2023-10-11 Nr. AB-17851-3-62-3-00449-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2337-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00449-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.4.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti sprendimą, suformuluotą Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. sausio 27 d. atsakyme Nr. 7S-15 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-553 „Dėl Laisvės vietų ligoninės pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ (toliau – ir Įsakymas dėl perkėlimo) 1.1.50. papunktį; 3) įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu; 4) įpareigoti atsakovą, atleidžiant iš vidaus tarnybos, išmokėti pareiškėjui 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 5) įpareigoti atsakovą atitinkamai pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. P-248 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nurodytą atleidimo pagrindą bei formuluojamus nurodymus. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad:

1.1. Jis iki 2023 m. vasario 4 d. buvo statutinis pareigūnas ir vykdė tarnybą eidamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas susipažino su 2022 m. gruodžio 1 d. informaciniu pranešimu Nr. BD-3589 (toliau – ir Informacinis pranešimas), kuriuo buvo informuotas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybė bus perduota Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriui, t. y. tarnybos santykiai bus tęsiami Lietuvos kalėjimų tarnyboje, nekeičiant iš esmės pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir darbo užmokesčio. 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimu Nr. 8-4896 „Dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ buvusiam darbdaviui Laisvės atėmimo vietų ligoninei pareiškėjas pranešė, jog, vadovaudamasis Statuto 7 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 51 straipsnio 5 dalimi, nesutinka su tarnybos santykių tęstinumu po darbdavio reorganizavimo ir prašė taikyti Statuto 76 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė 2023 m. sausio 27 d. atsakymą Nr. 7S-15 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“, kuriuo informavo, kad minimos Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį.

1.2. Buvęs pareiškėjo darbdavys neatsižvelgė į jo nesutikimą tęsti tarnybos santykius su kitu darbdaviu ir teiktas prašymas buvo nepatenkintas. Kalėjimų departamento direktorius ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-553 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ 1.1.50 papunkčiu perkėlė pareiškėją nuo 2023 m. sausio 1 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Taip buvo pažeista pareiškėjo apsisprendimo teisė. Pareiškėjo teigimu, darbuotojas privalo būti informuojamas, kad jo teisiniai darbo (tarnybos) santykiai tęsis ir pasikeitus darbdaviui, bet, jeigu darbuotojas su tokiu tęstinumu nesutinka, nes jis turi turėti teisę nenorėti tęsti darbo (tarnybos) santykių su kitu darbdaviu, toks darbuotojas privalo būti atleistas dėl naikinamos pareigybės.

1.3. Teisiškai tokių pareigų, į kokias pareiškėjas buvo priimtas, nebeliko. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. P-248 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai sukanka šio Statuto 73 straipsnyje nustatytas amžius (pareiškėjui sukako 55 metai). Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinis pagrindas turi būti pakeistas. Vienintelis įstatymas, kuriame yra reglamentuojamas darbo santykių tęstinumas darbdavio reorganizavimo, restruktūrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo atveju, yra Darbo kodekso 51 straipsnis. Jame numatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas, sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Įsakymas dėl perkėlimo taip pat yra priimtas vadovaujantis ne Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, o Darbo kodekso 51 straipsniu. Pasak pareiškėjo, yra susidariusi teisiškai dviprasmiška situacija, kada Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalyje pirmu sakiniu suformuluota teisės norma buvo taikoma, o to paties straipsnio toje pačioje dalyje antru sakiniu suformuluota teisės norma buvo netaikoma, remiantis tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2045-415/2019. Be to, toje administracinėje byloje sprendžiama teisinė situacija buvo visiškai kitokia nei konkrečiu atveju, todėl negalėtų būti laikoma teismo precedentu.

1.4. Atsakovas reorganizavimo procedūros metu yra padaręs kelis procedūrinius pažeidimus. Informaciniame pranešime nebuvo nurodyta visa būtina informacija, t. y. nebuvo nurodytas reikalavimas išreikšti valią dėl sutikimo arba nesutikimo būti perkeltam dirbti į kitą naują įstaigą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo darbdaviu. Pareiškėjui aiškiai išreiškus nenorą tęsti tarnybos santykius naujoje įstaigoje, į tai nebuvo sureaguota teisės aktuose numatyta tvarka, t. y. buvo pagrindas pareiškėją atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išmokant 77 straipsnio 1 dalyje nustatytą išeitinę išmoką. Atitinkami sprendimai dėl šito nebuvo priimti ir tik Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 27 d. atsakymu Nr. 7S-15 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ raštu suformuluotas atsisakymas juos priimti. Darbdaviui ne tik negavus pareiškėjo sutikimo, o, priešingai, gavus nesutikimą, Įsakymas dėl perkėlimo yra priimtas, vadovaujantis Statuto 30 straipsniu, t. y. jo 3 ir 5 dalimis. Tačiau Statuto 30 straipsnis reglamentuoja pareigūno perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, tam yra būtinas rašytinis pareigūno prašymas, kurio pareiškėjas nebuvo teikęs, kaip ir sutikimo. Įsakymas dėl perkėlimo priimtas neteisėtai, nes darbdavys turėjo tik pareiškėjo rašytinį nesutikimą tęsti tarnybos santykius Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje einant jaunesniojo specialisto pareigas ir neturėjo jokio rašytinio prašymo perkelti pareiškėją į kitas lygiavertes laisvas pareigas vadovaujantis Statuto 30 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas turėjo būti atleistas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

2. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą prašė juos atmesti. Atsakovas atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas Laisvės atėmimo ligoninės direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. P-257 paskirtas į Laisvės atėmimo ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, kurias ėjo iki 2022 m. gruodžio 31 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d., įvykus reorganizacijai, Kalėjimų departamento direktoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2022 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P-553 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ paskirtas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. 2022 m. gruodžio 1 d. informaciniu pranešimu Nr. BD-3589 pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybė bus perduota Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriui. 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas, nesutikdamas su Informaciniu pranešimu, pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninei pranešimą, kuriuo informavo, kad nesutinka tęsti tarnybos santykių ir prašė jam taikyti Statuto 76 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. sausio 27 d. raštu „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ informavo, kad dėl vykdomo reorganizavimo jo pareigybė nėra naikinama ir nėra pagrindo taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 76 straipsnio 2 dalies ir 77 straipsnio 1 dalies teisės aktų nuostatų. Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalis taikoma išimtinai tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojams šios Darbo kodekso nuostatos netaikomos. Vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 77 straipsnio 4 dalimi, 78 straipsniu, Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi bei 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 6 punktu, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. P-248 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas 2023 m. vasario 4 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų.

2.2. Pareiškėjas skunde įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalies nuostata, tačiau skunde ignoruojama tai, kad pagal šią nuostatą, darbuotojui nesutinkant su darbo santykių tęstinumu, jis turi būti atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne kituose įstatymuose numatytais pagrindais. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje ir Statuto 72 straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo pagrindai nėra tapatūs ir patvirtina, kad pareiškėjo nesutikimas tęsti tarnybos santykių nėra pagrindas naikinti pareiškėjo pareigybės ir pareiškėją atleisti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atleisti valstybės tarnautoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka nėra galimybės. Pareiškėjo atleidimo pagrindas nėra susijęs su Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vykusia reorganizacija, t. y. prijungiant prie Kalėjimų departamento, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba.

2.3. Tik nustačius, kad pareiškėjas atleistas neteisėtai, būtų galima svarstyti klausimą dėl Kalėjimų departamento direktoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2022 m gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-553 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ 1.1.50 papunkčio panaikinimo ir iš to kylančias pasekmes.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad:

4.1. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius, vadovaudamasis Statuto 30 straipsniu, 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. P-257„Dėl R. Š. skyrimo į pareigas“ skyrė pareiškėją į Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, palikdamas suteiktą vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnį. Pareiškėjas R. Š. iki 2023 m. vasario 4 d. buvo statutinis pareigūnas ir vykdė tarnybą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje eidamas jaunesniojo specialisto pareigas. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys.

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ buvo reorganizuoti Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai. Šios įstaigos buvo prijungtos prie Kalėjimų departamento, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, ir kuris perėmė visas reorganizuojamų įstaigų teises ir pareigas.

4.3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“, Lietuvos Kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašu, patvirtintu Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-389, Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. gruodžio 1 d. informaciniu pranešimu Nr. BD-3589 pareiškėją informavo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybė bus perduota Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriui. Taigi pareiškėjo tarnybos santykiai bus tęsiami nuo Lietuvos kalėjimų tarnybos nutolusioje darbo vietoje adresu Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav. (t. y. faktinė darbo vieta išliks ta pati), iš esmės nekeičiant pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir darbo užmokesčio. Nuo 2023 m. sausio 1 d. bus pakeisti: 1) darbdavys – iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovaujamos direktoriaus, į Lietuvos kalėjimų tarnybą, atstovaujamą direktoriaus; 2) skyriaus pavadinimas – iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyrių.

4.4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimu Nr. 8-4896 „Dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ darbdaviui Laisvės atėmimo vietų ligoninei pranešė, jog, vadovaudamasis Statuto 7 straipsnio 3 dalimi bei Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalimi, nesutinka su tarnybos santykių tęstinumu po darbdavio reorganizavimo, apie kurį jis buvo informuotas Informaciniu pranešimu. Pranešimu pareiškėjas prašė taikyti Statuto 76 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.5. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. sausio 27 d. raštu Nr. 7S-15 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ informavo pareiškėją, kad Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos išimtinai tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, o pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje bei Statuto 2 straipsnio 11 dalyje. Dėl vykdomo reorganizavimo nebuvo naikinama pareiškėjo (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto) pareigybė, o tik nuo 2023 m. sausio 1 d. keitėsi darbdavys iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lietuvos kalėjimų tarnybą, todėl tai nebuvo teisėta priežastis nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju vadovaujantis Statuto 76 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

4.6. Vadovaudamiesi Darbo kodekso 51 straipsniu, Statuto 7 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsnio 3 ir 5 dalimis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1R- 330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-389 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktorius ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymo dėl perdavimo 1.1.50 papunkčiu nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėją perkėlė iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas.

4.7. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 77 straipsnio 4 dalimi, 78 straipsniu; Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi; 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 6 punktu, 2023 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. P-248 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėją iš vidaus tarnybos atleido Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai sukanka šio statuto 73 straipsnyje nustatytas amžius, t. y. pareiškėjui sukako 55 metai.

5. Įvertinęs Statuto 7 straipsnio 3 dalies (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2045-415/2019), teismas akcentavo, kad šios bylos kontekste taikytina tik Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria reglamentuojama, kad darbdavio pavadinimo pasikeitimas, restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Darbo kodekso 51 straipsnio 2–6 dalys valstybės tarnybos santykiams netaikytinos.

6. Teismas aptarė Statuto 30 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių, 72 straipsnio, 76 straipsnio 2 dalies, 77 straipsnio 1 dalies, Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų, Panevėžio pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų direktorių 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-272 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašo parengimo“ patvirtinto Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 11.4, 11.5 papunkčių nuostatas.

7. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis minėtu reglamentavimu, teismas konstatavo, jog įstaigų reorganizavimo procese, prijungus pareiškėjo darbdavį Laisvės atėmimo vietų ligoninę prie Kalėjimų departamento, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, ir kuris perėmė visas reorganizuojamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės teises ir pareigas, nepasikeitė pareiškėjo darbdavys ir darbo sąlygos, t. y. dėl vykdomo įstaigų reorganizavimo nebuvo naikinama pareiškėjo pareigybė, faktinė darbo vieta išliko ta pati, darbo užmokestis išliko tas pats, todėl atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėją atleisti iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimą Nr. 8-4896 „Dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ ir taikyti Statuto 76 straipsnio 2 dalies, 77 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima tik tada, kai egzistuoja abi sąlygos: panaikinama pareigūno pareigybė ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų.

8. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimas Nr. 8-4896 „Dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ negalėjo būti teisėta priežastimi atsakovui nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą, todėl nėra pagrindo panaikinti administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 9. Pareiškėjas R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti sprendimą: 1) panaikinti sprendimą, suformuluotą Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 27 d. atsakyme Nr. 7S-15 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-553 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ 1.1.50. papunktį; 3) įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu; 4) įpareigoti atsakovą atleidžiant iš vidaus tarnybos išmokėti pareiškėjui 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 5) įpareigoti atsakovą atitinkamai pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. P-248 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nurodytą atleidimo pagrindą bei formuluojamus nurodymus. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Jokios Statuto bei kitų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų normos nereguliuoja statutinių įstaigų reorganizavimo, be kita ko, ir jų sujungimo (prijungimo) būdu, įtakos vidaus tarnybos teisiniams santykiams, todėl vienintelis įstatymas, kuris tokią teisinę situaciją reguliuoja ir statutiniams valstybės tarnautojams, yra Darbo kodeksas, o būtent jo 51 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas, sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tokia norma įtvirtina garantiją darbuotojui, jog nurodomų pokyčių kontekste turi būti užtikrinamas darbo santykių tęstinumas bei darbuotojų turėtos darbo sąlygos. Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalis detalizuoja procedūrą su pačiu darbuotoju, kuriam privalo būti užtikrintas darbo santykių tęstinumas, darbuotojas turi būti informuojamas apie tai, ir jam turi būti sudaroma galimybė raštu suformuluoti savo valią, t. y. išreikšti sutikimą/nesutikimą tokių santykių tęstinumui. Tokios procedūros turėtų būti laikomasi tiek tęsiant darbo santykius su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, tiek su valstybės tarnautojais.

9.2. Pagal Valstybės tarnybos departamento Rekomendacijas dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų/reorganizacijos žingsnių tarnybos santykių tęstinumo teisinius santykius reguliuoja Darbo kodekso 51 straipsnis (neišskiriant tik pirmos šio straipsnio dalies), ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti įspėjimo terminus dėl naikinamos pareigybės, bei 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas, įtvirtinantis atleidimo iš tarnybos pagrindą „valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama“. Teisinio reguliavimo situacija dėl tarnybos santykių tęstinumo valstybės tarnautojams, be kita ko, ir statutiniams valstybės tarnautojams, yra vienoda, todėl teisinės nuostatos turėtų būti taikomos analogiškai t. y. valstybės tarnautojams privalo būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, o statutiniams valstybės tarnautojams analogiškos Statuto normos – Statuto 76 straipsnio 2 dalis bei 72 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Tačiau statutiniai valstybės tarnautojai, lyginant ir su karjeros valstybės tarnautojais, atsidūrė diskriminacinėje padėtyje, nes buvusio Kalėjimų departamento pavaldume buvusių įstaigų reorganizavimo metu jie negalėjo išreikšti nesutikimo su būsimais pasikeitimais.

9.3. Teismas skundžiame sprendime nepagrįstai remiasi Statuto 30 straipsniu. Šis straipsnis reglamentuoja pareigūno perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, tam yra būtinas rašytinis pareigūno prašymas. Nesant rašytinio prašymo, tarnybinio kaitumo nuostatos negali būti taikomos. Pareiškėjas jokio prašymo būti perkeltas nuo 2023 m. sausio 1 d. į kitas laisvas lygiavertes pareigas nebuvo teikęs, kaip ir sutikimo, kad tai būtų padaryta. Todėl įsakymas dėl tarnybos santykių perdavimo, kuriuo nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, priimtas neteisėtai.

9.4. Teismo išvada, kad įstaigų reorganizavimo procese pareiškėjo darbdavys nepasikeitė, yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjo darbdavys Laisvės atėmimo vietų ligoninė buvo prijungta prie Kalėjimų departamento, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeitė pavadinimą į Lietuvos kalėjimų tarnybą, ir kaip juridinis asmuo nustojo egzistuoti, o tai reiškia, jog išnyko ir kaip darbdavys. Nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjo darbdaviu tapo kitas juridinis asmuo – egzistavęs jau iki tos datos, tik po reorganizacijos pakeitęs pavadinimą. Reorganizacija įvyko ne įstaigos viduje ir tarnybos santykių tęstinumas galėjo būti užtikrinamas tik perkeliant pareiškėją iš pareigų vienoje įstaigoje (juridiniame asmenyje) į pareigas kitoje įstaigoje (juridiniame asmenyje). Tai turėjo būti atliekam laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų.

9.5. Teisine prasme nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, nustojo egzistuoti ir visos šioje įstaigoje patvirtintos pareigybės, o jokio pareigybių kilojimo teisės aktai nenumato. Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo patvirtinta nauja struktūra, lyginant su buvusia Kalėjimų departamente, ir buvo patvirtintos šiai įstaigai naujos pareigybės, be kita ko, analogiškos ir pareiškėjo užimtoms iki 2023 m. sausio 1 d., bei kurias jis turėjo užimti pagal 2022 m. gruodžio 1 d. informaciniame pranešime Nr. BD-3589 nurodytą informaciją. 2022 m. gruodžio 19 d. pranešime Nr. 8-4896 „Dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ pareiškėjas nurodė, jog tęsti tarnybos tose kito darbdavio sudėtyje patvirtintose pareigose nepageidauja. Šiuo atveju egzistavo abi sąlygos taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir pareiškėją atleisti bei, vadovaujantis Statuto 77 straipsnio 1 dalimi, išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

10. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

10.1. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Darbo kodekso 51 straipsnio ir Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 76 straipsnio 2 dalies bei 77 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo atleidimo pagrindas nėra susijęs su Laisvės atėmimo vietų ligoninės reorganizavimu. Pareiškėjas atleistas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam sukanka Statuto 73 straipsnyje nustatytas amžius.

10.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Kalėjimo departamento pavaldume buvusių įstaigų reorganizavimo metu jis negalėjo išreikšti sutikimo su busimais pasikeitimais ir tai jo vertinama kaip diskriminacija. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų ir paties pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, jis apie numatytą Laisvės atėmimo vietų ligoninės reorganizavimą buvo informuotas, o tai, kad jis atleistas kitu pagrindu nei jis norėtų, nėra pagrindas teigti, kad jis buvo diskriminuojamas kitų atžvilgiu.

10.3. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato atleidimą, kai panaikinama pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Teismas nustatė ir pareiškėjas posėdžio metu neginčijo, kad jo faktinė darbo vieta išliko ta pati, darbo užmokestis išliko tas pats. Pareiškėjo pareigybė nebuvo naikinama, todėl nebuvo pagrindo jį atleisti iš einamų pareigų pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. pranešime Nr. 8-4896 „Dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“ minimą straipsnį. Nagrinėjamu atveju taikytina tik Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią draudžiama keisti jau sudarytų ir galiojančių darbo sutarčių pagrindu dirbančių darbuotojų darbo sąlygas ar nutraukti šias sutartis (t. y. prijungimas prie kitos įstaigos nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti sprendimą, suformuluotą Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 27 d. atsakyme Nr. 7S-15 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-553 „Dėl Laisvės vietų ligoninės pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ 1.1.50. papunktį; 3) įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu; 4) įpareigoti atsakovą, atleidžiant iš vidaus tarnybos, išmokėti pareiškėjui 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 5) įpareigoti atsakovą atitinkamai pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. P-248 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nurodytą atleidimo pagrindą bei formuluojamus nurodymus. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo tenkinti jo skundą visiškai, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pabrėžia, kad turėjo būti atleistas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą pagrindą.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis turėjo būti atleistas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą pagrindą, t. y. pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo faktinė darbo vieta nepasikeitė, atlyginimas nepasikeitė, nepasikeitė darbo sąlygos (žr. šios nutarties 7 punktą). Todėl, nors pasikeitė darbovietės pavadinimas, būtent nagrinėjamos bylos kontekste teigti, jog buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, negalima. Atitinkamai, nebuvo jokio teisinio pagrindo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų.

15. Visi kiti pareiškėjo argumentai nėra tokio reikšmingumo ir svarbos, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisingumu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis