b316766d-6c01-4ade-b82d-e9645b2cf68c · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-623-574/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03748-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos NorkÅ«naitės, Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, nuteistajam E. A. ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. skirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laivės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ E. A. nukentėjusiojo T. V. (T. V.) naudai priteista 450 (keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. sausio 26 d., apie 17.30 val., bÅ«damas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas T.

V., po to, kai abipusiu susitarimu atliko lytinius santykius su pastaruoju, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , laikydamas rankoje specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ metalines žirkles, įrėmęs jas nukentėjusiajam į kaklÄ , reikalaudamas iÅ¡ nukentėjusiojo atiduoti jam savo daiktus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, t. y. nukentėjusįjį papjauti, paėmęs nuo stalo mobiliojo ryÅ¡io telefono pakrovėjo bei pakrovėjo nuo elektroninės cigaretės laidus, surišęs jais T.

V. rankas ir kojas, taip atimdamas galimybę jam prieÅ¡intis, pagrobė nukentėjusiajam T. V. priklausančius daiktus: juodos spalvos dirbtinės odos rankinę su užraÅ¡u „Adidas“, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiu T. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žXIAOMI REDMI 4A“ – 120 Eur vertės, įdėtÄ Ä¯ atverčiamÄ mėlynos spalvos dirbtinės odos telefono dėklÄ , kurio nukentėjusysis materialiai nevertina, neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP“ – 120 Eur vertės, belaidę garso kolonėlę „DIVOOM“ – 150 Eur vertės, raktų ryÅ¡ulį – 50 Eur vertės, ir uždėjęs nukentėjusiajam T.

V. pagalvės užvalkalÄ ant galvos, pasiÅ¡alino iÅ¡ T. V. buto, t. y. pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam T. V. priklausantį 450 Eur vertės turtÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam bendrÄ 450 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimo nesusijusiÄ bausmę.

3. Nurodo, kad turi mažametį vaikÄ , nori dalyvauti jo gyvenime, auklėjime bei rÅ«pintis juo, tačiau atlikdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tokių galimybių neturi. Savo kaltę pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žada ateityje nebenusikalsti ir nepažeidinėti įstatymų. Nori įsidarbinti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Jam atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, neturi motyvacijos, siekių, tikslų, nėra galimybės reabilituotis. BÅ«damas laisvėje, kreiptųsi į atitinkamas organizacijas, kadangi nori pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , mÄ stymÄ , ketina bÅ«ti padoriu piliečiu.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka su jam paskirta bausme, praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį.

6. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

7. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.

8. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas E. A. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ (tiesiogine tyčia padarytas sunkus baigtas nusikaltimas), motyvus, taip pat nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat įvertino, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu E. A. nebuvo teistas, tačiau nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. A. atžvilgiu 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, kuris nuosprendžio paskelbimo dienai neįsiteisėjęs, taip pat E. A. daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų nesunkūs, tačiau paskirtų baudų nemoka.

9. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tam nėra jokio pagrindo. Nenumatyta straipsnio sankcijoje nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė galėtų būti skiriama tik BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Pagal teisminę praktikÄ , kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nei iÅ¡imtinių aplinkybių, nei aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindÄ E. A. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis.

Apeliaciniams skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi nepilnametį vaikÄ , iÅ¡ karto įsidarbintų, atėmus laisvę yra izoliuotas nuo savo artimųjų, negali bÅ«ti vertinamos atsietai nuo kitų aukščiau nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pagrįstumo.

10. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir formaliai jų nepažeidė. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių, vertintinų skiriant nuteistajam bausmę, visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

11. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, jog bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tokia įstatymo dispozicija negali bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama kaip reikalavimas skirti bausmę, artimÄ taikomo Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Å i norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-58/2010 ir kt.).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas E. A. paskyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nors byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimÄ , tačiau veikos padarymo metu nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka, turi nepilnametį vaikÄ , vykdo individualiÄ veiklÄ , jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. A. atžvilgiu 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl minėtu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių vertinimas laikytinas nuteistojo padėties pasunkinimu, skiriant jam bausmę. Visi kiti teismo nurodyti nuteistojo E. A. asmenybę apibÅ«dinantys duomenys, teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nulemia Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ .

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas paskirti nuteistajam E. A. trumpesnę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, laisvės atėmimo bausmę, artimesnę minimaliam BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo E. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo pakeisti. E. A., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirti 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. 9 (devynių) mėnesių ir 10 (deÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019 m. lapkričio 11 d.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ E. A. įskaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ esant laikinai sulaikytu bei suimtu, taip pat atliekant bausmę pagal 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį, t.y. laikotarpį nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. imtinai. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė