2020-02-25 Nr. BB-922-1-01-1-37739-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-643/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37739-2017-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo V. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 1 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. J. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius V. J. tvirtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jis neatliko tokių veiksmų, kurie atitiktų inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (jis nukentėjusiosios nebaugino nei žodžiais, nei veiksmais, nenaudojo jokios sistemingos psichinės prievartos ir pan.). Buvo pažeistas ultima ratio principas, vertinant įrodymus nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, teismų sprendimai surašyti nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismų išvadose nenurodyta kokiais motyvais buvo atsisakyta remtis kitais įrodymais (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis įsitikinęs, kad jo kaltė grįsta prielaidomis bei pakankamai neišanalizuotais įrodymais, nepagrįstai remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie nesuteikia objektyvių žinių apie įvykius, o yra subjektyvus įvykių vertinimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Šiuo atveju kasatorius tiek dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tiek dėl BPK pažeidimų teikia argumentus, kurie analogiški apeliacinio skundo argumentams nurodant, kad byloje netinkamai vertinti įrodymai ir todėl padarytos nepagrįstos išvados dėl kasatoriaus kaltės padarius nusikalstamą veiką, kai į visus apeliacinio skundo argumentus atsakė apeliacinės instancijos teismas, o kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti

Kolegija vertina, kad paduotas kasacinis skundas, įskaitant ir argumentus dėl BPK pažeidimų, deklaratyvus. Skundo teiginių deklaratyvumą pagrindžia ir tai, kad nors kasatorius teigia, jog nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyti visi duomenys, pagrindžiantys tiek veiksmų sistemiškumą, tiek nukentėjusiojo tyčią, tiek ir kitus objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

Konstatuotina, kad kasaciniame skunde keliami ne teisės, bet fakto klausimai, o faktinių aplinkybių nustatymas ir byloje esančių įrodymų vertinimas yra žemesnės instancijos teismų diskrecijoje ir šie klausimai nėra priskirti kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė