b31ade1e-fe1d-45d3-a753-68b3db8aab52 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Gytis VečerskasPranešėjas: Gytis Večerskas                                         Baudž. byla Nr.1A-813-397/2012Teisėjas: Audrius Grauželis                         Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00269-2010-8Procesinio sprendimo kategorija2.4.9.                                                                                                                              (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko sekretoriaujant Žanetai MisiÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Linai Garvelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Priteista iÅ¡ A. P. nukentėjusiajam J. V. 5000 Lt. neturtinei žalai atlyginti bei 5539,96 Lt. Valstybinei ligonių kasai už J. V. gydymÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. P. teismo nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 20 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, apsvaigęs nuo alkoholio, J. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, esančiame Žagarių k. BalbieriÅ¡kio sen. Prienų r., kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia septynis kartus dÅ«rė peiliu J. V. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam J. V. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros deÅ¡inės pusės žaizdos su deÅ¡inio plaučio sužalojimu.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 1 dalyje , iÅ¡teisinti, nukentėjusiojo J. V. ir Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinius atmesti. Apelianto teigimu, įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių nagrinėjimu, teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais liudytojos A.

V. parodymais, duotais teisme, kad ji, atėjusi į virtuvę, apelianto rankose mačiusi peilį, kuris buvo kruvinas, nes apklausta tris kartus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Å¡ios aplinkybės nei karo nenurodė. A. V. teisme teigė, kad ji ir jos dukra L. V. įvykio vakarÄ buvusios blaivios, tačiau byloje yra Prienų raj. PK tarnybinis praneÅ¡imas, kad iÅ¡ karto po įvykio A. V. ir L. V. dėl girtumo nepavyko apklausti. Be to, A. V. teigė, kad jis Å¡oko per kambario langÄ ir jį iÅ¡daužė, tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros protokole tai, kad rastas iÅ¡daužytas namo langas, nebuvo užfiksuota.

Apelianto teigimu, A. V. dėl girtumo įvykio vakarÄ neįsidėmėjo reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, ko pasėkoje davė neobjektyvius parodymus, todėl jos parodymai turi bÅ«ti atmetami. Teisme liudytojas M. Ž. teigė, kad įvykio vakarÄ buvo labai girtas, negali bÅ«ti garantuotas, kad matė nukentėjusiojo kruvinÄ nugarÄ , taip pat nenurodė, kad bÅ«tų matęs apeliantÄ duriant nukentėjusiajam peiliu. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo D. B. parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja kito liudytojo – V.

B. parodymams, tačiau teismas į liudytojų parodymų prieÅ¡taravimus neatsižvelgė. Liudytoja R. B. teisme teigė, kad ji tÄ vakarÄ buvo neblaivi ir dėl girtumo įvykio aplinkybių neatsimena, jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai prieÅ¡taringi. Liudytojo R. T. parodymais taip pat negali tikėti, nes jis nurodė vis kitas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad nei vienas liudytojas negalėjo pasakyti, kur ir kada dingo Ž. B., tik R. B. nurodė, kad matė Ž. B. bėgantį per laukus.

Pagarsintais Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais jam kažkas smogė į veidÄ . Jo nuomone, visi liudytojai sÄ moningai nutylėjo reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nes nesuinteresuoti, kad byloje bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa. Liudytojai M. Ž., R. B., D. B. teisme pripažino, kad tÄ vakarÄ buvo neblaivÅ«s, neatsimena tiksliai įvykio aplinkybių. Teismo iÅ¡vada, kad tuo metu, kai J. V. buvo sužalotas, virtuvėje buvo tik nukentėjusysis ir A. P., o iÅ¡ karto po J. V. sužalojimo liudytojai matė A.

P. rankose peilį, neįrodo, kad bÅ«tent apeliantas peiliu sužalojo J. V., nes liudytojai L. V., R. B., D. B., V. B. į V. namÄ grįžo jau po to, kai juos paÅ¡aukė A. V.. Apeliantas teigia, kad neturėjo jokio tikslo sužaloti J. V., įvykio vakarÄ matė jį pirmÄ kartÄ , jokio konflikto su juo neturėjo ir peiliu jo nesužalojo, pačiam A. P. iÅ¡ nugaros pusės sudavė smÅ«gį į galvos sritį, nuo ko nugriuvo ir prarado sÄ monę.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjos praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorės praÅ¡ymÄ Â apeliacinį skundÄ atmesti bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visas, tiek apeliantÄ kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį.

Savo nekaltumÄ apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžia iÅ¡ esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais.Apeliantas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, bando sumenkinti byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumÄ , argumentuodamas tuo, jog liudytojai įvykio dienÄ buvę neblaivÅ«s, dėl ko galėjo suklysti nurodydami įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad A. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuojamos nusikaltimo nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobjektyviai ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija.

Apeliantas savo skundo argumentus grindžia tik savo paties pamÄ stymais ir subjektyvia nuomone, kuri prieÅ¡tarauja nustatytiems faktams. Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o prieÅ¡taringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.IÅ¡ A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, kad jis negalėjo nuosekliai nurodyti įvykio aplinkybių, pripažino, kad įvykio dienÄ buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis tik prisimena, kad su draugais važiavo į Žagarių kaimÄ , kad tarp Ž.

B. ir J. V. įvyko konfliktas, jis į vidų net nebuvo užėjęs, stovėjo kieme, o paskui jam kažkas trenkė iÅ¡ nugaros į galvÄ , nukrito, dėl kokių priežasčių jį sumušė, neprisimena, tvirtina, kad su J. V. nekonfliktavo, jo nesužalojo, peilio neturėjo. Taigi, iÅ¡ jo parodymų seka, kad jis negali detaliai nurodyti įvykio aplinkybių, prisimena tik tam tikrus epizodus, todėl tikėti jo teiginiu, kad jis tikrai nedÅ«rė nukentėjusiajam ir peilio neturėjo, nėra pagrindo, juolab, kad jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visetas.

Nors kaltinamasis neigė buvęs nukentėjusiojo J. V. namuose ir ten gėręs, visi byloje apklausti nukentėjusysis ir liudytojai nurodė analogiškai, kad A. P. kartu su Ž. B. ir M. Ž. atvažiavo į J. V. namus, jau būdami neblaivūs, atsivežė alkoholio ir nuėję į virtuvę gėrė. A. V. parodymais teismui nebuvo pagrindo netikėti, nes ji nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, jos parodymus patvirtina ir liudytojų M. Ž., D. B. parodymai. Nors visi apklausti asmenys nurodė, kad nukentėjusysis konfliktavo su Ž.

B. dėl benzopjÅ«klo, tačiau taip pat yra duomenų, kad ir A. P. kiÅ¡osi į jų konfliktÄ , kad jis buvo agresyviai nusiteikęs. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad A. P. buvo piktas, agresyvus, patvirtino liudytojai R. B., A. V., D. B. ir L. V., kurie parodė, kad ir po J. V. sužalojimo, jis grasino L. V. „tÄ patį padaryti“, uždegti namus bei grasindamas peiliu ėjo link D. B., kuris tik metalinio strypo pagalba apsigynė nuo A. P., iÅ¡mušė jam peilį ir jį pargriovė.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymus, kurie taip pat patvirtina aukščiau aptartų liudytojų parodymų patikimumÄ ir teisingumÄ . A. V. teigia mačiusi, kad kaltinamasis rankoje turėjo peilį, kuris buvo kruvinas ir su kuriuo kieme A. P. Å¡okinėjo prieÅ¡ D. B.. Peilį nuteistojo rankoje patvirtino matęs ir D. B.. Liudytojas M. Ž. teigia virtuvėje pamatęs A. P., laikantį rankoje peilį ir nukentėjusįjį J.

V., kuris buvo sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad įbėgęs į virtuvę, pamatė netoli suoliuko kniÅ«bsčiÄ gulintį J. V., o prie jo pasilenkusį A. P., kuris rankoje turėtu peiliu smogė Jonui vienÄ dÅ«rį į nugarÄ , kuri buvo kruvina. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad J. V. konstatuota durtinės - pjautinės nugaros deÅ¡inės pusės žaizdos su deÅ¡inio plaučio sužalojimu, durtinės - pjautinės kairio žasto žaizdos padarytos aÅ¡traus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai atskirose detalėse Å¡iek tiek skiriasi, tačiau iÅ¡ esmės jie neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, papildo vieni kitus, todėl pagrįstai juos laikė A. P. kaltės įrodymais. Nuoseklius, vieni kitus papildančius parodymus davė ne tik nukentėjusiojo artimieji, bet ir M. Ž., su kuriuo kaltinamasis atvažiavo pas nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo teigti, kad liudytojai davė neteisingus, neobjektyvius parodymus, ir kad jie nesuinteresuoti nustatyti byloje tiesÄ .

Apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusįjį, nes jo nepažinojo, nepaneigia byloje surinktų jo kaltės įrodymų. Taigi, raÅ¡ytiniai bylos įrodymai bei visi aukščiau aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajam J. V. nustatytus sužalojimus padarė ne kas kitas, o nuteistasis A. P., kad bÅ«tent jis peiliu tyčia septynis kartus dÅ«rė J. V. į įvairias kÅ«no vietas ir tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Teismas įvertinęs visų įrodymų visetÄ , konstatuoja, kad A.

P. kaltė padarius jam pagal BK 135 str. 1 d. inkriminuotÄ nusikaltimÄ pilnai pasitvirtino, todėl jis pripažintas kaltu ir nuteistas teisingai ir pagrįstai.Skirdamas kaltinamajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė. Civiliniai ieÅ¡kiniai pagrįsti ir įrodyti, nukentėjusiojo ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti taip pat atitinka ir protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteisti pagrįstai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti nuosprendį apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                Gytis Večerskas Teisėjai                                                                                   JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                 Algirdas Jaliniauskas