b31c3e6e-e375-4f3b-879e-ade8688d567d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                    Civilinė byla Nr. 2S-2618-553/2016       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23574-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1; 2.3.2.4; 3.3.2.2; 3.3.2.4; 3.5.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal skolininkės D.

K. ir pareiÅ¡kėjos D. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkė D. K., Z. K., iÅ¡ieÅ¡kotojas D. S., antstolis S. M..Teisėja, n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, praÅ¡ydama nustatyti, kad skolininkės D.

K. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad antstolis S. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-657-779/2013 dėl 17 377,20 EUR skolos, 4 344,30 EURpalÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos 21 721,50 EUR sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 678,97 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės D.

K. iÅ¡ieÅ¡kotojos D. S. naudai. Per teismo nustatytÄ terminÄ byloje gautas suinteresuotų asmenų (skolininkės) D. K. ir jos sutuoktinio Z. K. atsiliepimas į praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodo, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nepagrįstas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja suklydo arba klaidina teismÄ , vertindama tai, kad turtas: ½ dalis inžinerinių tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkei ir jos sutuoktiniui kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teigia, kad prie pareiškimo nebuvo pridėti jokie Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių būtų galima nustatyti, kam priklauso nekilnojamas turtas ir koks nuosavybės teisinis režimas šiam turtui yra nustatytas bei kokiu pagrindu šis turtas buvo įgytas. Nurodė, kad minėtas turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise tik skolininkės sutuoktiniui Z.

K., tai įrodo prie atsiliepimo pateikiami atkuriamosios nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Taip pat nurodė, kad pareiškime nurodytas prašymas nustatyti, kad skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, kadangi tokiu būdu būtų pažeistos skolininkės sutuoktinio Z. K. nuosavybės teisės, kadangi tik šis turtas yra jo ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas nekilnojamas turtas.

Todėl, nustačius tik D. K. turto dalį minėtame bute, Z. K. teisinė padėtis bÅ«tų iÅ¡ esmės pabloginta, kadangi jokio kito nekilnojamojo turto, kurį sutuoktiniai turėtų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra, o į Z. K. asmeninės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ bet koks iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininkės prievoles yra negalimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutartimi nutarė praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies: nustatė, kad skolininkei D.

K. priklauso ½ dalis buto –, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė D. K. ir Z. K. nuosavybė. Likusioje dalyje reikalavimus atmetė.Teismas nurodė, kad sutuoktiniams nenustatyta sveikatos sutrikimų ir panašių ypatingų aplinkybių, todėl nenustatė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nurodė, jog byloje surinkti duomenys liudija, kad šalių turimas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir Z. K. nuosavybė, kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios.

Duomenų, liudijančių, kad skolininkė D. K. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas Å¡ioje vykdomojoje byloje Nr. 0170/14/01303, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas nustatė, kad iÅ¡ skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimo bendro turto skolininkei D. K. priklauso ½ Å¡io turto. Teismas taip pat nustatė, jog ne visas turtas, kaip antstolis nurodė pareiÅ¡kėjai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Teismas sprendė, kad asmeninės atkuriamosios nuosavybės teisės įregistravimas po santuokos sudarymo, nedaro tokio turto bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis iÅ¡lieka asmenine atkurtÄ ja Z. K. nuosavybe. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti visa apimtimi. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, jog asmeninės atkuriamosios nuosavybės teisės įregistravimas po santuokos sudarymo nedaro tokio turto bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis iÅ¡lieka asmenine atkurtÄ ja Z.

K. nuosavybe ir dėl to neteisingai nustatė, jog inžineriniai tinklai, žemės sklypas adresu Mažųjų Gulbinų k., Vilniaus m. sav. bei žemės sklypas adresu Darželių k., Vilniaus r., priklauso kaip asmeninės atkuriamosios nuosavybės teise tik skolininkės sutuoktiniui Z. K.. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, o tik subjektyviai ne pagal teisės nuostatas traktavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo paskirtį.

Teismas konstatavo, jog nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo įgyta po santuokos tarp D. K. ir Z. K.. Tiek teisės aktų, tiek teismų jurisprudencijos iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, jog žemės sklypai nagrinėjamu atveju laikytini ne asmenine Z. K. nuosavybe, o bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. PareiÅ¡kėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010. Kalbėti apie nuosavybės teisę į žemės sklypÄ galima tik nuo 1994-01-05, kadangi teismas nustatė, kad bÅ«tent 1994-01-05 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimu buvo nuspręstas atstatyti Z.

K. nuosavybės teisę į jo turėtÄ Å¾emę, o 2008-11-25 įsakymu žemė buvo perduota skolininkės sutuoktinio nuosavybėn. Å alių santuoka sudaryta 1972-04-08, vadinasi 2008 m. skolininkės vyras nesudaręs prieÅ¡vedybinės sutarties dėl atskirojo turto režimo, Å¡iÄ Å¾emę įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas turtas laikytinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl iÅ¡ieÅ¡kotoja laikosi pozicijos, kad reikia nustatyti, jog skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra vieno kambario butas, o skolininkės sutuoktinio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra likęs turtas.

Pažymi, kad teismo praÅ¡oma nustatyti skolininkės turto dalį taip, kad jos turto dalis bÅ«tų individualizuojama atskiru turto objektu, nes tik taip bÅ«tų galima realiai ir efektyviai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Bute nuosavybės teisės dalys negali bÅ«ti nustatomos per pusę ar kitomis proporcijomis, nes jame yra tik vienas kambarys. Atskiruoju skundu skolininkė D. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmė. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentas:

PareiÅ¡kime buvo suformuluotas reikalavimas padalinti sutuoktinių turtÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio pagrindu paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teismas, nustatęs aplinkybes, dėl kurių pareikÅ¡to reikalavimo nėra galimybės tenkinti, civilinio proceso tvarka turėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjai pareikÅ¡ti atitinkamÄ reikalavimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodant konkrečiÄ procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

IÅ¡ skundžiamos nutarties akivaizdu, kad teismas atliko turto padalinimo procedÅ«rÄ , bet ne skolininko turto dalies nustatymÄ . Teismas netinkamai taikė procesinės teismas normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas iÅ¡ dalies tenkindamas pareiÅ¡kimÄ , virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡keltų reikalavimų ribas. Teismas, teisingai padaręs iÅ¡vadÄ , kad atitinkamas turtas priklauso jos sutuoktiniui Z. K. asmeninės nuosavybės teise, vis tik neteisingai nustatė, kad apeliantei priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė D.

K. ir Z. K. nuosavybė. PareiÅ¡kėja neprašė D. K. turto dalį, t.y. ½ nustatyti turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Akivaizdu, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ . Å is klausimas nėra iÅ¡spręstas. Teismas nesilaikydamas CPK 443 straipsnio 8 dalies reikalavimų, nesigilino ir neanalizavo, ar pareiÅ¡kėja D.

S. gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ vienintelio D. K. ir Z. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Teismas nesigilino į tai, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡naudojo kitas procesines galimybes iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito D. K. priklausančio turto. Teismas neanalizavo ir CPK 668 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, neleidžiančių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. 2015-10-27 adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), be kitų asmenų, buvo deklaruota ir mažamečio asmens gyvenamoji vieta.

Kadangi apeliantė neturi jokio kito nekilnojamojo turto, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į turtÄ , kuriame gyvena nepilnametis asmuo, yra negalimas. PareiÅ¡kėja D. S. atsiliepimu į pateiktÄ skolininkės atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 11-16 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Skolininkės teiginiai apie tariamÄ pareiÅ¡kėjos siekį padalinti skolininkės ir jos sutuoktinio turtÄ neatitinka tikrovės. Å ių teiginių pareiÅ¡kėja nebuvo pateikusi atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .

PareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai suformulavo savo reikalavimÄ bei paaiÅ¡kino jo motyvus ir siekį – nustatyti skolininkės turto dalį taip, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebÅ«tina nustatyti Å¡iÄ dalį kiekviename daikte, dalys gali bÅ«ti nustatomos ir priskiriant skolininkui konkretų turtÄ , o ne tik jo dalį (Vilniaus apygardos teismo 2011-06-13 nutartis civ. b. Nr. 2S-324-467/2011). Nepagrįstai skolininkė teigia, kad teismas turėjo nustatyti pareiÅ¡kimui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas neturi trÅ«kumų.

TrÅ«kumų Å¡alinimo institutas taikomas procesinio dokumento priėmimo stadijoje ir negali bÅ«ti taikomas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.Skolininkė nepagrįstai teigia, kad tariamai pareiÅ¡kėjos reikalavimai buvo suformuluoti netinkamai, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiÅ¡kimÄ , netinkamai taikė procesines teisės normas. Pažymi, kad teismas pareiÅ¡kėjos reikalavimus tenkino ne visiÅ¡kai, o tik iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėja siekia veiksmingo skolininkės turto dalies individualizavimo, kad iÅ¡ skolininkės turto bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti.Skolininkės teiginys, kad teismas virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡keltų reikalavimų ribas, neatitinka tikrovės. Skolininkė nenurodo, kokia konkrečia teismo nutarties dalimi virÅ¡ytas pareiÅ¡kėjos reikalavimas.Skolininkei yra žinoma, kokių veiksmų ėmėsi pareiÅ¡kėja bei kokios procesinės galimybės iÅ¡naudotos.

Teismas iÅ¡ antstolio iÅ¡reikalavo vykdomÄ jÄ bylÄ , jÄ Ä¯vertino ir teisingai sutiko su tuo, kad pareiÅ¡kimu reikalaujama skolininkės atžvilgiu pritaikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonė yra adekvati ir proporcinga Å¡ioje vykdomojoje byloje.Ä®rodymai dėl nepilnamečio vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos ginčo objekte galėjo bÅ«ti pateikti su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti juos priimti. Skolininkė nepaaiÅ¡kina priežasčių, sutrukdžiusių pateikti raÅ¡ytinį įrodymÄ Ä¯ bylÄ anksčiau.

Be to, skolininkė ir jos sutuoktinis neturi tiesioginės pareigos rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, kadangi Å¡ias pareigas privalo įgyvendinti vaiko tėvai. Papildomai pažymi, kad CPK 668 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Skolininkė D. K. atsiliepimu į pateiktÄ pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nesutinka su apeliantės argumentais, jog inžineriniai tinklai, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Å¡alims bendra jungtine nuosavybe.

Remiasi argumentais nurodytais atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriais teismai civilinėje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, jog vien asmeninės atkuriamosios nuosavybės įregistravimas po santuokos sudarymo, nedaro tokio turto bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis iÅ¡lieka asmenine atkurtÄ ja nuosavybe. AnalogiÅ¡kai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir Panevėžio apygardos teismo 2015-10-21 nutartyje (skolininkė civilinės bylos Nr. nenurodo). Skolininkė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais 2010-06-07 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-259/2010, jog 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ ir Lietuvos Respublikos 1997-07-01 piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu siekiama bent iÅ¡ dalies atkurti piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip apginti pažeistas teises.

Antstolis S. M. atsiliepimu į pateiktÄ skolininkės D. K. atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o atmesti D. K. atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: CPK 667 straipsnio nuostatos teismo nutartimi nebuvo pažeistos. Skolininkė nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo, o skundas ir šioje dalyje paremtas tik hipotetinėmis prielaidomis bei iÅ¡vedžiojimais, nepateikiant jokių argumentų. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ vieno kambario bute nėra įmanoma nei praktiÅ¡kai nei teoriÅ¡kai.

Nėra suprantamas skundo argumentas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo eilės ir kuo jis yra susijęs su skolininko turto dalies nustatymu CPK 667 straipsnio prasme.Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie galimus apribojimus, taikomus iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ fizinio asmens turto; turtÄ , iÅ¡ kurio negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma; pinigų sumas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koti negalima. Tokių duomenų nepateikė ir pati skolininkė. Todėl nepilnamečio asmens registracija areÅ¡tuotame turte visiÅ¡kai nėra susijusi su CPK 668 straipsnyje iÅ¡vardintais apribojimais.

Antstolis S. M. atsiliepimu į pateiktÄ pareiÅ¡kėjos D. S. atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IÅ¡ieÅ¡kotoja turi teisę reikalauti nustatyti skolininkės dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti. Skundžiama teismo nutartimi buvo nustatyta skolininkės ½ dalis areÅ¡tuotame vieno kambario bute, tačiau toks skolininkės turto dalies nustatymas ne tik pažeidžia iÅ¡ieÅ¡kotojos teises ir teisinius lÅ«kesčius, bet ir apsunkina teismo sprendimo įvykdymÄ ar daro jį neįvykdomÄ visiÅ¡kai.

Nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ½ dalį vieno kambario buto praktiÅ¡kai nėra įmanoma. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutartimi nutarė nustatyti skolininkės dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirieji skundai dėl 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutarties yra iš esmės nepagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl iÅ¡ieÅ¡kotojos D. S. atskirojo skundo IÅ¡ieÅ¡kotoja atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ½ dalis inžinerinių tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Z. K. asmeninės nuosavybės teise. Pasaka iÅ¡ieÅ¡kotojas teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, o tik subjektyviai ne pagal teisės nuostatas traktavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo paskirtį ir detaliau neatskleidė tos paskirties.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atkurto turto nuosavybė yra asmeninio pobÅ«džio, nes teisė atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ neatsiejama nuo asmens turėto nuosavybės iki jos nacionalizavimo.

Teismas nustatė, jog Z. K. teisės įsigijimo sandoriu įsigijo V. K. (tėvo) teisę atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiomis pats teisėmis ir tvarka, kaip bÅ«tų atkurta V. K. su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis, tame tarpe ir nuosavybės rÅ«Å¡imis. Teismas sprendė, kad asmeninės atkuriamosios nuosavybės teisės įregistravimas po santuokos sudarymo, nedaro tokio turto bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis iÅ¡lieka asmenine atkurtÄ jÄ Z.

K. nuosavybe.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis. IÅ¡ieÅ¡kotoja D. S. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010 iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau Å¡ios kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atkurtos nuosavybės teisinės formos (asmeninė ar bendroji jungtinė), tuo tarpu kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ tais atvejais, kai kiti asmenys pretenduoja atkurti teises į tÄ patį turtÄ .

Teismas konstatuoja, jog Å¡i kasacinio teismo nutartis buvo priimta, esant kitokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, t. y. nagrinėjamos ir nurodytos bylos ratio decidendi iÅ¡ esmės skiriasi, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis Å¡ia nutartimi.Byloje nustatyta, jog Z. K. administracinių aktų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo objektus, kurie priklausė Z. K. tėvui V. K.. Z. K. nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo teisės perėjo paveldėjimo bÅ«du t. y. giminystės ryÅ¡io pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ½ dalį inžinerinių tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažino Z.

K. asmenine nuosavybe. Dėl suinteresuoto asmens D. K. atskirojo skundo Suinteresuotas asmuo D. K. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 667 straipsnį, kadangi atliko turto padalinimo procedÅ«rÄ , bet ne skolininko turto dalies nustatymÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 str. 2 d.). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 str. 4 d.).

IÅ¡ Å¡ios procesinės normos turinio iÅ¡plaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis. Å ios dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti.IÅ¡ieÅ¡kotoja D.

S. pareiÅ¡kimu dėl skolininkei priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo prašė nustatyti, kad skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ieÅ¡kotoja savo tokį praÅ¡ymÄ grindė aplinkybėmis, jog toks skolininkės turto dalies nustatymas leis užtikrinti realų ir efektyvų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytas įstatymo nuostatas, vertina, jog iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymas atitinka CPK 667 straipsnio nuostatas ir juo nėra praÅ¡oma padalinti sutuoktinių turtÄ .

Taip pat teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas padalino sutuoktinių turtÄ , kadangi skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog nustatoma skolininkei D. K. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė D. K. ir Z. K. nuosavybė.D. K. taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes virÅ¡ijo pareiÅ¡kimo reikalavimų ribas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog skundžiama nutartimi teismas peržengė byloje pareikÅ¡tus reikalavimus.

Kaip minėta ankščiau, iÅ¡ieÅ¡kotoja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti, kad skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi teismas iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, kad skolininkei D. K. priklauso tik 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog rezoliucinėje sprendimo dalyje turi bÅ«ti nurodyta teismo iÅ¡vada ieÅ¡kinį ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, kartu iÅ¡dėstant patenkinto ieÅ¡kinio turinį, arba ieÅ¡kinį ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

CPK 291 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nutartyje turi bÅ«ti nurodomas teismo nutarimas. Akivaizdu, kad teismas Å¡alių praÅ¡ymus gali tenkinti ir iÅ¡ dalies, kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens D. K. argumentus dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo kaip nepagrįstus.Atskiruoju skundu D. K. nesutinka su skundžiama nutartimi taip pat dėl to, jog teismas nenustatė nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarkos pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ . Nagrinėjamuoju atveju byloje nėra realios galimybės nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkei D. K. priklausančia 1/2 dalimi nurodyto buto, nes jis yra vieno kambario ir gali bÅ«ti naudojamas tik bendrai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima pripažinti, jog teismas tik formaliai pažeidė CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau tai neįtakoja nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog nustatyti naudojimosi tvarkÄ turi bÅ«ti suinteresuotas skolininkė, nes, tÄ padarius, atsiranda galimybė jai priklausančiÄ turto dalį realizuoti už kuo aukÅ¡tesnę kainÄ . Nagrinėjamu atveju D. K. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokios galimos skolininkei priklausančios nekilnojamojo daikto dalimi naudojimosi tvarkos.D. K. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nesilaikė CPK 443 straipsnio 8 dalies reikalavimų ir netikrino, ar neiÅ¡naudotos kitos galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ skolininkės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais argumentais, kadangi iÅ¡ vykdomojoje byloje 2014-07-28 D.

K. praÅ¡ymo matyti, jog ji pati nurodo, jog lėšų kredito įstaigose neturi, pas trečiuosius asmenis turto neturi, gauna pensijÄ ir jokių kitų pajamų neturi, vienintelis turtimas nekilnojamasis turtas yra ginčo butas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad teismas nepažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog kitų galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolos nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad D. K., remdamasi Å¡ia aplinkybe, pati nenurodo, kokiomis kitomis galimybės galima bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .

D. K. įsitikinimu, teismas neanalizavo ir CPK 668 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, neleidžiančių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi CPK 668 straipsnis nenumato apribojimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ turto, kuriame yra deklaruota nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Papildomai pažymėtina, kad atskirasis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Å¡ių D. K. argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė