b32798d6-db80-4e28-a8eb-ff615f00696e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2408-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. teismui pateikė skundÄ , kurį patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2, 7–11). PaaiÅ¡kino, kad buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018-07-18 iki 2018-12-04, Å¡iuo laikotarpiu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas papildomai su dar vienu ar dviem asmenimis, taigi vienam asmeniui teko vos 2,5 kv. m. ploto, į kurį dar įskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Taigi mano, kad buvo kalinamas žymiai mažesniame plote nei numato teisės aktai, pareiÅ¡kėjas beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista. Sanitarinis mazgas įrengtas pačioje kameroje, jame nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos, jis nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies, todėl naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjas matomas tiek prižiÅ«rėtojų pro kameros duryse esančiÄ akutę, tiek kitų kameroje esančių asmenų, tai žemina pareiÅ¡kėjo orumÄ .

Teigia, kad duÅ¡o patalpose persirengimo vieta nėra atitverta nuo likusios duÅ¡o patalpos ir išėjimo durų, todėl pareiÅ¡kėjas iÅ¡simaudęs ir persirengiant iÅ¡lieka matomas be drabužių kitų kalinių ir prižiÅ«rėtojų, žiÅ«rinčių pro stebėjimo akutę, tai pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ . Be to, maudantis duÅ¡o patalpoje kaupiasi garai, todėl pareiÅ¡kėjas į duÅ¡o patalpÄ ateina sausais drabužiais, o iÅ¡eina su Å¡lapiais. Pažymėjo, jog kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nuo sienų trupėjo tinkas.

Taip pat skundžiasi dėl aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas rašė praÅ¡ymus įstaigos administracijai, jog bÅ«tų nuvestas apsikirpti, tačiau jis buvo kerpamas ne tam skirtoje vietoje, o koridoriuje, pasodintas ant taburetės. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka teisės aktų reikalavimų, juose krenta sutrupėjusios plytos, grindys nelygios, nėra įrengtų iÅ¡kvietimo mygtukų, todėl tekdavo belsti į duris, kad galėtų prisikviesti prižiÅ«rėtojÄ . Dėl visų Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21–29). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu jam tenkantis gyvenamasis plotas vienam asmeniui tenkančius minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atitiko. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, o jų nepriimti neturi pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomi teismų sprendimai bei nutartys.

LukiÅ¡kių TI-K skirsto į kameras suimtuosius bei nuteistuosius griežtai vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais. Kamerų remontas įkalinimo įstaigoje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ dėl pačių suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ kameroje nenumato nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskiras sienele, ne mažesne nei 1,5 m. aukščio, dalyje kamerų sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Ten kur nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pažymėjo, kad pareigÅ«nai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi etikos taisyklėmis ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kirpimo paslaugų neatitinka tikrovės. Teisės aktuose nėra numatyti jokie kirpimo bÅ«dai, stiliai ar įrankiai, naudojami kirpimo metu. Ä®staigoje įrengta kirpykla teisės aktų reikalavimus atitinka, kirpykloje naudojami reikmenys visuomet dezinfekuojami, kirpyklos patalpoje įrengta praustuvė, sieniniai dezinfekcijos priemonių dozatoriai, vienkartinių rankÅ¡luosčių ir atliekų surinkimo talpykla. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, o į duÅ¡ines nuteistieji ar suimtieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Dušo patalpose įrengta vieta nusirengimui ir apsirengimui, kurioje yra kilimėlis, suoliukas, lentynėlė. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, hermetiniai šviestuvai. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Pastebi, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės suvaržymas ir su tuo susiję neigiami padariniai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra grindžiamas jokiais įrodymais, konkrečiu atveju nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018-07-18 iki 2018-12-04. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-28), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ kaip ir iki 2015-10-31 galiojusi HN 76:2010 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-07-18 iki 2018-12-04 buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: Nr. 118, kurios plotas 7,38 kv. m. (2 asm.), Nr. 188, kurios plotas 7,56 kv. m. (1–2 asm.), Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m. (1 asm.), Nr. 179, kurios plotas 7,94 kv. m. (2 asm.), Nr. 279, kurios plotas 7,77 kv. m. (2 asm.), Nr. 317, kurios plotas 7,61 kv. m. (2 asm.), Nr. 314, kurios plotas 7,58 kv. m. (2 asm.), Nr. 322, kurios plotas 7,77 kv. m. (1-2 asm.).

PareiÅ¡kėjas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl kamerų, kuriose buvo laikomas plotų ar laikomų asmenų skaičiaus neginčijo. IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui visÄ kalinimo laikotarpį buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, todėl teisės aktų reikalavimų Å¡iuo aspektu atsakovės atstovas nepažeidė. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo papildomus neigiamus padarinius, patirtus dėl to, kad ir taip maÅ¾Ä kameros plotÄ dar mažino įrengti baldai, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiÅ¡kėjo nurodomų baldų kameroje įrengimÄ numato teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atimti baldų ar sanitarinio mazgo užimamo ploto iÅ¡ bendro kameros ploto ir konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teigia, kad sanitarinis mazgas įrengtas pačioje kameroje, jame nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos, jis nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies, todėl naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjas matomas tiek prižiÅ«rėtojų pro kameros duryse esančiÄ akutę, tiek kitų kameroje esančių asmenų, tai žemina pareiÅ¡kėjo orumÄ . Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2-3 punktai). Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas nurodė, kad dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo kamerų Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad tose kamerose, kuriose nėra galimybių įrengti sanitarinio mazgo kaip atskiros kabinos su durimis, įrengtos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti, tačiau, kaip matyti pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , užuolaidos nelaikytina pakankama priemone asmens privatumui užtikrinti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį nuo 2018-07-18 iki 2018-12-04, iÅ¡ viso 135 paras, todėl šį laikotarpį pareiÅ¡kėjo privatumas juo naudojantis galėjo bÅ«ti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, t. y. 7 paras, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas Å¡iomis paromis nebuvo didelis.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡o patalpa, teigia, kad duÅ¡o patalpose persirengimo vieta nėra atitverta nuo likusios duÅ¡o patalpos ir išėjimo durų, todėl pareiÅ¡kėjas iÅ¡simaudęs ir persirengiant iÅ¡lieka matomas be drabužių kitų kalinių ir prižiÅ«rėtojų, žiÅ«rinčių pro stebėjimo akutę, be to, maudantis duÅ¡o patalpoje kaupiasi garai, todėl pareiÅ¡kėjas į duÅ¡o patalpÄ ateina sausais drabužiais, o iÅ¡eina su Å¡lapiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018-10-31) 28 punkte buvo nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas).

Dezinfekavimo kamera gali bÅ«ti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprÅ«pinami apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duÅ¡e asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje iÅ¡duodami Å¡varÅ«s apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai (30 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (44 punktas). Teismas pažymi, kad nuo 2018-11-01 galiojančios redakcijos aukščiau nurodytos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nesikeitė.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, teisės aktai nenumato, kad tardymo izoliatoriaus patalpose, kuriose prieÅ¡ einant maudytis po duÅ¡u yra nusirengiama ir apsirengiama, bÅ«tų atskirai įrengiamos papildomos pertvaros ar kabinos. Teismo vertinimu, reikalavimų privatumui užtikrinti persirengimo patalpose negalima prilyginti reikalavimams, keliamiems privatumui užtikrinti pačiuose duÅ¡uose. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 70 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kuriÄ laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas tik su vyrais, duÅ¡u naudojosi taip pat tos pačios lyties asmenys.

Atsakovo atstovas nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl privatumo persirengiant yra per daug abstraktaus pobÅ«džio ir nedetalizuoti, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių neigiamų padarinių dėl persirengimo vienoje patalpoje su tos pačios lyties asmenimis. Todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų Å¡iuo aspektu nekonstatuotina.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl aplinkybės, jog buvo kerpamas ne tam skirtoje vietoje – pareiškėjas rašė prašymus įstaigos administracijai, jog būtų nuvestas apsikirpti, tačiau jis buvo kerpamas koridoriuje, pasodintas ant taburetės. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo fakto, kad jam Lukiškių TI-K buvo suteikta kirpėjo paslauga, tačiau jis teigė, kad buvo kerpamas ne kirpykloje, t. y. specialiai tokiai paslaugai teikti įrengtoje patalpoje, o koridoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos 134:2015 (teisės akto redakcija, galiojanti tiek iki 2015-10-31, tiek nuo 2015-11-01) 22 punkto papunkčiuose nustatyti atitinkami reikalavimai kirpyklai įrengti, siekiant tinkamai užtikrinti laikomų asmenų teisę naudotis kirpėjo teikiamomis paslaugomis bÅ«tent kirpykloje, o ne kitose, tam nepritaikytose patalpose. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo kerpamas tik kirpykloje, taip pat 2019-04-04 Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji, norintys apsikirpti, vedami į LukiÅ¡kių TI-K kirpyklÄ (b. l. 32–34).

Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas buvo kerpamas tam pritaikytoje vietoje, nes pareiÅ¡kėjas įtikinamų argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikė. Byloje nėra duomenų ir to nenurodė pats pareiÅ¡kėjas, kad jis bÅ«tų kreipęsis dėl tokios paslaugos suteikimo ne tam pritaikytoje vietoje, pareiÅ¡kėjas savo teiginių nekonkretizavo, nenurodė nei kada toks paslaugos suteikimas buvo organizuojamas, nei pareigÅ«nų, kurie atsisakė organizuoti pareiÅ¡kėjui kirpimo paslaugÄ tam pritaikytoje vietoje.

Todėl tokie teiginiai dėl kirpimo paslaugos suteikimo ne tam pritaikytoje vietoje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje byrėjo tinkas, jis byrėjo tiek ant pareiÅ¡kėjo lovos, tiek į maistÄ , todėl tai sukėlė pareiÅ¡kėjui nepatogumų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečios kameros, kurioje bÅ«tų pastebėjęs tokius higienos normų reikalavimų pažeidimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 279, kurioje pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, tačiau nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose pribyrėjusio tinko nėra (b. l. 43–45). Taigi pareiÅ¡kėjui nedetalizavus savo teiginių, nenurodžius konkrečių kamerų, kurių sÄ lygos pareiÅ¡kėjo netenkino, o atsakovės atstovui pateikus duomenis, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose tinko byrėjimo požymių nenustatyta, pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu, teigia, kad juose krenta sutrupėjusios plytos, grindys nelygios, nėra įrengtų iÅ¡kvietimo mygtukų, todėl tekdavo belsti į duris, kad galėtų prisikviesti prižiÅ«rėtojÄ . Teismas pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) įtvirtina tam tikrus jų įrengimo reikalavimus. Pagal minėtų taisyklių 21-22 punktus, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengiami tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros.

Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 21 punktu, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos, todėl tokie pareiškėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos pasivaikščiojimo kiemelių sienų ir grindų dangos, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečiai kuriuose pasivaikščiojimo kiemeliuose jis tokius požymius pastebėjo, pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodė, jog bÅ«tų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimų, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo kokias neigiamas pasekmes dėl tokių jo nurodomų pasivaikščiojimo kiemelių požymių jis galėjo patirti ar patyrė.

Atsakovas tuo tarpu pažymėjo teismui, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus ir periodiÅ¡kai remontuojami. Todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo yra nekonkretÅ«s, nedetalizuoti ir teismas laiko juos nepagrįstais. Apibendrinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas pagrįstas tik dalyje, t. y. dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimo, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo bÅ«ti pažeistas visÄ jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018-07-18 iki 2018-12-04, iÅ¡ viso 135 paras, tačiau apskaičiuojant neturtinės žalos dydį aktuali aplinkybė, kad dalį Å¡i laiko, t. y. 7 paras, pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ ( LAT 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimÄ , sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka Å¡io asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 135 paras, dalį Å¡io laiko (7 paras) pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas.

Tokios aplinkybės galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, jo orumo pažeminimÄ , tačiau pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. P. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas). Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė