2016-11-28 Nr. AB-22365-3-61-3-03354-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-940-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03354-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atstovaujamos Elektrėnų skyriaus, 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 51S-91 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. V. B.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Tarnybą, atstovaujamą Elektrėnų skyriaus, nustatyta tvarka priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo pagal 1991 m. spalio 10 d. prašymą, nuosavybės teises į 5,94 ha žemės atkuriant natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) nurodyti, kada gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 51S-91 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. V. B.“ ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 2) prie skundo pridėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 51S-91 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. V. B.“; 3) nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo rezoliucija terminas skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 19 dienos. 2016 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymas dėl termino atnaujinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas jam įteiktas 2016 m. liepos 15 d., skundą pareiškėjas pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą ir pažymėjo, kad 2016 m. liepos 15 d. buvo penktadienis, todėl jis turėjo realią galimybę kreiptis į teisininkus tik 2016 m. liepos 18 dieną. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas nežymiai, jis yra garbingo amžiaus, pareiškėjui sudarius teisinių paslaugų sutartį, skundas teismui buvo pateiktas tą pačią dieną.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei grąžino pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. liepos 15 d., o pareiškėjo atstovas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 dieną. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad ABTĮ 66 straipsnio 4 dalyje nenustatyta galimybė paskutinę termino dieną perkelti atsižvelgiant į skundžiamo teisės akto gavimo dieną. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl Sprendimo gavimo dienos negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog turėjo realią galimybę kreiptis į teisininkus tik 2016 m. liepos 18 d., tačiau iš bylos duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas į teisininką kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 17 dieną. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Sprendimo gavimo diena nebuvo aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas anksčiau nesikreipė dėl teisinių paslaugų suteikimo.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl garbingo amžiaus, nežymaus termino praleidimo, atstovavimo aplinkybių negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną administracinį aktą, nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas R. V. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo skundui pateikti ir skundą priimti.

Pareiškėjas pabrėžia, kad tik sudarius sutartį dėl teisinių paslaugų, advokatas nedelsiant ėmėsi veiksmų, jog būtų pateiktas skundas, išreikalavo bylai reikšmingus duomenis, taigi, buvo operatyviai imtasi teisinių priemonių teikiant skundą dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-575-3527/2011. Pareiškėjas pabrėžia, kad bylose, kuriose teismai sprendžia nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, prašymai dėl terminų atnaujinimo neturi būti vertinami per griežtai ir formaliai. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju teismas vadovavosi formaliu ABTĮ 29 straipsnio aiškinimu, atmetant bet kokius nuosavybės teisių atkūrimo reikšmę patvirtinančius aspektus, prioritetinę vietą skiriant formaliam teisinio saugumo principui ir teisės stabilumui. Pareiškėjas pažymi, kad teismas turi įvertinti ir operatyvumo aspektą, t. y. kad jau kitą dieną po sutarties dėl teisinių paslaugų sudarymo buvo pateiktas skundas teismui, sutarties dėl teisinių paslaugų sudarymo dieną buvo kreiptasi į AB Lietuvos paštą, į atsakovą dėl duomenų pateikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir netenkinus prašymo jį atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir pareiškėjo nurodomos termino atnaujinimo priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui įstatymų nustatytu terminu pateikti skundą teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekiamą nuginčyti Tarnybos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 51S-91 gavo 2016 m. liepos 15 d., taigi kreiptis su skundu į teismą nepraleisdamas termino galėjo iki 2016 m. rugpjūčio 16 dienos. Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui naudojantis elektroninių paslaugų portalu pateiktas 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo bei atskirojo skundo argumentų, skundo padavimo teismui termino atnaujinimo būtinybė iš esmės grindžiama aplinkybėmis, kurios vyko jau po termino paduoti skundą pasibaigimo. Pareiškėjas akcentuoja jį atstovaujančio advokato operatyvumą, tačiau iš prie skundo pridėto sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 1912 išrašo bei pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo matyti, jog pareiškėjas į advokatą kreipėsi ir šią sutartį pasirašė tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. jau suėjus terminui paduoti skundą teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimą gavo penktadienį (2016 m. liepos 15 d.), todėl teisinės pagalbos galėjo kreiptis tik pirmadienį (2016 m. liepos 18 d.). Kita vertus pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, jog siekė gauti teisinę pagalbą nuo 2016 m. liepos 18 d. bei kad šios dvi savaitgalio dienos (2016 m. liepos 16-17 d.) lėmė pavėluotą skundo pateikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo atveju Sprendimo gavimo diena nebuvo aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas anksčiau nesikreipė dėl teisinių paslaugų suteikimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl garbingo amžiaus negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/13 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių kitų aplinkybių, sutrukdžiusių jam kreiptis į advokatą dėl skundo teismui padavimo iki termino skundui paduoti suėjimo.

Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-3527/2011, kurioje nurodyta, jog fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. paprastai laikytinos objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo asmens valios. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nurodomoje administracinėje byloje pažymėta, jog, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomos administracinės bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nei šioje administracinėje byloje, be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių egzistavusių aplinkybių, susijusių su jo sunkia liga, neraštingumu ar kitų asmenų veikla, ribojančia pareiškėjo veiksmų laisvę, valią.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismas, spręsdamas ar skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pareiškėjo nurodytų priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų (jei jie pateikiami) visumą vertina kompleksiškai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015). Į termino praleidimo trukmę atsižvelgiama kaip į vieną iš visumos vertintinų aplinkybių, o ne kaip į esminę ar vienintelę. Nagrinėjamu atveju nežymi skundo padavimo termino praleidimo trukmė, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą šį terminą atnaujinti, kadangi kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Apibendrinant konstatuota, kad skundo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti terminą pagrįstai netenkintas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir nepriėmė pareiškėjo R. V. B. skundo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė