2016-12-29 Nr. AB-24814-3-62-3-00691-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2560-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00691-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–7), kurį patikslino (b. l. 44–46), prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 62-424, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 68-468, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2015 m. kovo 13 d. nutarimu drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, kadangi jokių režimo pažeidimų jis nepadarė. 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. administracijos atstovams įėjus į gyvenamąją patalpą pareiškėjas gulėjo ant lovos ir užsidėjęs ausines kompiuteryje žiūrėjo filmą. Jo lova pastatyta gyvenamosios patalpos kampe ir įėjimo durų nesimato. Dėl šios priežasties ir dėl to, jog buvo užsidėjęs ausines, jis negirdėjo, kad į patalpą įėjo administracijos atstovai.

Priėjus administracijos pareigūnui prie lovos pareiškėjas iš karto išlipo iš lovos ir atsistojo. Asmens ženklo pareiškėjas nebuvo prisisegęs ir atsisakė jį prisisegti prie drabužių bei nešioti, kadangi toks reikalavimas žemina jo garbę bei orumą. Asmens ženklo kortelėje nurodyti pareiškėjo asmeniniai duomenys, kurie yra viešai rodomi kitiems asmenims. Pareiškėjas sutinka asmens ženklą nešiotis su savimi ir pateikti jį pareikalavus administracijos atstovams. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad nedidelėje teritorijoje, kurioje vienas su kitu nuteistieji susitinka kiekvieną dieną, yra kalinami žmogžudžiai, prievartautojai, plėšikai, vagys, maniakai, ginklų pardavėjai ir kiti nusikaltėliai, kurie kiekvieną dieną mato pareiškėjo duomenis (vardą su pavardę, gimimo metus ir gyvenamąją vietą).

Viešai deklaruojami duomenys kelia pareiškėjui pavojų, taip pat ir jo daiktams, sveikatai bei gyvybei, nes įvykus konfliktinei situacijai tarp nuteistųjų, yra tiksliai žinomi jo asmeniniai duomenys. Šiuos argumentus pareiškėjas išdėstė ir rašytuose paaiškinimuose bei Drausmės komisijos posėdžio metu. Drausmės komisija turėjo atkreipti dėmesį į pareiškėjo argumentus ir imtis priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu nuteistasis nurodo, kad ženklo nešiojimas žeidžia jo orumą, kokios aplinkybės verčia jį taip jaustis ir tik tada spręsti dėl siūlymo skirti drausminę nuobaudą, tačiau to nepadarė.

Be to, pareiškėjas jokio režimo pažeidimo nepadarė ir 2015 m. kovo 18 d. apie 13 val. 50 min., todėl 2015 m. kovo 20 d. nutarimu drausminė nuobauda jam taip pat paskirta nepagrįstai. Pareiškėjui administracijos atstovai demonstratyviai nurodė išplauti koridorių. Pareiškėjas viešai atsisakė tai padaryti. Pagrindinė šio reikalavimo nevykdymo priežastis buvo tiesioginis jo orumo žeminimas. Pareiškėjas iš Švedijos Karalystės likusiai bausmės daliai atlikti perkeltas į Lietuvą. Švedijoje priverstiniu darbu nėra baudžiama ir privalomo darbo nei apmokamo, nei nemokamo neskiriama.

Pareiškėjui iki 2015 m. kovo 18 d. 13 val. 50 min. nebuvo nurodytas objektas (patalpa), kurį jis privalės sutvarkyti. Prie pareiškėjo priėjo 3 administracijos pareigūnai ir demonstratyviai iškvietė jį prieiti. Matant bei girdint kitiems nuteistiesiems, pareiškėjui administracijos atstovas liepė plauti būrio koridorių. Pareigūnai savo reikalavimą dėstė užgauliu tonu. Tokie pareigūnų veiksmai žemino jo orumą, demonstratyviai rodė jų viršenybę prieš pareiškėją. Tokie veiksmai siejami su tiesioginiu pareiškėjo asmenybės menkinimu ne tik prieš komisijos narius, bet ir prieš kitus nuteistuosius.

Nei vienas teisės aktas nedetalizuoja pačios drausminės nuobaudos įvykdymo mechanizmo ir nenustato laiko nuobaudos įvykdymui. Nuteistasis turi pats pasirinkti laiką, kada jam patogiau įvykdyti reikalavimus.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 57–61) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad 2015 m. kovo 12 d. tarnybinių pranešimų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. buvo rastas savo gyvenamojoje patalpoje sėdintis savo lovoje ir žaidžiantis kompiuteriu. Pareiškėjas buvo be skiriamojo asmens ženklo. Įėjus administracijos pareigūnams į patalpą pareiškėjas neatsistojo, nepasisveikino, tačiau toliau žaidė kompiuteriu. Tik administracijos atstovams pareikalavus atsistoti ir prisisegti asmens ženklą, pareiškėjas atsistojo, tačiau asmens ženklą prisisegti kategoriškai atsisakė.

Pareiškėjas administracijos atstovams nurodė, kad šio reikalavimo nevykdys, kadangi asmens ženklo nešiojimas žemina jo orumą. 2015 m. kovo 13 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta pasiūlyti pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. 2015 m. kovo 13 d. direktoriaus nutarimu Nr. 62-424 pareiškėjui skirta nuobauda – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės. Ši drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto, kuris įtvirtina pareigą nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, taip pat ir 73.2 punktą, numatantį pareigą nuteistajam atsistoti ir pasisveikinti įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui.

Pareiškėjo argumentai dėl asmens ženklo nenešiojimo yra nereikšmingi, kadangi pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimo vietoje atsidūrė taip pat už baudžiamojo įstatymo pažeidimą, jis teismo nuosprendžiu nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) atitinkamų straipsnių pažeidimus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 2015 m. kovo 18 d. apie 13 val. 50 min. pareiškėjui buvo nurodyta išplauti koridorių. Šis nurodymas buvo duotas vykdant 2015 m. kovo 13 d. jam paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės. Pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtą pareigūnų reikalavimą išplauti 2 būrio koridoriaus grindis.

Savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jis atsisako plauti grindis, kadangi joks draudimas negarantuoja jo sveikatos susižalojimo atveju, o taip pat, jog Švedijoje jam nebuvo skirta prie bausmės jokių nemokamų darbų atlikimo. Dėl paminėtų aplinkybių 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas teikimas dėl nuteistojo nubaudimo, kadangi pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Dėl to, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 7 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 punktu, buvo pasiūlyta drausminė nuobauda – perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2015 m. kovo 20 d. direktoriaus nutarimu Nr. 68-468 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių.

Ši drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus. 2015 m. kovo 18 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad į medikus pareiškėjas nesikreipė ir pagal sveikatos būklę tvarkyti patalpas gali. Be to, Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat ir reglamentuojantys laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimą bei atlikimą laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį pareiškėjas drausmine tvarka buvo nubaustas 16 kartų.

Drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos už įvairaus pobūdžio režimo pažeidimus: įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų įsigijimą, gaminimą arba laikymą, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą ir pan. Jam jau buvo taikytos įvairios drausmės priemonės: papeikimas, uždarymas į baudos izoliatorių, uždrausta pirkti maisto produktus vieną mėnesį ir t. t. Pareiškėjas su pataisos įstaigoje galiojančia tvarka yra pasirašytinai supažindintas, tai patvirtina jo parašas Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje.

Skiriant nuobaudas pareiškėjui jokių abejonių dėl padarytų bausmės atlikimo režimo pažeidimų nekilo. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra taip pat nebuvo pažeista, o Drausmės komisijos posėdžio protokolo turinys teisės aktais nėra reglamentuotas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 110–117) pareiškėjo Ž. A. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Į šią įkalinimo įstaigą jis buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta 2009 m. balandžio 30 d. Švedijos Karalystės teismo nuosprendžiu. Bausmės atlikimo laikotarpiu pareiškėjui 16 kartų taikytos drausminės nuobaudos (1 kartą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o 15 kartų Pravieniškių PN-AK). Drausminės nuobaudos buvo paskirtos už įvairaus pobūdžio režimo pažeidimus: įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų įsigijimą, gaminimą arba laikymą, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą ir t.t. Buvo taikytos įvairios drausminės nuobaudos: papeikimas, uždarymas į baudos izoliatorių, uždrausta pirkti maisto produktus vieną mėnesį ir t.t. Pareiškėjas buvo skatintas tik 2 kartus. 2011 m. spalio 3 d. pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Išrašo iš medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad pagal 2015 m. kovo 18 d. sveikatos stovį pareiškėjas gali tvarkyti įstaigos teritoriją – plauti koridoriaus grindis.

2015 m. kovo 13 d. įstaigos direktoriaus nutarimu Nr. 62-424 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Ši drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą (įtvirtinantį pareigą nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde), taip pat ir 73.2 punktą (numatantį pareigą nuteistajam atsistoti ir pasisveikinti įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui). Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. 2 būrio apėjimo metu buvo rastas sėdintis savo lovoje ir žaidžiantis kompiuteriu, taip pat nebuvo prisisegęs asmens ženklo. Įėjus į gyvenamąją patalpą administracijos pareigūnams, pareiškėjas neatsistojo, o toliau žaidė kompiuteriu. Administracijos atstovui pareikalavus atsistoti ir prisisegti asmens ženklą, pareiškėjas atsistojo, bet asmens ženklą prisisegti kategoriškai atsisakė ir nurodė, jog asmens ženklo nenešios, nes jis žemina garbę ir orumą. 2015 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 68-468 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių. Drausminė nuobauda buvo paskirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) – t. y. pareiškėjas 2015 m. kovo 18 d. apie 13 val. 50 min., vykdant 2015 m. kovo 13 d. nutarimu jam paskirtą drausminę nuobaudą (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės), atsisakė vykdyti teisėtą pareigūnų reikalavimą ir išplauti 2 būrio koridoriaus grindis. 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas teikimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nurodoma, kad nuteistasis sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką, todėl vadovaujantis BVK 143 straipsnio 7 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 punktu, direktoriui buvo pasiūlyta nuobauda perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę.

Pravieniškių PN-AK yra specifinė laisvės atėmimo įstaiga, kurios veikla yra ir privalo būti griežtai reglamentuota, o nuteistieji privalo laikytis šiose įstaigose nustatytų elgesio taisyklių. Pareiškėjo teisinė padėtis yra speciali – jis yra nuteistasis terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl jo asmeninės laisvės suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti laisvės atėmimo bausme asmenys, yra neišvengiami. Atitinkamai BVK 12 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje bendrąsias nuteistųjų pareigas, įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o pagal BVK 110 straipsnio 1 punktą – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą – privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Remiantis BVK 110 straipsnio 3 dalimi, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1. punktas įpareigoja pareiškėją nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, o 73.2. punktas nustato, jog nuteistasis, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, turi atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydamas savo pavardę. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, jog aptartose teisės normose suformuluoti imperatyvūs nurodymai (kad į gyvenamą patalpą įėjus pareigūnui privalu atsistoti ir pasisveikinti), vertintini kaip reikalavimai vykdyti specialias pareigas ir nelaikytini įpareigojimais, kaip nors pažeidžiančiais pareiškėjo teises (ABTĮ 57 str.).

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.). BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pažymėtina, kad pagal BVK 142 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010; 2015 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2103-624/2015 ir kt.). Dėl drausminių nuobaudų nuteistiesiems skyrimo LVAT taip pat konstatavo, kad įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam nustatytas nuobaudas (LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija; 2014 m., Nr. 26, p. 460-564).

Sprendžiant dėl drausminių nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis – t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). BVK 142 straipsnis reglamentuoja nuobaudų, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, sistemą. BVK 142 straipsnio 1 dalyje išvardintos drausminių nuobaudų rūšys:

1) papeikimas, 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų, 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10 parų ir kt. BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

BVK 143 straipsnyje įtvirtinta drausminių nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką. BVK 143 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuobaudos, numatytos 142 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu ar įsakymu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 punktas numato, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, numatytas BVK. Remiantis BVK 143 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į turimų nuobaudų kiekį, ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.

Pagal BVK 143 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda gali būti skiriama tik režimo pažeidimą padariusiam nuteistajam. BVK 143 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nuobaudos – papeikimo paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pagal BVK 143 straipsnio 10 dalį apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. akivaizdžiai nepakluso teisėtiems administracijos atstovų reikalavimams prisisegti prie drabužių kortelę su fotonuotrauka. Nešioti kortelę, kuri turi būti prisegta prie drabužių, jį įpareigoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto nuostatos. Tarnybinių pranešimų duomenys, taip pat liudytojų parodymai teismo posėdžio metu neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas šio taisyklių punkto sąmoningai nevykdė, taip pat sąmoningai ignoravo tiesioginį administracijos atstovų reikalavimą prisisegti asmens ženklą. Iš esmės ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. To neneigė ir pats pareiškėjas nei savo paaiškinime, nei teismo posėdžio metu. Dėl to teismas daro išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1. punkto, BVK 110 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo bei jo atstovo teiginius, jog asmens ženklo nešiojimas žemina jo garbę bei orumą, o taip pat kelią grėsmę sveikatai bei gyvybei. Asmens ženkle pateikiama minimali informacija apie asmenį. Nuteistieji laisvai gali judėti pagrinde tik lokalinio sektoriaus ribose ir vienas kitą pažįsta, žino gyvenamųjų patalpų išdėstymą, todėl asmens ženklo duomenys (fotonuotrauka, gimimo data, būrio, brigados, lovos nurodymas) jokiu būdu negali pažeminti pareiškėjo orumo arba sukelti jam realią grėsmę iš kitų nuteistųjų pusės. Be to, patikrinimų metu šie duomenys kitų nuteistųjų akivaizdoje pagarsinami praktiškai kiekvieną dieną (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjui 2015 m. kovo 13 d. nutarime taip pat buvo inkriminuotas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2. punktas, kuris nustato, jog nuteistasis, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, turi atsistoti ir pasisveikinti, pažeidimas. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų pažeidimui konstatuoti. Administracijos atstovai savo paaiškinimuose, kurie iš esmės yra identiški, nurodė, kad pareiškėjas žaidė kompiuteriu ir tik priėjus bei pareikalavus, jis atsistojo. Teismo posėdžio metu liudytojai iš esmės nepaneigė pareiškėjo gynybos versijos, kad jis žaidė kompiuteriu užsidėjęs ausines ir negirdėjo, kai įėjo pareigūnai, o kai tik pamatė administracijos atstovus, iš karto atsistojo. Liudytojai iš esmės kategoriškai neneigė aplinkybės, kad pareiškėjas buvo užsidėjęs ausines. Dėl to teismas konstatuoja, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog jis negirdėjo, kai į patalpą įėjo administracijos atstovai, o tik juos pamatęs iš karto atsistojo. Dėl to teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2. punkto pažeidimas (ABTĮ 57 str.). Nežiūrint to, pareiškėjui pagrįstai inkriminuoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto, BVK 110 straipsnio 1 punkto, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai, todėl jo priešingų teisei veiksmų kvalifikacija lieka nepakitusi ir tai sudaro pakankamą pagrindą drausminei nuobaudai skirti.

Teismui pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2015 m. kovo 20 d. pareiškėjui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, kadangi jis nemotyvuotai ir neteisėtai nevykdė teisėtų administracijos atstovų reikalavimo išplauti koridoriaus grindis. Tokio pobūdžio nuobauda jam buvo paskirta 2015 m. kovo 13 d. nutarimu. Apie 2015 m. kovo 13 d. nutarimu paskirtą drausminę nuobaudą pareiškėjas žinojo, nes dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje ir su nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai. Užduotis jam buvo paskirta nesudėtinga, jos įvykdymui jokių specialių žinių ar pasirengimo nereikia, užduotis buvo suformuluota aiškiai ir tinkamai, o atsisakymo motyvai yra teisiškai nereikšmingi (ABTĮ 57 str.). BVK 1 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad paminėtas kodeksas suderintas su Europos sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų padėtį, o nuteistiesiems bausmės vykdomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuteistojo pareiga dirbti, kai administracija pasiūlo jo kvalifikaciją ir sugebėjimus atitinkantį darbą. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl priverstinio darbo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato pareiškėjui pareigą budėti gyvenamosiose patalpose, o budėjimas apima ir patalpų grindų plovimą. Kaip jau buvo paminėta, užduotis pareiškėjui turėjo būti suprantama ir nesunkiai įvykdoma. Taip pat pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas, reglamentuojantis pataisos įstaigų personalo ir nuteistųjų santykius, reikalauja kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai būtų grindžiami abipusės pagarbos principu. Teismui pateikti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad administracijos atstovai šios nuostatos nepažeidė, o pareiškėjas viešai, aktyviais bei grubiais veiksmais ją akivaizdžiai ignoravo.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobaudos pareiškėjui paskirtos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimais – t. y. nuobaudos paskirtos įgalioto pareigūno ir įformintos tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl savo elgesio raštu, tiek ir Drausmės komisijos posėdžiuose. Skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo paaiškinimus dėl pažeidimų. Nuobaudos yra nustatytos BVK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, jos atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobaudos buvo paskirtos nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jas panaikinti. Prašomuose panaikinti nutarimuose aiškiai nurodyta pažeidimo esmė ir pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Teismas, įvertinęs 2015 m. kovo 20 d. nutarime aprašytą pažeidimo esmę, konstatuoja, kad pareiškėjo padarytas režimo pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip itin piktybiškas – jis nemotyvuotai ir demonstratyviai viešai atsisakė vykdyti teisėtą reikalavimą, tuo parodydamas nepagarbą įstatymų leidėjui ir jo priimtiems teisės aktams, administracijos atstovams, taip pat piktybiškai ignoravo režimo reikalavimus, darbo proceso teigiamą poveikį socialinei reabilitacijai. Teikime nurodyta, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimo reikalavimus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina teismui pateikti duomenys. Dėl 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 18 d. paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo vyksta teisminis ginčas (TIS Liteko duomenys), o prieš tai nuobauda buvo paskirta tik 2013 m. rugpjūčio 23 d. – t. y. seniau negu prieš vienerius metus (BVK 143 str. 9 d.). Sistemingumo požymio (3 ir daugiau kartų) pašalinimas nekeičia pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, kadangi išlieka alternatyvus kvalifikuojantis požymis (itin piktybiškai). Įvertinus pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, pareiškėjo argumentus, teismas konstatuoja, kad 2015 m. kovo 20 d. nutarimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai nėra per griežta (ABTĮ 57 str.).

Taisyklių 205, 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31 priede. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti Drausmės komisijos posėdyje, todėl pareiškėjo teisė žinoti kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad remiantis Taisyklių nuostatomis, pataisos įstaigose yra sudaromos Drausmės komisijos (Taisyklių 236 p.). Drausmės komisija yra sudaroma direktorius įsakymu ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija (Taisyklių 236 p.). Drausmės komisijos veiklą pagrinde reglamentuoja Taisyklių 237 – 246 punktų nuostatos. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad skiriant nuobaudas pareiškėjui buvo pažeisti paminėti Taisyklių punktai ir tai turėjo tiesioginę įtaką neteisingam drausminės nuobaudos paskyrimui. Drausmės komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kurio turinys nėra detaliai reglamentuotas (Taisyklių 244 p.), ir šis procesinis dokumentas, vertinant atskirai, nėra labai informatyvus, tačiau komisijos nariams pateikiama visa su režimo pažeidimu susijusi medžiaga, pristatomas pažeidėjas, kuris taip pat dalyvauja komisijos posėdyje (Taisyklių 241, 242 p.). Be to, kaip jau buvo paminėta, Drausmės komisijos sprendimas juridiškai neturi jokios privalomosios įtakos pataisos namų direktoriaus sprendimui, kurį jis priima vienasmeniškai (Taisyklių 236 p.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo ir atstovo argumentai dėl protokolo turinio, Drausmės komisijos veiklos principų bei formų ir pan.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III. Pareiškėjas Ž. A. apeliaciniu skundu (b. l. 156–162) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog ženklas nešiojamas lokaliniame sektoriuje, kuriame visi ir taip pažįsta vienas kitą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtas ženklas yra segamas ir už lokalinio sektoriaus ribų, kur susitinkama su kitų lokalinių sektorių nuteistaisiais, kurie laikomi dėl tam tikrų charakterio savybių atskirai. Be to, teismo išvada prieštarauja logikai, nes jei visi viename lokaliniame sektoriuje nuteistieji pažįsta vienas kitą, tai kam tada, reikalingi minėti asmens tapatybę patvirtinantys ženklai, kai nėra pareigūnų. Be to, iš liudininkų apklausos teisme matyti, jog nuteistasis buvo identifikuotas, o ženklo pagrindinė funkcija yra identifikuoti nuteistąjį. Jo nešiojimas (nepriklausomai nuo to, ar jis segamas, ar turimas kišenėje), funkcijos nekeičia. Iš liudininkų parodymų matyti, kad identifikavimo ženklai yra prisegti prie registruotos gulimosios vietos, o visas incidentas vyko prie pareiškėjo gulimosios vietos, todėl pareigūnų nurodymai buvo ne identifikuoti nuteistojo asmenybę, tačiau išskirtinai ir visuotinai pažeminti nuteistąjį. Pareiškėjas prisistatė vardu ir pavarde pareigūnams ir Kalėjimų departamento direktorei, kuri lankėsi tuo metu pataisos namuose.

Remiantis Europos kalinimo taisyklių 56.1 punktu drausminės nuobaudos yra kraštutinė priemonė. Pagal minėtų taisyklių 57.1 punktą, drausminė pražanga yra tik toks elgesys, kuris kelią grėsmę vidinei tvarkai, režimui ar saugumui. Teismas neįsigilino ir nesiaiškino, ar ženklo nesegėjimas gali būti priskirtas kraštutiniam atvejui ir ar ženklinimas gali sukelti orumo pažeminimą bei kelti grėsmę vidinei tvarkai, režimui ar saugumui, nesiaiškino ar ženklo segėjimas gali būti susijęs su nuteistojo pataisos socialinės reabilitacijos programomis, nes dėl ženklo nesegėjimo skiriamos nuobaudos tolygios grubiems pažeidimams (kaip uždraustų daiktų turėjimas), kurios išties gali kelti grėsmę vidiniai tvarkai, režimui ar saugumui. Europos kalinimo taisyklių 58 punktas nurodo, jog apie bet kurį galimą kalinimo padarytą drausmės taisyklių pažeidimą nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai, kuri nedelsiant jį ištiria. Šių aplinkybių teismas nevertino. Teismas nevertino ir to, ar pataisos namų administracija naudojo teisingumo ir meditacijos mechanizmą, sprendžiant ginčą (minėtų taisyklių 56.2 p.). Be to, ženklo segėjimas gali pažeisti nuteistojo orumą, kadangi Europos Sąjungoje panašaus pobūdžio ženklinimas yra pripažintas orumą žeminančiu veiksmu nuo 1946 metų Niurnbergo proceso (Niurnbergo proceso metu nuo 1945 m. lapkričio 20 d. iki 1946 m. spalio 10 d., teisiant nacių karo nusikaltėlių vadus, Tarptautinis Karinis Tribunolas pripažino, kad ženklinant žmones numeriais yra didžiausias nusikaltimas prieš žmoniją ir žmoniškumą, kuris neturi senaties termino).

Nors teismas nurodė, jog Drausmės komisijos sprendimas juridiškai neturi jokios privalomosios įtakos pataisos įstaigos direktoriaus sprendimui, pareiškėjo manymu, vienintelė vieta, kur nuteistasis gali pasinaudoti teise į gynybą yra Drausmės komisijos posėdis, kuris neprotokoluojamas ir nefiksuojamas nuteistojo žodinis pasiaiškinimas, t. y. nesuteikiama teisė į gynybą, o pats pataisos įstaigos direktorius nedalyvauja. Drausmės komisijos posėdis atitinka teismo posėdį (šį teiginį, pareiškėjo manymu, patvirtina Drausmės komisijos pirmininko S. C. žodžiai liudijant teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. 1-3082-505/2015, kurioje jis nurodė, jog „drausmės komisija taip pat kaip ir teismas“), todėl jie privalo būti tinkamai protokoluojami. Neprotokolavimas užkerta teisę į teisingą bylos ar atvejo išnagrinėjimą bei pažeidžia rungimosi principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (kadangi tokiame posėdyje nedalyvauja pataisos įstaigos direktorius). Pareiškėjo manymu, Drausmės komisijoje jau iš anksto yra nusprendžiamas nuteistojo nubaudimas, neatsižvelgiama į jo paaiškinimus, todėl ir neprotokoluojami posėdžiai, kad nekiltų nesusipratimų, jei nuteistasis nesutiktų su nubaudimu; nubaudimas visada vyksta administracijos nuožiūra. Remdamasis Pravieniškių PN-AK „Darbo reglamento“, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-170, 34.2 punktu, Pravieniškių PN-AK nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 8.12 ir 8.19 punktais, BVK 1 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas teigia, kad Drausmės komisijos pirmininkui yra privaloma laikytis nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas pažymi, kad iš byloje pateiktų įrodymų ir liudininkų parodymų nustatyta, jog tarnybiniai pranešimai yra surašyti vienodai skirtingų pareigūnų, nes vienas pareigūnas („svarbiausias“) surašo tarnybinį pranešimą kaip jam tinka, o kitiems lieka tik pasirašyti kopijas. Nuteistajam neleidžiama susipažinti su surinkta prieš jį medžiaga, paaiškinama tik žodžiu, į kurį nuteistasis pateikia raštišką paaiškinimą. Tokie veiksmai rodo atsakovo šališkumą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neanalizavo ir neišsprendė įtraukimo į nemokamus dviejų valandų darbus teisėtumo. Teisėjų kolegija 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012 nurodė, kad teismas byloje konstatavo, jog pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis atsisakė atlikti pataisos įstaigos administracijos nurodytą nemokamą darbą – tvarkyti įstaigos teritoriją, teismas vertindamas bylos aplinkybes, t. y. pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatė vieną faktą, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 12 d. atsisakė tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, faktas nustatytas ir pareiškėjas to neneigė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar pareiškėją buvo siekiama įtraukti į nemokamus darbus teisėtai, t. y. laikantis nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarkos bei sąlygų. Taigi, pasak pareiškėjo, nagrinėjant ginčą dėl nuobaudos skyrimo už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, turi būti nustatyta, ar toks reikalavimas atitiko BVK 134 straipsnį ir su jo taikymu susijusių poįstatyminių teisės aktų nustatytas sąlygas. Šiuo atveju priverstinis pareiškėjo įtraukimas į nemokamus darbus pagal BVK 134 straipsnį apeliuoja į non bis in item principo pažeidimą ir yra neteisėtas, nes Švedijos Karalystės teismas, nuteisdamas pareiškėją, neskyrė jam bausmės atlikti nemokamų darbų.

Įtraukimas į nemokamus darbus ir teritorijos tvarkymas yra žeminantys pareiškėjo garbę ir orumą bei griežtinantys bausmės sąlygų atlikimą neteisėtai; tai patvirtino teisme liudininkas R. C., jog koridoriaus plovimas yra ne tvarkos palaikymas, o baudimas darbu.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 1–3) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobaudos pareiškėjui paskirtos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimais – t. y. nuobaudos paskirtos įgalioto pareigūno ir įformintos tinkamai. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurio nors jo pateiktame skunde keliamo klausimo ar argumento, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesinės ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo Ž. A. patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad patikslintu skundu pareiškėjas teismo prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 62-424 bei 2015 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 68-468.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 62-424 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, už tai, kad Ž. A. 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. 2 būrio apėjimo metu buvo rastas sėdintis savo lovoje ir žaidžiantis kompiuteriu, taip pat nebuvo prisisegęs asmens ženklo; į gyvenamąją patalpą įėjus administracijos pareigūnams, pareiškėjas neatsistojo, o toliau žaidė kompiuteriu, ir tik administracijos atstovui pareikalavus atsistoti ir prisisegti asmens ženklą, pareiškėjas atsistojo, bet asmens ženklą prisisegti kategoriškai atsisakė, nurodydamas, jog asmens ženklo nenešios, nes jis žemina garbę ir orumą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 62-424 konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 bei 73.2 punktus (b. l. 8).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 68-468 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių, kadangi pareiškėjas 2015 m. kovo 18 d. apie 13 val. 50 min., vykdant 2015 m. kovo 13 d. nutarimu jam paskirtą drausminę nuobaudą (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės), atsisakė vykdyti teisėtą pareigūnų reikalavimą ir išplauti 2 būrio koridoriaus grindis, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad šį nutarimą atsakovas priėmė atsižvelgęs į Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2015 m. kovo 20 d. „Teikimą dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-1407 (b. l. 76), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 62-424 bei 2015 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 68-468 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui (2015 m. kovo 17 d. ir 2015 m. kovo 24 d. skundai, b. l. 13–22, 23–28). Kalėjimų departamentas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2S-1686 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ minėtais nutarimais paskirtas nuobaudas paliko galioti (šio sprendimo pareiškėjas teismui neskundė; b. l. 10–12).

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. akivaizdžiai nepakluso teisėtiems administracijos atstovų reikalavimams prisisegti prie drabužių kortelę su fotonuotrauka, t. y. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde) nuostatas; taip pat, kad 2015 m. kovo 20 d. pareiškėjui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, kadangi jis nemotyvuotai ir neteisėtai nevykdė teisėtų administracijos atstovų reikalavimo išplauti koridoriaus grindis, t. y. atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 62-424 paskirtą nuobaudą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2. punkto (nuteistasis, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, turi atsistoti ir pasisveikinti) pažeidimas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka (pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.) ir iš naujo nekartoja 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių argumentų.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk priešNyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Be to, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų duomenų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų vertinimu.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, pagal kurią teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų taisyklių laikėsi ir byloje surinktus duomenis vertino tinkamai. Pabrėžtina, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą ir padarydamas atitinkamas išvadas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, taip pat nenustatė.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog asmens ženklas, už kurio neįsisegimą pareiškėjui paskirta nuobauda, nešiojamas ne tik lokaliniame sektoriuje, kuriame visi ir taip pažįsta vienas kitą, tačiau ir už lokalinio sektoriaus ribų, kur susitinkama su kitų lokalinių sektorių nuteistaisiais, kurie laikomi dėl tam tikrų charakterio savybių atskirai. Pasak pareiškėjo, ženklo pagrindinė funkcija yra identifikuoti nuteistąjį, o iš liudininkų apklausos teisme yra matyti, jog pareiškėjas buvo identifikuotas, todėl pareigūnų nurodymu prisisegti ženklą buvo siekiama ne identifikuoti nuteistojo asmenybę, tačiau išskirtinai ir visuotinai pažeminti nuteistąjį, jo orumą. Be to, apelianto teigimu, teismas nesigilino į tai, ar ženklo nesegėjimas gali būti priskirtas tokiam nusižengimui, kuris gali būti baudžiamas, t. y. teismas nesiaiškino, ar ženklo nesegėjimas gali būti baudžiamas nuobaudomis, tolygiomis nuobaudoms, skiriamoms už grubius pažeidimus (pvz., kaip uždraustų daiktų turėjimą).

Atmesdama minėtus apelianto argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimai vykdyti įstatymus ir laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių, be kita ko, ir nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, taip pat vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra įtvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse – akte, skirtame reglamentuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 2 p.). Minėtų taisyklių 3 punktas įtvirtina, kad taikant šias taisykles, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių. Vadinasi, šiuo atveju ir reikalavimas nešioti ženklą su atitinkama informacija, taip pat vykdyti pataisos įstaigų pareigūnų reikalavimus nežemina ir negali žeminti nuteistojo garbės ir orumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu ne kartą akcentuota, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, BVK atskirai aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Todėl ir įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-589/2010). Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A143-539/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1235/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartį adm. byloje Nr. A143-1068/2010).

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte įtvirtinta pareiga nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde yra imperatyvi pareiga, kuri turi būti vykdoma visą laiką, kai tai yra įmanoma (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-834-624/2016, kurioje pažymėta, jog minėta imperatyvi pareiga gali būti nevykdoma tik išimtiniais atvejais, kai jos įvykti neįmanoma, pvz., dušo metu).

Kaip nepagrįstus apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta ir apelianto teiginius, susijusius su priverstiniu nuteistųjų darbu (pareiškėjo teigimu, atsakovo reikalavimas ne eilės tvarka išplauti koridoriaus grindis laikomas priverstiniu darbu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nepasisakė). Teisėjų kolegija pažymi, kad pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės – tai viena iš už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamų nuobaudų. Ši nuobaudų rūšis įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso III skirsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija“ 142 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis (137 str. 1 d. 1 p.), išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (137 str. 1 d. 2 p.), sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę (137 str. 1 d. 3 p.). Aptariama nuobaudos rūšis nėra susijusi su nuteistųjų darbu, kuris reglamentuojamas BVK II skirsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ nuostatomis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė