AS-552-604-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-604/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01741-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Amžiaus vingis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Amžiaus vingis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Amžiaus vingis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-l 87(7-138/2011) (toliau – ir Sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 69-121 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-215.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad ginčijamą Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-187(7-138/2011) gavo tik 2012 m. birželio 5 d. UAB „Amžiaus vingis“ buvo reorganizuojama iki 2012 m. vasario 20 d. Dėl aplaidaus pareigų vykdymo buvo nušalintas senasis bendrovės direktorius G. M. ir naujuoju direktoriumi 2012 m. vasario 20 d. išrinktas V. R.. 2012 m. balandžio 30 d. V. R. perėmė visą bendrovės dokumentaciją, tačiau informacijos apie buvusį mokestinį ginčą, taip pat informacijos apie Mokestinių ginčų komisijos sprendimą nebuvo. Bendrovė informaciją, kad jos atžvilgiu yra priimtas nepalankus Mokestinių ginčų komisijos sprendimas gavo telefonu bendraujant su mokesčių administratoriumi dėl einamųjų mokestinių prievolių vykdymo. 2012 m. gegužės 16 d. bendrovė raštu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją su prašymu pateikti ginčijamą sprendimą. Bendrovės direktorius sprendimą atsiėmė tik 2012 m. birželio 5 d. nuvykęs į Mokestinių ginčų komisiją. Prašė atsižvelgti į tai, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui paskirta itin didelės apimties mokestinė priemoka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Amžiaus vingis“ prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad iš 2012 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 5-276(5.25) nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. Mokestinių ginčų komisijoje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 69-121. Skundas Komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas 2011 m. liepos 26 d. Apie posėdį 2011 m. liepos 14 d. raštu buvo informuotas pareiškėjas, tačiau Komisijos posėdyje bendrovės atstovas nedalyvavo. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. S-l87(7-138/2011), kurį 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 5-570(7-138/2011) išsiuntė pareiškėjui skunde nurodytu adresu K. Donelaičio g. 78, Kaunas. Siųstas sprendimas grįžo neįteiktas, kadangi bendrovė jo neatsiėmė.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-l87(7-138/2011) buvo priimtas 2011 m. rugpjūčio 18 d., o skundas dėl jo teisme gautas tik 2012 m. birželio 28 d. (išsiųstas 2012 m. birželio 25 d.). Nors ant teismui pareiškėjo pateiktos ginčijamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo kopijos matyti užrašas „Gauta. V. R., direktorius 2012 06 05“, tačiau tai nelaikytina objektyviu įrodymu to, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. birželio 5 d. Ši aplinkybė nepatvirtinta kokiu nors spaudu ir/ar parašu. Įvertinęs Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 5-276(5.25) nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių tas aplinkybes nuginčijančių dokumentų, teismas laikė, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas išsiunčiant sprendimą pareiškėjo skunde nurodytu adresu. Atkreipė dėmesį, kad pagal VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą pareiškėjo buveinės vieta iki 2012 m. vasario 27 d. buvo šiuo adresu. Juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesnio rūpestingumo, lyginant su fiziniu asmeniu, reikalavimai, yra įpareigotas aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti trečiuosius asmenis (šiuo konkrečiu atveju mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisiją) apie savo adresą korespondencijai gauti, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu. To nepadaręs juridinis asmuo prisiima su susirašinėjimu (korespondencijos įteikimu ar neįteikimu) susijusių neigiamų pasekmių riziką.

Nurodė, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl jam yra taikytini didesnio rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas, būdamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo iniciatoriumi, beveik metus laiko nesiėmė jokių priemonių sužinoti apie mokesčių administravimo procedūros eigą, vertintina, kaip aiškus juridinio asmens nerūpestingumas ir neatidumas. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad dėl praleisto termino yra kaltas buvusio vadovo G. M. nerūpestingas elgesys, ko nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nelaikytinas lemiančiu svarstant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo. Taip pat teismas vertino, kad nelaikytinas svarbiu nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą ir pareiškėjo argumentas apie didelę mokestinės prievolės apimtį. Kritiškai vertintino pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjas, iš mokesčių administratoriaus sužinojęs apie Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą ėmėsi aktyvių veiksmų ir stengėsi kuo operatyviau atsiimti sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad dabartinis bendrovės vadovas pareigas eina nuo 2012 m. vasario 20 d., tuo tarpu į Mokestinių ginčų komisiją pareiškėjas raštu kreipėsi tik 2012 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po vadovo pasikeitimo, o sprendimą atsiėmė dar po dvidešimties dienų. Todėl padarė išvadą, kad tokio pareiškėjo elgesio negalima laikyti rūpestingu ir operatyviu, siekiant apginti savo tariamai pažeistas teises.

III. Pareiškėjas UAB „Amžiaus vingis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-187 (7- 138/2011) pateikti.

Pareiškėjas nurodo, kad Mokestinių ginčų komisijos lydraščio kopija patvirtina, kad pareiškėjui Mokestinių ginčų komisijos sprendimas buvo įteiktas 2012 m. birželio 5 d. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės Mokestinių ginčų komisijos sprendimo atsiimti anksčiau, kadangi UAB „Amžiaus vingis“ buvo reorganizuojama iki 2012 m. vasario 21 d. ir iki to momento bendrovė veiklos faktiškai nevykdė. 2012 m. vasario 21 d. Bendrovėje pasikeitė akcininkas – visas Bendrovės akcijas įsigijo naujasis akcininkas V. M., tą pačią dieną buvo pakeistas UAB „Amžiaus vingis“ - naujuoju direktoriumi tapo V. R.. Pasikeitus Bendrovės akcininkams ir vadovybei, bei susitarus su Bendrovės pagrindiniais kreditoriais, Bendrovė atnaujino veiklą. Pažymi, kad buvusiai Bendrovės vadovybei perduodant Bendrovės dokumentus nei Bendrovės akcininkams, nei Bendrovės direktoriui nebuvo atskleista informacija apie tai, kad Bendrovė turėjo mokestinį ginčą ir Bendrovės atžvilgiu Mokestinių ginčų komisijoje galėjo būti priimtas Bendrovei nepalankus sprendimas. Pareiškėjo nuomone, priėmus skundą dėl ginčijamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo nėra ir nebus iškreipta ginčo teisinio santykio šalių pusiausvyra, nebus pažeistas teisinis apibrėžtumo principas, kadangi mokesčių administratorius visą šį laiką nesiėmė jokių aktyvių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir pareiškėjui susisiekus su mokesčių administratoriumi, pats mokesčių administratorius pareiškėjui pasiūlė prašyti teismo atnaujinti terminą skundui pateikti.

Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo elgesys, sužinojus apie Bendrovei nepalankų Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, yra laikytinas nerūpestingu ir neoperatyviu, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad visa Bendrovės dokumentacija naujam Bendrovės direktoriui buvo perduota tik 2012 m. balandžio 30 d. ir perduotuose dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie Bendrovės turėto mokestinio ginčo pabaigą. Dėl šios priežasties Bendrovės vadovas operatyviai ir aktyviai bendravo su Vilniaus AVMI, surinko informaciją apie Bendrovės atžvilgiu priimtą nepalankų Bendrovei mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir 2012 m. gegužės 16 d. (per dvi savaites nuo dokumentacijos perėmimo momento) kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, dėl Bendrovei nepalankaus Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pateikimo. Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Bendrovės vadovas atsiėmė iš karto po to, kai gavo neigiamą Mokestinių ginčų komisijos atsakymą. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės vadovas nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. veikė sirgdamas. Nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju svarbiu nelaikytinas pareiškėjo argumentas dėl mokestinės prievolės dydžio, kuri yra itin didelė (891 345 Lt), kadangi ji turėsianti esminės reikšmės tolimesnei Bendrovės veiklai ir galimybei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis, nesutinkanti su sprendimu, gali skųsti teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Šiuo atveju skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. S-l87(7-138/2011) pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 5-570(7-138/2011) pareiškėjo buveinės adresu (K. Donelaičio g. 78, Kaunas), tačiau pareiškėjas jo neatsiėmė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas išsiunčiant Sprendimą pareiškėjo skunde nurodytu adresu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. birželio 25 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 35), t. y. praėjusius daugiau nei devyniems mėnesiams po šio Sprendimo priėmimo. Tuo tarpu tai, kad Bendrovėje pasikeitus vadovybei ir iš naujo užklausus atsakovą, skundžiamas sprendimas pakartotinai pareiškėjo direktoriui įteiktas 2012 m. birželio 5 d. nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas Sprendimas pirmą kartą pareiškėjui buvo įteiktas tik 2012 m. birželio 5 d. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad terminas dėl Sprendimo apskundimo yra praleistas ir todėl vertino, ar pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012, kt.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad Bendrovė buvo reorganizuojama iki 2012 m. vasario 21 d., keitėsi Bendrovės vadovybė, akcininkai, apie Bendrovės inicijuotus mokestinius ginčus ir jų eigą nebuvo informuota nauja Bendrovės vadovybė, akcininkai, jiems nebuvo perduoti jokie Bendrovės dokumentai, susiję su mokestiniu ginču. Tuo tarpu naujai išrinktas vadovas ėmėsi operatyvių veiksmų, siekdamas gauti informaciją apie Bendrovės atžvilgiu priimtą nepalankų Bendrovei mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, o ginčijamą Sprendimą Bendrovės vadovas atsiėmė iš karto po to, kai gavo neigiamą Mokestinių ginčų komisijos atsakymą (Mokestinių ginčų komisija Bendrovės prašymą išnagrinėjo ir atsisakymą Bendrovei išsiuntė tik 2012 m. gegužės 24 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai pareiškėju yra juridinis asmuo, jam yra taikytini didesnio rūpestingumo reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Be to, pažymėtina, kad ši pareiga tenka ne tik bendrovės direktoriui, tačiau ir akcininkams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad Bendrovėje vyko reorganizavimas ir pasikeitė jos vadovas, kuriam nebuvo perduota dokumentacija, susijusi su mokestiniu ginču, tik patvirtina, jog būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas bei siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, pareiškėjas ( per akcininkus ar kitus darbuotojus) galėjo laiku domėtis dėl Bendrovėje atlikto patikrinimo priimtu sprendimu, t. y. prašyti persiųsti atsakovo priimto Sprendimo kopiją susipažinimui, informuoti apie jo rezultatą bei atsižvelgus į Sprendimo apskundimo terminą, nepaisant to, kad Bendrovėje vyko reorganizavimas ir keitėsi vadovybė, galėjo pavesti parengti skundą ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, ir laiku pateikti skundą teismui. Taip pat ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta direktoriaus liga nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi Bendrovės direktorius turėjo pareigą šių klausimų sprendimą pavesti vykdyti kitam Bendrovės darbuotojui dėl negalėjimo tinkamai atstovauti pareiškėją savo ligos metu. Be to, nurodytas nedarbingumo laikotarpis nepateisina viso pareiškėjo delsimo paduoti skundą dėl ginčijamo Sprendimo.

Atskirai pažymėtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad naujai išrinktas direktorius V. R. savo pareigas pradėjo eiti nuo 2012 m. vasario 21 d., telefonu sužinojęs apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą nepalankų Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, tik po trejų mėnesių, t. y. 2012 m. gegužės 16 d. raštu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją su prašymu pateikti ginčijamą sprendimą, o šį Bendrovės direktorius sprendimą atsiėmė tik 2012 m. birželio 5 d. (po 20 dienų), vertintina, kaip aiškus juridinio asmens nerūpestingumas ir neatidumas. Tokiu būdu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Bendrovės reorganizavimu ir tuo, kad naujai išrinktam direktoriui nebuvo perduota su mokestiniu ginču susijusi dokumentacija, yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjo priklausiusios) priežastys, kurios negali pateisinti termino praleidimo ir šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Kartu pažymėtina, kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2012 m. birželio 22 d. nutartį Nr. AS858-403/2012). Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymo nustatytų procesinių reikalavimų nepaisė, uždelsė paduoti skundą teismui dėl ginčijamo Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-l87(7-138/2011) ir tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Amžiaus vingis“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius