Legislator Case Law & Legislation
2019-09-18 Nr. AB-17518-3-61-3-01483-2019-1 AI generated

2019-09-18 Nr. AB-17518-3-61-3-01483-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-09-18 Nr. AB-17518-3-61-3-01483-2019-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-09-18 Nr. AB-17518-3-61-3-01483-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SP-3 (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-477-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01483-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SP-3 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui iki 2019 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kontrolierių dėl: 1) Klaipėdos universiteto dėstytojos E. G. veiksmų, kuriais ji galbūt neteisėtai prisiėmė bendraautorystę, neteisėtai dėstė, neskaidriai naudojo projektų lėšas, pasisavino autorystę; 2) Klaipėdos universiteto Akademinės etikos komiteto, kuris galbūt neteisėtai atsisakė tirti pareiškėjo skundą; 3) Klaipėdos universiteto rektoriaus, kuris galbūt nuslėpė nesąžiningus akademinius veiksmus, nes toleravo minėtos dėstytojos veiklą ir Klaipėdos universiteto Akademinės etikos komiteto sprendimą. Tačiau nei iš skundo turinio, nei iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, kokias konkrečias teisines pasekmes skundžiamas Kontrolieriaus Sprendimas pareiškėjui sukelia ar sukeltų, taip pat kokius savo teisėtus interesus ar teises šioje situacijoje pareiškėjas siekia apginti. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, nurodant kokias konkrečias teisines pasekmes jam sukelia (ar sukels) skundžiamas Sprendimas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, todėl tokiu atveju turi būti kreipiamasi į institucijas, galinčias veikti konkrečioje srityje jiems priskirtos kompetencijos ribose, arba pareigūnus, galinčius pagal įstatymus ginti viešąjį interesą.

Teismas taip pat pastebėjo, kad pagal pareiškėjo pateiktą Klaipėdos universiteto Akademinės etikos komiteto reglamentą, patvirtintą Klaipėdos universiteto senato 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 11-56, Klaipėdos universiteto Akademinės etikos komitetas turi teisę peržiūrėti savo priimtą sprendimą, jei po sprendimo paaiškėjo nauji faktai (31 p.), tačiau bet kokiu atveju minėto komiteto priimti nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio rektoriui (28 p.), t. y. galutinį sprendimą dėl svarstyto klausimo priima Klaipėdos universiteto rektorius. Iš skundo ir pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 18 d. buvo kreipęsis į Klaipėdos universiteto Akademinės etikos komitetą, kuris nutarimą priėmė 2017 m. rugsėjo 13 d., tačiau tolesnė ginčo eiga neatskleista.

Atsižvelgęs į tai, kad Kontrolierius skundžiamame Sprendime pasisakė ir dėl Klaipėdos universiteto akademinės etikos komiteto, kuris galbūt neteisėtai atsisakė tirti pareiškėjo skundą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo pareiškėją pateikti Klaipėdos universiteto akademinės etikos komiteto 2017 m. rugpjūčio 30 d. protokolą ir 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, savo rašytus skundus (raštus).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Todėl teismas įpareigojo pateikti pareiškėją trūkstamos žyminio mokesčio sumos, t. y. 7.50 Eur, sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Tai, kad pareiškėjas turi elektroninę paslaugų paskyrą teismų informacinėje sistemoje, nesuteikia pagrindo naudotis žyminio mokesčio nuolaida, kadangi administracinė byla užvesta popierine forma.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėjas teismui 2019 m. gegužės 10 elektroniniu paštu pateikė raštą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties.

Pareiškėjas nurodė, kad jo teisės ir saugomi interesai buvo pažeisti dėl to, kad jis yra mokslininkas ir jis yra neabejingas, kai nepaisoma Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo. Vienas iš jo interesų – skaidri ir sėkminga Klaipėdos universiteto veikla. Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į sumažintą žyminį mokestį, nes jo skundas pateiktas elektroniniu paštu, t. y. elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus nutarė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, nepateikė elektroniniu paštu teiktų dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų jų kopijų. Ne kiekviena naudojama elektroninio ryšio priemonė garantuoja asmens tapatybės nustatymą (ABTĮ 24 str. 4 d.). Elektroniniu paštu teikiami duomenys negarantuoja teikiančio asmens tapatybės nustatymo ir teikiamų dokumentų autentiškumo užtikrinimo. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, negali vadovautis nepasirašytais ir neautentiškais ar nepatvirtintais rašytiniais įrodymais.

Pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepaaiškino ir skundžiamo Sprendimo įtakos jo teisiniam statusui (teisėms ar pareigoms). Pareiškėjas yra mokslininkas ir buvęs Klaipėdos universiteto dėstytojas. Klaipėdos universiteto akademinės etikos komisija svarstė pareiškėjo kreipimąsi dėl kitos dėstytojos ir mokslininkės veiklos. Skundžiamas Kontrolieriaus Sprendimas taip pat yra dėl kitos dėstytojos ir mokslininkės Klaipėdos universitete veiklos bei Klaipėdos universiteto veiksmų tiriant jos veiklą.

Teismas pabrėžė, pareiškėjas neprimokėjo ir žyminio mokesčio, nors skundas, kurio pagrindu užvesta administracinė byla, pateiktas popierine forma. Teisę į žyminio mokesčio nulaidą turi tik asmenys, užvedę elektroninę administracinę bylą, pateikdami skundą per savo susikurtą paskyrą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „e.teismas.lt“. Tai, kad pareiškėjas vėliau naudoja ar naudos savo susikurtą paskyrą, nesuteikia jam teisės į žyminio mokesčio sumažinimą, nes teismas jau patyrė popierine forma pateikto skundo ir jo priedų spausdinimo, skenavimo ir dauginimo išlaidas.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, teismas vertino, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ir išnagrinėti jo skundą.

Nurodo, kad pateikė skundą dėl Kontrolieriaus Sprendimo, nes mano, jog buvo pažeistas įstatymų saugomas jo interesas. Pareiškėjas tikėjosi teisėto, teisingo ir nešališko Kontrolieriaus Sprendimo. Jo nuomone, teismo nustatyti skundo trūkumai iš esmės yra susiję su pertekliniais reikalavimais. ABTĮ nenumatyti papildomi reikalavimai pareiškėjo statusui. Iškilęs klausimas dėl žyminio mokesčio dydžio (nors pareiškėjas, kaip pensininkas, galėtų prašyti jį atleisti nuo žyminio mokesčio) susijęs su jo teise pasirinkti skundo pateikimo būdą, numatyta ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas pasirinko skundą pateikti elektroninėmis ryšių priemonėmis, kaip tai numatyta ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje, o kartu ir sumokėjo atitinkamą žyminį mokestį (22,50 Eur). Skundžiamoje teismo nutartyje klaidingai tvirtinama, kad skundas pateiktas popierine forma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas jam nepašalinus per teismo nurodytą terminą nustatytų skundo trūkumu laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, pripažįsta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai dėl to, kad pareiškėjas nepagrindė, kokias jam pasekmes sukelia ginčijamas Sprendimas, ir dėl to, kad pareiškėjas nepateikė Klaipėdos universiteto akademinės etikos komiteto 2017 m. rugpjūčio 30 d. protokolo, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimo ir savo rašytų skundų (raštų), nėra esminiai, dėl kurių nebūtų galima priimti pareiškėjo skundo. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje paprastai panašaus pobūdžio bylose skundai priimami nagrinėti ir tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje sprendžiama dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-222-756/2018), o minėti teismo iš pareiškėjo pareikalauti pateikti dokumentai nėra tie aktai, be kurių nebūtų įmanoma išnagrinėti bylos dėl Kontrolieriaus Sprendimo, taip pat tikėtina, kad bent dalį minėtų dokumentų (pvz., protokolą, nutarimą) galėtų pateikti ne tik pareiškėjas, bet ir kita bylos šalis.

Vis dėlto, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi kaip skundo trūkumą pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nesumokėjo ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 Eur žyminio mokesčio, kadangi iš bylos duomenų (b. l. 4) matyti, kad pareiškėjas sumokėjo tik 22,50 Eur žyminio mokesčio, nors skundą padavė paprasta rašytine forma. Kadangi žyminio mokesčio (ar jo dalies nesumokėjimas) yra esminis skundo trūkumas, dėl kurio skundas negali būti priimamas, teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus apie sumokėtą likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį.

Pareiškėjo elektroniniu paštu teikti procesiniai dokumentai (pirmąjį kartą teiktas skundas, raštas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties) negali būti laikomi paduotais elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios nurodytos ABTĮ nuostatose (pvz., ABTĮ 24 str. 1 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis).

Taigi pareiškėjui skundą pateikus ne minėtomis elektroninėmis priemonėmis, t. y. per Liteko sistemą, pareiškėjas turėjo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjui minėto dydžio mokesčio per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatytą terminą nesumokėjus ir neprašius nuo jo mokėjimo ar dalies mokėjimo atleisti, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų skundo trūkumų ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Todėl minėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė