2021-05-19 Nr. AB-10747-3-63-3-00297-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-332-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00297-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R2-41(AG2-22/13-2021), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710 „Dėl materialinės paramos J. S.“, 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (27.4E)-MPD2-7805„Dėl materialinės paramos J. S.“ ir 2021 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-1143 „Dėl atsakymų į prašymus teikti materialinę paramą J. S.“ bei pripažinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vilkino sprendimo išdavimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo J. S. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R2-41(AG2-22/13-2021) ir pripažinti, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vilkino sprendimo išdavimą, o kitą skundo dalį atsisakė priimti, atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas nustatė, kad, Komisijai nagrinėjant pareiškėjo skundą, kuriame jis parašė įpareigoti Administraciją išnagrinėti jo 2020 m. gruodžio 4 d. prašymą ir išduoti sprendimą, 2021 m. kovo 2 d. buvo gautas patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. (23.157E)-SP13-12710 ir 2020 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. (27.4E)-MPD2-7805 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. gruodžio 4 d. prašymą. Komisija 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. AG2-22/13-2021 nutarė patikslintą skundą laikyti nauju skundu, kurio priėmimo klausimą spręsti, o priėmus – nagrinėti pavesta kitam Komisijos nariui. Kadangi dėl minėtų 2020 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (23.157E)-SP13-12710 ir 2020 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (27.4E)-MPD2-7805 teisėtumo yra pradėta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, šioje dalyje skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismo vertinimu, Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. vasario 5 d. raštas Nr. (23.157E)-SP13-1143 yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710, ir priimti skundą visoje apimtyje.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis netinkamai motyvuota ir jam neaiški. Jo nuomone, nepriėmus reikalavimo panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710, ginčo nagrinėjimas netenka prasmės, kadangi būtent šiuo sprendimu buvo išnagrinėtas jo 2020 m. gruodžio 4 d. prašymas dėl materialinės paramos komunalinėms paslaugoms apmokėti skyrimo. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad nutartį priėmusi teisėja veikia prieš jį, pažeidinėja jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, dėl to sutriko jo sveikata (iškart po 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio padidėjo pareiškėjo spaudimas ir pan., tai kėlė pavojų jo gyvybei). Be to, teisėja ignoruoja pareiškėjo pareikštus nušalinimus, juos sprendžia formaliai.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710, nustatęs, kad Komisija 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. AG2-22/13-2021 nutarė pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d. patikslintą skundą, kuriuo jis prašė, be kita ko, panaikinti minėtą 2020 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. (23.157E)-SP13-12710, laikyti nauju skundu, kurio priėmimo klausimą spręsti, o priėmus – nagrinėti pavesta kitam Komisijos nariui (šios aplinkybės nurodytos Komisijos 2021 m. kovo 3 d. sprendime Nr. 21R2-41(AG2-22/13-2021)).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. kovo 23 d., o pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2021 m. kovo 31 d. Per šį laikotarpį pareiškėjo skundo dėl 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (23.157E)-SP13-12710 panaikinimo priėmimo klausimas jau galėjo būti išspręstas Komisijoje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis veiksmų išsiaiškinti, ar jo nustatyta kliūtis skundo daliai dėl reikalavimo panaikinti minėtą sprendimą priimti skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo išnykusi. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimui Nr. (23.157E)-SP13-12710, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui materialinę paramą, apskųsti įstatyme nėra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl skundo reikalavimo panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710 turi būti nagrinėjamas aspektais, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, ir siekiant nepažeisti pareiškėjo teisės į apeliaciją, yra pagrindas skundo dalies dėl minėto reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundo priėmimo klausimą nagrinėjusiai teisėjai pareikštų nušalinimų nagrinėjimu, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog pareiškėjas iki jo skundo priėmimo klausimo išsprendimo skundžiama 2021 m. kovo 31 d. nutartimi buvo pareiškęs teisėjai nušalinimą. Pareiškėjas pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo pateikė 2021 m. balandžio 8 d. Pareiškėjo prašymas teisėjai nusišalinti buvo netenkintas 2021 m. balandžio 12 d. rezoliucija.

Akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

Pareiškėjas abejones dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjos) nešališkumo grindžia įsitikinimu, kad teisėja veikia Klaipėdos savivaldybės naudai, aukštų valdžios pareigūnų interesais, prieš pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi priima nepagrįstus ir nemotyvuotus sprendimus. Pabrėžtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismas bylos faktus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ir atsisakė priimti skundą, savaime nereiškia, jog teismas buvo neobjektyvus ar šališkas. Nors pareiškėjas užsimena apie netinkamą teisėjos elgesį kituose teisminiuose procesuose (teisėja jį įžeidinėjo ir pan.), jis nepateikė duomenų ir įrodymų apie konkrečius atvejus, kai teisėjos elgesys neatitiko keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, tokie deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio atskirojo skundo teiginiai atmestini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepakankamai motyvavo savo sprendimą atsisakyti priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti minėtą skundo dalį panaikinama, klausimas dėl minėtos skundo dalies priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E)-SP13-12710, panaikinti ir perduoti klausimą dėl šios skundo dalies priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė