2022-08-08 Nr. BB-5131-1-01-1-39893-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3995/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39893-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo M. U. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. U. gynėjas advokatas T. Januškevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi vieno iš teisėjų kolegijos narių elgesys teisiamojo posėdžio metu (naudojimasis mobiliuoju telefonu) buvo nesuderinamas su iš teismo nešališkumo principo kylančiais reikalavimais, o tai lėmė ir tai, kad baudžiamoji byla faktiškai buvo išnagrinėta ne pilnos sudėties teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp nustatytų faktinių aplinkybių ir nukentėjusiojo A. R. parodymų, netenkino gynėjo prašymo pakartotinai apklausti nukentėjusįjį, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, taip padarydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, be to, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde didžioji dalis dėstomų argumentų yra nukreipti į faktinių aplinkybių neigimą ir nesutikimą su teismų atliktu įrodymų vertinimu, taigi keliami ne teisės taikymo, o fakto klausimai, siekiant pakartotinio įrodymų vertinimo bei jo pagrindu – kitokių, palankių nuteistajam, teismo išvadų, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atsakė ne taip, kaip to norėtų kasatorius, savaime nereiškia, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Kasaciniame skunde išvardyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, in dubio pro reo principo pažeidimai nurodomi deklaratyviai, nepagrindžiant, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į būtent esminius apeliacinio skundo argumentus ir taip esmingai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises. Šie kasatoriaus teiginiai grindžiami dėstant liudytojų parodymus, analizuojant jų turinį, gretinant įrodymus tarpusavyje ir savaip vertinant teismų nustatytas ir jau įvertintas faktines bylos aplinkybes, o tai nėra teisiniai argumentai, sudarantys kasacijos pagrindą.

Teiginiai dėl kilusių abejonių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vieno iš teisėjų nešališkumu, kasaciniame skunde tik formaliai siejami su objektyvaus nešališkumo požymiais.

Išties teismų praktikoje objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, kuris reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-217/2011, 2K-7-30-788/2017 ir kt.). Tačiau primintina, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-150-689/2019). Susipažinus su kasatoriaus teiginiais dėl vieno iš teisėjų kolegijos narių elgesio teisiamojo posėdžio metu (naudojimasis mobiliuoju telefonu) konstatuotina, kad jie grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus nuomone stebint procesą bei jame dalyvaujant. Tačiau teisiniais argumentais nepagrindžiama, kaip atitinkamas teisėjo elgesys (naudojimasis mobiliuoju telefonu) nulėmė nepalankų požiūrį į proceso dalyvius, ypač į kasatorių, kaip toks elgesys išreiškė išankstinė poziciją bylos baigties aspektu.

Darytina bendra išvada, kad kasatorius nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą ar netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, šiuo atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. U. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas