b31d9010-fd76-4af3-bcef-fe9810552dd2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-674-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41207-2013-9                                           Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.5.; 30.3.; 30.6.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. A. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė           IeÅ¡kovas prašė pripažinti jo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kovu buto pirkimo-pardavimo sutartį, parduodant butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, kurias ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nuomoja ir kuriose su Å¡eima gyvena. Minėtas butas ieÅ¡kovui buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka 1975 m. liepos 2 d. Tai patvirtina miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. liepos 22 d. iÅ¡duotas orderis Nr. 022239. IeÅ¡kovas dar 1992 m. gruodžio 8 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl leidimo privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, tačiau VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė.

IeÅ¡kovas ir vėliau ne kartÄ tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu kreipėsi į VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV dėl leidimo privatizuoti butÄ , tačiau duoti tokį leidimÄ buvo atsisakyta. VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV neatliko ir kitų bÅ«tinų atlikti veiksmų, pareigų, tai yra nustatyti nuomojamo buto kainÄ , supažindinti ieÅ¡kovÄ su įkainojimu, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas 2007 m. rugsėjo 11 d. sudarė su vieÅ¡Ä ja įstaiga „Vilniaus butai“ socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0498 ir pasirašė buto perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 5.22-0498.

IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi ir į vieÅ¡osios įstaigos „Vilniaus butai“ darbuotojus, tačiau jei žodžiu nurodė, kad niekuo negali padėti. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ privatizuoti pateikė 1992 m. liepos 22 d. ir atliko visus pagal galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ reikiamus veiksmus, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieÅ¡kovu nebuvo sudaryta.            Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas Å¡eimos narių susitarimas dėl buto pirkimo nepatvirtintas notariÅ¡kai, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas privatizuoti butÄ ir Å¡eimos narių susitarimas buvo pateikti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais butų privatizavimÄ atlikti įgaliotai institucijai, nes nepateikti jokie duomenys apie praÅ¡ymo įregistravimÄ .

Ä®statymui netekus galios, gali bÅ«ti įgyvendinta tik ta teisė, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir atsakovas bÅ«tų įpareigotas sudaryti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, bÅ«tina nustatyti visų minėtų sÄ lygų egzistavimÄ Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnyje buvo numatyta, kad atsisakymas parduoti gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ gali bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka.

Taigi, jeigu ieÅ¡kovas buvo sulaukęs tuometinio buto valdytojo VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV atsisakymo leisti privatizuoti ginčo patalpas, bÅ«tent šį sprendimÄ privalėjo skųsti teismui, tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo buto savininku tapo tik 2007 m., kai Butų privatizavimo įstatymas jau negaliojo, taigi privatizavimo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo niekada nebuvo ir negalėjo susiklostyti. IeÅ¡kovo Å¡eimos narių susitarimas dėl buto privatizavimo nėra patvirtintas notariÅ¡kai.

Tai gali reikÅ¡ti, kad bendras susitarimas tarp ieÅ¡kovo Å¡eimos narių nebuvo pasiektas, todėl negalėjo susiklostyti ir teisiniai santykiai su valstybės institucijomis, atsakingomis už buto privatizavimÄ . Kyla pagrįstos abejonės, ar ieÅ¡kovas tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad praÅ¡ymas dėl buto privatizavimo tikrai buvo paduotas. IeÅ¡kovo bei jo Å¡eimos delsimas tvarkyti atitinkamu klausimus, susijusius su buto privatizavimu tik įrodo, kad butas nebuvo privatizuotas dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovas tik 2014 m. nusprendė kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo pažeistai teisei ginti, todėl atsakovas prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo pasekmes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.            Teismas nustatė, kad Miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. liepos 22 d. iÅ¡duotas orderis Nr. 022239 (b.l.

9) patvirtina, kad ieÅ¡kovo Å¡eimai buvo suteiktas nuomos teise 16,98 kv. m bendro ploto vieno kambario butas. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu buvo suteikta teisė valstybei priklausančių butų nuomininkams privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti butÄ , buvo bÅ«tinos Å¡ios įstatyme numatytos sÄ lygos: atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali bÅ«ti privatizavimo objektas; asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti; asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymÄ turi teisę privatizuoti, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatymo nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, tai yra tarp asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu atitiko minėto įstatymo 4 straipsnio numatytus reikalavimus subjektui, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat ieÅ¡kovo nuomojama gyvenamoji patalpa atitiko minėto įstatymo 2 straipsnio, 3 straipsnio reikalavimus, keliamus privatizavimo pagal minėtÄ Ä¯statymÄ objektui. Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis per Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamÄ butÄ , tai yra atliko Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme numatytus veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis numatė, kad Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tarp ieškovo šeimos narių buvo sudarytas notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus perkamas butas.

IeÅ¡kovo pateiktas Å¡eimos narių susitarimas nepatvirtintas notariÅ¡kai ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks ieÅ¡kovo Å¡eimos narių susitarimas buvo patvirtintas notariÅ¡kai bei susitarimas ir praÅ¡ymas leisti privatizuoti nuomojamÄ butÄ buvo pateikti privatizavimÄ Ä¯galiotai vykdyti institucijai. Nors ieÅ¡kovas tvirtina, jog jis su tokiu praÅ¡ymu į privatizavimÄ Ä¯galiotÄ vykdyti institucijÄ kreipėsi kelis kartus, tačiau tokių įrodymų nepateikė.              Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo sÄ lyga.

Minėtoje nutartyje teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustačius, jog buto nuomininkas iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, buto privatizavimas ir nuomininko privatizavimo teisės įgijimas bei jos tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus matyti, kad ieÅ¡kovas iki Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyto termino, tai yra iki 1998 m. liepos 1 d. minėto įstatymo bei jį konkretizuojančių teisės aktų – Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309, Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290p „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ vykdymo“ nustatyta tvarka ir terminais neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios privatizuoti nuomojamÄ butÄ .

Taigi tarp ieÅ¡kovo ir butų privatizavimÄ Ä¯galiotos vykdyti institucijos per Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminÄ iki 1998 m. liepos 1 d. nesusiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių butų privatizavimÄ Ä¯galiotos vykdyti institucijos kaltę dėl trukdymo ieÅ¡kovui per įstatymo nustatytÄ terminÄ realizuoti savo teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ . Konstatuotina, jog Å¡i teisė nebuvo realizuota dėl paties ieÅ¡kovo kaltės ir nepateisinamo pasyvumo, todėl ieÅ¡kinys atmetamas.

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .           IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:         1) Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iÅ¡ valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytÄ konstitucinį imperatyvÄ , turi tikslÄ sudaryti vienodas sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn (LAT 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2008). 1991 m. gegužės 30 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka.

Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymÄ , neiÅ¡nyksta. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (LAT 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Å iame įstatyme ir jį detalizuojančiuose (įgyvendinančiuose) teisės aktuose nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sÄ lygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, Å¡io įstatymo pagrindu visas pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras galima užbaigti pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, tai yra subjektines teises ir pareigas, kurios buvo pažeistos, bet įgytos pagal anksčiau galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ ir įstatymo galiojimo metu, galima įgyvendinti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (LAT 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 ir kt.).

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu atitiko minėto įstatymo 4 straipsnio numatytus reikalavimus subjektui, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat ieÅ¡kovo nuomojama gyvenamoji patalpa atitiko minėto įstatymo 2 ir 3 straipsnių reikalavimus, keliamus privatizavimo pagal minėtÄ Ä¯statymÄ objektui. Tačiau teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis per Butų privatizavimo įstatymo nustatytÄ terminÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamÄ butÄ .

IeÅ¡kovas su Å¡ia, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, jÄ laiko nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 1992 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kimÄ , kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir prašė parduoti privatizuojamÄ vieno kambario butÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, neįsigilino į bylos esmę, formaliai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir taip neįvykdė teisingumo, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

            2) Pirmosios instancijos Teismas teisingai konstatavo, kad Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis numatė, jog gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. IeÅ¡kovas prie 1992 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kimo dėl privatizuojamo vieno kambario buto pardavimo pateikė ir Å¡eimos narių susitarimÄ .

Tačiau, pats susitarimas nebuvo patvirtintas notaro, kadangi VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV pareiÅ¡kimÄ tenkinti atsisakė, todėl ieÅ¡kovas nematė pagrindo ir bÅ«tinumo Å¡eimos narių susitarimÄ tvirtinti pas notarÄ . Nors Å¡eimos narių susitarimas ir nebuvo patvirtintas notariÅ¡kai, tačiau teisiÅ¡kai yra svarbu, kad ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai reiÅ¡kė savo norÄ ir valiÄ privatizuoti (pirkti) gyvenamas (nuomojamas) patalpas (butÄ ). IeÅ¡kovas ir vėliau ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakovÄ tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu dėl leidimo privatizuoti gyvenamÄ butÄ , tačiau nepagrįstai ir neteisėtai atsisakydavo leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai tik patvirtina, kad dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui tarp ieÅ¡kovo ir įgaliotos institucijos susiklostė teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo. Konstatuotina, kad VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo ir neatliko bÅ«tinų veiksmų (pareigų). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 nuostatas, VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV, gavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , privalėjo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tai yra nustatyti nuomojamo buto kainÄ , supažindinti ieÅ¡kovÄ su įkainojimu ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kas iÅ¡ esmės be jokio teisinio pagrindo padaryta nebuvo.

IeÅ¡kovas daug metų gyvena Å¡iame bute. IeÅ¡kovas su Å¡eimos nariais Å¡i butÄ remontavo, prižiÅ«rėjo savo lėšomis, tvarkė kaip savo nuosavybę, mokėjo ir iki Å¡iol tinkamai ir laiku moka už visus priklausančius komunalinius mokesčius. Taigi, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , nes įvykdė visas galiojusiame Butų privatizavimo įstatyme numatytas bÅ«tinas privatizavimo sÄ lygas.            Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiÅ¡kai suformuota: aiÅ¡kinama, kad teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamas patalpas, tai yra Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimÄ , kurios buvo pažeistos, atsakovui atsisakius užbaigti pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ .

Byloje nėra jokių įrodymų, kad buto privatizavimo procedÅ«ra pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo valios. Å iuo atveju akivaizdus ir visiÅ¡kai įrodytas faktas, kurio neginčija ir pats ieÅ¡kovas, kad Å¡eimos narių susitarimas dėl buto privatizavimo nebuvo patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Konstatuodamas Å¡iÄ aplinkybę, teismas rėmėsi įstatyme esančiu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl neteisingo ir nepagristo teismo sprendimo yra niekuo nepagrįsti ir atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, sudarant su atsakovu buto pirkimo-pardavimo sutartį.           Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. liepos 22 d. orderiu Nr. 022239 ieÅ¡kovo Å¡eimai buvo suteiktas vieno kambario butas (b.l. 9). IeÅ¡kovas 1992 m. gruodžio 8 d. užpildė pareiÅ¡kimÄ VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV dėl privatizuojamo vieno kambario buto pardavimo (b.l. 10).

Prie Å¡io pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovas pridėjo 1992 m. gruodžio 8 d. susitarimÄ su kitais bute gyvenančiais Å¡eimos nariais, kad buto savininku bus ieÅ¡kovas (b.l. 11-12). Minėtas susitarimas nėra patvirtintas notaro. Butas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimÄ Nr. 870 2007 m. gegužės 25 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 33-35). IeÅ¡kovas 2007 m. rugsėjo 11 d. su VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ sudarė socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotas minėtas butas (b.l. 13-17).            Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 Å¡io įstatymo galiojimo laikas buvo su iÅ¡lygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , įtvirtinta Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje.

Pagal Å¡iame įstatyme nustatytas sÄ lygas vienas iÅ¡ atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (VPBÄ®IDNAMÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui.

Å is aiÅ¡kinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiÅ¡kia, kad civiliniai įstatymai negali bÅ«ti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali bÅ«ti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neiÅ¡nyksta ir gali bÅ«ti įgyvendinamos pagal Å¡ių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančiÄ teisę (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).            Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose praktikÄ , sprendžiant dėl to, turėjo ieÅ¡kovas teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

          Byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame ieÅ¡kovas gyvena su Å¡eima gali bÅ«ti privatizavimo objektas, taip pat, kad ieÅ¡kovas yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butÄ . Nagrinėjamu atveju esminis klausimas Å¡ioje byloje yra tai, ar ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti.          Nuomininkai valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas turėjo pareikÅ¡ti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiÅ¡kimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turėjo teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.

PareiÅ¡kimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai.        IeÅ¡kovas pirmos instancijos teisme įrodinėjo, jog 1992 m. gruodžio 8 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV dėl privatizuojamo vieno kambario buto pardavimo, tačiau buvo nepagrįstai atsisakyta tenkinti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Byloje yra pateikta minėto pareiÅ¡kimo kopija, tačiau nėra daugiau jokių duomenų, kad Å¡is pareiÅ¡kimas tikrai buvo pateiktas VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV ir užregistruotas.

Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokiais motyvais buvo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kovas tik 2014 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dokumentai buvo atmesti todėl, kad jis nespėjo sumokėti pinigų. Taigi, ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, jog VRKÄ® „Vilmona“ BKŪV neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, tai yra nenustatė nuomojamo buto kainos, nesupažindino su ja ieÅ¡kovo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis nustatė, kad atsisakymas parduoti arba Å¡io įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais neatlygintinai perduoti gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ gali bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka.

Todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę skųsti, jo nuomone, nepagrįstÄ atsisakymÄ patenkinti jo pareiÅ¡kimÄ , tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.            Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtų civilinių bylų aplinkybės iÅ¡ esmės skyrėsi nuo Å¡ios civilinės bylos, kadangi jose ieÅ¡kovų valia dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo buvo iÅ¡reikÅ¡ta ne tik pareiÅ¡kimų pateikimu, bet ir nuolatiniu domėjimusi Å¡ių pareiÅ¡kimų svarstymo eiga, neigiamo atsakymo ginčijimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teismui pateikė tik užpildytÄ pareiÅ¡kimÄ , nepateikdamas duomenų, ar Å¡is pareiÅ¡kimas tikrai buvo užregistruotas teisę priimti sprendimÄ turinčioje institucijoje.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų domėjęsis Å¡io pareiÅ¡kimo svarstymo eiga, bÅ«tų ginčijęs atsisakymÄ jį tenkinti ar kitokiais veiksmais bÅ«tų siekęs įgyvendinti savo valiÄ dėl buto privatizavimo.            IeÅ¡kovas prie pareiÅ¡kimo dėl buto privatizavimo pridėjo 1992 m. gruodžio 8 d. susitarimÄ su kitais bute gyvenančiais Å¡eimos nariais, kuris nebuvo patvirtintas notaro. Pažymėtina, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai.

Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, pripažintina, kad susitarimas su ieškovo šeimos nariais, gyvenančiais bute, nebuvo sudarytas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad privatizavimo procese būdavo sudaromi du sandoriai. Pirmas sandoris buvo sudaromas privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku.

Toliau asmuo ar asmenys, nurodyti Å¡iame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga (conditio sine qua non). Taigi, buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebÅ«davo pasiekiamas (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2011 m. liepos 8 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2011).

Pripažintina, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai nesudarė notaro patvirtinto susitarimo privatizuoti butÄ , reiÅ¡kia, jog nebuvo esminės privatizavimo sÄ lygos. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga juridinių faktų sudėtis. Todėl nesant vieno juridinio fakto – notaro patvirtinto Å¡eimos narių susitarimo – negalima pripažinti, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovas įgijo subjektinę teisę. Nesant byloje duomenų, kad pagrindinis buto nuomininkas (ieÅ¡kovas) tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu iÅ¡reiÅ¡kė savo siekį privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas ir kad buto nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai bÅ«tų sudarę susitarimÄ , kieno vardu bus privatizuojamas butas, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo.

Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatuotina, jog Å¡i teisė nebuvo realizuota dėl paties ieÅ¡kovo kaltės ir nepateisinamo pasyvumo, todėl ieÅ¡kinys buvo pagrįstai atmestas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                         JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                                                                                                                                  Â