b3192d32-fa73-485d-a921-e57b220e93aa · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-800-212/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21324-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11, 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Zinos MickevičiÅ«tės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

P. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo A. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. P. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 7‘032 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 1 d. apie 19 val. vietovėje Utena - Tauragnai įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. T. vairuojamas automobilis SAAB 95 Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu žmonės nenukentėjo, todėl vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Automobiliui BMW važiuojant keliu Utena - Tauragnai, prieÅ¡prieÅ¡ais, nuo Tauragnų pusės važiavęs automobilis SAAB, staiga pasuko į kairę pusę, ir sukdamas į kairę pusę link Biliakiemio, priekine dalimi atsitrenkė į atvažiuojančio BMW priekinę dalį, todėl dėl eismo įvykio kaltas yra tretysis asmuo A. T.. Po eismo įvykio buvo iÅ¡kviesta techninė pagalba, kuri atvyko į įvykio vietÄ ir iÅ¡ jos paÅ¡alino sava eiga negalinčio važiuoti BMW.

3. IeÅ¡kovas kreipėsi į kaltojo dėl eismo įvykio asmens draudikÄ AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos. Atsakovės atstovai sudarė iÅ¡vadÄ apie BMW likutinę vertę, skirtumas tarp pradinės ir likutinės transporto priemonės vertės yra 7‘032 Eur, todėl ieÅ¡kovui padaryta žala, kuriÄ draudimo bendrovė turėtų iÅ¡mokėti yra lygi 7‘032 Eur. Atsakovė 2016-01-08 raÅ¡tu pranešė, kad draudimo iÅ¡mokos nemokės, nes įvykis pripažintas nedraudiminiu.

Nesutikdamas su tokia atsakovės pozicija, pateikė jai pretenzijÄ , tačiau atsakovė 2016-03-09 raÅ¡tu pretenzijÄ patenkinti atsisakė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovo D. P. naudai 7‘032 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-06-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 789,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui A. T. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4,96 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

5. Teismas nustatė, kad eismo įvykio deklaracija patvirtina aplinkybę, jog 2015-11-01 apie 19 val. vietovėje Utena - Tauragnai įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. T. vairuojamas automobilis SAAB 95 Kombi 1.9 Tid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninės apžiūros 2015-11-02 aktu atsakovo specialistai konstatavo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus ir apskaičiavo transporto priemonės likutinę vertę 7‘032 Eur sumai.

Atsakovo aktu prie žalos bylos Nr. 1644611-952171 konstatuota, jog įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, dėl Å¡ios priežasties atsakovo draudėjui nekyla civilinė atsakomybė. Teismas nustatė, jog trečiasis asmuo A. T., vairuodamas automobilį SAAB 95 Kombi, kelyje Utena –Tauragnai, važiuodamas nuo Tauragnų pusės, sankryžoje į Biliakiemį, darydamas kairįjį posÅ«kį, nepraleido tiesiai važiavusio BMW. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog A. T. pažeidė KET taisyklių reikalavimus, numatančius vairuotojų elgesį važiuojant per sankryžas, dėl to nukentėjo ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis.

6. Tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo rÅ«pestingai elgėsi po eismo įvykio – informavo policijÄ , apie įvykusį įvykį nustatyta tvarka buvo informuota kaltojo vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, ieÅ¡kovas informavo savo draudikÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, eismo įvykio dalyviai neatliko jokių veiksmų su apgadintais automobiliais iki teismo ekspertizės, o tai rodo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo nesiekė nuslėpti ar pakeisti jokių su įvykiu tiesiogiai susijusių aplinkybių, o elgėsi taip, kaip numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

Atsakovo atstovas, teisme apklaustas liudytoju G. M., AB „Lietuvos draudimas“ Utenos skyriaus žalų vertintojas ekspertas, nebuvęs eismo įvykio vietoje, padarė iÅ¡vadÄ , kad eismo dalyviai nurodė netikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes. Å i nustatyta aplinkybė rodo atsakovo, kaip draudiko, nerÅ«pestingumÄ tiriant eismo įvykio aplinkybes. Kaip nurodė teismo ekspertai teismo ekspertizės iÅ¡vadoje, nėra tikslios eismo įvykio schemos, kurioje matmenimis bÅ«tų nurodytos transporto priemonių padėtys po susidÅ«rimo, ir bÅ«tų užfiksuoti kiti pėdsakai (padangų pėdsakai, stiklo Å¡ukės, plastiko nuolaužos) apibudinantys transporto priemonių susidÅ«rimo vietÄ , todėl negalima atlikti iÅ¡samios Å¡io eismo įvykio kilimo aplinkybių, kurias nurodė tik Å¡ių transporto priemonių vairuotojai, analizės ir negalima kitaip nei trasologiÅ¡kai tirti Å¡ių transporto priemonių susidÅ«rimo, negalima tiksliai nustatyti, kokiais greičiais eismo įvykio metu judėjo automobiliai bei negalima vienareikÅ¡miai nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu susidÅ«rė Å¡ios transporto priemonės.

7. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo, jiems nurodant įvykusio eismo įvykio aplinkybes. Jų pateikti duomenys draudikui dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodant automobilių iÅ¡sidėstymÄ po eismo įvykio, ar automobilių greičiai prieÅ¡ pat eismo įvykį gali bÅ«ti netikslÅ«s tiek dėl patirto streso, tiek dėl buvusių gamtinių sÄ lygų – lietus, tamsa ir pan. Be to, kaip jie nurodė, eismo įvykio schema buvo nubraižyta be matavimų.

Atsakovas, netikėdamas eismo įvykio dalyvių pateiktais duomenimis, pats turėjo apžiÅ«rėti eismo įvykio vietÄ , atlikti iÅ¡matavimus pagal ant kelio likusias autotransporto priemonių paliktas žymes, ir tik tada atlikti kompiuterinį eismo įvykio modeliavimÄ . Teismo ekspertizės iÅ¡vados 6 punkte nurodyta, jog automobiliai (duomenys neskelbtini) ir SAAB 95 galėjo susidurti ir sustoti vairuotojo D. P. nubraižytoje schemoje pavaizduotose padėtyse, kai 55km/h greičiu važiuojantis automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį SAAB 95.

Teismo ekspertai nepaneigė eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio. Tam tikras neatitikimas jų parodymuose draudikui dėl greičių ar iÅ¡matavimų, negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningumas, siekiant apgauti draudikÄ . Todėl, teismas įvykį pripažino draudžiamuoju, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 7‘032 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (visÄ ar iÅ¡ dalies) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

9. Teigia, jog teismo ekspertai nustatė, kad automobilių susidÅ«rimo mechanizmas yra toks: (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į viduryje kelio stovintį nestabdomÄ (t. y. neužstabdytÄ ) SAAB 95, kas prieÅ¡tarauja deklaruotoms aplinkybėms. Vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis abu automobiliai po susidÅ«rimo turėjo sustoti sankryžos ribose, automobiliui BMW sustojus ties SAAB priekine dalimi, tačiau pagal jų paaiÅ¡kinimus, automobilių padėtys po įvykio yra kitos. Lietuvos Teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė ir apelianto ekspertizės papildo viena kitÄ ir neturi prieÅ¡taravimų, kas patvirtina, kad apeliantas priėmė teisingÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

10. Teismas nepagrįstai vertino draudiko atleidimo nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrindus, kadangi ginčas vyko ir įrodymai buvo teikiami siekiant įrodyti, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, Å¡iÄ draudiko teisinę pozicijÄ pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose.

11. Teismo ekspertizės akte nurodytas duomenų trūkumas (nėra nubraižyta eismo įvykio vietos schema su susidūrimo pėdsakais) nepagrįstai teismo pripažintas draudiko (atsakovės) pareigos pažeidimu.

12. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl eismo įvykio aplinkybių ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ atsakovei. IeÅ¡kovas privalo įrodyti, kad jo pateiktos aplinkybės sudaro draudžiamojo įvykio sudėtį, jei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, jog įvykio aplinkybės buvo kitokios. Teismas netyrė ir nevertino teismo ekspertų iÅ¡vados, kad trečiasis asmuo tiesiog stovėjo kelio viduryje (o ne pateko į avarinę situacijÄ darydamas manevrÄ , kaip yra teigiama jo paaiÅ¡kinimuose draudikui).

13. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimo dalis dėl nustatytų deklaruoto eismo įvykio aplinkybių yra nepagrįsta ir neteisėta, o tokias iÅ¡vadas sÄ lygojo pavirÅ¡utiniÅ¡kas įrodymų vertinimas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas.

14. Pažymi, jog asmenys inscenizuodami įvykius neturi pagrindo nuslėpti paties įvykio buvimo ar kitais veiksmais neigti atsiradusiÄ Å¾alÄ . Ä®vykio inscenizavimo tikslas ir yra sukelti įvykį tyčia bei deklaruoti jį draudikui, kaip atsiradusį netikėtai, todėl Å¡alys siekdamos draudimo iÅ¡mokos, neturi pagrindo nebendradarbiauti su draudiku. Teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai konstatuoja Å¡alių rÅ«pestingumÄ , kaip įrodymÄ dėl jų sÄ Å¾iningumo prieÅ¡ draudikÄ , ignoruodamas aplinkybes, nustatytas teismo ekspertizės akte.

15. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir byloje įrodymus svėrė principu – ieÅ¡kovas yra teisus, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Apeliantė įrodymų tyrimo atlikimÄ patikėjo specialių žinių turinčiam asmeniui, Žalų procesų ir kontrolės skyriaus valdymo skyriaus žalų tyrimo ekspertui M. S., kuris turi eismo įvykio aplinkybių ir trasologinių tyrimų specializacijÄ . Nurodyti eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo vertinami atsižvelgiant į moksliniu vertinimu grįsto tyrimo (eismo įvykio tyrimo iÅ¡vados) rezultatus, tyrimas buvo atliktas naudojantis specialia programa PC-crash 10.2. Atsakovė iÅ¡tyrusi įvykį nustatė, kad toks eismo įvykio mechanizmas, kurį deklaravo abu eismo įvykio dalyviai, moksliniu pagrindu yra nepagrįstas, todėl nusprendė, kad abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytų (realybės neatitinkančių) faktų sutaptis vertintina kaip sÄ moningas klaidingos/melagingos informacijos teikimas draudikui.

16. Draudiko atliktÄ tyrimÄ patvirtina ir LTEC ekspertų atlikta ekspertizė, kurios 3 ir 6 iÅ¡vadų punktuose nurodoma, jog automobiliai po susidÅ«rimo galėjo sustoti taip kaip nurodė Å¡alys eismo įvykio deklaracijoje, kuomet „55 km/h greičiu važiuojantis automobilis BMW „520 atsitrenkia į stovintį automobilį „SAAB 95“. Tokios iÅ¡vados patvirtina draudiko teiginius, kad eismo įvykio dalyviai pateikė klaidinančiÄ informacijÄ , o eismo įvykio aplinkybės buvo kitos, nei nurodė eismo įvykio dalyviai.

17. Apeliantė pažymi, kad greičiai, eismo įvykio dalyvių sukčiavimo atvejais, paprastai yra didinami tam, kad eismo įvykio aplinkybės žalÄ administruojantiems ekspertams nesukeltų įtarimų, t. y. kodėl kelyje, kur leidžiamas ženkliai didesnis greitis važiuojama taip lėtai. Tuo tarpu greitis bÅ«na mažesnis, siekiant iÅ¡vengti vairuotojų sužalojimų, instinktyviai saugantis nuo susidÅ«rimo pasekmių.

18. Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo atsižvelgti tiek į eismo įvykio modeliavimo rezultatus, tiek į LTEC atliktÄ sugadinimų apimčių vertinimÄ , iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis natÅ«raliai susiklosčiusioms aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Taigi, apeliantei pateikus nenuginčytus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovui kyla pareiga paneigti Å¡iuose dokumentuose pateiktÄ informacijÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai Å¡iuo atveju vertintini kaip mažesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys duomenys.

19. Pažymi, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų ir (ar) duomenų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio dalyvių suvokimÄ paveikė stresas ar kitos psichikos sukeltos bÅ«senos. Teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes – eismo įvykio dalyviai jo visas aplinkybes fiksavo eismo įvykio deklaracijoje, todėl draudikas tokių veiksmų negali atlikti dėl praėjusio laiko tarpo po įvykio. Todėl nesuprantamas teismo teiginys, esÄ draudikas buvo nerÅ«pestingas ir nenubraižė schemos.

20. Nurodo, kad tikslÅ«s eismo įvykio vietos matavimai ir kitų pėdsakų užfiksavimas atliekamas kai į eismo įvykį kviečiama policija. Eismo įvykio Å¡alims pildant deklaracijÄ nebelieka galimybių vėliau nustatyti objektyvias eismo įvykio aplinkybes. Teismas nepagrįstai ginčo dalyku įvardijo eismo įvykio dalyvių nesÄ Å¾iningumÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas materialiÄ sias teisės normas inter alia draudimo sutarties objekto apibrėžimo taisykles (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalis) ir draudiko prievolių apimtį (Draudimo įstatymo 98 straipsnis) bei Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo normas (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) bei teismų praktikoje suformuotas taisykles.

21. Vien ta aplinkybė, jog esant kitoms eismo įvykio aplinkybėms automobilių padėtys po susidÅ«rimo galėjo bÅ«ti tokios kaip nurodo eismo įvykio dalyviai dar nepagrindžia, kad įvyko draudžiamasis įvykis. Nustačius, kad aplinkybės prieÅ¡ deklaruotÄ susidÅ«rimÄ buvo kitos, t. y. eismo įvykio dalyviams deklaravus aplinkybes prieÅ¡ įvykį, kurios nesutampa su automobilių iÅ¡sidėstymu ir apgadinimais po įvykio, teismas neturėjo pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad aplinkybės buvo kitos, nei nurodo eismo įvykio dalyviai, prieÅ¡taraujančios įprastai eismo logikai (automobilis SAAB 95 stovėjo skersai kelio, o BMW važiuodamas žymiai mažesniu, nei leistina greičiu, nestabdomas atsitrenkia į trečiojo asmens transporto priemonę). Apeliantė įsitikinusi, kad teismas privalėjo atsižvelgti į teismo ekspertų padarytas iÅ¡vadas ir teisės normų kontekste įvertinti jų neatitikimus eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimams, kadangi bÅ«tent Å¡ios aplinkybės, o ne teismo akcentuota draudiko pareiga „įrodyti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ â€œ yra Å¡ios bylos ginčo objektas.

22. Pažymi, jog analogiÅ¡koje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nors byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų vairuojami automobiliai susidÅ«rė ir jiems padaryta žalos, tačiau, kaip pagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas, tai savaime nesuponuoja atsakovės pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto.

23. Analogiškos situacijos draudimo bendrovės naudai buvo sprendžiamos bylose: Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 sprendimas civ. b. Nr. e2A-554-392/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartis civ. b. Nr. 2A-1593-467/2016 ir kt.

24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame iÅ¡dėstytais teisiniais argumentai ir faktinių aplinkybių vertinimu. Nors apeliantė ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertinimo bylos aplinkybes, tačiau toks teiginys lieka deklaratyviu, kadangi nėra iÅ¡ esmės pagrįstas jokiais įrodymais ar pagrįstais argumentais. Mano, jog pati apeliantė iÅ¡kreiptai ir iÅ¡ esmės neobjektyviai ir iÅ¡imtinai sau palankiai siekia aiÅ¡kinti ekspertizės aktÄ ir kitas aplinkybes.

25. Mano, kad esminis ginčas byloje kilo ne dėl to ar vairuotojų nurodytų laiku, vietoje ir nurodyti automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, tačiau dėl to ar ~15 km/h klaidingai nurodytas važiavimo greitis gali bÅ«ti laikomas esmine aplinkybe leidžiančia teigti, kad Å¡alys nurodė iÅ¡ esmės klaidingas aplinkybes ir elgėsi nesÄ Å¾iningai. Jo nuomone apie 15 km/h jo klaidingai nurodytas greitis negali bÅ«ti laikomas esmine aplinkybe leidžiančia konstatuoti, kad Å¡alys nurodė kitokias, nei tikrÄ sias, eismo įvykio aplinkybes. Toks suklydimas gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad nėra įmanoma visados itin tiksliai sekti savo greičio, o tuo labiau tiksliai jį nustatyti avarinės situacijos metu. IÅ¡ esmės netgi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė buvo pripažinusi, kad Å¡i aplinkybė nėra esminė.

26. Pažymi, kad duoti paaiÅ¡kinimai atitinka teismo ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas ir labiausiai tikėtinÄ eismo įvykio mechanizmÄ . Teisine prasme jis nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už kito vairuotojo, tuo labiau kalto dėl eismo įvykio, duotus paaiÅ¡kinimus ir jų turinį. Neatmestina galimybė, kad pastarasis vairuotojas pamatęs artėjantį D. P. automobilį savo transporto priemonę galėjo natÅ«raliai iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio sustabdyti, be to pažymėtina, kad A. T. galėjo draudimo kompanijai nurodyti ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ siekdamas savo veiksmų pateisinimo, t. y. iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad greičiausiai susiklostė tokia situacija, kad sukdamas į kairę SAAB vairuotojas neįsitikino, kad šį manevrÄ atlikti saugu ir ar nėra tiesiai iÅ¡ priekio važiuojančio automobilio, automobilis SAAB iÅ¡važiavo prieÅ¡ pat automobilį BMW, atstumas buvo nedidelis, todėl automobilio BMW vairuotojas net nespėjo stabdyti, kai tuo tarpu automobilio SAAB vairuotojas nurodo galimai matęs prieÅ¡prieÅ¡ai atvažiuojantį automobilį, bet nusprendęs, kad atstumas tarp transporto priemonių yra didelis.

27. Jei atsakovė laiko, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas – turėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus. Teisės teorijoje bei praktikoje draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip objektyvioje tikrovėje atsitikęs (įvykęs) reiÅ¡kinys draudėjui ir draudikui subjektyviai turi bÅ«ti atsitiktinio pobÅ«džio, tai yra draudiminio įvykio neturi lemti draudėjo sÄ moningi veiksniai. Jeigu draudiminį įvykį lėmė draudėjo tyčiniai veiksmai ar neveikimas, tai draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, nes tyčiniais veiksmais ar neveikimu sukeltas įvykis nelaikomas draudiminiu įvykiu. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie tyčinius, suplanuotus ar kitokius nei atsitiktinius su įvykiu susijusius ieÅ¡kovo atliktus veiksmus nėra ir nebuvo pateikta nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu.

28. Atsakovė aplinkybių, leidžiančių nemokėti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovui, ne tik neįrodė, tačiau ir nenurodė, kai tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių dokumentų (ekspertinės pažymos) yra matyti, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pasitvirtino, taigi atsakovės atsisakymas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Todėl apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naÅ¡tos atmestini.

29. Taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika Å¡iuo atveju nėra aktuali, kadangi faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl įvykio vietos, dalyvių, transporto priemonių ir kitų aplinkybių nėra, nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to ar ~15 km/h klaidingai nurodytas važiavimo greitis suponuoja draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remiantis kitokių aplinkybių pagrindu.

30. Trečiasis asmuo yra kaltas dėl įvykio ir žalos atsiradimo, bÅ«tent neteisėti trečiojo asmens veiksmai nulėmė įvykį, jo civilinė atsakomybė buvo drausta, todėl draudikui kilo sutartinė prievolę tokiÄ Å¾alÄ atlyginti, juolab, kad byloje detaliai nustatytas įvykio mechanizmas, aplinkybės ir kt. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 31. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

33. IeÅ¡kovas D. P. prašė iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 7‘032 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 1 d. apie 19 val. vietovėje Utena - Tauragnai įvyko autoįvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su A. T. vairuojamu automobiliu SAAB 95 Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu žmonės nenukentėjo, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Dėl Å¡io autoįvykio kaltas trečiasis asmuo A. T., todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kur privalomuoju draudimu buvo apdraustas SAAB valdytojas. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai autoįvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

34. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai D. P. ir A. T. paaiÅ¡kinimuose nurodė tokias autoįvykio aplinkybes: ieÅ¡kovas D. P. važiavo apie 70 km/h greičiu, prieÅ¡ais važiavęs automobilis staiga suko į kairę dėl to įvyko susidÅ«rimas ir automobilio stabdyti net nespėjo. Trečiasis asmuo A. T. teigia važiavęs apie 30 km/h greičiu, prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio nestabdė, nes manė, kad iÅ¡ priekio atvažiuojantis automobilis yra toli. Taip pat nurodė, kad D. P. pažįstamas iÅ¡ matymo, deklaracijÄ pildė kitÄ dienÄ aikÅ¡telėje, į kuriÄ buvo atvežti abu automobiliai. AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. sausio 8 d. pranešė ieÅ¡kovui, kad draudimo iÅ¡mokos mokėti negalės, nes „<...> įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, dėl Å¡ios priežasties draudėjui civilinė atsakomybė nekyla“.

35. Ä®statymas reglamentuoja, kad draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11, 27 dalys, CK 6.987 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 2 straipsnio 3 dalį draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka.

IÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDÄ® 16 straipsnis nustato iÅ¡mokos mokėjimo principus, vienas iÅ¡ kurių – draudiko prievolė mokėti iÅ¡mokÄ , tačiau tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Å¡io straipsnio 7 dalį – draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016-01-01 - 96 straipsnio 3, 7 dalys).

36. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, atsisakydama mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , sprendimÄ motyvavo 2016-01-05 ekspertine pažyma. AB „Lietuvos draudimas“ Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus ž-alų tyrimo ekspertas M. S., atlikęs eismo įvykio modeliavimÄ kompiuterinėje programoje PC-crash 10.2, pagal vairuotojų nurodytas įvykio aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne vairuotojų D. P. ir A. T. nurodytomis, natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėms, bet kitomis aplinkybėmis.

37. Minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda tik esant draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, 96 straipsnis, TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalis, CK 6.987 straipsnis). Nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasis, draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė aplinkybę, atleidžiančiÄ jÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, įrodė ekspertine pažymÄ . IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovės sprendimu, turėjo pareigÄ pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktÄ ekspertinę pažymÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ teisme, buvo paskirta autotechninė – trasologinė ekspertizė. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017 m. liepos 12 d. ekspertizės akte ekspertai, atsakydami į pateiktus klausimus, atliko abiejų objektų (automobilių) tyrimÄ ir atsižvelgę į tirtas aplinkybes, padarė iÅ¡vadas, kad: „<...> automobiliai (duomenys neskelbtini) ir SAAB 95 galėjo susidurti ir sustoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo D. P. nubraižytose schemose pavaizduotose padėtyse, kuomet 55 km/h greičiu važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkia į stovintį automobilį SAAB 95“.

Ekspertai nurodė, kad vien tik iÅ¡ sugadinimų negalima nustatyti automobilių „(duomenys neskelbtini) ir SAAB 95 judėjimo greičių transporto priemonių susidÅ«rimo metu. Teismo ekspertai kompiuterio programa PC – Crash 10.2 sumodeliavo transporto priemonių galima susidÅ«rimo eiga automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ važiuojant 70 km/h greičiu, o automobiliui „SAAB 95“ – 30 km/h greičiu. Atlikus minėtų automobilių galimos susidÅ«rimo eigos modeliavimÄ gauta, kad 70 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, atsitrenkus į prieÅ¡inga kryptimi, 30 km/h greičiu, judantį automobilį SAAB 95, po susidÅ«rimo abi transporto priemonės persislenka pirmine automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo kryptimi ir sustoja arčiau deÅ¡iniojo, žiÅ«rint automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo kryptimi, važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

39. Taigi, teismo ekspertų iÅ¡vados iÅ¡ esmės patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ atliktÄ tyrimÄ , t. y. kad eismo įvykio aplinkybės buvo ne tokios, kaip nurodė automobilių (duomenys neskelbtini) ir SAAB 95 vairuotojai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio dalyviai D. P. ir A. T. elgėsi rÅ«pestingai, apie įvykį informavo policijÄ , pranešė draudimo bendrovei, o atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo, nes jų nurodytos įvykio aplinkybės gali bÅ«ti netikslios dėl patirto streso ir buvusių gamtinių sÄ lygų.

40. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja draudėjÄ , naudos gavėjÄ ir (ar) nukentėjusįjį trečiÄ jį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ paneigti tiek draudimo bendrovės ekspertinės pažymos iÅ¡vadas, tiek teismo ekspertų iÅ¡vadas.

Å ios pareigos ieÅ¡kovas D. P. neįvykdė, nepaneigė ekspertų iÅ¡vadų, kurios padarytos įvertinus vairuotojų nurodytas įvykio aplinkybes. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo po įvykio patyrė stresÄ , blogai orientavosi, kreipėsi į gydymo įstaigÄ ir pan., byloje nėra pateikta. Oro sÄ lygos negalėjo įtakoti jų nurodomų aplinkybių, nes A. T. paaiÅ¡kinime nurodė, kad deklaracijÄ abu su D. P. pildė kitÄ dienÄ aikÅ¡telėje, kur buvo nugabenti jų automobiliai.

Teisėjų kolegijos nuomone, eismo įvykio dalyviai D. P. ir A. T. elgėsi nerÅ«pestingai ir lengvabÅ«diÅ¡kai, nes į įvykio vietÄ policijos nekvietė, schemos tinkamai nenubraižė, net preliminariai neiÅ¡matavo atstumų tarp automobilių po įvykio, deklaracijÄ pildė, vadinasi ir įvykio schemÄ braižė, tik kitÄ dienÄ .

41. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ įrodė aplinkybes, atleidžiančias jÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, kad byloje nenustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y., nenustačius kieno neteisėti veiksmai nulėmė žalÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, daro iÅ¡vadÄ , jog teisinio pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui D. P., nėra (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis).

42. Apibendrindama faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimÄ , bei kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kolegija pripažįsta apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ pagrįstu, todėl ginčijamÄ teismo sprendimÄ panaikina ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ D. P. ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ , keičiamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ 158 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ , 653,40 Eur teismo ekspertizės iÅ¡laidų, trečiojo asmens A. T. 242 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme bei 5 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir atmetus D. P. ieÅ¡kinį visos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ D. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . D. P. ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, atmesti. Priteisti iÅ¡ D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 158 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio ir 653,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 40 euro centų) teismo ekspertizės iÅ¡laidų AB „Lietuvos draudimas“, JAK (duomenys neskelbtini); 242 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) advokato pagalbos iÅ¡laidų A.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Zina Mickevičiūtė