b32ab239-e0d8-401a-bbe7-3912e5b030f9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3200-614/2017 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00314-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovui J. R., ieškovų atstovui advokatui Nikui Borneikai, atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovui Andriui Mėliniui, neatvykus trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir ieškovams E. K., L.

S., R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. K., J. R., L. S. ir R. P. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismas, nustatė:IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo prašė pripažinti negaliojančiomis:

1) E. K. 2011-10-14 su atsakovu AB bankas „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111014A990005;

2) J. R. 2011-03-17 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110317P990009;

3) L. S. 2011-04-04 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110404V990008;

4) R. P. 2011-07-08 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110708K990011; ir taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovų sumokėtas pagal Å¡iÄ sutartį sumas BAB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovų lėšomis jų asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad visi ieÅ¡kovai obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis su atsakovu sudarė panaÅ¡iomis aplinkybėmis, t.y. jiems vietoj pinigų laikymo terminuotoje indėlio sÄ skaitoje buvo pasiÅ«lyta sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, akcentuojant, kad obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams.

Be to, nei vienam ieÅ¡kovui nebuvo atskleistos aplinkybės, galinčios kelti abejonių dėl atsakovo finansinės bÅ«klės. PrieÅ¡ingai, vieÅ¡ojoje erdvėje atsakovas obligacijas pristatinėjo kaip naujÄ , indėlininkų poreikius atitinkantį produktÄ , alternatyvų indėliams. Tai, jog draudimo sÄ lygos obligacijoms yra mažiau palankios nei indėliams, straipsniuose nėra užsimenama. Dėl atsakovo pasirinktos obligacijų pristatymo visuomenei politikos, ieÅ¡kovams susidarė įspÅ«dis, kad investicijai į obligacijas galioja tokia pat draudimo apsauga, kaip ir indėliams.

IeÅ¡kovų suvokimÄ , kad obligacijos yra saugi finansinė priemonė, kuriai banko tapimo nemokiu atveju bÅ«tų taikoma draudimo apsauga, nulėmė ir tai, kad atsakovo pateiktose pasiraÅ¡yti sutartyse buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. IeÅ¡kovams sudarant ginčijamas sutartis su atsakovu informacija jiems buvo teikiama žodžiu, tačiau jiems nebuvo atskleistos visos galimos rizikos investuojant pinigus į obligacijas.

Realiai ieÅ¡kovams nebuvo įteikti sutarčių priedai, jie tik pasirašė vietose, kuriose jiems nurodė banko darbuotojai. KitÄ vertus, ieÅ¡kovams to perskaityti visos pateiktos informacijos bÅ«tų fiziÅ¡kai neįmanoma dėl didžiulės dokumentų apimties (daugiau kaip 80 puslapių). Sudarant ginčo sutartis, atsakovas turėjo pareigÄ , kuri kildinama iÅ¡ IÄ®IDÄ®, aiÅ¡kiai ir suprantamai informuoti esamus ir bÅ«simus indėlininkus, investuotojus apie draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir įsipareigojimai investuotojams, draudimo sÄ lygas, draudimo objektÄ , bei draudimo atvejus.

Taigi, atsakovas turėjo pareigÄ informuoti klientus apie tuos atvejus, kai draudimo apsauga nėra taikoma. Todėl neprofesionalaus kliento sutartyse numatyta nuostata, kad įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina klaidinančia ir neaiÅ¡kiai klientų atžvilgiu, nes sudaro įspÅ«dį, kad obligacijos yra draustos. Svarbu tai, jog nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų neturi specialių žinių, kurios bÅ«tų galėjusios jiems padėti savarankiÅ¡kai įvertinti obligacijoms taikomos draudimo apsaugos sÄ lygas, be to, nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nedirba ir anksčiau nėra dirbęs darbo, susijusio su investicijomis.

Ieškovai pažymi, kad nei vienas iš jų nedirba darbo susijusio su investicijomis ir didžioji dalis neturi išsilavinimo, kuris būtų susijęs su finansais, t.y. E. K.- inžinierius, J. R. – hidrotechnikas, R. P. – bitininkė. Taip pat ieškovas J. R. sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį buvo senyvo amžiaus, t.y. 69 metų, o vyresnio amžiaus žmonės yra labiau paveikiami spaudimo pirkti. Be to, visi ieškovai buvo pripažinti neprofesionaliais investuotojais, todėl jiems turėjo būti taikoma didžiausia apsauga.

Tai reiÅ¡kia, kad nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų, pagal savo asmenines savybes, negalėjo bÅ«ti laikomas labiau informuotu vartotoju finansinių priemonių rinkoje, nei neprofesionalaus investuotojas FPRÄ® prasme, o bankas neteikdamas ieÅ¡kovams tinkamos apsaugos pažeidė įstatymÄ . Ä®statyminis reguliavimas, ginčo sutarčių sudarymo metu, nebuvo pakankamai aiÅ¡kus, kad ieÅ¡kovai neturėdami teisinių žinių galėtų savarankiÅ¡kai jį suprasti. Be to, ieÅ¡kovai turėjo bÅ«ti ypatingai apdairÅ«s bei atsargÅ«s ir suvokti, jog bankas (atsakovas) tinkamai nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų.

Tai rodo, kad vidutinis normaliai protingas ir atidus žmogus niekaip nebÅ«tų galėjęs tinkamai įvertinti visų Å¡ių aplinkybių ir savarankiÅ¡kai nuspręsti, kad draustumo aspektu obligacijos yra labiau rizikingas produktas nei indėlis. Jeigu atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suteikęs reikiamÄ informacijÄ , ieÅ¡kovai tokių sutarčių sudarę nebÅ«tų, kadangi pasirinkto investicinio produkto saugumas jiems buvo esminė sÄ lyga. IeÅ¡kovų nuomone, atsakovo darbuotojai buvo skatinami už finansinių produktų pardavimÄ ir tikėtina, kad dėl to darbuotojai buvo asmeniÅ¡kai suinteresuoti, jog klientai įsigytų bÅ«tent obligacijas. Norėdamas iÅ¡laikyti esamus klientus, laikiusius pinigus indėlių sÄ skaitose, atsakovas turėjo pasiÅ«lyti alternatyvius indėliams produktus (obligacijas).

Tam, kad kompensuotų nuostolius, atsiradusius iÅ¡ indėlių atsisakiusių klientų, atsakovui reikėjo parduoti kuo daugiau obligacijų, o darbuotojų skatinimas Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti viena iÅ¡ priemonių tai padaryti. IeÅ¡kovai pažymi, kad 2011 sausio 18 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-02 atsakovo veikloje buvo nustatyti pažeidimai. Tačiau atsakovui pateikti nurodymai mažinti veiklos rizikÄ buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, iÅ¡ esmės nekeičiant veiklos pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Banko nustatyti pažeidimai nebuvo iÅ¡taisyti ir ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Å ie nurodymai, laikytini esminiais įvykiais, apie kuriuos atsakovas privalėjo informuoti tiek vieÅ¡ai, tiek individualiai kiekvienÄ obligacijų sutartį su banku ketinantį sudaryti klientÄ , nes tai turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę apsisprendžiant dėl sandorio sudarymo. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas nuslėpė itin reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«dų (panaudodamas apgaulę) suklaidino ieÅ¡kovus dėl savo finansinės bÅ«klės ir veiklos perspektyvų. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta ir pripažinus sutartis negaliojančiomis turėtų bÅ«ti taikoma restitucija.

Tačiau atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis negali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams lėšų kita tvarka, negu pagal Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių eiliÅ¡kumÄ , todėl restitucijos bÅ«das yra pakeistinas. Pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose. IeÅ¡kovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui – banko „Snoras“ bankrotui, trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas (b.l. 1-13, 5 t.).Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimuose prašė atmesti.

Atsiliepimuose nurodoma, kad kai pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bÅ«tent ieÅ¡kovai privalo įrodyti faktines aplinkybes, pakankamas tam, kad bÅ«tų teisiÅ¡kai konstatuotas kuris nors iÅ¡ įstatyme įtvirtintų sandorio negaliojimo teisinių pagrindų. Å iuo atveju atsakovas mano, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog ieÅ¡kovai siekė investuoti į obligacijas, tikėdamiesi gauti ženkliai didesnę piniginę grÄ Å¾Ä ir finansiÅ¡kai palankesnes iÅ¡ankstinio sutarties nutraukimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovai privalėjo suvokti sudaromų sandorių esmę, nes veikė laisva valia. Jie patys raÅ¡tu patvirtino, kad gavo taisyklių 30-45 punktuose nurodytÄ informacijÄ , kuri be kita ko buvo prieinama ir vieÅ¡ai, atsakovo interneto tinklapyje. Atsižvelgiant į tai, aptarnavimo sutarties nuostatos negali bÅ«ti laikomos klaidinančiomis, o ieÅ¡kovų patvirtinimai laikytini pakankamu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Kadangi nei ginčijamuose sandoriuose nei aptarnavimo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, aptarnavimo sutarties nuostata negali bÅ«ti laikoma klaidinančia.

Atsakovas tinkamai vykdė teisės aktų nustatytÄ prievolę atskleisti su obligacijų įsigijimo sandoriais susijusiÄ rizikÄ , nes sutarčių prieduose nurodė, jog investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat informavo apie galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodyta, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudiminio įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios.

Baziniuose prospektuose įspėjama, kad atsakovas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Be to, atsakovas ir reklaminėse skrajutėse įspėjo klientus, kad prieÅ¡ priimdami sprendimÄ investuoti, jie susipažintų su banko interneto svetainėje paskelbtomis obligacijų, emisijų galutinėmis sÄ lygomis, baziniu prospektu ir jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais tam, kad galėtų įvertinti ar tokia rizika klientui priimtina. IeÅ¡kovai nepaneigė prezumpcijos, jog jie buvo supažindinti su ginčijamuose sandoriuose ir aptarnavimo sutartyse nurodytais dokumentais ir juos gavo.

Taip pat ieÅ¡kovai net nebando įrodinėti, jog po ginčijamų sandorių sudarymo jie kreipėsi į atsakovÄ dėl ginčijamuose sandoriuose ir/ar aptarnavimo sutartyje minimų dokumentų pateikimo ir jų negavo. Taigi, kad dokumentų negavimo ir nesupažindinimo su jais aplinkybė atsirado tik ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu, o ne ginčijamų sandorių sudarymo metu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma ieÅ¡kovų savo paraÅ¡ais duomenų anketose patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui FPRÄ® 22 str. 7 dalyje nurodytÄ informacijÄ ir kartu patvirtino, jog supranta, kad jų atsisakymas pateikti reikalingÄ informacijÄ neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jiems tinkamos.

IÅ¡ to galima spręsti, kad atsisakydami bankui duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimÄ turtÄ ir kt., Å¡ie ieÅ¡kovai nutarė, jog yra pajėgÅ«s savarankiÅ¡kai įvertinti su investavimu į obligacijas susijusiÄ rizikÄ . Kadangi ginčijamuose sandoriuose, prieÅ¡ingai nei terminuotojo indėlio, nėra nuostatų reglamentuojančių obligacijų (ne)draudimÄ , net padarius pagrįstÄ prielaidÄ , jog egzistavo klaidingas ieÅ¡kovų įsivaizdavimas dėl jų įsigytų obligacijų draudimo indėlių draudimu, laikytina, kad patys ieÅ¡kovai elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai.

Be to, ieÅ¡kovai investavo tik dalė lėšų į nedraudžiamas, tačiau finansiÅ¡kai naudingas obligacijas (kitÄ dalį į terminuotus indėlius). Atsižvelgiant į tai, atsakovas, mano, kad ieÅ¡kovai žinojo sudaromų sandorių skirtumus. Svarbu tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, ieÅ¡kovai negalėjo žinoti, kad banko veikla ateityje bus sustabdyta ar jam bus iÅ¡kelta bankroto bylÄ . Kadangi nebuvo pagrindo abejonėms apie atsiskaitymÄ , ieÅ¡kovai negalėjo suklysti dėl aplinkybių, kurios neegzistavo sandorių sudarymo metu.

KitÄ vertus, ieÅ¡kovai turėjo suvokti, kad finansiÅ¡kai naudingesnio banko produkto rizikos laipsnis negali bÅ«ti identiÅ¡kas ženkliai mažiau finansiÅ¡kai naudingo banko produkto rizikos laipsniui. Atsiliepimuose pažymima, jog daugumoje pasibaigusių terminuotojo indėlio sutarčių, vietoje kurių tam tikri ieÅ¡kovai sudarė ginčijamus sandorius, buvo numatyta automatinio pratęsimo sÄ lyga. Todėl, Å¡iems ieÅ¡kovams nebuvo jokio realaus poreikio atvykti į bankÄ Å¡ių sutarčių pratęsimui atlikti.

Taip pat ieÅ¡kovai galėjo sudaryti arba prasitęsti terminuotojo indėlio sutartis internetu (Bankas internetu+). Taigi, tikėtina, kad ieÅ¡kovai atvyko į bankÄ siekdami sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. IeÅ¡kovų amžius pats savaime negali pagrįsti ieÅ¡kovų reikalavimų, nes ieÅ¡kovai nepateikė į bylÄ jokių įrodymu, patvirtinančiu jų fizinių ar protinių sugebėjimų sumažėjimÄ , kuris galėtų įtakoti ieÅ¡kovų sugebėjimus įvertinti sudaromų sandorių esmę, pasekmes bei kitÄ su sandoriais susijusiÄ informacijÄ .

Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovai domėjosi banko siÅ«lomomis palÅ«kanos už jiems visiÅ¡kai neaktualius finansinius produktus, kurių jie net neketino pirkti. Bankas objektyviai negalėjo turėti tikslo sudaryti su ieÅ¡kovais bÅ«tent ginčijamus sandorius, nes lyginant su terminuotojais indėliais jie buvo labiau finansiÅ¡kai naudingi ieÅ¡kovams, o ne bankui. Nurodoma ir tai, kad dalies ieÅ¡kovų lėšos dar iki obligacijų įsigijimo buvo patikėtos bankui kaip terminuotieji indėliai arba likučiai mokėjimo sÄ skaitose, todėl bankui nereikėjo jų papildomai pritraukti iÅ¡ klientų.

Atsakovas nesutinka su teiginiais, kad banko darbuotojai klaidino ieÅ¡kovus, nes vadybininkai buvo kvalifikuoti ir tinkamai apmokyti. Taip pat jie dalyvavo įvairiose klientų aptarnavimo specialistų stažuotėse, tikrinosi žinias vidiniame banko tinklapyje talpinamuose klausimynuose. Atsakovas atmeta ir ieÅ¡kovų teiginius dėl vykdomos agresyvios komercinės veiklos, nes ieÅ¡kovai neįrodė, kad prie jų buvo priekabiaujama, naudojama prievarta, fizinė jėga ar pernelyg didelė įtaka, kuri apribojo pasirinkimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovai iki ieÅ¡kinio pateikimo pareiÅ¡kė finansinius reikalavimus nurodami, kad jie kildinami iÅ¡ ginčijamų sandorių, laikytina, jog ieÅ¡kovai patvirtino savo sudarytus ginčijamus sandorius ir nebeturi teisės jų ginčyti teisme. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas pateikti informacijÄ apie atsakovo darbuotojams mokėtus atlyginimus ir galimus priedus ar premijas, iÅ¡eina už nagrinėjamos bylos ribų ir pažeidžia įrodymų sÄ sajumo taisyklę, nes atsakovo, kaip darbdavio, savo darbuotojams galimai mokėti priedai ar premijos yra darbuotojo ir darbdavio darbo sutarties susitarimo dalykas, reglamentuojamas ne taisyklių, bet darbo teisės aktų ir sudaro įprastÄ komercinę praktikÄ bankų veikloje.

Taip pat atsakovas niekados netvirtino ir neteigė, jog terminuotų indėlių ir obligacijų įsigijimas yra tapatÅ«s investavimo bÅ«dai. Pažymima, jog lyginant su terminuotų indėlių įsigijimu be iÅ¡imčių visi kiti piniginių lėšų investavimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s. Naudotos frazės „alternatyva indėliui" ar „saugus investavimo bÅ«das" nereiÅ¡kia draudiminės apsaugos galiojimo, dėl kurios ir yra iÅ¡kilęs ginčas, nes saugumÄ galima garantuoti ir savo finansine padėtimi, kÄ atsakovas ir pabrėždavo pristatydamas Å¡iÄ finansinę priemonę.

IeÅ¡kovai nenurodo, dėl kokios konkrečiai banko finansinės bÅ«klės ir dėl kokių konkrečiai veiklos perspektyvų jie buvo apgauti, t. y. kokiÄ savo finansinę bÅ«klę ir veiklos neperspektyvumÄ bankas yra nuslėpęs. Pažymėtina, kad Lietuvos banko 2011-01-18 nutarimu bankui nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Bankui buvo duoti privalomi nurodymai bei laikinai nustatyti individualÅ«s banko veiklos rizikÄ ribojančių normatyvų dydžiai ir papildomi reikalavimai dėl banko veiklos rizikos.

Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos banko nutarimo preambulėje konstatuojama, jog tokių priemonių imamasi dėl nustatytu teisės aktu pažeidimu ir banko veiklos trÅ«kumu. Taigi, Lietuvos bankas nebuvo konstatavęs banko veiklos keliamos grėsmės banko veiklos stabilumui ir patikimumui, kas savo ruožtu reiÅ¡kia, kad nutarimo priėmimo metu valstybės priežiÅ«ros institucija neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad banko „Snoras“ veikla yra nestabili ir nepatikima. Ta aplinkybė, kad po nutarimo bankas „Snoras“ pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepagrindžia ieÅ¡kovų pozicijos, jog bankas apgaudinėjo klientus ir siekė Å¡iais nesÄ Å¾iningais veiksmais iÅ¡gauti žmonių lėšas (b.l. 1-19, 4 t.; 57-60, 5 t.).Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, prašė juos atmesti bei nurodė iÅ¡ esmės tapačius atsakovo atsiliepimuose iÅ¡dėstytiems argumentams motyvus.

Paaiškino, kad trečiasis asmuo nėra pažeidęs IĮIDĮ 10 str. 3 d. numatytos draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka siejama tik su draudėjo teikiamais duomenimis apie indėlininkus ir investuotojus. Kadangi atsakovas nėra perdavęs trečiajam asmeniui duomenų apie ieškinyje nurodytus ieškovus bei jiems tariamai priklausančias indėlių draudimo išmokas, ieškinyje nurodytoms sumoms ir pagrindais, todėl trečiasis asmuo nėra pažeidęs IĮIDĮ numatytos draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos.

Tai, kad obligacijų pasirašymo sutartimis įsigyjamos finansinės priemonės nėra draudžiamos indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovai negali teigti buvę suklaidinti. IĮIDĮ nežinojimas šiuo atveju negali būti pripažintinas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumus sudarant ginčo sutartis. Be to, ieškovai nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iki obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo teiravosi ar derėjosi su banko darbuotojais tik dėl išimtinai draudimu apdraustų banko produktų.

Bet kuris protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimÄ dėl investavimo, negali teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovams sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis su banku, turėjo kilti klausimas, kodėl už Å¡ių sutarčių sudarymÄ yra mokamos ženkliai didesnės palÅ«kanos, negu sudarant banko indėlio sutartį. Jeigu obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis nuo indėlio sutarties skirtųsi vien tik palÅ«kanų dydžiu, t. y. už obligacijas bÅ«tų mokamos didesnės palÅ«kanos, tai neabejotinai visi asmenys, kurie savo santaupas banke laikė pagal banko indėlio sutartį, sudarytų su banku obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ir bÅ«tent tokia forma laikytų savo pinigus banke, gaudami už tai kur kas didesnę finansinę naudÄ , tačiau taip nėra.

Be to, ieškovai sudarydami ginčo sutartis, sudarė ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios nėra sudaromos pasirašant terminuoto indėlio sutartį, todėl turėjo suprasti, kad sudaromos sutartys nėra ir negali būti laikomos banko indėlio sutartimis. Dėl to, tik ieškovai ir turi prisiimti dėl tokio savo nerūpestingo ir neapdairaus elgesio kilusias neigiamas pasekmes. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti.

IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad jie nedelsiant po sutarčių sudarymo iki draudiminio įvykio dienos kreipėsi į BAB bankÄ Snoras dėl obligacijų bei su Å¡iuo banko produktu susijusių rizikų ar/ir dėl suklydimo, sudarant ginčo sutartis. Taigi, ieÅ¡kovai sudarė tokias sutartis, kokias norėjo sudaryti, todėl jokių pretenzijų bankui po sutarčių sudarymo nereiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai suprato suklydę tik po banko pripažinimo nemokiu, ieÅ¡kovų suklydimas dėl esminės aplinkybės, egzistavusios sutarčių sudarymo metu, kelia pagrįstų abejonių.

IeÅ¡kovai neįrodė, jog ginčijamas sutartis sudarė suklydę, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Tikrieji ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui motyvai - siekti dirbtinai įgyti draudiminę apsaugÄ pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kovams su banku sudarant ginčijamas sutartis esminiais Å¡ių sandorių elementais buvo obligacijų iÅ¡pirkimo terminas ir banko mokamos palÅ«kanos. IeÅ¡kovai, sudarydami ginčo sutartis, suprato arba privalėjo suprasti, kad didesnes palÅ«kanas jie gauna dėl padidintos rizikos, kadangi didesnes palÅ«kanas už vertybinius popierius bankas galėjo pasiÅ«lyti klientams todėl, kad nebuvo mokamos draudimo įmokos indėlių ir investicijų draudimui, o sutaupomos lėšos galėjo bÅ«ti mokamos klientams didesnių palÅ«kanų pavidalu.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad ginčijamas sutartis sudarė suklydę, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Tikrieji ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui motyvai - siekti dirbtinai įgyti draudiminę apsaugÄ pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kovams su banku sudarant ginčijamas sutartis esminiais Å¡ių sandorių elementais buvo obligacijų iÅ¡pirkimo terminas ir banko mokamos palÅ«kanos. IeÅ¡kovai, sudarydami ginčo sutartis, suprato arba privalėjo suprasti, kad didesnes palÅ«kanas jie gauna dėl padidintos rizikos, kadangi didesnes palÅ«kanas už vertybinius popierius bankas galėjo pasiÅ«lyti klientams todėl, kad nebuvo mokamos draudimo įmokos indėlių ir investicijų draudimui, o sutaupomos lėšos galėjo bÅ«ti mokamos klientams didesnių palÅ«kanų pavidalu.

Ginčijamose obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. IeÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad visos sutarčių sÄ lygos su jais buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis, patvirtino, kad sutinka su sutarčių sÄ lygomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kia ieÅ¡kovų valiÄ ; ieÅ¡kovai yra susipažinę ir su kitais dokumentais. Be to, finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme yra nurodyta, kad obligacijos turi jas iÅ¡leidusio emitento nemokumo ar bankroto rizikÄ , dėl ko obligacijos gali bÅ«ti neiÅ¡perkamos.

Kadangi sutarčių sÄ lygos nėra deklaratyvios, bet kuris, pasiraÅ¡ytinai iÅ¡reiÅ¡kiantis patvirtinimÄ asmuo, negali teigti, kad nesuprato tokios sutarties nuostatų esmės. IeÅ¡kovų pagal sutartis sumokėtų lėšų pripažinimas esančiomis jų sÄ skaitose banke, reiÅ¡kia ne tik piniginių lėšų statuso pakeitimÄ , bet ir sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo modifikavimÄ . Trečiojo asmens nuomone, atsižvelgiant į restitucijos instituto paskirtį, siekiamus tikslus bei konkrečias aktualios situacijos aplinkybes, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju restitucijos taikymas tokiu bÅ«du, kokio siekiama ieÅ¡kiniu, negalimas, kadangi toks restitucijos taikymas negrÄ Å¾ina ginčo sutarčių Å¡alių status quo, be to, sukuria prievoles ginčo sandoryje nedalyvavusiam trečiajam asmeniui - IID ir pažeidžia visų banko kreditorių interesus.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje pripažįsta, kad jie yra pareiÅ¡kę kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje ir bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡iuos kreditorinius reikalavimus yra patvirtinęs. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovai suprato, kad už įgytas obligacijas nėra taikoma indėlių draudimo apsauga, todėl ir pareiÅ¡kė finansinius reikalavimus banko bankroto byloje ir stojo į ketvirtos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Tuo atveju, jeigu teismas visgi nuspręstų patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir ieÅ¡kovams per draudimo iÅ¡mokos ar nuostolių atlyginimo mechanizmÄ bÅ«tų grÄ Å¾inamos ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos, tai gali susidaryti tokia situacija, kad ieÅ¡kovai gautų dvigubÄ sumÄ , t. y. ir draudimo iÅ¡mokÄ (nuostolių atlyginimÄ ), ir kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ .

Taigi, ieÅ¡kovai nepagrįstai praturtėtų. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovų minimas nutarimas nelaikytinas esminiu sandorio elementu, egzistavusiu ginčo sandorių sudarymo metu, nes jis nepatvirtina, kad tuo metu bankas buvo nemokus. KitÄ vertus, apie nutarimÄ buvo skelbiama vieÅ¡ai, todėl bankas nenutylėjo reikÅ¡mingos sandoriui informacijos, o tai, jog bankas po minėto nutarimo priėmimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo (b.l. 78-88, 1 t.; 43-46, 5 t.).IeÅ¡kovas J.

R. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad jis buvo banko klientas. Buvo padėtas jo indelis, pratęsdavo terminÄ . Jam neteko girdėti, kad butu kokios problemos su banku, suprato tik, kad per tuos metus negalės nutraukti sutarties. Skaitė tik pagrindinius duomenis, kaip pradžia, kada pabaiga, kokia suma. Darbuotoja nieko daugiau nepaaiÅ¡kino, jis neklausė nieko. PasiÅ«lė sudaryti sutartį tai jis ir sudarė. Kituose bankuose sÄ skaitų neturėjo, akcijų darbovietėje turėjo.

IÅ¡silavinimas spec. vidurinis, hidromelioracijos technikumas, ekrano gamykloje dirbo derintoju.. Neturėjau jokių blogų įtarimų apie bankÄ neturėjau. Apie indėlių ir investicijų draudimÄ buvau girdėjęs, Sudarant sutarti nekilo tokios minties, kad reikia aiÅ¡kintis. PalÅ«kanos didesnės, galvojo, už tai kad neims metus. Draudimo iÅ¡mokÄ už indėlius gavo. Po obligacijų sutarties dar vienÄ kartÄ pratęsė indėlių sutartį, sudarė dar dvi naujas indėlių sutartis, nes nenorėjo nieko keisti.

IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė neatvykusių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais motyvais. IeÅ¡kovai laiko, kad jie buvo suklaidinti dėl draudimo, dėl banko finansinės veiklos ir jo veiklos perspektyvų, nuo jų buvo nuslėpta esminė informacija. Bankas sÄ moningai ir tendencingai klaidino, slėpė informacijÄ , pažeidė Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas.Atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

IeÅ¡kovų atstovo nurodyta informacija apie Lietuvos banko nustatytus banko veiklos pažeidimus nebuvo esminė, apie kuriÄ buvo bÅ«tina informuoti investuotojus, o be to, informacija buvo vieÅ¡oje erdvėje.Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti byla jam nesant. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. K. 1998 m. atsakovo AB banke „Snoras“ sudarė terminuotojo indėlio sutartį (b.l. 85, 4 t.). Nuo to laiko ieÅ¡kovas sudarė/pratęsė 9 terminuotojo indėlio sutartis. 2011-10-14 ieÅ¡kovas su banku sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. A9954580, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 88-97, 4 t.).

TÄ pačiÄ 2011-10-14 dienÄ , ieÅ¡kovas sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111014A990005, pagal kuriÄ už 25397,36 Lt įsigijo 254 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012-11-05 (b.l. 98, 4 t.). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovas turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu ir neatsisakė pateikti bankui informacijos apie save, nurodydamas, kad nori investuoti saugiai, jam yra priimtinas mažas rizikos laipsnis, jis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , turi pradines žinias apie investavimÄ ir apie obligacijas.

Taip pat nurodė, kad turi 1-2 m. obligacijų investavimo patirtį, 2-5 m. obligacijų patirtį (b.l. 88-97, 4 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas (b.l. 100-103, 4 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. R. 2005 m. su AB banku „Snoras“ sudarė banko sÄ skaitos sutartį (b.l. 125-126, 4 t.) ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai. 2011-03-17 ieÅ¡kovas su banku sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. P9922718, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 139-148, 4 t.).

TÄ pačiÄ 2011-03-17 dienÄ ieÅ¡kovas sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110317P990009, pagal kuriÄ už 9999,74 Lt įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012-03-22 (b.l. 149, 4 t.). BÅ«damas banko klientu, ieÅ¡kovas sudarė/pratęsė 38 terminuotojo indėlio sutartis, iÅ¡ kurių 6 buvo sudarytos/pratęstos jau po Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties sudarymo (b.l.132-133, 4 t.).

Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovas nors ir neturi galimybės nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu, jis nuo 2010 m. naudojosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas internetu +“ (b.l. 105-107, 4 t.). Taip pat ieÅ¡kovas atsisakė bankui pateikti informacijÄ apie save, nurodydamas, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 139-148, 4 t.). BAB „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas (b.l.151-154, 4 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė L.

S. 2011-04-02 su AB banku „Snoras“ sudarė mokėjimo sÄ skaitos sutartį (b.l. 104-107, 4 t.). TÄ pačiÄ 2011-04-02 dienÄ ieÅ¡kovė sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.V9924316, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 109-118,4 t.). 2011-04-04 buvo sudaryta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110404V990008, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė už 34985,23 Lt įsigijo 350 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012-04-27 (b.l. 119, 4 t.).

Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu, ji naudojosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas internetu +“ (b.l. 105-107, 4 t.). Taip pat ieÅ¡kovė atsisakė bankui pateikti informacijÄ apie save, nurodydamas, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 109-118, 4 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas (b.l. 121-124, 4 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė R.

P. 2008 m. su AB banku „Snoras“ sudarė banko sÄ skaitos sutartį (b.l. 39-40, t.). Nuo to laiko ieÅ¡kovė banke sudarė 5 indėlio pratęsimo sutartis (b.l. 41,4 t.). 2011-07-08 ieÅ¡kovė sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9942386, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l.43-52, 4 t.). 2011-07-08 ieÅ¡kovė sudarė ir Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110708K990011, pagal kuriÄ už 13995,10 Lt įsigijo 140 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012-08-02 (b.l. 53, 4 t.).

Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė turi galimybė nuolatos naudotis internetu. Taip pat ji neatsisakė pateikti bankui duomenų apie save, tačiau jokios konkrečios informacijos nei apie save, nei apie priimtinÄ rizikos laipsnį ar investavimo patirtį nepateikė (b.l. 43-51, 4 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas (b.l. 55-58, 4 t.).Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimÄ iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo AB banko Snoras veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimÄ panaikinti visam laikui atsakovui iÅ¡duotÄ banko licencijÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ . Kaip jau buvo nurodyta, bankroto byloje teismo nutartimi buvo partvirtinti visų ieÅ¡kovų finansiniai reikalavimai.CK 1.103 straipsnis numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d.

Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas. Å alių sudarytose Obligacijų sutartyse (1.22 punkte) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ .

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka“.Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai sudarė su banku neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Å iose sutartyse ieÅ¡kovai savo paraÅ¡ais patvirtino, kad jie gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu apraÅ¡ymu.

Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, iÅ¡leidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad: „Investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

Nurodoma, kad praktiÅ¡kai nerizikingos yra tik valstybių iÅ¡leistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais bÅ«tina įvertinti galimÄ emitento bankroto rizikÄ . Be to, obligacijų reklaminėse skrajutėse atsakovas nurodė: „PrieÅ¡ priimdami sprendimÄ investuoti, bÅ«tinai susipažinkite su interneto svetainėje www.snoras.lt paskelbtomis banko SNORAS obligacijÄ emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir Baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertinkite, ar Jums Å¡i rizika priimtina".Teismas sprendžia, kad teisingam Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 (iki kurios iÅ¡nagrinėjimo Å¡i byla Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi buvo sustabdyta).

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl draudimo apsaugÄ obligacijoms nustatančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėjo, kad banko iÅ¡leistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokį modelį, kuriuo Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ Ä¯gyvendino viename nacionalinės teisės akte – IÄ®IDÄ®.

Taigi kasacinis teismas, atsižvelgęs į direktyvų nuostatas ir ESTT praktikÄ , neneigia, kad obligacijoms, kaip tokioms, galima apsauga pagal Investuotojų direktyvÄ , tačiau pabrėžė, kad vertinant, ar konkrečiu atveju gali bÅ«ti taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi bÅ«ti tenkinamos visos joje nustatytos taikymo sÄ lygos (asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali bÅ«ti taikoma kompensavimo sistema, turi bÅ«ti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis).

Pasisakydamas dėl draudžiamojo įvykio pagal Investuotojų direktyvÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, jog investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir pastaruoju metu nematyti, kad Å¡ie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimÄ , dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus.

Kompensacija pagal Å¡iÄ direktyvÄ mokama tada, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti investuotojams lėšų arba negali grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones. Kasaciniam teismui nustačius, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (bankas „Snoras“) sutapo, konstatuota, kad tai nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.

Pagal Investuotojų direktyvÄ emitento bankrotas ir jo nulemtas obligacijų nuvertėjimas (nepasiteisinusi investicinė rizika) nepriskiriama prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Byloje nėra ginčo, kad paminėtos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys tarp Å¡alių yra sudarytos, taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovas BAB bankas Snoras veikė ir kaip emitentas, ir kaip investicinė įmonė, o ieÅ¡kovų reikalavimas kildinamas dėl emitento bankroto. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl obligacijoms taikomos apsaugos pagal Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ , nacionaliniu lygmeniu įgyvendintas IÄ®IDÄ®, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju svarbus atsakovo, kaip emitento, o ne atsakovo, kaip investicinės bendrovės, bankrotas, t. y. bankas, kaip emitentas, o ne bankas, kaip investicinė bendrovė, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį – iÅ¡pirkti obligacijų (Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.12 p., 1.18 p.).

Kaip jau minėta, Investuotojų direktyvoje įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis, netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).Teismas nesutinka su ieškovų išdėstytais argumentais, kuriais remiantis prašoma panaikinti pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo ir apgaulės obligacijų pasirašymo sutartis (CK 1.90 str., 1.91 str.).

IeÅ¡kovai savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie nėra profesionalÅ«s investuotojai, kÄ iÅ¡ esmės atspindi su ieÅ¡kovais pasiraÅ¡yta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys, todėl jiems turėjo bÅ«ti taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis, taip pat, kad ginčijamos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos atsakovui neįgyvendinus jam įstatymų nustatytų pareigų suteikti aiÅ¡kiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie obligacijas (FPRÄ® 22 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d.), o nesurinkus visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovus, neturėjo jai teikti investicinių paslaugų (FPRÄ® 22 str. 5 d., 7 d., Investicinių paslaugų teikimo taisyklių 53 p.).

Be to, ieÅ¡kovai teigia, kad buvo tyčia suklaidinti dėl obligacijų saugumo ir banko sėkmingo veikimo, o žinodami visÄ informacijÄ tokių sutarčių nebÅ«tų sudarę.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje nagrinėjo iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmų tinkamumu, teisingos ir iÅ¡samios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Pažymėjo, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Teismo vertinimu, tokie kasacinio teismo teiginiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga įvertinti Å¡ias faktines aplinkybes:

1) ar atsakovas ieÅ¡kovui (neprofesionaliam investuotojui) suteikė visÄ , iÅ¡samiÄ , aiÅ¡kiÄ informacijÄ apie obligacijas;

2) net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nevisiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleidė ieÅ¡kovui visus galimus obligacijų padarinius, vertinti asmens priskyrimÄ vidutiniam vartotojui ir spręsti, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra pakankamai esminis, kuris bÅ«tų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas, kaip jau buvo paminėta, nustatė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, jog jie yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, taip pat sudarant Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus. Ä® bylÄ nepateikti CPK leistini įrodymai, kurie paneigtų tokiÄ iÅ¡vadÄ (CPK 178 str.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis tiek sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

IeÅ¡kovė E. K. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , kiti ieÅ¡kovai yra įgiję specialybes (pvz.: J. R. – hidrotechnikas, L. S. – vadybininkė, R. P. - bitininkė), ieÅ¡kovai buvo sudarę mokėjimo sÄ skaitos sutartis. Didžioji dalis ieÅ¡kovų iki obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių buvo sudarę ne vienÄ terminuotojo banko indėlio sutartį (pvz.: E. K. – 9, J. R. – 38, R. P. – 5). Bylos duomenys patvirtina, kad visi ieÅ¡kovai atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ , taigi, ieÅ¡kovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumÄ ir didesnį rizikingumÄ .

Neatidumas ir (ar) nerÅ«pestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Teismų praktikoje pažymima, kad tikėjimasis, jog sudarant rizikingÄ sandorį jo vykdymo metu nekils rizikos, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradę neigiami padariniai negali bÅ«ti prilyginami suklydimui. IeÅ¡kovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiÅ¡kai įvertinti sudarytų sandorių sÄ lygas, sutarčių jiems tinkamumÄ , kad juos kas nors skubino priimti sprendimÄ investuoti.

Po sutarčių sudarymo iki pat atsakovui iÅ¡keliant bankroto bylÄ ieÅ¡kovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko ieÅ¡kovų valios, nebuvo pareiÅ¡kę, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2016-02-11. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog Å¡ioms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės (kaip kad prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtÄ ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sÄ lyga ieÅ¡kovams priimant sprendimÄ dėl sandorių sudarymo.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sÄ lygų). Banko pareiga veikti geriausiais investuotojo interesais apima ne tik pareigÄ suteikti informacijÄ , bet ir surinkti informacijÄ apie klientÄ tam, kad investuotojui bÅ«tų galima pateikti labiausiai jo lÅ«kesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. IÅ¡ byloje esančių Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių matyti, kad ieÅ¡kovai J.

R., R. P. ir L. S. atsisakė pateikti duomenis apie save. Å iame priede taip pat nurodyta, kad klientui (potencialiam klientui) atsisakius suteikti informacijÄ arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui. IeÅ¡kovai E. K. neatsisakė bankui pateikti duomenų apie save, tačiau E. K., nurodė, kad jis turėjo investavimo patirtį ir žinių apie obligacijas, investavimÄ , buvo banko klientas nuo 1998 m. be turėjo patirties sudarant terminuotojo indėlio sutartis.

Taigi, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovus (išskyrus E. K.), atsakovas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi ieškovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiškiai nurodytos. Ieškovai taip pat teigia, kad obligacijų pasirašymo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu – dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

TokiÄ pozicijÄ grindžia banko vieÅ¡ai skelbta informacija apie obligacijų saugumÄ (ir jų draustumÄ ), akcentuojant dideles palÅ«kanas (grÄ Å¾Ä ) bei kad buvo skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovai buvo klaidinami ir (ar) tyčia apgaudinėjami, todėl sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir Å¡iuo pagrindu. Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiÅ¡kiamas reikalavimas sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).

Teismo vertinimu aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovui BAB bankui Snoras sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. IeÅ¡kovų pateikti argumentai apie banko turtÄ ir įsipareigojimus iÅ¡ bankroto administratoriaus 2012 m. ataskaitos savaime nereiÅ¡kia, jog bankas ieÅ¡kovams sudarant ginčo sutartis buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos bei siÅ«lyti obligacijas, nurodyti jų pranaÅ¡umus kaip antai didesnes palÅ«kanas.

Teismas nesiremia ieÅ¡kovų informacijos žinių portaluose atspaudais kaip neabejotinos informacijos Å¡altiniu, vertina Å¡iÄ informacijÄ kaip nuomonę. Kitų neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes ir banko nemokumÄ Â anksčiau nei nurodyta bankroto byloje, į bylÄ nėra pateikta, o ieÅ¡kovų teiginiai daugiau deklaratyvÅ«s. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai įsigijo banko obligacijas iÅ¡ obligacijų emisijos banko Snoras Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr.1, 2, 4, 5, 7, 9, 11, 12, kurios buvo iÅ¡leistos pagal obligacijų programÄ , patvirtintÄ LR Vertybinių popierių komisijoje 2010-07-01 ir 2011-06-15.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodyti argumentai nėra pakankami spręsti apie banko nemokumÄ ginčo sutarčių sudarymo metu. Argumentai, kad bankas skleidė informacijÄ Å¾iniasklaidoje apie gerÄ savo finansinę padėtį ar reklamÄ taip pat nėra lemiami. Teismų praktikoje nurodoma, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieÅ¡kovai pagal bylos medžiagÄ tokiais laikytini) turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad reklamoje (tiek apie produktÄ , tiek apie jo pardavėjÄ ) nėra pateikiama iÅ¡sami informacija ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau, siekiant iÅ¡vengti neigiamų padarinių.

Lankstinukuose buvo nurodyta, jog iÅ¡samiÄ informacijÄ apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemÄ galima rasti interneto svetainėje www.iidraudimas.lt, apie Snoro banko obligacijas – banko tinklapyje www.snoras.lt. IeÅ¡kovai turėjo galimybes pasinaudoti ir internetu. Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovams kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami praneÅ¡imai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieÅ¡kovai įrodinėdami apgaulės faktÄ , buvo melagingi (CPK 178 str.).

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 20 d. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ - tuo labiau apie veiklÄ 2009, 2010 metais yra akivaizdžiai melagingi.

IeÅ¡kovai teigia, kad sudarant obligacijų sutartis atsakovas nuo ieÅ¡kovų nuslėpė reikÅ¡mingas aplinkybes apie savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį. Norint obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ir ar suklydimo (CK 1.91 str., 1.90 str.) reikalinga įrodyti, kad jų sudarymo dienÄ bankas buvo nemokus, tačiau teismas pažymi, kad ieÅ¡kovų pateikti argumentai to nepagrindžia, kaip ir Lietuvos banko valdybos 2011-11-24 nutarimo Nr. 03-196 turinys, kadangi jame neatsispindi aktualus laikotarpis.

Iš esmės ieškovai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė teiginio, jog metų ar pusės metų laikotarpį banko turtinė padėtis negalėjo labai pasikeisti. Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarime dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo Nr. 03-186 nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų.

Vien tai, kad anksčiau buvo atliekamas AB banko Snoras inspektavimas, inspektavimo metu aptikti tam tikri banko veiklos trÅ«kumai, nereiÅ¡kia, kad bankas jau tada buvo nemokus. Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų teigimÄ , jog banko darbuotojai patikino apie obligacijų draustumÄ ar banko veiklos stabilumÄ , pelningumÄ , nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieÅ¡kovus. Dar kartÄ pažymėtina, kad ginčo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos retrospektyviai, nes, tikėtina, egzistuojant faktinei situacijai – atsakovo bankrotui – nė vienas iÅ¡ obligacijas įsigijusių asmenų, patekusių į tokiÄ situacijÄ , tikėtinai nesudarytų analogiÅ¡kų sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės argumentai apie darbuotojų suklaidinimÄ , nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pakankami spręsti dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieÅ¡kovų argumentai apie LR vertybinių popierių rinkos įstatymo normų pažeidimÄ .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandorių draudiminė apsauga nebuvo esminė sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovų apsisprendimÄ dėl sutarčių sudarymo, konstatuoja nesant pagrindo ginčijamų sutarčių pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 str. ir  1.91 str. IeÅ¡kovai, sudarydami ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti Å¡ių sandorių esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir rizikÄ .

Å iais argumentais ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 178 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų:IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais, nusprendė:IeÅ¡kovų E. K., J. R., L. S. ir R. P. ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .             Teisėja                                                                                                                              Eglė Surgailienė