2021-01-27 Nr. AB-1906-3-61-3-02226-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1136-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02226-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žvyro karjerai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 606 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir sumažinti pareiškėjui apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. gavo Departamento patikrinimo aktą Nr. D-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvadose teigiama, jog pareiškėjas, deklaruodamas išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus, nedeklaravo 3 843 m3 žvyro, todėl pareiškėjui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas 17 305 Eur mokestis didesniu mokesčio tarifu. Sprendimu Departamentas Patikrinimo aktą patvirtino.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis neginčija Departamento patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog deklaruodamas išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus klaidingai nurodė išgautą gamtos išteklių (žvyro) kiekį, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tačiau, Bendrovė vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos. Pareiškėjas jau beveik 20 metų eksploatuoja Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo ir Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Nors Bendrovė šia veikla užsiima jau daug metų, tačiau nuo pat jos veiklos pradžios iki Patikrinimo akto gavimo dienos jokių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo pažeidimų nebuvo nustatyta.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2014–2015 metais keitėsi gamybos ir buhalterijos darbuotojai, atsakingi už informacijos apie Bendrovės išgautus valstybinių gamtos išteklių kiekius surinkimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimą, deklaracijos užpildymą bei pateikimą, todėl klaidas galimai lėmė naujai paskirtų atsakingų darbuotojų patirties stoka ir apsirikimas. Bendrovė pripažįsta ir apgailestauja, jog deklaruodama išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus pateikė netikslius duomenis, tačiau ji niekada nesiekė nuslėpti išgautų valstybinių gamtos išteklių ir išvengti mokestinės prievolės, duomenys netiksliai deklaruoti dėl pareiškėjo darbuotojų žmogiškos klaidos.

5. Pareiškėjas vertino, jog skirtumas tarp deklaruoto ir išmatuoto išteklių kiekio lygus 19 171 m3, atsižvelgiant į šį skirtumą, 2013–2018 metais Bendrovė yra permokėjusi valstybei 8 500,88 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą). Taigi nors pareiškėjas 2016–2017 metais nedeklaravo išgauto 3 843 m3 žvyro kiekio ir už jį nesumokėjo atitinkamai 1 730 Eur mokesčio, tačiau 2013–2018 metų laikotarpiu valstybės biudžetas nepatyrė jokios žalos. Patikrinimo akte ir ataskaitose nurodyta pareiškėjo gavybos apimtis (2016 metais buvo išgauta iš viso 373 863 m3 žvyro, o 2017 metais – 455 223 m3 žvyro), klaida nedeklaruojant 3 843 m3 išgauto žvyro kiekio iš esmės laikytina nežymia. Už 2016–2017 metais nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį paskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) nepriemoka (1 730 Eur), palyginus su kasmet sumokamų mokesčių kiekiu, taip pat nėra didelė.

6. Bendrovė teigė, jog jos pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, mokesčiai sumokėti, nedeklaruotų išgautų išteklių kiekis (3 843 m3 žvyro) nėra didelis. Pareiškėjas nesiekė suklaidinti mokesčių administratoriaus, o turima mokesčio už valstybinius gamtos išteklius permoka yra žymiai didesnė ir pakankama, kad susidaręs mokesčio skirtumas būtų įskaitytas. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjui tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga. Dėl nurodytų priežasčių paskirta sankcija, perskaičiuojant mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, yra neproporcinga įvykdytam teisės pažeidimui.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neginčija patikrinimo metu nustatyto pažeidimo fakto, jog deklaruodamas išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus klaidingai nurodė išgautą žvyro kiekį, pareiškėjas neginčija mokestinio patikrinimo procedūros bei mokesčio apskaičiavimo. Pareiškėjas ginčija tik padidinto tarifo paskaičiavus mokestį pritaikymą. Atsakovas vertino, jog Bendrovė privalėjo savo darbą organizuoti taip, kad prievolės būtu įvykdytos tinkamai, pareiškėjas yra atsakingas už netinkamai deklaruotą jo išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus, tai nebuvo jo vienkartinis veiksmas, deklaracijos nebuvo operatyviai pataisomos, o buvo netinkamai pateiktos net kelis kartus, tikintis, jog institucijos to nepastebės. Atsakovas nurodė, kad didesniam mokesčio tarifo taikymui pakanka fakto, jog pareiškėjas klaidingai nurodė išgautą išteklių (žvyro) kiekį deklaracijose.

9. Atsakovas nesutiko, kad netinkamai deklaruoti žvyro kiekiai atsirado dėl žmogiškosios klaidos, nes pareiškėjas skunde nurodė, jog darbuotojai keitėsi 2014–2015 metais, taigi 2015 metų patikrinimo metu, kuomet pažeidimų nenustatyta, jau dirbo tie patys darbuotojai. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jis bendradarbiavo su valstybinėmis institucijomis atsakovas vertino kaip nereikšmingą, nes nebendradarbiavimas su aplinkos apsaugos pareigūnais patikrinimo metu būtų vertintinas kaip trukdymas vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir yra baudžiamas kaip savarankiškas pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

10. Atsakovas pažymėjo, jog jei įstatymų leidėjas įstatymu (MVGIĮ 6 str. 2 d.) įtvirtino, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, dauginant iš 10, tai tokia sankcija numatyta ne atsitiktinai, nes gamtos išteklių naudojimas, apskaita ir deklaravimas privalo vykti griežtai tik pagal teisės aktus. Priešingu atveju, gamtos išteklių naudotojams sistemingai teikiant neteisingus duomenis apie gamtos išteklių naudojimą iškreipiami einamojo laikotarpio valstybės turimi duomenys, daroma įtaka atitinkamiems planavimams, iškreipiamos valstybinių mokesčių surinkimo, biudžeto formavimo sistemos.

11. Atsakovas teigė, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 6 dalimi, gali sumažinti, ar atleisti ūkio subjektą nuo paskirtos sankcijos, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog teismai, taikydami šias nuostatas, reikalauja nustatyti išskirtines, itin svarbias aplinkybes sankcijų mažinimui ar netaikymui (pavyzdžiui, ūkio subjektas bankrutuoja ar dėl kitų priežasčių paskirta sankcija yra nepakeliama finansinė našta ir panašiai). Atsakovas vertino, jog pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Žvyro karjerai“ skundą atmetė.

13. Teismas aptarė MVGIĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 1 priedą, 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1–2 dalis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5–7 punktus ir nustatė, kad Departamento pareigūnai atliko pareiškėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016–2018 metų laikotarpį, patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjui išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, Bendrovė eksploatuoja Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį ir Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius. Departamento pareigūnai nustatė neatitikimus tarp deklaruoto išgauto žvyro kiekio ir faktiškai išgauto žvyro kiekio. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose pažymėjo, jog Bendrovė jau 20 metų eksploatuoja nurodytus telkinius žvyrui išgauti, per šį laiką jokių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Pastabose Bendrovė atkreipė dėmesį, kad deklaravimo klaidas galimai lėmė naujai paskirtų darbuotojų patirties stoka ir apsirikimas, pareiškėjas 2013–2015 metų laikotarpiu deklaravo didesnį išgaunamo žvyro kiekį, taigi pateiktomis deklaracijomis sumokėjo valstybei daugiau mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nei privalėjo. Departamentas Sprendimu nustatė, jog pareiškėjas už 2016 metus nedeklaravo 2 848 m3 išgauto žvyro, o už 2017 metus – 995 m3 išgauto žvyro kiekio ir šiuo pagrindu apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną 17 305 Eur mokestį padidintu tarifu, vadovaujantis MGVIĮ 6 straipsnio 2 dalimi.

14. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės aspektu (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas) ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad bendras 3 843 m3 žvyro kiekis už 2016–2017 metus nedeklaruotas per klaidą, pasikeitus Bendrovės gamybos ir buhalterijos darbuotojams, atsakingiems už informacijos apie išgautą gamtos išteklių kiekį pateikimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o taip pat 2016–2017 metais nedeklaruoto 3 843 m3 žvyro kiekio nedeklaravo ir vėliau, t. y. nėra duomenų, kad toks žvyro kiekis būtų deklaruotas 2017–2019 metų laikotarpiu. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįgyvendino jam tenkančios pareigos deklaruoti gautus gamtos išteklius ir tai sudarė pagrindą taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgęs teismas galėtų mažinti už ilgą laiką iš viso nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, taip išvengiant mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuotas mokestis reikšmingai darytų įtaką jo finansinei padėčiai. Bendrovės nurodomą aplinkybę, kad ji bendradarbiavo su kontrolės institucija, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes tokią pareigą mokesčių mokėtojui nustato teisės aktai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 126 str.). Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas iki pažeidimo nustatymo be klaidų deklaruodavo išgautą gamtos išteklių kiekį, nekeičia padaryto pažeidimo esmės ir savaime nėra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pareigą mokesčių mokėtojui laiku deklaruoti mokesčius įtvirtina MVGIĮ 6 ir 7 straipsniai.

16. Teismas nurodė, kad permokos klausimas aktualus sprendžiant tik mokesčio įskaitymo klausimą. Pagal MVGIĮ 10 straipsnio 2 dalį, permokėta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grąžinama (įskaitoma). Taigi įsiteisėjus Departamento Sprendimui dėl mokesčio apskaičiavimo, pareiškėjo susidariusi mokesčio permoka galėtų būti įskaitoma apskaičiuotam mokesčiui apmokėti. Vien aplinkybė, jog yra susidariusi mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius permoka niekaip nekeičia pažeidimo esmės, nes permoka yra susidariusi už kitus mokestinius laikotarpius nei pareiškėjui apskaičiuotas mokestis Sprendimu.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl apskaičiuoto mokesčio neproporcingumo. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konkretus elgesio variantas kontrolės institucijai nustačius nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį – pritaikyti didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuojant jį nustatytus tarifus dauginant iš 10. Taigi mokesčio tarifas nepriklauso nei nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei išgautas gamtos išteklių kiekis kaltės formos, ar tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Taigi pareiškėjui nenurodžius jokių ypatingo pobūdžio aplinkybių, dėl kurių Sprendimu priskaičiuotas mokestis turėtų būti mažinamas, teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo keisti Departamento Sprendimu pareiškėjui apskaičiuotos mokėtinos sumos.

18. Teismas nusprendė, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio Sprendimo nėra pagrindo. Kadangi Sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikytas didesnis mokesčio tarifas, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą sumažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Žvyro karjerai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, pakeičiant Departamento Sprendimą ir sumažinant pareiškėjui apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Vertinant MVGIĮ 6 straipsnio nuostatas, pareiškėjui sankcija taikytina tik tuo atveju, kai neteisėtais mokesčio mokėtojo veiksmais padaroma žala valstybei, išgaunant jai priklausančius gamtos išteklius ir už juos nesumokant nustatyto mokesčio. Žalos padarymas valstybei, jos biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos, todėl priešingai nei teismo sprendime, aplinkybės, jog pareiškėjas turi mokesčio būtent už išgaunamus gamtos išteklius permoką (8 500,88 Eur) ir klaidingai užpildžius 2016 bei 2017 metų deklaracijas valstybei nepadaryta žala nei finansine, nei išteklių kiekio prasmėmis, yra reikšmingos vertinant pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumą bei proporcingumą;

20.2. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo paskirtos baudos mokesčių mokėtojas atleidžiamas, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintą atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindą, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas laiku neįvykdo prievolės į biudžetą sumokėti atitinkamo mokesčio sumas, tačiau jis turi grąžintiną pastarojo mokesčio mokestinę permoką, gali būti pripažįstama, kad žala valstybės (savivaldybių) biudžetui nėra padaroma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-141/2005; 2010 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1439/2010). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumo, nepagrįstai apsiribojo tik 2016–2017 metų duomenimis ir nevertino pareiškėjo pateiktų ir Departamento neginčijamų duomenų apie ankstesniais laikotarpiais, t. y. 2013–2015 metais pareiškėjo išgautą ir deklaruotą gamtos išteklių kiekį;

20.3. Nors pareiškėjas 2016–2017 metais nedeklaravo išgauto 3 843 m3 žvyro kiekio ir už jį nesumokėjo atitinkamai 1 730 Eur mokesčio, tačiau 2013–2018 metų laikotarpiu (taip pat 2015–2018 metų laikotarpiu) valstybė nepatyrė jokios žalos, kadangi šis žvyro kiekis buvo „avansu“ deklaruotas ir už jį paskaičiuoti mokesčiai sumokėti dar 2015 metais (2015 metais pareiškėjas deklaravo ir sumokėjo mokesčius už 5 813 m3 daugiau gamtos išteklių nei faktiškai išgavo). Iš anksto deklaruodamas didesnį gamtos išteklių išgavimą nei faktiškai išgavo ir tuo pačiu dėl to sumokėdamas daugiau mokesčių už gamtos išteklius nei priklauso, pareiškėjas nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias deklaracijų pildymo klaidas, dėl ko jam turėjo būti ir buvo pritaikyta Administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnio už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimą nustatyta administracinė atsakomybė, o ne MVGIĮ 6 straipsnyje nustatyta sankcija už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kai tuo padaroma žala valstybei;

20.4. Teismas palikęs nepakeistą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius atitinkamą mokesčio tarifą padauginus iš koeficiento 10, prilygino pareiškėją piktybiniams pažeidėjams, kurie sistemingai ir sąmoningai nedeklaruoja mokesčių ir / ar vykdo išteklių gavybą be leidimo. Pareiškėjo pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, mokesčiai sumokėti, nedeklaruotų išgautų išteklių kiekis (3 843 m3 žvyro) nėra didelis. Pareiškėjo turima mokesčio už valstybinius gamtos išteklius permoka yra žymiai didesnė ir pakankama, kad susidaręs mokesčio skirtumas būtų įskaitytas. Šiuo atveju imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjui tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu, kuriuo buvo grindžiamas ir skundas teismui. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą;

22.2. Teismas teisingai vertino faktinę aplinkybę, kad Departamentas atliko mokestinį patikrinimą už 2016–2018 metų laikotarpius, todėl buvo vertinamos tik šio laikotarpio deklaracijos. Ankstesnių laikotarpių deklaracijos šiuo atveju nėra vertinamos, jos gali būti vertinamos tik kaip permokos klausimas, bet tikrai ne kaip keičianti pažeidimo esmę aplinkybė;

22.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas dar iki šiol nėra deklaravęs 3 843 m3 žvyro kiekio ir nėra sumokėjęs 1 730 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, o tai sudaro atsiradusią žalą valstybei;

22.4. Teismas teisingai pastebėjo, jog pats mokesčio tarifas nepriklauso nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei išgautas gamtos išteklių kiekis, kaltės formos, MVGIĮ nenumato lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, užtenka paties fakto, kad nebuvo deklaruojami gamtos ištekliai. Todėl pareiškėjui nenurodžius jokių ypatingo pobūdžio aplinkybių, teismui nebuvo pagrindo mažinti paskaičiuoto mokesčio ar pripažinti jo neproporcingu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Nors pareiškėjas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją. Šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kilęs ginčas nėra sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 606 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Žvyro karjerai“ nedeklaravęs išgauto žvyro, pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus, todėl jam apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį mokesčio tarifą, pagrįstumo ir teisėtumo, o taip pat pagrindo sumažinti pareiškėjui apskaičiuotą mokestį nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neginčija Departamento Sprendime nustatytų aplinkybių dėl 3 843 m3 žvyro kiekio nedeklaravimo, o Sprendimu pareiškėjui apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jis turi mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius permoką (8 500,88 Eur), o klaidingai užpildžius 2016 bei 2017 metų deklaracijas valstybei nepadaryta žala, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino reikšmingomis vertinant pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumą bei proporcingumą.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose (MVGIĮ 6 str. 1 d.), o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 str. 2 d.). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MGVIĮ 4 str.). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (MVGIĮ 7 str. 2 d.).

30. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtojas, turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, eksploatuoja Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį ir Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius. Departamento pareigūnai atliko pareiškėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016–2018 metų laikotarpį ir nustatė, kad Bendrovė už 2016 metus nedeklaravo 2 848 m3 išgauto žvyro, o už 2017 metus – 995 m3 išgauto žvyro kiekio, todėl Bendrovei pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo mokėtiną 17 305 Eur mokestį padidintu tarifu.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog 2013–2018 metų laikotarpiu (taip pat 2015–2018 metų laikotarpiu) valstybė nepatyrė jokios žalos, kadangi 2015 metais pareiškėjas deklaravo ir sumokėjo mokesčius už 5 813 m3 daugiau gamtos išteklių nei faktiškai išgavo, už išgaunamus gamtos išteklius turi 8 500,88 Eur permoką.

32. Kaip jau buvo minėta, Departamentas atliko mokestinį patikrinimą už 2016–2018 metų laikotarpius, todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik šio laikotarpio deklaracijas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovė už 2016 metus nedeklaravo 2 848 m3 išgauto žvyro, o už 2017 metus – 995 m3 išgauto žvyro kiekio, o būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą. Tai, kad pareiškėjas turi permoką už išgaunamus gamtos išteklius už kitą laikotarpį (2015 metus), minėto vertinimo nekeičia, nes tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas tam tikrų žvyro kiekių nedeklaravo ir didesnis mokesčio tarifas pritaikytas būtent už tai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjus Departamento Sprendimui, susidariusi mokesčio permoka, vadovaujantis MVGIĮ 10 straipsnio 2 dalimi (permokėta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grąžinama (įskaitoma)), galėtų būti įskaitoma apskaičiuotam mokesčiui apmokėti.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-141/2005 ir 2010 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1439/2010, nes šios administracinės bylos nėra susijusios su šia byla, jose teismas nesprendė sankcijos už Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimą klausimo.

34. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog Bendrovė nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias deklaracijų pildymo klaidas, pareiškėjo pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, mokesčiai sumokėti, nedeklaruotų išgautų išteklių kiekis (3 843 m3 žvyro) nėra didelis, o imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjui tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

35. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgęs teismas galėtų mažinti už ilgą laiką iš viso nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, taip išvengiant mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas buvo padarytas, o jo padarymo aplinkybės nekeičia padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas yra visiškai pagrįstas, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurios galėtų nulemti kitokį vertinimą, apeliaciniame skunde nenurodė, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino Departamento Sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan