2021-09-22 Nr. AB-19144-3-62-3-00808-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-803-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo kalinamas Marijampolės PN pažeidžiant jo teises ir laisves. Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN jam suteikė mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo visiškai nebuvo privačios aplinkos, buvo apribotas judėjimas, jis jautė oro trūkumą, nuovargį, išsekimą, sumažėjo bendravimo galimybės, jis tapo uždaresnis, pablogėjo miego kokybė, dėl to jis jautė pažeminimą ir patyrė didelių psichologinių išgyvenimų. Dėl nuolatinės drėgmės, pelėsio, nesudarytų sąlygų drabužiams skalbti ir džiovinti jo gyvenamosios aplinkos sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo šilto vandens tinkamai asmeninei higienai. Gyvenamojoje teritorijoje pastatų stogai buvo dengti šiferio lakštais, kurių pagrindinė sudedamoji medžiaga asbestas, stogas vietomis fiziškai pažeistas, įtrūkęs, dėl ilgalaikio kritulių poveikio pažeista rišamoji medžiaga, tai leido asbesto plaušeliams atsilaisvinti ir kėlė didelę grėsmę Marijampolės PN teritorijoje esantiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją. Pareiškėjas teigė dėl kalinimo pavojingoje aplinkoje susirgęs (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienvietėje kameroje Nr. 7, kuri buvo priskiriama laikino sulaikymo kameros tipui ir kurioje laikyti asmenį teisės aktai leido ne ilgiau kaip 24 valandas, buvo laikomas 10 parų. Kamera Nr. 25, kurioje buvo 13 nuteistųjų, buvo be įrengtų langų, kad į patalpą patektų oras, lubose buvo išmuštos dvi angos, per kurias lyjant ar sningant į kamerą patekdavo krituliai, būdavo skersvėjai, šalta. Kameroje Nr. 25 stoglangis buvo įrengtas tik 2018 m. lapkričio 18 d. Minėtoje kameroje buvo apie 30 kv. m ploto, perteklinis inventorius, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kurio įrengimas žemino pareiškėjo orumą, baldai dar labiau mažino laisvą vietą.

4. Pareiškėjas teigė, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Prausykloje ir tualeto kambaryje buvo netinkamai įrengta oro filtravimo sistema, trūko sanitarinių įrenginių.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems. Toks reglamentavimas nepagrįstai taikomas nuteistiesiems asmenims.

6. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo pasinaudoti biblioteka kol bausmę atliko drausmės grupėje, todėl buvo diskriminuojamas apsunkinant jo bausmės atlikimo sąlygas. Marijampolės PN nesuteikė papildomos veiklos nei kamerose, nei už kameros ribų. Kamerose nebuvo įrengta mygtuko pareigūnui iškviesti, ši aplinkybė sukėlė pavojų jo gyvybei bei sveikatai, didelius nepatogumus bei orumo pažeminimą, turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui. Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. dienos metu buvo paimamas lovos čiužinys ir išduodamas tik naktį. Nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d. buvo priverstas naudotis vandeniu, kurį visame mieste buvo draudžiama vartoti dėl įvykusios vandens filtrų valymo avarijos. Marijampolės PN nepasirūpino tinkamo vandens tiekimu, tokiu būdu kilo pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Bausmės atlikimo metu nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas – per silpnas dienos metu, o naktinis apšvietimas švietė per stipriai, neleisdavo užmigti, keldavo susierzinimą. Kadangi kamera Nr. 25 buvo be langų, dienos šviesos praktiškai joje nebuvo.

7. Pareiškėjas teigė, kad pateko į (duomenys neskelbtini) susirgimų rizikos grupę, visą kalinimo laikotarpį jautėsi kankinamas, žeminamas. Pareiškėjas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties, nes jam nebuvo suteikti duomenys, trūko kompetencijos pažeidimams nustatyti, buvo formaliai supažindintas su nustatyta vidaus tvarka ir kalinimo sąlygomis.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti neturtinę žalą. Marijampolės PN konstrukcijose esančios asbesto medžiagos negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad sirgo (duomenys neskelbtini), nėra. Pastatų, kuriuose lokalizuoti nuteistųjų būriai ir kamerų tipo patalpos, stogai dengti prilydyta ruberoido danga.

Pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma. Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą. Kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai yra atskiroje patalpoje su durimis ir pareiškėjui dėl to negalėjo būti pažeistas privatumas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC) atliko patikrinimus, pažeidimų nustatyta nebuvo. Esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai.

Kameroje Nr. 25 stoglangio remonto darbai buvo atlikti 2017 m. gruodžio 8 d. NVSC 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA-9414 pažymėta, kad kameroje Nr. 25 yra du stoglangiai, dėl to natūralus apšvietimas yra užtikrinamas. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta užtikrinti nuolatinę kamerų tipo patalpose atliekančių bausmę nuteistųjų kontrolę ir priežiūrą. Pirmame ir antrame aukštuose esančiose kamerų tipo patalpose išvedžiota vėdinimo sistema, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema.

Marijampolės PN kamerų tipo patalpose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji ją gadina, o visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja kamerų tipo patalpose esamą situaciją. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys, o gyvenamosios patalpos valomos pačių gyventojų, tam išduodamos valymo priemonės. Iš pareiškėjo pagrįstai dienos metu buvo paimamas čiužinys, pagalvė, antklodė, kurie buvo grąžinami tik prieš miegą, tai nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 220 punktu. Marijampolės PN geriamas vanduo buvo tiekiamas tinkamas. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su prašymu suteikti jam higienos priemonių, o ginčo laikotarpiu buvo mokus. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiką, atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose nuteistiesiems šeštadieniais atnešamos knygos, kurias skaitymui gali pasirinkti patys, todėl teiginys, kad nebuvo užtikrinta teisė naudotis biblioteka yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN administraciją kreipėsi 3 kartus. Nėra duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų, galbūt patirtų kančių, pažeminimo, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d., todėl terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. pareikšti yra praleistas ir ši pareiškėjo reikalavimo dalis netenkintina.

12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą nebuvo pažeista.

13. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose: nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. – kameroje Nr. 23, nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 4 d. – kameroje Nr. 22, nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. – kameroje Nr. 25, nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. – kameroje Nr. 24, nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. – kameroje Nr. 25. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 23, jam teko 4,09 kv. m (16,37 kv. m / 4) gyvenamojo ploto, kalint kameroje Nr. 22 teko 4,08 kv. m (20,39 kv. m / 5) gyvenamojo ploto, kalint kameroje Nr. 25 teko 3,87 kv. m (34,83 kv. m / 9) gyvenamojo ploto, kameroje Nr. 24 teko 4,07 kv. m (20,35 kv. m / 5) gyvenamojo ploto.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 25 jis buvo laikomas kartu su kitais 12 asmenų, iš viso 13 nuteistųjų. Įvertinęs aplinkybę, kad skiriasi pareiškėjo skunde ir Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje „Dėl J. G. bausmės atlikimo“ nurodyti laikotarpiai, teismas teigė neturintis pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu ir jais nesivadovauti.

15. Teismas nurodė, kad dėl gyvenamojoje teritorijoje pastatų stogų būklės pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neveikimu padarytos žalos. Pastatų, kuriuose yra nuteistųjų gyvenamosios patalpos, stogai dengti ne asbestcemenčio danga, o ruberoido danga. Byloje nenustatyta duomenų, jog tiriamu laikotarpiu Marijampolės PN buvo atliekami darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Be to, pastatytuose objektuose gofruoti ir kiti lakštai iš asbestcemenčio nėra draudžiami.

16. Teismas konstatavo, kad tiriamu laikotarpiu pareiškėjo teisė į ventiliuojamas patalpas buvo užtikrinta. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), bei techninį projektą „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“.

17. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl įjungto naktinio apšvietimo pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės.

18. Kadangi už patalpų valymą drėgnuoju būdu nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl patalpose buvusio pelėsio, laikytina deklaratyvia ir neįrodančia atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų fakto.

19. Teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginiai apie Marijampolės PN langus negali būti vertinami kaip pareiškėjo teisių pažeidimas, kadangi langų įrengimas priskirtinas pastato rekonstrukcijos darbams, kuriems netaikomas Higienos normos HN 134:2015 3 punktas.

20. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas su skundais nėra. Marijampolės PN 2017 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 20/07-1277 paneigia pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad kameroje Nr. 25 nebuvo įrengti stoglangiai. Byloje nėra duomenų, kad iki remonto kameroje Nr. 25 esantis stoglangis neapsaugojo nuo kritulių patekimo į kamerą. Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. pažyma ir Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 55/04-313 patvirtina, kad dėl pablogėjusios sveikatos ar psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos Marijampolės PN, pareiškėjas nesikreipė.

21. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo į bylą pateiktomis nuotraukomis, padarė išvadą, kad kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė), kurie atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, su varstomomis durimis, todėl pareiškėjo teiginys, kad taip nėra, pripažintas nepagrįstu.

22. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo nemokus ir pateikė rašytinį prašymą atsakovo atstovui, todėl tokios priemonės kaip dantų šepetėlis, dantų pasta ir pan., pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjui nemokamai nepriklausė.

23. Teismas nurodė, kad nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, numatytas laikas kreiptis dėl pageidaujamos literatūros yra šeštadieniais nuo 9.15 iki 11.30 val. ir nuo 14.00 iki 17.00 val. Nuteistieji, laikomi kamerose, į biblioteką nevedami. Grafike numatytu laiku bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų iškilę kliūčių naudotis biblioteka. Aplinkybė, kad bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas sudarytas išskiriant nuteistuosius, laikomus kamerų tipo patalpose, nevertintina kaip diskriminuojanti pareiškėją, kadangi ši norma nustatyta atsižvelgiant į šios grupės nuteistųjų statusą, kurį lemia jų asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis. Todėl teismas sprendė, jog šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

24. Teismas nustatė, kad vienoje iš kamerų (Nr. 25), kurioje gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, tačiau vien tai nelaikoma pažeidimu ir nėra pripažįstama, jog pareiškėjui kilo neturtinė žala. Kadangi pareiškėjas nepateikė argumentacijos, jog dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo jam kilo problemų, patyrė nepatogumų, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo padaryta žala.

25. Teismas pripažino deklaratyviais ir neįrodytais, todėl nepatvirtinančiais atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo teiginius, jog nebuvo organizuojamos užimtumo priemonės, kad iš pareiškėjo Marijampolės PN administracija paėmė skunde nurodytą inventorių jam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, ar, jog jam neužtikrinta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše po šiltu vandeniu.

26. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai.

III. 27. Pareiškėjas J. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti jo reikalavimus visa apimtimi.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neargumentavo: kaip apskaičiavo gyvenamąjį plotą ir nenustatė jo pažeidimo; dėl atsakovo atstovo pateikiamų nekorektiškų duomenų ir negalėjimo pateikti akredituotų specialistų paskaičiavimų sanitarinio mazgo užimamam plotui apskaičiuoti; kaip apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį, nes aktualu nustatyti kiek realiai pareiškėjas turėjo laisvos vietos kameroje. Teismas neanalizavo suėmimo laikotarpio iki lovų demontavimo ir po jo, nepasisakė dėl skirtingos nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos dėl ploto. Pareiškėjas nesutiko su teismo taikyta vienam asmeniui tekusio ploto skaičiavimo metodika.

29. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl bendros patalpos vėdinimo ir ventiliacijos sanitarinio mazgo atskirai patalpai, naudojimosi dušu, patalynės, sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, tik išdėstė šiais aspektais aktualų teisinį reguliavimą, tinkamai nevertino, ar nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip pareiškėjo teisių pažeidimai.

30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neištyrė sąlygų, kai jis buvo ilgą laiką laikomas patalpoje be langų, t. y. sandėlio tipo kameroje, kuri nepritaikyta žmonėms apgyvendinti, taip pat dėl asbesto, buvusio gyvenamojoje aplinkoje.

31. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Byloje nėra galimybės nustatyti sužinojimo momentą apie pažeidimą, o suvokimą apie galimai pažeidžiamas teises neįmanoma atskirti nuo natūraliai patiriamų apribojimų ir nepatogumų, kurie neišvengiami, atliekant laisvės atėmimo bausmę.

32. Pareiškėjas tvirtina, kad galbūt buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jis nebuvo supažindintas su byloje esančiais visais dokumentais, kuriuos teikė atsakovo atstovas į bylą, buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas.

33. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo įrengimu ir dėl to kilusių pareiškėjui nepageidaujamų ir orumą žeminančių patyrimų.

34. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių dokumentų dėl asbesto inventorizavimo apskaitos, plaušelių koncentracijos ore patikrinimo pažymų ir kaip buvo atliekami asbesto šalinimo darbai, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų pavojingų sveikatai ir gyvybei sąlygų jokiais įrodymais, teismas tikėjo vien atsakovo atstovo nurodytais deklaratyviais teiginiais. Atsakovo atstovas slapta naudojo gaminius, kurių sudėtyje buvo / yra didelė asbesto koncentracija. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pažeidimų dėl asbesto byloje nenustatyta. Pareiškėjas nesutinka, kad iš jo reikalaujama žalą sveikatai įrodyti medicininiais įrodymais, kurių pats atsakovo atstovas iš esmės negali sudaryti, jam žala buvo padaryta vien nustatytu itin nuodingos medžiagos buvimo faktu.

35. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, šališkai pasisakė dėl nurodytų aplinkybių atsakovo atstovo naudai, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

36. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas jam sukėlė nepataisomą psichologinę žalą, išsekimą, psichologinę įtampą, stresą, emocinį šoką, kompleksus, nepilnavertiškumo jausmą, žalą sveikatai, suteikė nežmoniškas kalinimo sąlygas ir sukėlė kankinimus.

37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje yra pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, apeliacinės instancijos teismui pareikalavus papildomų įrodymų ar duomenų, įsipareigoja juos pateikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. G. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., atlyginimo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė daliai jo reikalavimo taikęs ieškinio senatį, o kitą dalį, t. y. dėl žalos, pareiškėjo teigimu patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., konstatavęs esant nepagrįstai.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, kuriomis nenustatyta Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

44. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

45. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d. (I t., b. l. 94), prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. Atsakovo atstovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį.

46. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

47. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad jo laikymo sąlygos Marijampolės PN buvo nežmoniškos, kankinančios, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai. Tokia pozicija atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-165-1062/2018 ir kt.). Kadangi pareiškėjas apie savo teisių galimą pažeidimą žinojo (turėjo žinoti) visą jo nurodytą laikymo Marijampolės PN laikotarpį, laikytina, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl ieškinio senaties termino netaikymo dėl to, kad neįmanoma nustatyti sužinojimo apie pažeistas teises momento, dėl netinkamo jo supažindinimo su dokumentais, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2017 m. balandžio 5 d.

48. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jam tekusio gyvenamojo ploto, teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN, ginčui aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktas, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2). Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ar sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017 ir kt.). Į baldus, sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl jam tekusio minimalaus gyvenamojo ploto. Pareiškėjui, nagrinėjamu laikotarpiu kalint kamerų tipo patalpose, teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Pirmosios instancijos teismas įvertino aktualų teisinį reglamentavimą, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktiką šiuo klausimu.

49. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su patalynės paėmimu dienos metu, pažymėtina, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

50. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN atliko neteisėtus veiksmus.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Marijampolės PN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nesuteiktomis higienos priemonėmis, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. aptartos ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos, kurios numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios teisės normos, numatančios higienos reikmenų išdavimą nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo nemokus, prašymų aprūpinti jį higienos priemonėmis neteikė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, kai pareiškėjas yra nemokus, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019). Atsižvelgus į tai, negalima konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų dėl kilusios grėsmės jo sveikatai, savo reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais dėl asbesto dulkių daromos žalos, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

53. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl naktį įjungto naktinio apšvietimo (pareiškėjas šiuo aspektu patirtą žalą kildino dėl to, kad negalėjo miegoti, šviesa naktį kenkė sveikatai ir pan.), teisėjų kolegija pažymi, kad Eksploatavimo taisyklių 13.8 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Higienos normoje HN 134:2015 naktinio apšvietimo normos nėra nustatytos, bet 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas tam tikru paros metu naudoti dirbtinę apšvietą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl dirbtinio apšvietimo išjungimo ar intensyvumo sumažinimo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Marijampolės PN, neišjungdami kameros dirbtinės apšvietos naktį, elgėsi neteisėtai, atmetami.

54. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsiuntė pareiškėjui atsakovo atstovo atsiliepimą su priedais (II t., b. l. 7), jis (pareiškėjas) dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, prašymų, susijusių su procesinių teisių tinkamu įgyvendinimu, nereiškė, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl proceso normų pažeidimo bylą nagrinėjant teisme yra atmestini. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir nenurodo byloje pateiktų įrodymų, su kuriais jis, kaip teigiama, neturėjo galimybės susipažinti ir kuriais pirmosios instancijos teismo rėmėsi, konstatuodamas šalių nurodytų aplinkybių buvimą / nebuvimą.

55. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

56. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reguliavimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.

57. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

58. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė