2021-10-20 Nr. AB-22355 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2738-575/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42022-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., A. B. įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Aritransportas“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Marijampolės pataisos namų, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Ž. P., M. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. A. B., A. B. įmonė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aritransportas“ skundu kreipėsi į teismą, prašydami:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos ir 625 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (681,25 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjui A. B. įmonei 1 062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 062,50 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjui UAB „Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (643,75 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos ir 625 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (681,25 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui A. B. įmonei 1062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1062,50 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui UAB „Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (643,75 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl patikslinto skundo parengimo.

8) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl patikslinto skundo parengimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876-2019 (toliau – ir nuosprendis) kaltinamieji M. K., Ž. P. ir R. K. buvo pripažinti kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiais asmenimis, nes minėti asmenys telefoninio sukčiavimo būdu iš pareiškėjų apgaule išviliojo iš viso 14 100 Eur, t. y. iš A. B. – 450 Eur, iš A. B. įmonės – 8 500 Eur, iš UAB „Aritransportas“ – 5 150 Eur. Už pareiškėjams padarytą žalą yra atsakingi M. K., Ž. P., R. K. ir Lietuvos valstybė. Atsakomybė kyla ir Lietuvos valstybei, nes M. K. (nusikaltimo padarymo metu buvo laikomas Vilniaus PN) ir Ž. P. (nusikaltimo padarymo metu buvo laikomas Marijampolės PN) nusikalstamą veiką atliko naudodamiesi pataisos namuose neteisėtai įgytais mobiliaisiais telefonais, t. y. konstatuotina atsakovo neteisėta veika kaip būtina sąlyga valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti 1/4 dalį pareiškėjams nusikalstama veika padarytos žalos, t. y. A. B. – 112,50 Eur (450 Eur/4), A. B. įmonei – 2 125 Eur (8 500 Eur/4), UAB „Aritransportas“ – 1 287,50 Eur (5 150 Eur/4).

3. Pareiškėjams apgaulės būdu praradus didžiules pinigų sumas, A. B. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nemigą, baimę. Nepatogumai kilo dėl to, kad pareiškėjui A. B. teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Pareiškėjo šeima liko be lėšų ypatingai sunkiu momentu, kadangi pareiškėjo sugyventinei A. M. buvo reikalingas gydymas dėl diagnozuotos ligos. Dieną iki gydytojų konsiliumo paskambino telefoniniai sukčiai, kurie pasinaudodami A. M. psichologine nestabilia būsena, emociniu stresu, išviliojo iš jos visą informaciją, susijusią su prisijungimu prie bankininkystės. Nurodytos aplinkybės turėjo tiesioginę įtaką priimant emociškai sunkų sprendimą – (duomenys neskelbtini). Dėl įmonės veiklos teko imtis skubotų ir finansiškai visiškai nepalankių sprendimų, kurie sukėlė įtampą. Pareiškėjas privalėjo pasiimti nemokamas atostogas, nes nebuvo lėšų sumokėti privalomus mokesčius, įmonėje buvo sustabdytas atlyginimų mokėjimas. Neturtinę žalą pareiškėjas A. B. vertina 1 250 Eur suma, kurią privalo atlyginti atsakovo atstovai lygiomis dalimis.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Marijampolės PN paaiškino, kad į pataisos namus patenkančių daiktų kontrolė yra griežta ir tinkamai užtikrinama. Siekiant užtikrinti, kad pas nuteistuosius nepatektų draudžiami daiktai, pataisos namuose atliekama eilė veiksmų: tikrinami į pasimatymus ateinantys asmenys, siuntiniai, laiškai ir pan. Siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus, prie pataisos namų teritorijos veikia vaizdo stebėjimo kameros, rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems permetimus, sulaikyti, nuteistųjų gyvenamosiose patalpose atliekamos kratos, gyvenamųjų patalpų apėjimai. Teiginys, kad Marijampolės PN savo neveikimu galėjo prisidėti prie galimos nusikalstamos veikos įvykdymo, neatitinka tikrovės. Marijampolės PN veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Pareiškėjai neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pataisos namų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų neteistų veiksmų nenustatyta.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Vilniaus PN paaiškino, kad administracija ginčui aktualiu laikotarpiu dėjo dideles pastangas, skyrė žmogiškuosius išteklius, jog aptikti nuteistųjų neteisėtai turimas ryšio priemones. M. K. buvo du kartus baustas už disponavimą mobiliuoju telefonu. Vien 2016 metų II-ąjį pusmetį Vilniaus PN įvykdė 6 priemones, nukreiptas užkardyti neleidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą: organizuotos 5 bendrosios nuteistųjų kratos, organizuotas nuteistųjų asmeninių daiktų patikrinimas ir svėrimas, atlikta 10 tikslinių patikrinimų nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įrengtas papildomas kontrolės ir praleidimo punktas, sutvarkytas neleidžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus užkardantis tinklas, įsigytos naujos vaizdo stebėjimo kameros. Vien 2016 metais nuteistųjų atžvilgiu buvo atlikta 26 551 kratų. Per 2016 metus buvo paimta 731 vnt. mobilaus ryšio telefonų ir 264 vnt. SIM kortelių. Vilniaus PN ėmėsi visų įmanomų, tinkamų, būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteisėtiesiems nepatektų mobilieji telefonai, jie jais nedisponuotų, nesinaudotų. Be minėtų priemonių Vilniaus PN nuolatos buvo atliekama įeinančių (išeinančių) asmenų ir daiktų patikrinimai, tikrinami ateinančių į pasimatymus asmenų daiktai, drabužiai, siuntiniai, paštas ir pan.

8. Vilniaus PN pastebėjo, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlikęs nuteistasis M. K. tiesiogiai su nukentėjusiais nebendravo (jiems neskambino). M. K. tik dalyvavo vėlesnėje nusikaltimo stadijoje, kuomet surado žmogų, į kurio sąskaitą būtų pervestos sukčiavimo būdu gautos piniginės lėšos. Vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyvais įrodymais. Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kad visuomenė būti tinkamai apsaugota nuo nusikalstamų veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjams žalos atlyginimą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

10. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad ir Marijampolės PN, ir Vilniaus PN veikė tinkamai, todėl negali kilti deliktinė atsakomybė. Pataisos namuose organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, tikrinami asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas, vykdomas patruliavimas ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, pasimatymų biurų laukiamuosiuose yra iškabinta informacija apie narkotikų, draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų apžiūra, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimų vietos ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės. Vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebimos pataisos namų teritorijos, nuteistųjų judėjimas gyvenamosiose, gamybinėse ir uždarosiose zonose, taip pat įrengtos gaudyklės, priežiūros postai, mobiliojo ryšio slopinimo sistemos. Nei Marijampolės PN, nei Vilniaus PN veiksmai negalėjo padėti atsirasti ar padidėti pareiškėjų patirtai žalai. Nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjams priteisti žalos atlyginimą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies:

1) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjui A. B. įmonei 1 062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjui UAB „Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos ir 150 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui A. B. įmonei 1 062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui UAB „Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų;

8) priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, reikia nustatyti, jog Marijampolės PN ir Vilniaus PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

13. Byloje buvo nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažino, kad Ž. P. ir M. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Teismas pabrėžė, kad Ž. P. ir M. K. padarytų nusikaltimų faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019.

14. Teismas nustatė, jog kad Ž. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, ir M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, veikdami bendrininkų grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, t. y. Ž. P. Marijampolės PN neteisėtai turimu mobilaus ryšio telefono aparatu Nr. (duomenys neskelbtini), paprašius R.

K. surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų persiųsti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, A. K. melagingai nurodant, kad jai reikia pagalbos ir paprašius A. K. banko sąskaitos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susisiekus su Vilniaus PN, įkalinimo bausmę atliekančiu M. K. ir paprašius, kad šis surastų asmenį į kurio banko sąskaitą būtų persiųsti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, bei M. K. neteisėtai turimu telefono aparatu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su I. P. ir paprašius jos banko sąskaitos, bei vėliau su asmeniu, kurio užduotis buvo paimti iš I.

P. nusikalstamu būdu įgytus pinigus bei juos toliau perduoti kitiems asmenims, 2016 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinus nukentėjusiojo A. B. sugyventinei A. M. į mobilaus ryšio telefono aparatą, melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei apgaulės būdu sužinojus A. B. asmeninės banko sąskaitos, UAB „Aritransportas“ banko sąskaitos bei A. B. valdomos A. B. įmonės banko sąskaitos duomenis, banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai pasinaudojus apgaule išgautais duomenimis: iš A.

B. įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. per du kartus buvo pervesta 5 000 Eur suma; iš A. B. įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta – 3 500 Eur, iš UAB „Aritrasportas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. P. sąskaitą – 4 500 Eur; iš A. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta – 450 Eur; iš UAB „Aritransportas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A.

K. banko sąskaitą – 650 Eur suma. Iš viso 2016 m. rugsėjo 4 d. iš A. B. įmonės, A. B. ir UAB „Aritransportas“ sąskaitų buvo pervesta 14 100 Eur į I. P., A. K., A. B. sąskaitas.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusia nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) (toliau – ir BVK)112 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės)18 priedu, kuris numato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad šiame priede nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nuteistieji neturėjo teisės su savimi turėti mobiliųjų telefonų ir jų priedų, o šio draudimo laikymąsi privalėjo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.

16. Dėl atsakovo atstovų argumentų, kad buvo dedamos didelės pastangos, skiriami žmogiškieji ištekliai, kad aptikti nuteistųjų neteisėtai turimas ryšio priemones, buvo atliekami kiti tikrinimo ir kontrolės veiksmai, teismas pabrėžė, kad šiuo atveju reikšmingos įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ir Ž. P., kuris ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN, ir M. K., kuris laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus PN, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo svetimą turtą (pinigus) naudodamiesi pataisos namuose neteisėtai turimais mobilaus ryšio telefono aparatais. Nors administracinės bylos duomenys patvirtino atsakovo atstovų pateiktus argumentus dėl įvairių užkardymo priemonių naudojimo, tačiau, teismo vertinimu, buvo akivaizdu, kad minėtos priemonės ir atitinkami veiksmai, kurie buvo taikomi, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami, nes pataisos namuose laikomi asmenys (Ž. P. ir M. K.), veikdami bendrininkų grupėje, naudodamiesi neteisėtai turimais mobilaus ryšio telefonais, įvykdė nusikalstamą veiką. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną sąlygą atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

17. Spręsdamas dėl turtinės žalos, teismas, atsižvelgdamas į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos sąvoką, pažymėjo, jog pareiškėjai turtinės žalos atsiradimą siejo su finansiniais praradimais, kuriuos jie patyrė dėl to, kad nusikalstama veika iš pareiškėjų sąskaitų buvo išviliotos piniginės lėšos, pareiškėjai siekė prisiteisti iš Lietuvos valstybės 1/4 dalį jiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, t. y. pareiškėjui A. B. – 112,50 Eur (450 Eur/4), A. B. įmonei – 2125 Eur (8 500 Eur/4), UAB „Aritransportas“ – 1287,50 Eur (5150 Eur/4), kurią atsakovo atstovai privalo atlyginti lygiomis dalimis.

18. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4981-876/2020 pagal ieškovų A. B., A. B. įmonės ir UAB „Aritransportas“ ieškinį atsakovams R. K., Ž. P. ir M. K. dėl piniginių lėšų priteisimo, ieškinį tenkino visiškai, t. y. solidariai iš Ž. P., M. K. ir R. K. priteisė A. B. naudai 337,50 Eur turtinės žalos ir 3 750 neturtinės žalos, A. B. įmonei – 6 375 Eur turinės žalos ir UAB „Aritransportas“ – 3 862,50 Eur turtinės žalos, iš viso buvo priteista 10 575 Eur turtinės žalos ir 3 750 Eur neturtinės žalos. Teismas pažymėjo, kad minėtas teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirtus finansinius praradimus neginčijamai patvirtino įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019; turtinė žala pareiškėjams buvo padaryta dėl to, kad valstybės valdžiosios institucijos (Marijampolės PN ir Vilniaus PN) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. neužtikrino, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonais, ko pasėkoje iš pareiškėjų sąskaitų apgaulės būdu buvo išviliota iš viso 14 100 Eur suma. Teismas konstatavo, kad neteisėtais valstybės institucijų veiksmais pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala, kurią, teismo vertinimu, Lietuvos valstybė privalėjo atlyginti kartu su kitais nuteistais asmenimis (R. K., Ž. P., M. K.) atitinkamai ¼ dalimi, t. y. pareiškėjui A. B. – 112,50 Eur (450 Eur/4), A. B. įmonei – 2 125 Eur (8 500 Eur/4), UAB „Aritransportas“ – 1 287,50 Eur (5 150 Eur/4).

