines, apatines kelnaites, virtuvinį peilį, saugomus Vilniaus rajono apylinės prokuratūroje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo J. S. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Kolegijos

pirmininkas                        (parašas)                                                     Zenonas Birštonas

Teisėjai

                                              (parašas)                                                   Jūratė Damanskienė

                                                          (parašas)                                                       Pavelas Frolovas

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                                                                    Zenonas Birštonas