20. Administracinėje byloje konstatavęs neteisėtus Marijampolės PN ir Vilniaus PN (pareigūnų) veiksmus, teismas sprendė, kad yra pagrindas turtinę žalą pareiškėjams atlyginti iš kiekvieno atsakovo atstovo lygiomis dalimis ir nusprendė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjui A. B. priteisti 56,25 Eur (112,5 Eur/2) turtinę žalą; A. B. įmonei – 1 062,50 Eur (2 125 Eur /2) turtinę žalą, UAB „Aritransportas“ – 643,75 Eur (1 250 Eur/2) turtinę žalą; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui A. B. priteisti 56,25 Eur (112,5 Eur/2) turtinę žalą; A. B. įmonei – 1062,50 Eur (2125 Eur /2) turtinę žalą, UAB „Aritransportas“ – 643,75 Eur (1 287,50 Eur/2) turtinės žalos.

21. Apžvelgęs neturtinės žalos sąvoką (CK 6.250 str. 1 d.), taip pat nurodęs kriterijus, kurie svarbūs sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos formos ir dydžio, teismas pripažino, kad pareiškėjas A. B. galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų dėl prarastų piniginių lėšų, vykdomų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgęs į individualias bylų aplinkybes, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teismas vertino 300 Eur suma. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo A. B. patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 300 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nebuvo pagrindo ir priteisė iš kiekvieno atsakovo atstovo A. B. po 150 Eur.

22. Spręsdamas, ar pareiškėjams priteistinos procesinės palūkanos, teismas nustatė, jog administracinė byla Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo iškelta 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, todėl, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjams priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo A. B. skundą tenkinus, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė iš atsakovo atstovų po 150 Eur šioms išlaidoms atlyginti.

III. 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą.

25. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Marijampolės PN ėmėsi visų įmanomų būdų užkardyti galimybes į Marijampolės pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams, todėl darytina išvada, kad ir Marijampolės pataisos namų veiksmai yra teisėti ir neprieštarauja teisės aktams. Pabrėžiama, kad ir pats asmuo turi būti socialiai atsakingas, apdairus ir protingas, taip pat pažymima, kad asmuo pasirašo asmens duomenų (prisijungimų, PIN kodų ir t.t.) neatskleidimo sutikimą.

26. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad Marijampolės PN ėmėsi visų reikiamų, teisės aktuose numatytų priemonių, tinkamai vykdė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

27. Pareiškėjai A. B., A. B. įmonė ir UAB „Aritransportas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

28. Pareiškėjai nurodo, kad Marijampolės PN neužtikrino, kad pas nuteistuosius nepatektų draudžiami daiktai – mobilieji telefonai, pataisos namų veiksmai nebuvo pakankamai efektyvūs. Įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę naudojosi mobiliaisiais telefonais vykdydami nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo padaryta žala. Pareiškėjų teigimu, Marijampolės PN teiginiai, kad jie ėmėsi visų priemonių, yra tik formalūs, nes yra viešai žinoma, kad nuteistieji ir toliau daro panašius nusikaltimus, t. y. pataisos namai neatlieka savo funkcijų ir neigia atsakomybę. Pataisos namai turi užtikrinti, kad nuteistieji nedarytų naujų nusikaltimų, tačiau to padaryta nebuvo, pareiškėjams buvo padaryta didelė žala.

29. Dėl neturtinės žalos pareiškėjai pažymi, jog prašoma priteisti suma palyginti maža, kadangi neigiamos emocijos dėl užsitęsusių procesų ir jų padariniai išlikę iki šiol. Po nusikaltimo įvykdymo neigiamos emocijos lėmė sveikatos, santaupų praradimą, nusivylimą valstybės institucijomis. Nurodoma, kad pareiškėjai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir visiems jo motyvams.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Vilniaus PN nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus bei prašo juos nuodugniai įvertinti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir argumentus, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, palaiko. Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiog konstatavo atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumą, tačiau visiškai nepasisakė ir nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktais priskirtų funkcijų atsakovo atstovai nevykdė ar kaip kitaip konkrečiai pasireiškė jų neteisėti veiksmai (neveikimas).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš pataisos namų neteisėtų veiksmų, nesukliudžius pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems galimybės turėti mobiliuosius telefonus, ko pasėkoje pareiškėjams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nurodė, kad nors administracinės bylos duomenys patvirtina Vilniaus pataisos namų ir Marijampolės pataisos namų pateiktus argumentus dėl įvairių užkardymo priemonių naudojimo, tačiau akivaizdu, kad minėtos priemonės ir atitinkami veiksmai, kurie buvo taikomi, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami, nes pataisos namuose laikomi asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, naudodamiesi neteisėtai turimais mobilaus ryšio telefonais įvykdė nusikalstamą veiką, todėl konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad ėmėsi visų įmanomų būdų užkardyti galimybes į Marijampolės pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams, ėmėsi visų reikiamų, teisės aktuose numatytų priemonių, tinkamai vykdė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

35. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal egzistuojančią teisę nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus. Marijampolės PN privalėjo imtis atitinkamų priemonių ir pareigūnų darbą organizuoti taip, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas. Be to, Marijampolės PN buvo žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema. Taip pat visuotinai žinomos aplinkybės – visuomenėje paplitusi ir pastaraisiais metais viešoje erdvėje, įskaitant ir profesionaliu (teisėsaugos) lygmeniu intensyviai diskutuojama nusikalstama veika, daroma mobiliaisiais telefonais apgaule įgyjant svetimą turtą. Taigi Marijampolės PN buvo arba turėjo būti žinoma apie realų pavojų, kad, patekus mobiliesiems telefonams į pataisos įstaigos teritoriją, gali būti daromos atitinkamos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis Marijampolės PN turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos.

36. Marijampolės PN savo teiginius, kad ėmėsi visų reikiamų, teisės aktuose numatytų priemonių, tinkamai vykdė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai privalo įrodyti. Administracinių bylų procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

37. Teismas atsižvelgdamas į šias taisykles ir patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad Marijampolės PN teiginiai, kad ėmėsi visų reikiamų, teisės aktuose numatytų priemonių, tinkamai vykdė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neteisėtų veiksmų nėra, yra neįrodyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad mobilus telefono aparatas buvo ne tik neteisėtai įneštas į pataisos namus, bet juo telefoninio sukčiavimo metu Marijampolės pataisos namuose buvo naudojamasi intensyviai, ilgą laiką ir įvairiu paros metu. Be to, Marijampolės PN paaiškinimų, kad ėmėsi visų įmanomų būdų užkardyti galimybes į pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams, nepatvirtina įrodymai esantys bylose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turtinė žala pareiškėjams buvo padaryta dėl to, kad valstybės valdžiosios institucijos (Marijampolės pataisos namai ir Vilniaus pataisos namai) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. neužtikrino, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonais, kad egzistuoja valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti veiksmai. Tokia teismo išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-438/2021).

38. Sprendžiant dėl priteistinų sumų, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė yra tik dalinė. Tokia išvada grįstina formuojama teismų praktika. Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 (publikuota leidinyje „Teismų praktika“, 2013, 40, p. 95–108) pažymėjo, jog byloje vis dėlto nustačius Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 str. 1, 4 d.), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms <...>.

39. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4981-876/2020 pagal ieškovų A. B., A. B. įmonės ir UAB „Aritransportas“ ieškinį atsakovams R. K., Ž. P. ir M. K. dėl piniginių lėšų priteisimo, ieškinį tenkino visiškai, t. y. solidariai iš Ž. P., M. K. ir R. K. priteisė A. B. naudai 337,50 Eur turtinės žalos ir 3750 neturtinės žalos, A. B. įmonei - 6375 Eur turinės žalos ir UAB „Aritransportas“ - 3862,50 Eur turtinės žalos, iš viso buvo priteista 10575 Eur turtinės žalos ir 3750 Eur neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo priteista ¾ materialinės žalos. Likusios ¼ žalos pareiškėjai reikalauja iš valstybės administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad yra pagrindas reikalaujamą turtinę žalą pareiškėjams atlyginti iš kiekvieno atsakovo atstovo lygiomis dalimis, tinkamai taikė teisę ir vertino įrodymus.

40. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutiko su tuo, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, ir su jos dydžiu. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos (ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjos sveikatai ir t. t.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį, turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

42. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas A. B. patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų dėl prarastų piniginių lėšų, vykdomų ikiteisminių tyrimų. Pagrįstai konstatavo, kad jis patyrė žalą ir dėl atsakovo veiksmų. Priteista suma - iš kiekvieno atsakovo atstovo pareiškėjo naudai po 150 Eur – nėra per didelė.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius